„Ookla“ duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį „Tele2“ 5G tinklas Lietuvoje buvo greičiausias. Ryšio kokybę lemia ne tik 5G simbolis telefone, bet ir reali interneto sparta.
„Mobiliojo ryšio greitį lemia ne viena technologija ar dažnis. Svarbus visas derinys – turimas radijo spektras, bazinių stočių tankis, jų pajėgumas ir tai, kaip efektyviai valdomas duomenų srautas. Visa tai galiausiai virsta vienu dalyku – didesne sparta vartotojui“, – sako „Tele2“ technikos direktorius Baltijos šalims Valerij Kovzan.
Greitas - pagal vartotojų matavimus
Mobiliojo interneto naudojimas auga sparčiai. Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį „Tele2“ tinkle perduotų duomenų kiekis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo maždaug penktadaliu.
Daugėja aukštos raiškos vaizdo turinio, debesijos paslaugų, nuotolinio darbo įrankių, internetinių žaidimų, o mobilusis internetas vis dažniau naudojamas ir kitiems įrenginiams prijungti. Su augančiu vartojimu, auga ir klientų lūkesčiain interneto greičiui.
„Tele2“ strategija nuo pat pradžių buvo investuoti į greitą 5G. Matome, kad tai atsiperka – greičiausio 5G apdovanojimas skiriamas vertinant realių vartotojų matavimų duomenis platformoje „Speedtest”, todėl atspindi kasdienę žmonių patirtį naudojantis mobiliuoju internetu. Ir toliau nuolat didiame tinklo pajėgumus ir investuojame ten, kur poreikis didžiausias, kad didelę spartą būtų galima išlaikyti toliau augant klientų poreikiams“, – aiškina V. Kovzan.
Operatoriaus duomenimis, „Tele2“ 5G ryšys pasiekiamas jau 91,5 proc. Lietuvos gyventojų. Bendras bendrovės bazinių stočių skaičius viršija 1600, iš jų daugiau kaip 1220 jau palaiko 5G ryšį. Daugiau kaip penktadalis viso „Tele2“ tinkle perduodamo mobiliojo interneto srauto jau keliauja 5G tinklu.
Daugiau dažnių – daugiau greičio
Vienas būdų didinti tinklo spartą – papildomas radijo spektras. Šiemet „Tele2“ užsitikrino papildomus 1500 MHz ir 700 MHz dažnius.
Skirtingi dažniai tinkle atlieka skirtingą vaidmenį: žemesni 700 MHz dažniai padeda užtikrinti platesnę aprėptį ir geresnį ryšį pastatų viduje, o papildomas spektras suteikia daugiau pajėgumo ir leidžia perduoti daugiau duomenų vienu metu.
„Dažnius galima palyginti su eismo juostomis kelyje. Kuo jų daugiau, tuo daugiau duomenų vienu metu gali judėti tinklu. Papildomas spektras leidžia didinti tinklo spartą ten, kur duomenų srautas yra didžiausias“, – sako V. Kovzan.
Investicijos į greitį tęsiamos
Vien per pirmąjį 2026 m. ketvirtį „Tele2“ į ryšio kokybę investavo 5,8 mln. eurų – ketvirtadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Nuo 2021 m. investicijos į 5G tinklą Lietuvoje jau siekia beveik 14 mln. eurų.
Bendrovė toliau modernizuoja bazines stotis, didina jų pajėgumą ir diegia papildomus dažnius. Taip siekiama ne tik plėsti 5G tinklą, bet ir išlaikyti aukštą jo spartą augant duomenų kiekiui.
„Greičiausio 5G įvertinimas mums nėra finišo linija. Duomenų vartojimas auga, todėl ir tinklas turi stiprėti kartu. Mūsų tikslas – ne tik šiandien būti greičiausiems, bet ir išlaikyti šį pranašumą ateityje“, – sako V. Kovzan.
Spalio 6-ąją „Instagram“ sukanka 16 metų. Per tą laiką platformoje sukaupta daugybė asmeninės informacijos, kurios dalį vartotojai gali būti pamiršę. Ekspertai pataria peržiūrėti paskyroje esančius duomenis ir sustiprinti jos saugumą.
„Socialiniuose tinkluose paliekame tūkstančius mažų skaitmeninių pėdsakų – nuotraukas, reakcijas, komentarus, pažymėjimus. Tokie atskiri informacijos fragmentai, kurie atrodo nekaltai, gali apie mus pasakyti labai daug. Sujungti į visumą jie gali atskleisti gana tikslų žmogaus darbo, pomėgių, šeimos ir kasdienės rutinos vaizdą. Tuo gali pasinaudoti ir sukčiai, ir vagys“, – įspėja Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Nepalikote jautrios informacijos?
Dalį savo veiklos istorijos galima peržiūrėti pačioje „Instagram“ programėlėje. Čia rasite patiktukus, komentarus, išsaugotą, archyvuotą ar neseniai ištrintą turinį. Paskyros duomenų kopiją, kuri išsamesnė, galima atsisiųsti iš „Meta“ paskyrų centro, pasirinkus funkciją „Savo informacijos eksportavimas“.
„Verta periodiškai peržiūrėti, kokia anksčiau paskelbta informacija vis dar matoma kitiems. Patikrinkite senus įrašus, vietos žymas, „Highlights“ istorijas ir nuotraukas, kuriose jus pažymėjo kiti žmonės. Viešai matomas adresas, dažnai lankoma sporto salė ar vaiko mokykla apie žmogų gali daug pasakyti. Jei tokios informacijos nebenorite rodyti viešai, ją verta pašalinti arba paslėpti“, – pataria A. Archangelskis, „Bitės Profas“.
Sukauptos detalės gali padėti sukčiams sukurti labiau suasmenintą apgaulę – lengviau apsimesti pažįstamu žmogumi, siųsti netikrą pranešimą apie baudą ar konkursą.
