Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Balandis 26, 2024
Lietuvių įkurta programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“ jau devintąjį kartą iš eilės pateko tarp 5 tūkstančių sparčiausiai augusių JAV kompanijų. Šiemet įmonė užėmė 3878 – ąją vietą.
Įtakingas JAV verslo žurnalas „Inc.” nuo 1982 m. kasmet sudaro sparčiausiai augančių bendrovių sąrašus Jungtinėse Amerikos Valstijose, o nuo 2015 metų – Europoje. „Inc. 5000“ – tai prestižinis JAV kiekvienais metais sudaromas konkurencingų ir veržliausių privačių kompanijų sąrašas. Reitingą sudaro procentinis įmonių apyvartos augimo skaičiavimas, lyginant pastarųjų trejų metų rezultatus. „Inc.5000“ kompanijų sąraše lietuvių valdomų įmonių vadovų vardai – itin retas atvejis. (Visą sąrašą galite peržiūrėti čia.)
„Devbridge“ viceprezidento ir Lietuvos padalinio vadovo Viktoro Gurgždžio teigimu, šis pripažinimas – tai įrodymas, kad mūsų darbuotojų puikiai atliekamas darbas, sparčiai augantis klientų ratas bei vis sudėtingesni verslo iššūkiai, net ir pandemijos akivaizdoje leidžia mums būti konkurencingais pasauliniu mastu ir nemažinti apsukų.
„Spartus augimo tempas reikalauja nuolat įsivertinti savo vidinius organizacijos veikimo principus, nuolatos keičiamės ir tobulėjame savo klientų, darbuotojų ir partnerių labui. Mūsų plėtros variklis – tai 600 narių profesionalų bendruomenė, dirbanti penkiose pasaulio šalyse, bei nuolatinis mūsų siekis padėti klientams žvelgti į verslo procesus per inovatyvių skaitmeninių produktų kūrimo prizmę”, – įsitikinęs įmonės vadovas.
„Devbridge“ viceprezidento teigimu, laiko patikrinta metodologija, duomenimis grįsta strategija bei viduje kurti unikalūs įrankiai, leidžia ne tik keturis kartus greičiau nei rinkos vidurkis pristatyti savo darbo rezultatus klientams, tačiau taip pat ir užtikrinti bei įgyvendinti organizacijoms šiuo metu taip reikalingą technologinės pažangos pokytį.
„Mūsų komandos rūpinasi kuriamu produktu kiekviename etape – pradedant nuo planavimo ir baigiant sėkmingu projekto paleidimu. Klientų pasitenkinimą atspindi ir kasmet ženkliai augantis mūsų teikiamų paslaugų poreikis. Gebame akimirksniu įgauti reikiamą pagreitį, tad pilotinį produktą įprastai paleidžiame į rinką per tris arba šešis mėnesius. Vos prasidėjus pandemijai mūsų įmonės kurti technologiniai sprendimai padėjo JAV ligoninėms sustyguoti darbuotojų užimtumą, logistikos kompanijoms – efektyviai suplanuoti transporto priemonių judėjimą, o bankams sukūrėme automatizuotus paskolų suteikimo įrankius“, – vardijo V. Gurgždys.
Įmonė nuo įkūrimo pradžios kasmet vidutiniškai paauga apie 30 proc., per pastaruosius trejus metus 30 procentų didino ir apyvartą. Per artimiausius penkerius metus „Devbridge“ planuoja dar didesnę plėtrą –vien tik Vilniuje planuojama samdyti 200–300 naujų darbuotojų.
„Devbridge“ 2008–aisias metais įsteigė penki bičiuliai iš Lietuvos, kurie pirmąjį savo biurą įkūrė mažame rūsyje Bensonvilio mieste (Ilinojaus valstija). Pagrindinis kompanijos tikslas išliko nepakitęs iki šių dienų – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, padėsiančius sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms.
