Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Populiariausių ir geriausiai apmokamų programavimo kalbų Europoje TOP 10 Featured

Prieš priimant sprendimą mokytis geidžiamiausios profesijos darbo rinkoje - programavimo, neretai kyla klausimas: kuri iš šimtų pasaulyje naudojamų programavimo kalbų yra perspektyviausia ir geriausiai apmokama. Tarptautinės programavimo kursų kompanijos „Software Development Academy“ specialistai sudarė populiariausių Europoje ir geriausiai apmokamų programavimo kalbų dešimtuką.


Kiekviena šių programavimo kalbų yra unikali, tačiau kaip pastebi „Software Development Academy“ vadovas Piotr Mazur, specialistui, kuris tikisi sėkmės ir gero uždarbio šiandieninėje IT rinkoje, mokėti tik vieną programavimo kalbą nebeužtenka. Universalus programuotojas turėtų mokėti ar bent jau būti susipažinęs su keleto programavimo kalbų pagrindais.


Nr. 10 – C#

„C# “ - tai objektinio programavimo įrankis, sukurtas „Microsoft“ inžinierių grupės 1998-2001 m.


Ši daugiafunkcinė programavimo kalba yra labai dažnai naudojama, o dėl paprastos sintaksės – ją gan greitai galima išmokti. „C #“ puikus pasirinkimas tiems, kas nori įgyti patirties kuriant įvairius IT projektus- nuo efektyvių programų, skirtų serveriams ir kompiuteriams, tiek mobiliesiems įrenginiams, kuriuos kasdien naudoja milijonai vartotojų visame pasaulyje.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „C# “ patirties, pajamos: 39 tūkst. EUR D.Britanijoje, 41,3 tūkst. Švedijoje, 26 tūkst. Estijoje, 21,2 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 9 – Ruby
„Ruby“ sukūrė japonas Yukihiro Matsumoto 1995 m., tačiau ją imta plačiau naudoti tik nuo 2003 m.

Tai interpretuojama programavimo kalba greitam ir lengvam objektiškai orientuotam programavimui. Jos svarbiausias tikslas - kurti galingus, bet suprantamus kodus. Programuotojai mėgsta šią kalbą, dėl jos paprastumo, nors ji ir nėra populiari, o kai kuriose šalyse ir visai nenaudojama.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Ruby “ patirties, pajamos: 46tūkst. EUR D.Britanijoje, 39,4 tūkst. Švedijoje, 30 tūkst. Estijoje, 30,7 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 8 – C++
„C ++“ yra bendros paskirties programavimo kalba, kurią 1983 m. Sukūrė Bjarne Stroustrup.


Šios kalbos pritaikymo sritys ir galimybės gan plačios – ji naudojama daugelyje šiandienos operacinių sistemų, naršyklėse ir žaidimų. Verta paminėti, kad „Google Chrome“, „Amazon“ svetainė ir „Microsoft Windows“ yra parašyta „C ++“. Todėl ši kalba yra laikoma viena populiariausių ir patikimiausių. C++ tai pat laikoma vienu geriausių įrankių kurti filmus ir muziką apdorojančias programas.


Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „C++ “ patirties, pajamos: 45tūkst. EUR D.Britanijoje, 42,5 tūkst. Švedijoje, 31 tūkst. Estijoje, 22,1 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 7 – Node.js
„Node.js“ programavimo kalbą 2009 m. sukūrė Rayan Dahl ir kompanija „Joyent“.

Programavimo kalba „Node.js“ yra „JavaScript“paremta platforma, skirta kurti didelius, bet greitus tinklo projektus. Svarbus pranašumas yra tai, kad „Node.js“ naudoja daugelis didelių korporacijų, tarp jų ir tokie IT gigantai kaip IBM, „LinkedIn“, „Netflix“ ar „Yahoo!“. Todėl svajojantiems apie karjerą tokiose korporacijose kaip šios, verta apsvarstyti mokymąsi „Node.js. programavimo kalbos.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Node.js“ patirties, pajamos: 45tūkst. EUR D.Britanijoje, 44,6 tūkst. Švedijoje, 33 tūkst. Estijoje, 19,3 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 6 – React
„React“ programinės kalbos, kuri buvo sukurta visai neseniai - 2013 m., autorius „Facebook“ programų inžinierius Jordan Walke.

Ši programavimo kalba – tai „JavaScript“ programinės įrangos biblioteka ir yra naudojama interneto programų grafinėms sąsajoms kurti. „React“ programavimo kalba naudojama tokių įmonių, kaip „PayPal“, Archive.org ir „Walmart“ interneto svetainėse. Ji taip pat dažnai naudojama programavimo projektams, talpinamiems „GitHub“ platformoje.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „React“ patirties, pajamos: 44,9tūkst. EUR D.Britanijoje, 39,9 tūkst. Švedijoje, 29 tūkst. Estijoje, 17,5 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 5 – PHP
PHP sukūrė danų kilmės IT inovatorius Rasmus Lerdorf 1995 m.

Ši programavimo kalba buvo sukurta interneto svetainių kūrimui ir interneto programų kūrimui. Tai atviro kodo skriptų kalba. PHP kalbą lengva išmokti, ja galima kurti profesionalias ir dinamiškas interneto svetaines. PHP yra žiniatinklio technologijų klasika, todėl kiekvienas programuotojas turėtų žinoti jos pagrindus.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo PHP patirties, pajamos:32,3tūkst. EUR D.Britanijoje, 37 tūkst. Švedijoje, 24 tūkst. Estijoje, 15,8 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 4 – Python
„Python“ programavimo kalbą 1990 sukūrė olandų programuotojas Guido van Rossum.