3 žingsniai saugesnei paskyrai
„Instagram“ paskyros apsaugą galima sustiprinti trimis paprastais veiksmais, sako A. Archangelskis. Pirma, rekomenduojama rinktis dviejų žingsnių paskyros autentifikavimo funkciją („Two-factor authentication“). Ji neleidžia iš naujo įrenginio prie paskyros jungtis tik su slaptažodžiu – reikės papildomo patvirtinimo kodo.
Antra, jei yra galimybė, verta paskyroje aktyvuoti „Passkey“ funkciją. Su ja prie paskyros prisijungiama nebe slaptažodžiu, o nuskaitant veidą, piršto antspaudą ar įvedus PIN kodą.
Ir trečia, būtina periodiškai tikrinti, ar prie jūsų paskyros neturi prieigos pašaliniai asmenys.
„Tą padaryti galima prisijungus prie „Password and security“ ir pasirinkus „Where you're logged in“. Čia matysite telefonus, kompiuterius ir naršykles, iš kurių buvo jungtasi prie jūsų paskyros. Jei kurio nors įrenginio neatpažįstate, spauskite ant jo ir pasirinkite „Log out“. Taip tas įrenginys bus atjungtas nuo jūsų paskyros. Jei aptikote nežinomų įrenginių – juos atjungus būtina pasikeisti paskyros slaptažodį“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.
Papildomai galima pasirūpinti finansine apsauga nuo apgavysčių elektroninėje erdvėje. „Bitė“ savo klientams siūlo e. draudimo paslaugą, kuri nuotolinių sukčių apgavystės atveju padeda atlyginti patirtus finansinius nuostolius.
„Ookla“ patvirtinta: greičiausias 5G internetas Lietuvoje – „Tele2“
Pagal 2026 m. pirmojo pusmečio tarptautinės interneto greičio matavimo bendrovės „Ookla“ duomenis, „Tele2“ 5G ryšys Lietuvoje pripažintas greičiausiu. Šis įvertinimas grindžiamas realių vartotojų matavimais „Speedtest“ platformoje, todėl atspindi kasdienę mobiliojo interneto naudojimo patirtį.
Pasak „Tele2“ grupės viceprezidento ir generalinio direktoriaus Baltijos šalims Petro Masiulio, toks tarptautinis pripažinimas patvirtina, kad bendrovės strategija investicijas nukreipti į tikrojo, greito 5G diegimą ir nuoseklios pastangos gerinti klientų patirtį, duoda apčiuopiamą rezultatą.
„Mums svarbiausia, kad greitas ir patikimas ryšys veiktų ten, kur jo reikia klientams. Todėl nuosekliai geriname tinklą, statome naujas bazines stotis, nuolat atnaujiname įrangą ir didiname tinklo pajėgumus. „Ookla“ įvertinimas parodo, kad sprendimą investuoti į greitąjį 5G klientai jaučia kasdien naudodamiesi „Tele2“ 5G internetu savo telefonuose ir kompiuteriuose“, – sako P. Masiulis.
„Ookla“ teigimu, apdovanojimas skiriamas remiantis nuoseklia ir objektyvia tinklo veikimo vertinimo metodika.
„Džiaugiamės galėdami įteikti „Tele2“ „Ookla Speedtest Award“ apdovanojimą už greičiausią 5G tinklą Lietuvoje 2026 m. pirmąjį pusmetį. Šis prestižinis įvertinimas atspindi „Tele2“ atsidavimą ir investicijas siekiant savo klientams užtikrinti pažangų mobilųjį ryšį, o griežta mūsų testavimo metodika leidžia šį apdovanojimą laikyti objektyviu išskirtinių bendrovės rezultatų rinkoje patvirtinimu“, – sako „Ookla“ generalinis direktorius Stephenas Bye.
Populiariausias klientų pasirinkimas
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, „Tele2“ yra populiariausias mobiliojo ryšio operatorius Lietuvoje pagal aktyvių SIM kortelių skaičių. Tai rodo, kad rinkdamiesi operatorių klientai vertina ryšio kokybę, plačią aprėptį ir prieinamą kainą.
„Tai, kad mus renkasi daugiausia klientų Lietuvoje, yra svarbus pasitikėjimo ženklas. „Ookla“ įvertinimas parodo, kad šį pasirinkimą papildo ir objektyviai įvertinta 5G interneto sparta. Toliau dirbsime tam, kad aukštos kokybės ryšys būtų paprastai pasiekiamas kuo daugiau žmonių“, – sako P. Masiulis.
Tinklas - stiprus visoje Lietuvoje
„Tele2“ nuolat investuoja į ryšio kokybę – vien per šiuos metus nuo sausio iki birželio tam skirta 11,7 mln. eurų. Tai – beveik 15 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Per pirmąjį metų pusmetį „Tele2“ įrengė 16 naujų bazinių stočių, bendras jų skaičius viršija 1600. Bendrovės 5G ryšio tinklas pasiekiamas 90 proc., o 4G – 99,99 proc. Lietuvos gyventojų.
Mobilųjį ryšį operatorius stiprina ir „Via Baltica“ kelyje, kur planuojama įrengti 8 naujas bazines stotis. Jos taps bendro „Tele2“ tinklo dalimi, todėl geresnį ryšį turėtų pajusti ne tik keliaujantys transporto koridoriumi, bet ir aplinkinių vietovių gyventojai bei verslai.
Operatorius 5G ir 4G ryšį diegia kartu su partneriu „Nokia“ – naujausią šio gamintojo įrangą stato visame tinkle.
Šiemet „Tele2“ įsigijo papildomų dažnių, kurie leis toliau stiprinti 5G tinklą, didinti jo pralaidumą ir gerinti ryšio pasiekiamumą skirtingose Lietuvos vietovėse.
„Kiekviena nauja stotis, atnaujinta įranga ar papildomas dažnis klientui galiausiai reiškia labai paprastus dalykus – stabilesnį vaizdo pokalbį, greičiau įsikeliantį turinį ar patikimesnį namų internetą. Mūsų tikslas – kad technologinė pažanga būtų jaučiama žmonių kasdienybėje“, – teigia P. Masiulis.