Apie įmonę:
„Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausiojo lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus JAV rinkai. Įmonę Čikagoje prieš daugiau nei dešimtmetį įkūrė lietuviai. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 590 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, ,Varšuvos, Kauno, Vilniaus, Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.
Beveik pusė lietuvių (47 proc.) šiandien dirba arba studijuoja ne tik iš biuro ar universiteto, o išmaniuose įrenginiuose didžioji dalis apklaustųjų (43 proc.) pasigenda greito veikimo. Tai parodė „Huawei“ užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ šalies gyventojų apklausa. Kartais pakeisti savo darbo ar studijų vietą tenka 28 proc. apklaustųjų, o dirbti ar studijuoti skirtingose vietose dažnai turi net penktadalis (19 proc.) Lietuvos gyventojų.
Nori greitų ir patogių įrenginių
Kaip parodė apklausa, darbo metu šalies gyventojai labiausiai pasigenda šių išmaniųjų įrenginių funkcijų: greito jų veikimo (43 proc.), patogaus naudojimo (22 proc.) ir lengvo prisijungimo prie kitų įrenginių (20 proc.).
„Tai, kad dirbantys ir besimokantys lietuviai vis dažniau pasigenda greito įrenginių veikimo, patogaus naudojimo ar suderinamumo su kitais įrenginiais – nestebina. Didžiausią įtaką tam padarė kiek pasikeitusios mūsų gyvenimo ir darbo sąlygos. Ypatingai kalbant apie tuos darbuotojus ar studentus, kuriems tenka dirbti bei mokytis iš kelių vietų, neturint nuolatinės darbovietės. Tokiais atvejais dažnai dirbama su daugiau nei vienu įrenginiu, todėl norisi, kad visi jie veiktų vienodai sparčiai ir būtų patogūs naudoti. Įrenginių tarpusavio suderinamumas taip pat pastaruoju metu tampa vis svarbesne įrenginių funkcija, nes svarbu, kad galėtume savo darbus lengvai perkelti iš įrenginio į įrenginį ir pratęsti iš bet kur“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
Apklausos duomenimis, šalies gyventojai taip pat pasigenda galimybės vienu metu įrenginyje turėti visas darbines programas (19 proc.), turėti įrenginį su lietimui pritaikytu ekranu (15 proc.), galimybę lengvai pernešti įrenginį iš vienos vietos į kitą (12 proc.) bei turėti fizinę klaviatūrą sudėtingesnėms užduotims (11 proc.). Pasak U. Eidžiūnaitės, tokių įrenginių savybių išskyrimas rodo tendenciją, kad dirbantys ar besimokantys lietuviai vis labiau teikia prioritetą lengviems, mobiliems ir daugiafunkciams įrenginiams.
Planšetės grįžta į išmaniųjų įrenginių olimpą
Įrenginys, kuris šiandien gali atliepti daugiau nei vieną mobiliam darbui ar studijoms aktualią funkciją – planšetinis kompiuteris. Kaip rodo apklausa, net 68 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai vertina kompaktišką šių įrenginių dydį ir mažą svorį.
„Planšetiniai kompiuteriai šiandien išgyvena tikrą renesansą. Taip yra ir todėl, kad bėgant metams šie įrenginiai ne tik išlaikė savo išskirtinumą – patogų dydį ir lengvumą – bet pasipildė ir naujomis funkcijomis ar išskirtinumais. Pavyzdžiui, 33 proc. apklaustųjų nurodė, kad vertina planšetinių kompiuterių baterijos veikimo trukmę. O šiandieninės planšetės, pavyzdžiui „Huawei MatePad 11“, vienu įkrovimu gali veikti iki 12 valandų. Taip pat 30 proc. apklaustų lietuvių išskyrė, kad vertina galimybę planšetes lengvai suporuoti su kitais įrenginiais. Šiuolaikines planšetes vienu metu galima suporuoti tiek su nešiojamu kompiuteriu, tiek su išmaniuoju telefonu, todėl darbuotis galima patogiai ir nepertraukiamai. Beveik trečdalis – 27 proc. – apklaustųjų labiausiai vertino planšečių ekrano dydį bei ryškumą. Šis aspektas planšetiniuose kompiuteriuose taip pat tampa vis svarbesniu, nes dažniau naudojant juos darbo ar studijų reikmėms ekrano kokybė yra būtina“, – išskiria U. Eidžiūnaitė.
Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:
Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/
Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile
Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/
Įvairią programinę įrangą klientams visame pasaulyje kurianti ir verslams skaitmeninę transformaciją įgyvendinti padedanti kompanija „TeleSoftas“, turinti biurus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, naujausią padalinį užsimojo atidaryti Nigerijoje. Šios šalies sostinėje Abudžoje samdyti vietos IT specialistus bei siūlyti bendradarbiavimo idėja kilo po „Digital Explorers“ programos organizuotos misijos, kurios metu Lietuvos įmonės turėjo progą susipažinti su Nigerijos IRT (informacinių ir ryšių technologijų) galimybėmis. Pasak „TeleSoftas“ įkūrėjo ir vadovo Algirdo Stonio, sėkmingas talentų pritraukimas į Lietuvą nutiesė tolimesnius plėtros kelius, todėl kompanijos noras steigti biurą Afrikos valstybėje – gerai pamatuotas ir daug žadantis sprendimas.
Steigti padalinį Afrikoje įkvėpė teigiama patirtis su vietos specialistais
Nigerija – jauna ir veržli šalis, kurios ekonomika jau ne vienerius metus pirmauja Afrikoje. Sparčiai didėjantis miestuose gyvenančių jaunų žmonių skaičius prisideda ir prie IRT sektoriaus plėtros šalyje. Tai neabejotinai traukia investuotojų, verslo ryklių ar startuolių dėmesį. Čia nukrypo ir Lietuvoje puikiai žinomos įmonės „TeleSoftas“ vadovo A. Stonio ir jo komandos akys, kuris Nigerijos potencialą IRT sektoriuje pirmiausiai įvertino dar 2019 m. „Digital Explorers“ projekto metu. Pagrindinis šio ES finansuojamo projekto tikslas yra supažindinti Lietuvos ir Nigerijos IRT sektorius, kuriant verslo partnerystes bei į Lietuvą pritraukiant trūkstamų specialistų. Prieš keletą metų su dar keliomis Lietuvos įmonėmis į talentų žvalgytuves Abudžoje leidęsis A. Stonys, po misijos į Lietuvos „TeleSoftą“ pritraukė penkis Nigerijos specialistus.
„Tuosyk mūsų užmegztos partnerystės viršijo lūkesčius – tikėjomės atrasti ir prisivilioti du specialistus, tačiau šį skaičių padvigubinome su trupučiu. Nigerijoje turėjome neįtikėtinų jungčių ir atradimų. Šalis pasižymi aukšto lygio IT specialistais, kurių užsidegimas dirbti tarptautinėje kompanijoje ir dalintis turimomis žiniomis, įkvėpė. Turėti multikultūrinį kolektyvą taip pat yra didelis privalumas ir pridėtinė vertė visai kompanijai, todėl įvyko tai kas ir turėjo įvykti – užsimezgė puikios jungtys“, – pirmąją pažintį su Nigerija ir jos specialistais prisimena A. Stonys.
Tuo tarpu projekto „Digital Explorers“ kuratorė bei Afrikos tyrimų ir konsultacijų centro „AfriKo“ bendraįkūrėja Mantė Makauskaitė pastebi, jog „TeleSoftas“ nuo pat pradžių stengėsi šia partnerysčių užmezgimo galimybe pasinaudoti maksimaliai, todėl nesistebi, jog įmonės ambicijos auga toliau.