Ši programavimo kalba tapo viena pagrindinių programavimo kalbų, jos populiarumas kasmet didėja, o jos pritaikymo galimybės - neribotos.

„Python“ yra viena iš galingiausių programavimo kalbų, naudojamų tokioms užduotims kaip matematiniai skaičiavimai, žiniatinklio kūrimas, duomenų analizė, automatizavimas ir kt. „Python“ buvo naudojama kuriant programas tokioms įmonėms, kaip „Google“, „YouTube“ ir „NASA“. Ši kalba labai dažnai figūruoja darbo skelbimuose, todėl verta apsvarstyti galimybę ją išmokti ir įvaldyti.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Python“ patirties, pajamos: 45tūkst. EUR D.Britanijoje, 43,1 tūkst. Švedijoje, 29 tūkst. Estijoje, 20,5tūkst. Lenkijoje.

Nr 3 – .Net
Pirmoji „.Net“ versija pasirodė 2002 m. Jos kūrėjai - „Microsoft“ programavimo inžinierių komanda.

„.Net“ programinės įrangos platforma skirta šiuolaikinės programinės įrangos, servisų bei komunikacijos priemonių kūrimui.

„.Net“ technologija apima vieningą programos vykdymo aplinką (Common Language Runtime)ir bibliotekas, teikiančias standartines funkcijas. Verta paminėti, kad „.Net “nustato naujus programavimo standartus ir užtikrina sprendimų, sukurtųskirtingomis programinėmis priemonėmis „.NET“ terpėje, suderinamumą. Tai labai įdomi ir pažangi priemonė IT specialistams.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „.Net“ patirties, pajamos: 41,5tūkst EUR D.Britanijoje, 40,5 tūkst. Švedijoje, 25 tūkst. Estijoje, 22,5 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 2 – JavaScript
„JavaScript“ 1995 metais sukūrė amerikietis Brendan Eich.

„JavaSript“ - viena populiariausių programavimo kalbų, kuri dažniausiai naudojama kuriant interaktyvias interneto svetaines. Tai pagrindinis išorinio (front-end) ir vidinio (back-end) programavimo įrankis, kuriuo naudojasi daugiau kaip pusė pasaulio programuotojų ir kuriuo sukurta beveik kiekviena interneto svetainė. Šią kalbą privalu išmokti tiems, kas svajoja kurti interneto svetaines kompanijoms ir korporacijoms.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „JavaScript“ patirties, pajamos: 36,9tūkst. EUR B.Britanijoje, 43,5 tūkst. Švedijoje, 26 tūkst. Estijoje, 18,8 tūkst. Lenkijoje.

Nr. 1 – Java
Šios programavimo kalbos pavadinimą žino net ir tie, kas nesidomi IT sritimi.

„Java“ 1995 metais sukūrė kanadietis kompiuterių specialistas James Gosling, o 2010 m. ją įsigijo kompanija „Oracle“.

Ši programavimo kalba naudojama labai plačiai – ja sukurtų programų yra kiekviename mobiliajame įrenginyje, IT tinkle ar serveryje.. Galingos „Java“ virtualios mašinos dėka, ši programavimo kalba gali būti suderinama su daugeliu platformų. „Java“ populiarumas dar labiau išaugo, kai „Google“ ją pasirinko kuriant „Android“ operacinę sistemą. Šiandien būtų lengviau atsakyti į klausimą, ne kokios kompanijos naudoja „Java“, bet kokios nenaudoja. „Java“ yra visur – nuo „Google“ iki „Youtube“ ir „Facebook“, todėl „Java“ programuotojai – ne tik geidžiami IT darbo rinkoje, bet ir gerai apmokami.

Pradedantiems kelionę į IT pasaulį ir svajojantiems apie sėkmingą programuotojo karjerą, geriausia pradėti nuo populiariausių programavimo kalbų, pavyzdžiui, „Java“, o vėliau ją įvaldžius – išmokti dar vieną ar keletą.

Vidutinės metinės specialisto, turinčio programavimo „Java“ patirties, pajamos: 44tūkst. EUR D.Britanijoje, 43,5 tūkst. Švedijoje, 30 tūkst. Estijoje, 24 tūkst. Lenkijoje.

Rate this item
(0 votes)
Last modified on Antradienis, 11 Birželio 2019 13:55
IBM gimtadienis: 6 faktai apie IT banginį, kurio nekentė Steve‘as Jobsas

„Mobility Tech 2019“: Europos savivaldžių automobilių ateities politika gimsta Vilniuje

Populiariausių ir geriausiai apmokamų programavimo kalbų Europoje TOP 10

Senesnių „Huawei“ telefonų savininkams – geros žinios

Milijardinei dirbtinio intelekto rinkai atėjo metas pasverti rizikas

„Microsoft“ kibernetinio saugumo ekspertas: netrukus bendrovėms prireiks gynybos pareigūnų

„Bitė“ ir „Tele2“ spartins 5G diegimą Lietuvoje ir Latvijoje dalinantis tinklo infrastruktūra

Geros ausinės išmaniajam telefonui: stilingos, galingos ar belaidės?

Telecentras kartu su partneriais pradeda teikti hibridinės televizijos paslaugą HiTV

Mankšta biure: 4 išmanūs patarimai dirbantiems sėdimą darbą

LG OLED televizoriai su dirbtiniu intelektu – jau greit Lietuvoje

Kvietimas: prasideda didžiausias startuolių renginys „Startup Fair. Change 2019“

Ieškote darbo užsienyje? Per agentūrą  – paprasčiau ir greičiau!

Mitai ir faktai: autonominiai automobiliai mūsų ateities keliuose

Kaip laiku atpažinti telefoninius virusus ir išvengti jų „malonės“?

„Huawei“ pozicija dėl situacijos su „Google“