Apklausos rodo, kad pastaraisiais metais smarkiai išaugo reguliariai bėgiojančių žmonių skaičius: beveik 30 proc. šiuo metu bėgiojančių asmenų pradėjo sportuoti pasaulinės pandemijos metu. Tačiau kartu su išaugusiais bėgikų skaičiais parkuose ar sporto aikštelėse atsirado poreikis efektyviai sekti savo bėgimo rezultatus ir daromą pažangą.

Atrodytų, kad šią problemą išsprendė išmaniosios technologijos, o visų pirma – išmanieji laikrodžiai. Kita vertus, moderniausi prietaisai siūlo daugybę stebėjimo galimybių tarp kurių galima lengvai pasimesti, o keleto funkcijų prasmė ir toliau išlieka miglota. Tad kokius duomenis sekti svarbiausia ir ką jie iš tikrųjų rodo?

„Išmaniųjų laikrodžių technologijos progresuoja sparčiai ir užtikrintai, todėl sumanius prietaisus turintys sportininkai džiaugiasi tikslia informacija apie treniruočių kokybę ir sveikatos būklę. Pavyzdžiui bėgikai, jau kuris laikas gali patogiai sekti, kiek ir kokiu tempu buvo nubėgta, kaip po intensyvių krūvių atsigauna kūnas ir ar atliekamas progresas džiugina, ar verčia pasitempti.

Tačiau nepaisant duomenų prieinamumo, analizuoti visus duomenis ir suprasti jų svarbą gali būti sudėtinga – ypač tiems, kurie sportuoja individualiai ir tik pradėjo pirmąsias treniruotes“, – nurodo Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje.

Ekspertė išskiria 4 svarbiausius rodiklius, kuriuos turėtų stebėti kiekvienas bėgikas ir nurodo, kaip juos sekti padeda išmanusis laikrodis:

1. Vidutinis bėgimo greitis ir atstumas

Vidutinis bėgimo tempas ir nubėgtas nuotolis yra labiausiai paplitę duomenys, kuriuos stebi kiekvienas sportininkas. Vidutinis bėgimo greitis parodo vidutinį kiekvieno įveikto kilometro laiką. O nubėgto atstumo rodiklis yra daugeliui girdėtas, tačiau nemažiau svarbus – pagal jį matuojame atliekamą progresą.

„Nubėgtas atstumas ir vidutinis greitis yra reikšmingi duomenys, tačiau norint pasiekti maksimaliai tikslų rezultatą reikia pasirūpinti tiksliomis vietos nustatymo funkcijomis. Verta priminti, kad bėgimo laikrodžio palaikoma GPS funkcija gali pateikti netikslius duomenis dėl bėgimo vietos ir ryšio problemų.

Pavyzdžiui, bėgant tarp aukštų pastatų ar miške. Todėl norint maksimaliai tikslios informacijos verta pasirūpinti išmaniuoju laikrodžiu, kuris buvimo vietai nustatyti naudoja bent kelias palydovines sistemas“, – pataria U. Eidžiūnaitė.

2. Širdies ritmo sekimas

Daugelis išmaniųjų laikrodžių siūlo širdies ritmo matuoklį, kuris vienodai pravartus per ir po treniruotės. Šio rodiklio sekimas sporto metu yra vienas patikimiausių būdų įvertinti treniruotės intensyvumą.

„Daugelis išmaniųjų laikrodžių ne tik matuoja širdies ritmą, bet ir rodo širdies aktyvumo (arba ritmo) zonas. Širdies ritmo zonos paprastai apskaičiuojamos pagal maksimalų širdies susitraukimų skaičių per minutę. Šis rodiklis yra individualus ir priklauso nuo amžiaus, genetinių savybių.

Pačių širdies ritmo zonų yra penkios: pirmoji zona žymi mažą krūvį, o penktoji – patį didžiausią. Nepriklausomai nuo pasiruošimo, norint palaikyti sveiką kūną lengvesni ir ilgesni bėgimai turėtų išlikti 1-2 zonose, o sunkesni ir orientuoti į maksimalų greitį – 3-4 zonose. Taigi, širdies ritmo stebėjimas leidžia sekti savo kūną ir treniruotis efektyviau“ – sako U. Eidžiūnaitė.

3. Atsistatymo laikas

Poilsio ir atsigavimo laikas yra svarbus bet kuriam sportininkui, nes leidžia tinkamai sureguliuoti krūvius ir nepervargti. Sutariama, kad atsižvelgiant į treniruotės intensyvumą ir fizinį pasiruošimą atsigavimo laikas gali svyruoti nuo 6 valandų iki 2 parų.

„Modernūs išmanieji laikrodžiai atsigavimo laiką nustato pagal jūsų organizmo patiriamą krūvį, širdies ritmo rodiklius, streso ir miego duomenis. Pavyzdžiui, specialiai bėgikams sukurtame „Huawei“ išmaniajame laikrodyje „Watch GT Runner“ įdiegta profesionali bėgimo programa „TruSport“, kuri kiekvienam sportininkui pateikia patarimus dėl treniruočių intensyvumo ir poilsio laiko.

Be to, prietaisas kasdien stebi miego kokybę ir patiriamą stresą, todėl kiekvienas sportininkas susipažįsta su svarbiausia informacija, kuri būtina norint įvertinti optimalų atsistatymo laiką“, – teigia U. Eidžiūnaitė.

4. Deguonies kiekis kraujyje

Kraujo prisotinimo deguonimi (SpO2) stebėjimas įvertina deguonies kiekį kraujyje. Šio rodiklio stebėjimas ypač svarbus jau pažengusiems sportininkams.

„Deguonies kiekį kraujyje matuoti yra naudinga, norint įsivertinti konkretų treniruotės krūvį. Dėl šios funkcijos kiekvienas sportininkas gali stebėti ar intensyvių apkrovų metu jo kūnas gali pagaminti būtiną deguonies kiekį.

Jei deguonies procentinė dalis kraujyje sumažėjo, tai signalas, kad sportuojate viršydami savo organizmo galimybių ribas. Šį rodiklį būtina sekti nuolatos, nes per mažas deguonies kiekis gali sukelti dusulį, galvos skausmą ar net alpulį“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.