Tarptautinės socialinių tinklų dienos proga „Tele2“ pabrėžia, kad socialinius tinklus šiandien vis dažniau žmonės naudoja ne dėl poreikio, bet siekiant užimti save. Tai gali lemti socialinių tinklų priklausomybę.
Socialiniai tinklai per keliolika metų tapo viena pagrindinių daugelio kasdienybės erdvių, kurioje bendraujama, dirbama, kuriama, informuojama ar ieškoma įkvėpimo. Tačiau kuo daugiau funkcijų persikelia į tas pačias programėles, tuo sunkiau atskirti, kada jos padeda, o kada ima mus valdyti.
„Socialiniai tinklai savaime nėra problema – tai įrankiai, kuriuos naudojame ryšiui, informacijai ir kūrybai. Tai tampa problema, kai telefoną išsitraukiame vos sustoję eilėje, prieš miegą ar pajutę nerimą“ – sako „Tele2“ skaitmeninės rinkodaros ekspertė Justina Antropik.
Jaunesni vartotojai dažniau patenka į aukštesnės rizikos skalę
„Tele2“ ir VU sukurtas testas padeda vartotojams įsivertinti, ar socialiniai tinklai netampa pernelyg dominuojančia kasdienybės dalimi. Daugiau kaip 8 tūkst. testą atlikusių žmonių duomenys rodo, kad jaunesnėse amžiaus grupėse priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika išlieka didesnė – 18–24 metų amžiaus grupėje ji siekia 44 proc.
Vis dėlto J. Antropik pažymi, kad tokius skaičius reikėtų vertinti ne kaip priekaištą jaunai kartai, o kaip signalą apie pasikeitusią skaitmeninę kasdienybę. Pasak jos, jauni žmonės gyvena aplinkoje, kurioje socialiniai tinklai nebėra atskira veikla – tai nuolatinė bendravimo, informacijos ir saviraiškos terpė.
„Jaunuoliams šios platformos dažnai yra vieta, kur vyksta pokalbiai, formuojasi santykiai, kuriamas įvaizdis ir sekamos aktualijos. Todėl vien pasakyti „naudokite mažiau“ nepakanka. Kur kas svarbiau padėti atpažinti, kada jos papildo kasdienybę, o kada pradeda išstumti poilsį, dėmesį mokslams ar darbui ir laiką be ekranų“, – teigia ji.
„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros ekspertė pažymi, jog riziką didina ne tik praleistas laikas, bet ir naudojimo motyvas. Jeigu programėlės vis dažniau tampa pirmu pasirinkimu pajutus nerimą, nuobodulį ar norą atidėti nemalonią užduotį, tai gali būti ženklas, kad verta peržiūrėti savo skaitmeninius įpročius.
Svarbiausia – ne draudimai, o sąmoningas pasirinkimas
J. Antropik teigimu, vien praleidžiamas laikas dar neparodo tikrosios rizikos. Kur kas svarbiau įvertinti, ar žmogus geba laiku padėti telefoną į šalį, ar po naršymo jaučiasi pailsėjęs, o ne dar labiau išsiblaškęs, taip pat ar socialiniai tinklai netrikdo miego, susikaupimo, santykių ir emocinės savijautos.
„Lengviausias būdas tai padaryti – prieš atsidarant programėlę kaskart sau įvardyti tikslą. Ar noriu parašyti žinutę, patikrinti naujieną, įkelti turinį, ar tiesiog užpildyti laisvą laiką? Toks trumpas, bet vertingas klausimas sau leidžia sustabdyti automatinį veiksmą ir pamatyti, ar socialinius tinklus naudojame sąmoningai, ar tiesiog reaguojame į įprotį“, – komentuoja ji.
Pasak specialistės, sveikesnis santykis su socialiniais tinklais nebūtinai reiškia radikalų jų atsisakymą. Dažnai pakanka mažų, bet aiškių ribų – išjungti perteklinius pranešimus, nesinešti telefono į lovą ar sąmoningai palikti laisvų minučių dienoje be išorinių dirgiklių.
DI nepadeda, o tik nuvilia? Gali būti, kad darote vieną klaidą
Efektyvus bendravimas su dirbtiniu intelektu tampa nauju įgūdžiu, nors daugelis dar dažniausiai nusivilia dirbtinio intelekto pateikiamais atsakymais.
Kuo aiškesnė užduotis – tuo geresnis rezultatas
Vienas paprasčiausių ir kartu efektyviausių būdų pagerinti atsakymo kokybę – pačioje užklausos pradžioje nurodyti, koks specialistas turėtų „kalbėti“.
„Jeigu užklausą pradėsite fraze „Tu esi patyręs rinkodaros specialistas“ arba „Atsakyk kaip mokytojas, aiškinantis temą dešimtmečiui“, DI atsakymo tonas, žodynas ir gylis pasikeis iš esmės. Tai labai paprasta technika, tačiau ji vienu sakiniu pateikia daugybę konteksto, kurio kitaip reikėtų ilgai aprašinėti“, – sako I. Rudinskaitė.
Pasak I. Rudinskaitės, tam dažnai naudojamas vadinamasis G.I.O. (angl. goal, input, output) principas. Kitaip tariant, žmogus turėtų kuo aiškiau įvardyti, koks yra užduoties tikslas, kokia informacija turi būti naudojama ir kokio rezultato tikimasi.
„DI reikėtų vertinti kaip naują kolegą, kuris dar neturi viso konteksto. Jeigu užduotis pateikiama aiškiai, rezultatas dažniausiai būna daug tikslesnis ir naudingesnis“, – sako ekspertė.
Viena dažniausių klaidų – pernelyg abstrakčios užklausos
Pasak ekspertės, žmonės dažnai pateikia pernelyg plačias ar abstrakčias užklausas, todėl DI pradeda spėlioti.
„Jeigu žmogus prašo padaryti prezentaciją arba apibendrinti tam tikrą temą, dirbtiniam intelektui lieka daug vietos interpretacijai. Tokiais atvejais atsakymai gali būti pernelyg bendriniai arba neatitikti realaus poreikio“, – teigia ji.
