Širdis į kulnus nusirito, kai pamatėte, kad su savimi neturite išmaniojo telefono? Gali būti, kad esate priklausomas. Jei praleidžiate daugiau laiko socialiniuose tinkluose nei bendraudami su realiais žmonėmis, arba nuolat tikrinate žinutes, el. laiškus ar programėles, gali būti metas iš naujo įvertinti, kaip naudojate technologijas. Mykolas Kriščiūnas, „Jaunimo linijos“ psichologas, atsako, kaip atpažinti priklausomybę, o Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, siūlo netradicinį būdą, padėsiantį grįžti prie balanso.

7 valandos ekrane per dieną: ar tai nauja norma? 

Kai šiuolaikinis žmogus prie ekranų praleidžia tiek daug laiko kiekvieną dieną, gali būti sunku atskirti, kada naudojimasis technologijomis kenkia. „Digital 2023“ pasaulinė apžvalgos ataskaita nurodo, kad 16–64 metų amžiaus žmonių vidutinis dienos ekrano laikas siekia beveik 7 valandas.

„Populiari metafora apie varlę, kuri nejaučia, kad pamažu kaista vandenyje, puikiai iliustruoja, kaip žmonėms išsivysto priklausomybė nuo išmaniųjų. Dažnai nepastebime, kiek laiko praleidžiame žiūrėdami į ekraną. O jei norime paslėpti, kiek laiko praleidome prie telefono, jaučiame gėdą, tai gali būti ženklas, kad ne veltui“, – sako psichologas.

Anot jo, nors priklausomybė nuo interneto gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo besaikio laiko leidimo socialiniuose tinkluose ir lošimų iki nuolatinio naujienų skaitymo bei informacijos rinkimo – jos simptomai nedaug skiriasi nuo kitų priklausomybių.

„Kaip ir kitos priklausomybės, ji neigiamai veikia žmogaus gyvenimą, o atsitraukimas ar pertrauka nuo jos sukelia abstinencijos pasekmes. Pavyzdžiui, nenaršant telefone kelias valandas, gali kilti pyktis, liūdesys, nerimas, stresas ar nemiga. Be to, net ir nedalyvaudami aktyvioje veikloje internete, dažnai galvojame apie tai, kas vyksta socialiniuose tinkluose ar kitose platformose. Šis nuolatinis dėmesys ekranams gali trukdyti mūsų darbingumui, santykiams su kitais žmonėmis ir apskritai gyvenimo kokybei“, – sako „Jaunimo linijos“ psichologas.

Pasak M. Kriščiūno, pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie socialinių algoritmus, kurie atliepia žmogaus biologinius poreikius, greitai ir patogiai pateikdami turinį. Dėl to natūraliai didėja laikas, praleidžiamas virtualioje erdvėje. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, pabrėžia, kad vieną labiausiai įtraukių algoritmų naudoja soc. tinklas „TikTok“.

„Socialiniai tinklai sąmoningai manipuliuoja vartotojų norais ir baimėmis, siekdami padidinti įsitraukimo rodiklius, kas gali sukelti priklausomybę. Pavyzdžiui, „TikTok“ turinys yra kruopščiai pritaikytas kiekvienam vartotojui. Patiktukai, komentarai, peržiūros laikas ir pasidalijimai prisideda prie rekomendacijų algoritmo, kuris nustato, kiek  vaizdo įrašas tinkamas kiekvienam vartotojui, atsižvelgiant į jo pomėgius. Dėl to žmonės praleidžia vis daugiau laiko programėlėje.

Šis procesas sukuria nesibaigiantį tendencingo turinio srautą, skatindamas itin priklausomą šios programėlės pobūdį,“ – teigia J. Antropik.

Kuo nuobodesnis telefonas, tuo geriau

J. Antropik siūlo būdus, kaip sumažinti laiko praleidimą prie išmaniojo telefono. Pirmiausia, verta nustatyti aiškias taisykles, kiek laiko per dieną leisite sau praleisti internete.

„Tam galite naudoti laiko stebėjimo programėles, kurios padės matyti, kiek valandų praleidžiate skirtingose svetainėse. Taip pat verta išbandyti pauzes, kai būnate be interneto, pavyzdžiui, vakarienės metu ar prieš miegą, kad galėtumėte skirti daugiau dėmesio šeimai, draugams ar kitoms veikloms. Svarbu sukurti teigiamus įpročius, tokius kaip fiziniai užsiėmimai ar hobiai, kurie padės užpildyti laiką paleidus telefoną iš rankų“, – sako J. Antropik.

Pasak jos, taip pat galima pakeisti programėlių vietas telefono ekrane. Toks minimalus žingsnis apsunkins programėlės radimą ir apsaugos nuo nesąmoningo naršymo.

Be tradicinių patarimų, ji siūlo radikalų sprendimą – kurį laiką naudoti paprastą mygtukinį telefoną.