„Turime kitokių IT sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžių, kai Lietuvos įmonės sėkmingai įsilieja į Afrikos ir konkrečiai Nigerijos IT rinką, tačiau toks modelis, kurį taiko „TeleSoftas“, – steigti padalinį, stiprinti vietos ekosistemą ir samdyti išskirtinai vietos specialistus, mano žiniomis yra vienintelis. Džiugu, kad galėjome prisidėti tiek šios ilgos kelionės pradžioje, tiek dabar. Padedame rasti partnerius, nuolat keičiamės žiniomis ir mokomės vieni iš kitų. Norėčiau, kad tai taptų įkvepiančiu pavyzdžiu kitoms įmonėms, nedrįstančioms žengti pirmųjų žingsnių“, – sako M. Makauskaitė.
Siekia suburti „TeleSofto“ bendruomenę Afrikoje
Šiuo metu A. Stonys įpusėja naujausio savo valdomos įmonės filialo steigimo darbus Abudžoje. Pasak jo, užmojis gana rimtas – kurti realią „TeleSofto“ bendruomenę.
„Kol kas tai tik pradžia. Pradedame nuo 12 žmonių, vietos specialistų, tačiau, jei viskas vyks sklandžiai, neabejotinai numatoma plėtra. Čia turi atsirasti visi mūsų įmonei būdingi vidinės kultūros akcentai, virti bendruomenės gyvenimas. Mes dirbame „cross-fuctional“ komandų principu, todėl praktika, kad vienoje komandoje atsiras specialistas iš Klaipėdos, Kauno, Abudžos ir Vilniaus, visiškai natūrali. Ateityje, tikiuosi, ir ofisais bus galima paprastai mainytis“, – sako A. Stonys.
Vis dėlto, „TeleSofto“ vadovas sako, jog steigdamas padalinį Nigerijoje, turėjo priimti dėmėn kultūrinius skirtumus. Anot jo, vietos specialistai yra labai plataus spektro.
„Nigerijos universitetų programos labai plačios, dažnai programavimo kelią pasirenka visai ne IT studijas baigę žmonės. Tuo pačiu tarptautinės kompanijos reiškia didelį interesą ir investuoja į savo mokymų programas, kuriose kviečia vietos gyventojus mokytis programavimo. Vis tik, didelės korporacijos turi labai specifines metodikas, orientuotas vien į jų veiklas, tad jaunimas pereina daugybę skirtingų kursų ir rezultate turi platų žinių profilį. Toks modelis mūsų „TeleSofto“ filosofijai tinka, nes mes žiūrime į turimus pagrindus, o vėliau jau nukreipiame specialistus reikiama kryptimi. Be to, į žmogiškuosius resursus daug investuojame, suteikiame galimybes mokytis ir tobulėti. Tai būtina sąlyga konkurencingame IT pasaulyje“, – teigia A. Stonys.
Įmonės vadovas pastebi, jog Afrikos valstybėse dirbti IT sektoriuje vis dažniau renkasi ir moterys. Anot jo, pasiskirstymas gana panašus kaip ir Lietuvoje – šį sektorių renkasi apie 20 proc. moterų, tačiau skaičiai linkę augti. Šiandien tarp penkių Lietuvos „TeleSofte“ dirbančių Nigerijos specialistų – viena yra moteris. A. Stonys tikisi, kad dabar buriama Abudžos komanda turės didesnį lyčių lygybės balansą.
Tarp ateities planų – ir bendrystė su Afrikos kosmoso agentūromis
Kalbėdamas apie plėtros ir ateities užmojus, A. Stonys nesyk pabrėžia neaprėpiamas Afrikos galimybes ir potencialą.
„Mes jau dabar sulaukiame užklausų iš Nigerijos verslų ar valstybinių institucijų dėl „TeleSofto“ paslaugų. Nors jas ir toliau ketiname teikti visam pasauliui, nepriklausomai nuo to, kur yra biuras, vis dėlto, ambicija įsitvirtini ir vietos rinkoje, neabejotinai yra. Nigerija pagal savo galimybes leidžia plėstis ir į Vakarus, ir į Rytus – laikas ir dabar pakloti pamatai parodys, ką galima netolimoje ateityje“, – svarsto verslininkas.
