Login to your account

Username *
Password *

Kas vyksta skaitmeniniame Ukrainos karo su Rusija fronte? Į kovą įtraukiami ir rusakalbiai Baltijos šalių vartotojai

By Pilietinio atsparumo iniciatyva Rugsėjis 13, 2022 130

Ukrainos kovotojams kasdien pranešant apie svarbias pergales fronte, mūšiai vyksta ir už šalies ribų – į skaitmeninę kovą dėl tiesos įtraukiami ir Baltijos valstybių gyventojai. Nuo pat karo pradžios ekspertai fiksuoja regiono žiniasklaidoje padidėjusį melagingų naujienų srautą ir pasakoja, kokiais argumentais bandoma „nukalti“ rusų pergalę kare.

Pro-europietiškų pažiūrų Baltijos šalių visuomenės ilgą laiką buvo vienu pagrindinių taikinių Kremliaus propagandai.

Rusų vykdomų informacinių operacijų metu buvo siekiama sugriauti regiono valstybių visuomenių pasitikėjimą šalies valdžios institucijomis ir NATO, kurstyti etninę ir socialinę įtampą, o prasidėjus karui Ukrainoje – ir pelnyti užsienio piliečių palaikymą.

Ekspertų grupės iš „Pilietinio atsparumo iniciatyva“ (PAI) atliktas Baltijos valstybėse veikiančių naujienų portalų, kuriuose informacija pateikiama rusų kalba, tyrimas atskleidė, kokias istorijas rusai pasitelkia siekdami pagrįsti brutalios karinės jėgos panaudojimą Ukrainoje bei už tai dar sulaukti „pagyrimo iš užsienio“.

„Pradėdami karą Ukrainoje, Kremliaus režimo agentai tuo pačiu metu pradėjo ir aktyvią informacinę kampaniją Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje, kuria bandoma į agresoriaus pusę patraukti rusakalbius šių šalių piliečius. Siekiant sukurti Rusijos kaip teisingos ir geranoriškos valstybės vaizdinį, pasitelkiami bent septynių skirtingų teminių grupių naratyvai“, – pasakoja Lukas Andriukaitis, dezinformacijos ekspertas ir vienas iš tyrimą atlikusios organizacijos įkūrėjų.

Pavyzdžiui, ukrainiečiai kaltinami vadovaujantis nacistinėmis idėjomis, vykdant žiaurius karo nusikaltimus, NATO ir Vakarų valstybės – karo provokavimu, rusofobija bei visuomenių amoralumu teikiant paramą ginklais, „kurie naudojami nekaltiems rusams žudyti“.

Be to, Kremliaus stiprybę bandoma įtvirtinti sužadinant rusakalbių skaitytojų baimes dėl karo persikėlimo į Europą, tariamo karo pabėgėlių laikymo svarbesniais už juos priimančių valstybių piliečius, regiono institucijų paskelbtų sankcijų Rusijai neveiksnumo ir kt.

Skaito juos labiausiai dominančią informaciją

L. Andriukaitis pažymi, kad pastaraisiais metais viso Europos regiono visuomenių susidomėjimas Kremliaus vykdomomis propagandos kampanijomis augo. Nepaisant to, nemaža dalis lietuvių ir kitų tyrimo šalių gyventojų vis dar kliaujasi internete perskaitytomis žinutėmis bei, dalindamiesi straipsniais su kitais vartotojais, atlieka „purviną“ rusų darbą.

Siekdami įvertinti, kiek dėmesio socialiniuose tinkluose sulaukia pro-rusiškos melagienos, tyrimo metu ekspertai stebėjo ir vartotojų įsitraukimą.

„Daugelyje susirašinėjimo platformų, tokių kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „Telegram“, skaitytojai gali reaguoti į jiems patinkančius pranešimus, taip skatindami jų iškėlimą į viršų. Fiksuodami, kiek patiktukų bei peržiūrų sulaukė kiekviena naujiena, pastebėjome, kad ne visos temos vienodai svarbios rusakalbiams Baltijos šalių vartotojams“, – pastebi L. Andriukaitis.

Didžiausią skaičių skaitytojų reakcijų – daugiau nei 100 tūkst. – pritraukė tie tekstai, kuriuose buvo kalbama apie rusų ir rusakalbių mažumų padėtį Ukrainą kare remiančiose regiono valstybėse.

Pasak dezinformacijos eksperto, tai vienas geriausių šiandieninių pavyzdžių, kad žmonės internete didžiausią dėmesį skiria juos asmeniškai paliečiančiai informacijai – nesvarbu, ar ji tiksliai atspindi realybę, ar turi propagandinę potekstę.

„Kuo aktualesnė ir daugiau emocijų skaitytojui kelia perskaityta informacija, tuo mažesnė tikimybė, kad jam kils abejonių dėl naujienos ir ja pasidalinusio šaltinio patikimumo. Tokiu būdu į vartotojų informacinį burbulą pradeda patekti tik tai, kas neprieštarauja jų požiūriui ir sustiprina asmeninius įsitikinimus. Objektyvus faktų suvokimas tampa sunkiai įsivaizduojamu reiškiniu“.