Jos teigimu, kartais paaiškinti, ko norite, žodžiais yra sunkiau nei tiesiog parodyti. Tai ypač dažnai gali nutikti kalbant apie stilių, toną ar formatą – sąvokas, kurias žmonės dažnai jaučia intuityviai, bet sunkiai geba apibūdinti.
„Vietoj to, kad bandytumėte aprašyti, koks turi būti laiško tonas, pateikite vieną ar du jau parašytus pavyzdžius ir paprašykite parašyti panašų. Ši technika dažnai duoda geresnius rezultatus nei pati išsamiausia instrukcija, nes DI tiesiogiai mato, ko jūs siekiate“, – aiškina I. Rudinskaitė.
Kodėl DI neturėtų spėlioti?
Pasak I. Rudinskaitės, dirbant su DI naudinga taikyti ir vadinamąją „escape clause“ praktiką – suteikti sistemai galimybę pripažinti, kad jai trūksta informacijos, užuot bandžius spėlioti.
„Žmonės tikisi, kad DI visada pateiks atsakymą, tačiau kartais naudingiau, kai jis pasako, jog konteksto nepakanka – tai padeda išvengti netikslių atsakymų. Užklausose galima pridėti tokias frazes kaip „jeigu trūksta informacijos – užduok papildomų klausimų“ arba „jeigu nežinai atsakymo – taip ir parašyk“, – aiškina I. Rudinskaitė.
Sudėtingesnėms užduotims – skaičiavimams, logikos uždaviniams ar sprendimų pasvėrimui – ji pataria paprašyti DI ne tik pateikti galutinį atsakymą, bet ir paaiškinti sprendimo logiką.
„Frazės „pirmiausia paaiškink savo logiką, tada pateik atsakymą“ arba „pagalvok žingsnis po žingsnio“ leidžia DI atlikti užduotį nuosekliau. Tai sumažina klaidų skaičių ir kartu suteikia galimybę žmogui pamatyti, kuriame žingsnyje atsirado netikslumas, jeigu jis atsirado“, – sako I. Rudinskaitė.
Pasak ekspertės, ši technika ypač naudinga tada, kai DI atsakymą reikia patikrinti arba pagrįsti. Kai matoma sprendimo logika, klaidą atpažinti tampa daug paprasčiau.
DI tampa kasdieniu darbo įrankiu
Pasak I. Rudinskaitės, gebėjimas aiškiai komunikuoti su dirbtiniu intelektu pamažu tampa svarbiu darbo įgūdžiu daugelyje sričių.
„Tele2“ taip pat aktyviai investuoja į darbuotojų DI kompetencijas bei vidinius sprendimus. Bendrovė darbuotojams yra sukūrusi vidinį dirbtinio intelekto asistentą „Tele2 Genie“, kuris naudojamas kasdienėms užduotims, informacijos apdorojimui ir produktyvumui didinti.
Pasak jos, svarbiausia suprasti, kad geras rezultatas dažniausiai pasiekiamas ne pateikus pirmą užklausą, o nuolat patikslinant.
„Net profesionalai retai gauna idealų atsakymą iš pirmo karto. Darbas su DI labiau primena pokalbį, o ne vienkartinį užsakymą. Pakoreguoti, sutrumpinti, pakeisti toną, paprašyti kitokios struktūros – visa tai yra normali ir efektyvi darbo praktika“, – sako I. Rudinskaitė.
Pasak ekspertės, žmonės, kurie įpratę dirbti su DI interaktyviai, paprastai pasiekia daug geresnių rezultatų nei tie, kurie tikisi tobulo atsakymo iš pirmos užklausos ir nusivylę pereina prie kito įrankio.
Konferencijoje „Google I/O 2026“ pristatyta nauja funkcija, kurios metu DI gebės apsipirkti už žmones.
„Šiandien mūsų veiksmai skaitmeninėje erdvėje yra išsibarstę per daugybę skirtingų platformų. Pavyzdžiui, norint užsisakyti bilietą į koncertą, tenka pereiti bent kelis etapus: susirašyti su draugais, pagooglinti renginio informaciją, užbaigti užsakymą bilietų platformoje ir pasitikrinti el. paštą. Kad ir kokią paprastą užduotį šiandien norėtume atlikti, tai vis dar yra kelių žingsnių procesas. Šiuos procesus apjungti, supaprastinti ir išspręsti kaip tik ir ėmėsi „Google“, – sako „Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, DI teisės ekspertas prof. Paulius Pakutinskas.
Visas internetas – viename krepšelyje
Šią situaciją iš esmės keičia naujos kartos modeliai, veikiantys kaip bendras sluoksnis tarp vartotojo ir jo naudojamų paslaugų. Viena ryškiausių naujovių – apsipirkimas naudojant agentinį dirbtinį intelektą. „Google“ šią funkciją integruoja tiesiai į paiešką ir „Gemini“ aplinką: vartotojui užteks pateikti užklausą tekstu ar balsu, o sistema pati ieškos, lygins ir atrinks produktus iš skirtingų elektroninių parduotuvių. Ji vienu metu tikrins viską – nuo prekių likučių ir kainų iki pristatymo sąlygų – ir pateiks galutinius rezultatus vienoje vietoje.
„Nebereikės atidarinėti dešimčių skirtukų ar atskirai jungtis prie kiekvienos parduotuvės. Pavyzdžiui, jei ieškote konkretaus sportinių batelių modelio, sistema stebės šio modelio kainą visame internete. Kai suma pasieks jūsų nustatytą ribą, DI apie tai praneš ir iškart pasiūlys įsigyti. Naudojant „Google Pay“ ar „Google Wallet“ duomenis, pirkimą bus galima užbaigti net neišeinant iš „Google“ aplinkos“, – aiškina prof. P. Pakutinskas.
Jungtinėse Valstijose universalaus krepšelio (angl. Universal Cart) ir apsipirkimo agentų funkcijos startuoja jau šią vasarą. Europoje pasirodymo data dar nepaskelbta – tam įtakos greičiausiai turi griežtesni ES Skaitmeninių rinkų akto reikalavimai, reglamentuojantys platformų vaidmenį tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų.