Maža to, A. Stonys neatmeta galimybės užmegzti bendradarbiavimo ir su vietos kosmoso agentūromis, nes Afrikoje veikiantis 4020 km ekvatorius, anot jo, yra tiesiog tobula vieta lifto į kosmosą tiesimui.
„Mūsų partneriai yra užmezgę ryšius su Nigerijos asocijuota kosmoso agentūra, todėl turime rimtų planų ne tik susitikti, bet ir rimtai pasikalbėti šiuo klausimu. Mes, žinoma, orientuoti jiems pasiūlyti savo paslaugas, bet juk to lifto į kosmosą vis tiek anksčiau ar vėliau reikės“, – viltingai pokalbį apie plėtrą Nigerijoje baigia A. Stonys.
Iki šiol manyta, kad planšetiniai kompiuteriai savo aukso amžių jau išgyveno 2014 metais. Tuo metu rinkoje buvo daug pažangiausių planšečių, tais metais buvo pasiektas ir absoliutus šių įrenginių pardavimų pikas. Kita vertus, planšetiniai kompiuteriai nuo to laiko kiek prarado savo populiarumą, bet 2020 metai pažymėjo spartų šių įrenginių atgimimą. Vien praėjusių metų ketvirto ketvirčio duomenimis, planšetinių kompiuterių pardavimai augo beveik 20 proc. Tai signalizuoja, kad prasideda naujas planšečių aukso amžius, o labiausiai jis susijęs su pandemine situacija, vis labiau populiarėjančiu hibridiniu darbu ir vis dar aktualiu nuotoliniu mokymusi.
„Planšetiniai kompiuteriai visuomet buvo labai mobilūs įrenginiai – didelio ekrano, lengvi, patogaus dydžio ir tokie, su kuriais galima dirbti praktiškai iš bet kur. Natūralu, kad prasidėjus pandemijai būtent toks įrenginys tapo patogiu pagalbininku – lengva naudotis tiek darbe, tiek namuose, mokiniai ir studentai patogiau galėjo tęsti mokslus iš namų ir t. t. Kita vertus, šiandien planšetiniai kompiuteriai į savo populiarumo aukštumas grįžta ne vien dėl to – šiuolaikinės planšetės pasipildė naujomis funkcijomis bei galimybėmis, kurios šiems įrenginiams dar labiau padeda išsiskirti rinkoje“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė.
Multifunkcionalumas – hibridinio darbo raktažodis
Kaip teigia U. Eidžiūnaitė, visame pasaulyje sparčiai populiarėjant hibridiniam darbui, atsiranda poreikis naujoms ar iki šiol mažai išnaudotoms įrenginių funkcijoms.
„Anksčiau, didelei daliai žmonių dirbant biuruose ar turint stacionarias darbo vietas, darbuotojai net nesusimąstydavo apie darbą kitokiomis sąlygomis. Tuo metu šiandien, kai darbas iš skirtingų vietų tapo kasdienybe, o nuotoliniai susitikimai bei skambučiai – dažnu reiškiniu, atsiranda vis didesnis poreikis įrenginiui, kuris palengvintų darbą ar mokslus. Planšetiniai kompiuteriai šiandien ir yra būtent tokie įrenginiai, nes jų daugelį metų tobulintos bei atnaujintos funkcijos šiandien tapo itin naudingos. Pavyzdžiui, galimybė prie šiuolaikinių planšečių prijungti išmanųjį telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį ir taip organizuoti susitikimus per nuotolį. Taip pat planšete galima lengvai pratęsti kompiuteriu pradėtus darbus, ypač, jei netikėtai teko pakeisti savo darbo vietą, o tokius iššūkius dar labiau palengvina papildomos planšečių magnetinės klaviatūros, todėl nebereikia rašyti teksto pirštais ekrane“, – sako ji.