Mažesnį rusakalbių Baltijos šalių vartotojų įsitraukimą pelnė pasakojimai apie ukrainiečių piktnaudžiavimą Vakarų valstybių suteikiama karine parama, dėl to silpnėjančią pačių šalių karinę galią, Rusijos atsparumą sankcijoms ir korumpuotus, nekompetentingus Ukrainos lyderius.

Visos tyrimo metu analizuotos naujienos sulaukė daugiau nei 350 tūkst. reakcijų „Telegram“ platformoje.

Stengiasi kuo ilgiau išlaikyti vartotojų susidomėjimą

Ne vienerius metus Rusijos informacines operacijas Baltijos šalyse demaskuojantys ekspertai teigia, kad su laiku ištobulinti Kremliaus dezinformacijos sklaidos metodai mažai keičiasi. Nors tai iš dalies palengvina melagingų žinučių atpažinimą socialinėje erdvėje, procesas dėl to netampa paprastesniu.

L. Andriukaitis aiškina, kad Kremliaus dezinformacijos „mašina“ gana greitai prisitaiko prie esamų įvykių ir aktyviai ieško efektyvių naratyvų, kurie galėtų sudominti ir paveikti informacijos vartotojus. Rusijos karas Ukrainoje – ne išimtis.

„Per pustrečio mėnesio trukusį tyrimą pavyko įžvelgti ryškius pokyčius tame, kaip keičiantis karo Ukrainoje eigai, keičiasi dezinformacinėse žinutėse atpažįstami naratyvai. Pavyzdžiui, liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje Lietuvoje netilus diskusijoms dėl Kaliningrado tranzito, tyrimo metu analizuotuose naujienų portaluose taip pat vyravo su ekonominėmis sankcijomis ir jų poveikiu Rusijai bei Europai susiję straipsniai“, – teigia L. Andriukaitis.

Dezinformacijos eksperto teigimu, trijų savaičių laikotarpiu šią vasarą rusakalbiams Baltijos šalių skaitytojams skirtose internetinėse žiniasklaidos priemonėse buvo paskelbti 18–22 straipsniai šia tema per savaitę; vėliau fiksuotas publikacijų skaičiaus sumažėjimas.

Tyrimo metu surinkta medžiaga tik patvirtino dezinformacijos ekspertams gerai žinomą tiesą, pažymi L. Andriukaitis: „Vieniems naratyvams prarandant aktualumą ir visuomenės susidomėjimą, į jų vietą iškart stoja kitos propagandos tiesos“.

Kaip pavyzdį tyrimą atlikę ekspertai pateikia jau minėtą ekonominių sankcijų naratyvų grupę ir aptaria tyrime plačiausiai dominavusius straipsnius apie Rusijos ir Ukrainos karo įvykius.

Pastaroji naratyvų grupė savo publikacijų piką pasiekė birželio 13 d. – liepos 17 d., kuomet per savaitę buvo paskelbti 23–25 straipsniai, vėliau patyrė publikacijų skaičiaus nuosmukį ir užleido pozicijas ankstesnei naratyvų grupei.

Plačiau su straipsnyje pristatytu tyrimu (anglų k.) galite susipažinti paspaudę nuorodą.

Rate this item
(0 votes)
“Logitech G” paleidžia pirmąsias žaidimams pritaikytas į ausis įkišamas ausines: “Logitech G FITS”

„Tele2“ pristato naują kibernetinio saugumo produktą

Išmanusis ėmė veikti lėčiau: pirmoji pagalba jūsų telefonui

Kibernetinio saugumo ekspertai – apie rizikas, naudojantis darbo kompiuteriu namuose, ir rusiškos antivirusinės programos populiarumą

Kibernetinių išpuolių daugėja: ar kyla IT saugumo sektoriaus akcijų kainos?

Saule varomas mobilus ryšys: „Telia“ plečia saulės elektrinių skaičių

Garso turinio platforma „Podimo“ stiprina tarptautinę komandą, augins pajėgumus Lietuvoje

Norintiems praplėsti klausymosi patirtį: 3 garso turinio rekomendacijos

„Samsung Galaxy S23“ pasitinkant: kaip gimė visų laikų sėkmingiausia „Android“ telefonų serija?

Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys: kuo ji išsiskiria iš konkurentų? 

Rūpinatės savo asmens duomenų apsauga – nepamirškite ir telefono numerio

„Bitė“ pasiekė Lietuvos 5G interneto greičio rekordą: net 16 kartų viršija vidutinį interneto greitį

Šiuolaikiniai duomenų centrai: kaip jie kuriami ir vystymo tendencijos

Tyrimas: pernai Lietuvoje nutekintų paskyrų skaičius sumažėjo 80 proc.

Estijos startuolis „Salv“ pritraukė 4 mln. eurų – finansuos kovos su nusikalstamumu platformos plėtrą Europoje

eSIM startavo išankstinio mokėjimo paslaugų segmente: ja jau gali naudotis „Pildyk“ klientai