Užduotys, nereikalaujančios atskirų žingsnių
Pagrindinis šių naujovių tikslas – sumažinti poreikį šokinėti tarp skirtingų programų. Pavyzdžiui, naujasis „Gemini Spark“ agentas galės savarankiškai sutvarkyti el. paštą, pasiūlyti atsisakyti nenaudojamų prenumeratų, suderinti kalendorius ar surinkti informaciją iš skirtingų šaltinių į vieną planą.
Ateityje jums užteks tik pasakyti, ko norite, o DI pats viską suplanuos ir padarys naudodamas skirtingas programėles. Kad viskas būtų saugu, veiks speciali apsaugos sistema (AP2 protokolas). Ji tiksliai nustatys, ką išmanusis asistentas galės pirkti, kiek pinigų išleisti ir kada privalės sustoti bei paprašyti jūsų leidimo.
„Greitai mes tiesiog pasakysime, ko norime, o DI pats suplanuos, sujungs skirtingas programas ir užbaigs darbą iki galo. Tačiau kuo daugiau užduočių atiduodame technologijoms, tuo aiškiau turime nubrėžti ribas: kada sistema gali veikti savarankiškai, o kada privalo sustoti ir atsiklausti žmogaus. Agentai ir panašūs autonominiai ar iš dalies autonominiai sprendimai bei jų vieta mūsų gyvenime yra sąlyginai naujas reiškinys, todėl neturėtume dėl to pamesti galvos. Šie sprendimai atrodo labai patrauklūs, tačiau kelia rimtų rizikų. Šiuo atveju patys leidžiate DI pasiekti savo duomenis, kartais net labai jautrius, tačiau svarbiausia – leidžiate jam priimti sprendimus, todėl turite įsivertinti, ar tikrai gebėsite tai valdyti ir kaip elgsitės kilus nesklandumams. Pavyzdžiui, jei DI nupirks ne tą bilietą ar prekę arba jei tuo pasinaudos piktavaliai“, – sako prof. P. Pakutinskas.
DI be ekrano
DI vis dažniau išlips iš mūsų telefonų ekranų ir persikels į kasdien nešiojamus daiktus. Konferencijoje pristatyti išmanieji garso akiniai rodo, kad bendrauti su sistema bus galima tiesiog kalbant. Akiniai reaguos į jūsų balsą bei aplinką ir reikiamą informaciją realiu laiku sušnibždės tiesiai į ausį.
„Mes pagaliau atitraukiame akis nuo ekranų. Laikui bėgant DI nebereikės naudotis viename daikte, pvz.: telefone – jis tiesiog natūraliai lydės žmogų įvairiose formose, jaus aplinką ir prabils, kai prireiks pagalbos. Ar eate pasiruošę tokiam pasauliui?“, – apibendrina prof. P. Pakutinskas.
„Instagram“ gavo naują funkcija. Nuo šiol galima dalintis momentinėmis nuotraukomis su draugais.
Kaip veikia „Instants“
Naujoji „Instagram“ funkcija „Instants“ vartotojams leidžia realiuoju laiku dalintis akimirkomis, kurių negalima pasirinkti iš galerijos. Turinys siunčiamas ne į viešą srautą ar istorijas, o tiesiogiai draugams, todėl ši funkcija labiau primena privatų pokalbį nei įprastą įrašą.
„Instants“ veikia dviem būdais: „Meta“ šį produktą pristato ir kaip naują funkciją pačiame „Instagram“, ir kaip atskirą programėlę, kuri naudoja tą patį minėto socialinio tinklo paskyros prisijungimą. Tai reiškia, kad vartotojai gali dalintis tomis pačiomis akimirkomis tiek pagrindinėje platformoje, tiek atskiroje „Instants“ aplinkoje.
„Tele2“ skaitmeninės rinkodaros vadovės Justinos Antropik teigimu, „Instants“ iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip dar viena socialinių tinklų naujovė, tačiau iš tiesų keičia įprastą dalijimosi turiniu logiką.
„Ilgą laiką „Instagram“ buvo siejamas su kruopščiai atrinktu ir nugludintu turiniu, o „Instants“ juda priešinga kryptimi. Čia nebelieka galimybės atlikti kelis kadrus, juos taisyti, uždėti filtrus ar svarstyti. Tai greitas, neformalus ir į momentą orientuotas bendravimas“, – sako J. Antropik.
Kodėl atsirado toks formatas
Pasak J. Antropik, ši naujovė atsirado neatsitiktinai – ji atspindi vartotojų nuovargį nuo poreikio socialiniuose tinkluose nuolat atrodyti įdomiai, estetiškai ar nepriekaištingai.
„Žmonės yra pavargę nuo nuolat matomo tobulo ir dažnai dirbtinai kuriamo turinio socialiniuose tinkluose. Jiems norisi daugiau tikrumo, spontaniškumo ir mažiau poreikio viską pateikti nepriekaištingai. „Instagram“ šiuo žingsniu bando grąžinti natūralesnį, mažiau įpareigojantį bendravimą socialiniuose tinkluose“, – komentuoja ji.
Neišvengta ir nesusipratimų
Vos funkcijai pasirodžius, internete netruko pasklisti vartotojų istorijos apie netyčia išsiųstas nuotraukas. Dalis žmonių, bandydami išmėginti naujovę, ne iš karto suprato, kad padaryta nuotrauka adresatui išsiunčiama akimirksniu, todėl socialiniuose tinkluose greitai pasirodė ir pirmieji neigiami atsiliepimai. Vartotojai kritikavo neaiškų funkcijos veikimą, o dalis jų teigė dėl to patekę į itin nepatogias situacijas ar net netyčia pasidaliję privačiu turiniu.