Dar vienas planšetinių kompiuterių išskirtinumas, kaip pastebi ekspertė, yra galimybė piešti ar rašyti ant ekrano specialiu rašikliu. Šiandien šis išskirtinumas tampa vis aktualesnis, nes planšečių gyvavimo pradžioje tokia funkcija buvo daugiau žaidybinė, o šiais laikais, kai planšečių ekrane mūsų piešiamas vaizdas atsiranda beveik tuo pat metu lyg pieštume ranka ant popieriaus, tai tampa svarbia ir patogia funkcija tiek dirbant, tiek mokantis. Tai, ką rašome ar piešiame, šiandieninių planšečių ekranuose gali atsirasti net per 2 milisekundes, todėl šito beveik nejaučiame.
Patogus įrankis pertraukoms ar poilsiui
„Puikiam darbo ir poilsio balansui būtinos pertraukos ir kuo jos leidžia labiau prasiblaškyti – tuo geriau. Planšetiniai kompiuteriai labai tinkami tokioms pertraukoms dėl kelių dalykų. Pirma, jie lengvi ir patogūs, todėl juos galima bet kur nesunkiai nusinešti, o antra – ryškus bei pažangus šiuolaikinių planšečių ekranas leidžia žiūrėti, pavyzdžiui, mėgstamą serialą komfortiškai ir pakankamai dideliame ekrane. Šiandien naujų planšetinių kompiuterių ekrano ir korpuso santykis sudaro net 86 proc. Taip pat pats ekranas pasižymi net 120 Hz atnaujinimo dažniu, kas reiškia, kad tokiu įrenginiu galima komfortiškai žaisti ir kompiuterinius žaidimus, ir žiūrėti aukštesnės kokybės filmus kur kas maloniau“, – teigia U. Eidžiūnaitė.
Didesnis dėmesys ekranų skleidžiamai mėlynai šviesai
Pasak U. Eidžiūnaitės, vienas svarbiausių aspektų, kam įžengus į hibridinio darbo bei nuotolinio mokslo erą turėtume skirti vis daugiau dėmesio – mėlyna ekranų skleidžiama šviesa.
„Mėlyna šviesa, kurią skleidžia mūsų įrenginių ekranai, vis dar nėra pakankamai dėmesio sulaukiantis dalykas. Kita vertus, šia tema diskusijų daugėja, nes mėlyna ekranų šviesa neretai sukelia nemigą, kai kuriems vartotojams – akių nuovargį ar net galvos skausmą. Ši problema tampa vis aštresnė ir todėl, kad, ypač dirbdami iš namų, mes tiek darbo valandas, tiek ir laisvalaikį dažnai praleidžiame prie to paties įrenginio. Pertraukų tarp naudojimosi įrenginiais darymas – vienas galimų sprendimo būdų, tačiau bent jau laisvalaikio praleidimui verta pasirinkti įrenginius, kurie skleidžia mažiau mėlynos šviesos. Įrenginių gamintojai taip pat nuolat ieško sprendimų, kaip sumažinti jų ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos poveikį, todėl tokie įrenginiai mus labiau apsaugo nuo tokio neigiamo poveikio. Pavyzdžiui, vienas iš naujųjų planšetinių kompiuterių „Huawei MatePad 11“ netgi pelnė dvigubą „TÜV Rheinland“ sertifikatą, reiškiantį, kad mėlynos šviesos kiekis, skleidžiamas įrenginio ekrano, yra gerokai žemesnis. Todėl tokiu įrenginiu galime naudotis ilgiau, mūsų akys ne taip pavargs, o nemigos tikimybė taip pat sumažėja“, – nurodo ekspertė.
Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:
Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/
Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile
Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/
Sparčiai augančiam IT sektoriui tenka verstis per galvą, kaip didėjant skaitmenizuotų paslaugų poreikiui užtikrinti augančią naujų darbuotojų paklausą. Sklandus atrankos procesas, naujoko įvedimas į organizaciją ir nuolatinis darbuotojų nuotaikų matavimas turėtų būti tie kertiniai dalykai, kurie padėtų organizacijoms ne tik išlaikyti didelį tempą, bet ir auginti stiprią įmonės komandą.
Kaip pritraukti ir išlaikyti profesionalus? Kodėl būtina skatinti darbuotojus drauge auginti verslą? Kodėl yra svarbu matuoti mikroklimatą organizacijoje ir kaip reikėtų teisingai tai daryti? Įžvalgomis dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr. Raimonda Alonderienė.
Pasitikėjimo rodiklis – rekomenduoti naujokai
Direktorė pabrėžia, kad kiekvieną kandidatą stengiasi kruopščiai atsirinkti, tačiau patirtis parodė, kad paieškas gerokai sutrumpina ir efektyviai padeda įmonėje jau daugelį metų veikianti rekomendacijų programa.
„Darbuotojai rekomenduoja naujus kolegas bei stengiasi į organizaciją atvesti tokius komandos narius, su kuriais patys norėtų drauge darbuotis vienoje komandoje. Būtent esami organizacijos nariai ne tik puikiai žino darbo pobūdį, bet ir kaip atsirinkti tokį komandos narį, kuris puikiai įsilietų į bendruomenę ir kurtų išliekamąją vertę ne tik organizacijai, bet ir klientui“, – įsitikinusi vadovė.
R. Alonderienės teigimu, nuo 2015 metų net penktadalis naujų įmonės darbuotojų prisijungė per asmenines kolegų rekomendacijas. Už rekomenduotą ir atrinktą kandidatą „Devbridge“ įmonėje laukia dosnus finansinis paskatinimas, siekiantis kelis tūkstančius eurų.
„Finansinė motyvavimo priemonė skiriama ir tam, kuris rekomendavo, ir naujai prisijungusiam kolegai. Mums ypač svarbu, kad visi komandos nariai stengtųsi pritraukti tokius naujokus, su kuriais patys norėtų ne tik dirbti, bet ir mums drauge padėtų auginti stiprią organizaciją. Nuo šių metų pradžios darbuotojai jau yra pateikę daugiau nei šimtą potencialių kandidatūrų“, – atskleidžia R. Alonderienė.
Naujoko suradimas ir įvedimas – visos organizacijos reikalas
„Devbridge“ kasmet įdarbina daugiau nei šimtą naujų darbuotojų, šį mėnesį prie įmonės prisijungs jau 600-tasis darbuotojas. Nors IT srityje vienas iš svarbiausių organizacijos augimo veiksnių yra į pirmąjį planą iškelti techniniai kandidatų gebėjimai ir procesų išmanymas, vis dėlto R. Alonderienė pabrėžia, kiek esi tinkamas darbui, organizacijai ir komandai lemia ne vien tik ištobulintos kompetencijos, solidi darbo patirtis ar motyvacija, bet ir darbdavio bei kandidato sutampančios vertybės.
„Ar tiksi organizacijai, pritapsi prie kolektyvo, lemia ir kiek sutampa abiejų pusių vertybės, lūkesčiai bei darbo kultūra. Rasti idealų kolektyvą ar darbdavį visada yra sudėtinga, tačiau verta įsivertinti, kokie dalykai jums itin svarbūs, ką galite toleruoti, o ko – ne. Visus šiuos dalykus padeda įvertinti esami įmonės darbuotojai, vadovai, kurie ne tik aktyviai įsitraukia į atrankos procesus, bet ir jaučia didelę atsakomybę parekomenduoti gerą kandidatą, o vėliau jį įdarbinus, prisidėti prie jo adaptacijos proceso. Tačiau ypač svarbu kandidatui sąmoningai pažinti savo vertybes ir lūkesčius, o darbuotojui, kuris parekomendavo – skaidriai išaiškinti darbo kultūrą, vertybes ir pagrindinius komandinio darbo aspektus. Ir darbdavys, ir kandidatas po viso atrankos proceso turi būti tikri, kad vieni kitiems tinka ir kartu galės daug pasiekti“, – teigia vadovė.
Pasak įmonės atstovės, vienas iš esminių darbuotojo įvedimo kokybės veiksnių yra vadovo individualus darbas su naujuoju komandos nariu. Kiekvienas karjeros pokytis reikalauja papildomo jo dėmesio, globos ir laiko investicijų. Būtina ieškoti ir mentoriaus organizacijos viduje, kuris sunkiose situacijose ar klausimuose padėtų greitai surasti visus atsakymus bei įtrauktų į neformalias komandos veiklas.
Krizes aplenkti padės pulso pasimatavimas
Anot direktorės, organizacijos kultūros pagrindas ir pamatinės vertybės buvo suformuotos nuo veiklos pradžios, kai komandą sudarė vos keli žmonės, jos nepakito iki šių dienų. Todėl ypač svarbu, kad darbuotojai ne tik puoselėtų tai, bet ir jaustųsi to dalimi, todėl kiekvieną ketvirtį organizacijoje yra matuojamas eNPS rodiklis (angl. Employee Net Promoter Score), kuris atskleidžia, kiek stiprus yra darbuotojų noras nuoširdžiai rekomenduoti kitiems savo kompaniją.
„Vertybių, įmonės tikslų suvokimas padeda suprasti ir savo darbo reikšmę, savo indėlį į įmonės sėkmę bei svarbą, todėl kiekvieną ketvirtį siunčiame darbuotojams apklausas. Tačiau mūsų tikslas ne gerinti rodiklius ir viešai džiaugtis gerėjančiais skaičiais, tačiau suprasti kiekvieną darbuotoją, kuris argumentuoja savo nuomonę ir išsako tai, kas galbūt mums ir nėra malonu. Jaučiame, kad toks formatas labai priimtinas mūsų kolegoms, nes sulaukiame daug atvirų ir išsamių komentarų. Mūsų tikslas pastebėti negeras tendencijas ir kuo skubiau ieškoti sprendimų. Dažnai pasitaiko atvejų, kai įmonės sąmoningai siunčia tokias apklausas po įspūdingų organizacijos renginių ar išmokėtų premijų, tačiau mes stengiamės pasirinkti kuo neutralesnį metą, kad galėtume objektyviai įsivertinti tiek naujai prisijungusių, tiek ir ilgamečių darbuotojų nuotaikas“, – pataria R. Alonderienė.
Tačiau vadovė atkreipia dėmesį, kad tai tik vienas iš įrankių matuoti mikroklimatą organizacijoje. Derėtų nepamiršti bei praktikuoti ir reguliarius darbuotojų susitikimus su tiesioginiu vadovu. Daug dėmesio reikėtų skirti ne tik atviram pokalbiui apie kasdienius darbus, bet ir nuolatiniam kiekvieno darbuotojo emocinės būsenos aptarimui.
Apie įmonę:
„Devbridge“ – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Komandų branduolius sudaro patirties turintys aukščiausio lygio programuotojai, kuriantys sudėtingus programinės įrangos sprendimus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkoms. Pagrindinis kompanijos tikslas – kurti pažangiausią programinę įrangą ir taip suteikti neįkainojamus įrankius, kurie padėtų sėkmingai augti įvairiausioms kompanijoms, industrijoms ir verslo organizacijoms. Tarptautinę įmonės komandą sudaro daugiau nei 590 darbuotojų, įsikūrusių Čikagos, Toronto, Londono, Varšuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos padaliniuose. Įmonės klientai – „Fortune 1000“ sąrašo įmonės, pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos.