„Tokios istorijos parodė, kaip stipriai esame pripratę prie „Instagram“ veikimo principo, kai prieš pasidalijant turiniu dar galime viską daug kartų peržiūrėti, pataisyti ar ištrinti. „Instants“ funkcija veikia visiškai kitaip, todėl nemaža dalis vartotojų pirmosiomis dienomis reagavo vedini įpročio. Dėl to netrūko atvejų, kai nuotraukos buvo išsiųstos ne tiems žmonėms ar pasidalinta turiniu, kurio viešinti apskritai nebuvo planuota“, – teigia J. Antropik.
Ką turėtų žinoti vartotojai
Tiems, kurie nenori naudotis šia funkcija, „Instagram“ leidžia ją paprastai išjungti pačioje programėlėje.
Tam reikia atsidaryti savo profilį, viršutiniame dešiniajame kampe paspausti trijų brūkšnių meniu, pasirinkti „Settings“, tuomet eiti į „Content Preferences“ ir įjungti parinktį „Hide Instants in Inbox“. Jei nuotrauka išsiunčiama per klaidą, ją dar galima skubiai atšaukti naudojant „Undo“ funkciją, kol gavėjas jos neatidarė.
„Tele2“ praneša, kad apsauga užblokavo beveik 66 mln. netikrų svetainių per 2026 m. balandžio mėnesį.
Didžiausio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ duomenimis, balandį dažniausia interneto grėsmė buvo kenkėjiškos programos. Per mėnesį jų nustatyta daugiau kaip 57,5 mln., o antroje vietoje pagal dažnį atsidūrė juodajame sąraše esantys domenai.
Pavojai slepiasi kasdienėse situacijose
Kenkėjiškos programos dažnai plinta per apgaulingas nuorodas, netikras svetaines ar iš pirmo žvilgsnio patikimai atrodančius pasiūlymus. Vartotojas gali net nepastebėti, kada paspaudžia pavojingą nuorodą ar atsisiunčia kenksmingą failą.
„Kenkėjišką programinę įrangą galime įsivaizduoti kaip tylų skaitmeninį vagį. Jis nesibrauna pro duris – jis nepastebimai įsiskverbia į jūsų telefoną ar kompiuterį. Užuot ieškojęs daiktų, jis medžioja jūsų duomenis: prisijungimus, banko informaciją ar asmenines nuotraukas. Kartais jis nieko nepaima, o tiesiog slapta naudojasi jūsų įrenginio resursais savo tikslams“, – sako „Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas.
Pasak jo, tarp dažniausių mėnesio grėsmių taip pat patenka pažeistos svetainės, sukčiavimo atakos ir juodajame sąraše esantys domenai.
„Pažeistos svetainės – tai teisėti puslapiai, į kuriuos buvo įsilaužta ir kurie naudojami kenkėjiškam turiniui platinti ar vartotojų duomenims vogti. Tuo metu sukčiavimas dažniausiai prasideda nuo patikimai atrodančios žinutės ar laiško, kuriuo siekiama išvilioti jautrią informaciją“, – aiškina D. Drakickas.
Sukčiai nuolat keičia metodus
Pastaruoju metu daugėja ir masinių duomenų nutekėjimų, kai į viešumą patenka milijonai vartotojų įrašų. Kibernetinio saugumo tyrėjai neseniai aptiko beveik 1 mlrd. vartotojų duomenų įrašų turinčią neapsaugotą duomenų bazę, kurioje buvo žmonių asmens duomenys, elektroninio pašto adresai ir telefonų numeriai iš 26 pasaulio šalių.
D. Drakickas atkreipia dėmesį, kad šiandien sukčiai vis dažniau naudojasi gerai žinomais prekių ženklais ir populiariomis paslaugomis. Vieni dažniausių pavyzdžių – netikri VPN puslapiai, suklastoti prisijungimo langai ar fiktyvios kazino platformos.
„Netikros VPN svetainės apsimeta teisėtais paslaugų teikėjais ir bando išvilioti prisijungimo duomenis, mokėjimo informaciją ar kitus asmens duomenis. Dažniausiai tai daroma siūlant nemokamus arba labai pigius privatumo įrankius“, – sako D. Drakickas.
Anot jo, dar viena dažna taktika – suklastoti prisijungimo puslapiai, kurie atrodo kaip gerai žinomų platformų langai.
„Žmogus mano, kad jungiasi prie tikros platformos, tačiau iš tiesų savo prisijungimo duomenis perduoda sukčiams“, – aiškina D. Drakickas.
Jis priduria, kad ne mažiau pavojingos ir netikros kazino svetainės, į kurias vartotojai dažnai nukreipiami per reklamas: „Dažnas scenarijus paprastas: žmogus pamato naujo kazino reklamą su registracijos nuoroda, paspaudžia ją ir patenka į sukčiavimo svetainę. Ten suvedus asmeninius ar mokėjimo duomenis, jie gali būti panaudoti neteisėtiems mokėjimams ar pinigų vagystėms iš sąskaitos.“
Būdai išvengti sukčiavimo pinklių
Vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo tokių grėsmių, pasak D. Drakicko, yra interneto apsauga, kuri padeda užblokuoti vartotojo patekimą į kenksmingą svetainę dar prieš grėsmei pasiekiant telefoną ar kompiuterį.
„Interneto apsauga „Tele2“ veikia tinklo lygiu, todėl vartotojams nereikia papildomai diegti programėlių ar antivirusinių sistemų. Visa apsauga vyksta operatoriaus tinkle: vartotojui atidarius svetainę ar paspaudus nuorodą, adresas patikrinamas realiuoju laiku. Jei aptinkama grėsmė, ryšys blokuojamas dar prieš pavojingam turiniui pasiekiant įrenginį“, – aiškina D. Drakickas.
Sistema padeda blokuoti kenksmingas svetaines, sukčiavimo puslapius ir pavojingas nuorodas žinutėse ar internete. Ji taip pat gali atpažinti netikras svetaines, kurios imituoja bankus, elektronines parduotuves ar gerai žinomas platformas.
„Didelė dalis žmonių apie sustabdytas grėsmes net nesužino, nes jos blokuojamos automatiškai. Tokios apsaugos esmė – sustabdyti pavojų dar prieš jam pasiekiant žmogų“, – sako D. Drakickas.
Dirbtinis intelektas daugeliui jau tapo kasdienio darbo pagalbos įrankis. Tačiau dar susiduriama su situacijomis, kai dirbtinis intelektas pateikia, vadinamas, „haliucinacijas“. Ekspertai teigia, kad tai dažniausiai nutinka dėl labai paprastų priežasčių.
Užtikrintas atsakymas dar nereiškia tiesos
Pasak „Tele2“ klientų duomenų analizės ir įžvalgų vadovės Ingos Rudinskaitės, viena didžiausių klaidų – manyti, kad dirbtinis intelektas veikia kaip paieškos sistema ar faktų duomenų bazė.
„Daugelis DI įrankių atsakymus generuoja ne ieškodami vienos teisingos informacijos, o pagal tikimybę prognozuodami, koks sakinys ar žodis turėtų sekti toliau. Dėl to atsakymai dažnai skamba labai užtikrintai net tada, kai informacija nėra tiksli. Be to, modernūs modeliai papildomai treniruojami pateikti atsakymą net tada, kai tiksliausia reakcija būtų „nežinau“, todėl jų tonas dažnai atrodo itin užtikrintas – įrankis tiesiog „apmokytas“ vengti dvejojimo“, – sako I. Rudinskaitė.
Anot ekspertės, dirbtinis intelektas labai gerai atpažįsta kalbos, sakinių ir informacijos pateikimo dėsningumus, todėl jo sugeneruoti atsakymai dažnai skamba itin įtikinamai. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad DI iš tiesų supranta informaciją taip, kaip ją supranta žmogus, ar geba savarankiškai įvertinti, kas yra tikslu, o kas – klaidinga.
Didžiausia problema ta, kad tokios klaidos nebūtinai yra akivaizdžios. DI haliucinacijos dažnai pateikiamos labai sklandžiai – su tariamais šaltiniais, įtikinamai skambančiais skaičiais ar neegzistuojančiomis citatomis.
„Jeigu trūksta konteksto ar patikimų šaltinių, dirbtinis intelektas gali pradėti spėlioti. Taip atsiranda haliucinacijos – išgalvoti faktai ar neegzistuojantys šaltiniai, kurie žmogui gali pasirodyti patikimi“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Kaip atpažinti haliucinacijas?
Atpažinti netikslų dirbtinio intelekto sugeneruotą atsakymą ne visada paprasta, tačiau yra keli ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Įtarimų turėtų kelti atsakymai, kurie skamba labai užtikrintai, tačiau kartu išlieka gana abstraktūs.
Itin didelė klaidų rizika atsiranda tada, kai dirbtiniam intelektui pateikiama per mažai informacijos arba užduodami labai platūs, neaiškūs klausimai.
„Vienas geriausių būdų sumažinti klaidų riziką – neprašyti dirbtinio intelekto „visko iš karto“. Kuo aiškesnė užduotis ir kuo daugiau konteksto pateikiama, tuo mažesnė tikimybė gauti netikslų atsakymą. Labai padeda aiškiai suformuluota užduotis, papildomi dokumentai ar konkretūs šaltiniai, kuriais dirbtinis intelektas turėtų remtis“, – teigia ekspertė.
Kada verta pasitelkti papildomus įrankius?
I. Rudinskaitė sako, kad dirbant su aktualijomis ar greitai besikeičiančia informacija verta naudoti „web search“ funkciją, kuri leidžia dirbtiniam intelektui pasiekti naujausius interneto šaltinius ir remtis ne tik anksčiau turėtais duomenimis.
„Dirbtinio intelekto modeliai ne visada turi naujausią informaciją, todėl kalbant apie teisės aktus, kainas ar naujienas verta papildomai įjungti paiešką internete ir pasitikrinti šaltinius. Vis dėlto svarbu suprasti, kad pati „web search“ funkcija nėra absoliuti apsauga nuo netikslumų – dirbtinis intelektas gali remtis nepatikimais šaltiniais, neteisingai interpretuoti rastą informaciją ar sumaišyti skirtingus šaltinius tarpusavyje. Tai sumažina haliucinacijų riziką, tačiau jos visiškai nepanaikina“, – sako I. Rudinskaitė.
Ji priduria, kad patikimiau veikia principas, kai DIi pateikiame konkretų šaltinį – dokumentą, PDF ar tekstą – ir paprašome atsakyti remiantis tik juo. Praktikoje taip pat padeda aiškios instrukcijos, pavyzdžiui, verta nurodyti atsakyti „nežinau“, jei informacijos nepakanka. Taip pat rekomenduojama sudėtingas užduotis skaidyti į mažesnius žingsnius, nes tai leidžia greičiau pastebėti galimus netikslumus.
Siekdamos išvengti nepatikimos informacijos, vis daugiau organizacijų investuoja ne tik į pačius dirbtinio intelekto sprendimus, bet ir į darbuotojų gebėjimą jais naudotis atsakingai bei efektyviai.
„Tele2“ taip pat aktyviai investuoja į darbuotojų dirbtinio intelekto kompetencijas bei vidinius sprendimus. Bendrovė darbuotojams yra sukūrusi vidinį dirbtinio intelekto asistentą „Tele2 Genie“, kuris naudojamas kasdienėms užduotims, informacijos apdorojimui ir produktyvumui didinti.
Svarbiausia – kritinis mąstymas
Pasak ekspertės, dirbtinis intelektas gali būti puikus pagalbininkas, tačiau galutinę atsakomybę visada prisiima žmogus.
„Jeigu DI sugeneruotas tekstas bus naudojamas viešoje komunikacijoje, priimant verslo sprendimus ar dirbant su klientais, svarbiausius faktus būtina papildomai patikrinti. Dirbtinis intelektas gali padėti greičiau dirbti, tačiau svarbu nepamiršti, jog jis nėra neklystantis ekspertas“, – pabrėžia I. Rudinskaitė.
DI nuovargis 2026-aisiais: kodėl aklas pasitikėjimas algoritmais gali jus nuvesti į neegzistuojantį kanjoną?
Per pastaruosius metus DI įrankių atsiranda vis daugiau ir dėl šios priežasties žmonės susidūrė su DI nuovargiu. Todėl kyla klausimas ar dar džiaugiames kiekvienu nauju įrankiu, ar jau nuo jų esame pavargę.
2026 m. balandžio mėn. „Talker Research“ atliktas tyrimas atskleidė įdomią dvilypę situaciją: nors net 69 proc. žmonių vienaip ar kitaip naudoja DI įrankius, net 54 proc. apklaustųjų teigia, kad jie tiesiog „pavargo klausytis“ apie šią technologiją. Darbe žmonės susiduria su vadinamąja „DI siena“ – juos vargina organizacinis spaudimas diegti naujoves, technologinis sudėtingumas ir nerimas dėl ateities.
Panašią tendenciją matome ir versle. Remiantis MIT ir „Natixis“ analize, didžioji dalis (apie 95 proc.) įmonių, bandančių integruoti DI į savo procesus, vis dar nesugeba iš to sukurti apčiuopiamos ilgalaikės vertės. Mes perėjome iš aklo entuziazmo fazės į blaivaus realybės vertinimo etapą.
Kai DI suplanuoja atostogas neegzistuojančioje vietoje
Puikus pavyzdys, kai per didelis pasitikėjimas DI gali atsisukti prieš mus, yra kasdienės užduotys, pavyzdžiui, kelionių planavimas. BBC straipsnyje labai taikliai aprašomi pavojai, slypintys generatyviniuose DI patarimuose.
Štai reali situacija: Peru kalnuose kelionių vadovas netyčia nugirdo dviejų turistų pokalbį – jie ruošėsi žygiui į „Šventąjį Humantay kanjoną“. Skamba įspūdingai, tiesa? Problema ta, kad tokia vieta apskritai neegzistuoja – ją tiesiog sugalvojo DI. Kitas pavyzdys – turistų pora Japonijoje, kuri pasikliovė „ChatGPT“ sudarytu maršrutu, teigusiu, kad keltuvas nuo kalno veikia iki pusės šešių vakaro. Pora liko įstrigusi kalno viršūnėje, nes DI pateikė neteisingą stoties uždarymo laiką.
Apklausos rodo, kad apie 33 proc. žmonių, planavusių keliones su DI, gavo rekomendacijų su visiškai išgalvota arba neteisinga informacija (vadinamosiomis haliucinacijomis). Algoritmai puikiai apdoroja tekstą, tačiau neturi realaus pasaulio nuovokos.
„Anthropic“ tyrimai ir lūkesčių praraja
Kodėl taip nutinka? 2026 m. kovo mėn. DI bendrovė „Anthropic“ paskelbė išsamų tyrimą apie DI poveikį darbo rinkai, kuris atskleidžia tikrąją situaciją. Mokslininkai nubraižė grafiką, rodantį prarają tarp teorinių DI galimybių ir realaus jo pritaikymo.
Pavyzdžiui, IT ir matematikos srityse DI teoriškai gali atlikti iki 94 proc. užduočių, tačiau realus jo panaudojimas siekia vos 33 proc. Teisės srityje teorinės galimybės siekia beveik 90 proc., bet realiai pritaikoma tik apie 20 proc. Kodėl šis atotrūkis toks didelis? Todėl, kad patikimumas nespėja žengti koja kojon su galimybėmis. Modelių atsakymai vis dar stokoja nuoseklumo. Kai kuriame kodą, analizuojame teisinius dokumentus ar net planuojame žygį į kalnus, mums reikia 100 proc. tikslumo. Šiuo metu DI dažnai gali pasiūlyti tik 80–90 proc. tikslumą, o likusi dalis gali virsti katastrofiška klaida.
Žmogiškumo premija
Vienas įdomiausių 2026 m. pastebėjimų – visuomenė pradėjo atpažinti DI braižą ir jį atmesti. Rinkodaros analizės rodo, kad vartotojų įsitraukimas į socialinių tinklų turinį, kuris, jų manymu, yra sugeneruotas DI, sumažėja 20–35 proc.
Žmonės pradėjo vertinti vadinamąją „mikčiojimo premiją“ (angl. Stutter Premium) – natūralų, šiek tiek netobulą, autentišką žmogaus sukurtą turinį. Mums labiau patinka vaizdo įrašas su natūraliomis pauzėmis ar tekstas, turintis žmogaus mąstymo unikalumą, nei preciziškai nušlifuotas, bet sintetinis DI produktas. Mes nebenorime kalbėtis su robotais – mes norime, kad jie padėtų mums atrasti daugiau laiko pabūti žmonėmis.
Ateities tendencija – ne pakeitimas, o partnerystė
Ką visa tai reiškia studentams, mokslininkams ir kiekvienam iš mūsų? Ar DI amžius baigiasi? Tikrai ne. Baigiasi tik aklo, nerealaus entuziazmo fazė.
Dar vienas 2026 m. vasarį „Anthropic“ paskelbtas tyrimas parodė aiškią tendenciją: efektyviausi ir geriausi DI naudotojai yra tie, kurie technologiją naudoja kaip „minčių partnerį“ (angl. thought partner), o ne visiškai deleguoja jai darbą. Išmintingas mokslininkas (ar keliautojas) DI naudos kaip įrankį greitam duomenų apdorojimui, bet visada pats patikrins faktus.
DI nuovargis yra sveikas reiškinys. Tai ženklas, kad mes, kaip vartotojai, bręstame. Nustojame aklai tikėti „stebuklinga lazdele“ ir pradedame suprasti tikrąją, nors ir ribotą, technologijos vertę. Mokslininko, studento ar tiesiog smalsaus keliautojo karjera DI amžiuje priklausys ne nuo to, kaip greitai sugebėsite sugeneruoti tekstą, o nuo to, kaip kritiškai gebėsite įvertinti gautą informaciją – kad neatsidurtume neegzistuojančiame kanjone.