„Kuo nuobodesnis telefonas, tuo geriau. Laikinas perėjimas prie paprastesnio įrenginio leis jums atsitraukti nuo nuolatinio informacijos srauto, o tai padės susikoncentruoti į kasdienius dalykus ir realybę, padidins produktyvumą“, – priduria ji.

Anot J. Antropik, dar viena priemonė sumažinti priklausomybę – atsisakyti socialinių tinklų programėlių savo išmaniajame telefone. „Bent laikinai ištrynę socialinių tinklų programėles, galėsite tikrinti savo paskyras tik iš kompiuterio, taip sumažindami nuolatinio „scrollinimo“ pagundą“, – teigia „Tele2“ atstovė.

Pirmadienį šalia Vilniaus televizijos bokšto įvyko inauguracinė ceremonija, kurios metu buvo duotas startas dviems naujiems valstybės duomenų centrams.

Abu valstybės duomenų centrai pastatyti Vilniuje, vienas nuo kito nutolę per 20 kilometrų. Jų bendra talpa siekia 288 serverių spintas. Šiuose valstybės duomenų centruose, kuriuos pastatė ir jų veiklą organizuos Telecentras, bus centralizuotai saugomi ir valdomi kelių šimtų valstybės institucijų ir organizacijų informaciniai ištekliai. Į pastatus, technologinę įrangą, telekomunikacinius sujungimus ir kitus projekto elementus Telecentras investavo daugiau negu 20 mln. eurų.

„Šie du nauji duomenų centrai užtikrins mūsų vientisą, prieinamą, efektyvų ir, svarbiausia, saugų valstybės informacinių išteklių laikymą. Turint omenyje susiklosčiusią geopolitinę situaciją, tai mums yra ir bus itin svarbu. Dar daugiau – dėl didelio energetinio efektyvumo ši naujoji centralizuota infrastruktūra padės taupyti mūsų valstybės išteklius“, – sakė inauguracijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Informacinių išteklių perkėlimas į dedikuotus valstybinius duomenų centrus ne tik leis padidinti valstybės informacinių išteklių saugumą, bet ir leis reikšmingai sumažinti sąnaudas IT ūkiui. Ekspertų teigimu, Lietuvos valstybės institucijos kasmet išleidžia apie 40 mln. Eur neefektyviai, decentralizuotai, o svarbiausia, nesaugiai, neturinčiai veiklos tęstinumo užtikrinimo priemonių, ITT infrastruktūrai prižiūrėti. 

„Naujieji duomenų centrai energetiškai yra daugiau negu 4 kartus efektyvesni, lyginant su vidutiniu esamų valstybės serverinių lygiu.  Dėl aukštesnio efektyvumo jie leistų per metus sutaupyti per 30 mln. kWh elektros energijos ir sumažinti CO₂ išmetimus apie 15 t/metus“, – teigia Telecentro vadovas Remigijus Šeris.

Naujieji duomenų centrai taip pat yra draugiški gamtai, nes didelę dalį elektros energijos jie gauna iš Telecentro nuosavų saulės jėgainių, kurių bendra galia siekia 8 megavatus. Vieno iš dviejų duomenų centrų atliekinę šilumą numatoma panaudoti Vilniaus gyventojų karšto vandens ruošimui daugiabučių namų kvartaluose. Šis eksperimentinis projektas yra pirmasis Lietuvoje ir yra vykdomas kartu su Vilniaus šilumos tinklais.

Naujųjų valstybės duomenų centrų atidarymo proga į Vilniaus TV bokštą  buvo iškelta didžiausia Lietuvos Trispalvė.

Socialinių tinklų industrijoje artėja dideli pokyčiai. Dėl visuomenės spaudimo ir daugybės teisminių ieškinių, „Meta“ pripažino būtinybę imtis drastiškų priemonių ir įvedė naujus, griežtesnius saugumo reikalavimus paaugliams, naudojantiems „Instagram“. Lietuvą naujovės pasiekti turėtų jau sausio mėnesį. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad tai esamus socialinių tinklų iššūkius spręs tik iš dalies.

JAV technologijų bendrovė „Meta“, valdanti socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“, pristato naujoves paauglių paskyrose, kurios ribos nepilnamečių praleidžiamą laiką programėlėse, kontroliuos matomą turinį bei apribos nepažįstamųjų galimybes susisiekti su jais. Be to, nauja sistema suteiks tėvams platesnes galimybes stebėti vaikų veiklą, įskaitant jų matomą turinį ir žmones, su kuriais jie bendrauja.

„Nauja paauglių apsauga yra skirta spręsti ilgalaikius kaltinimus, kad „Instagram“ sąmoningai kuria priklausomybę paaugliams. Tačiau šie pokyčiai labiau yra verslo atsakas į visuomenės spaudimą ir teisinius ieškinius, o ne noras apsaugoti vaikus. Paaugliai vis tiek gali rasti būdų apeiti naujas taisykles, tad kai kurios saugumo problemos lieka neišspręstos. Griežtesnės taisyklės taip pat gali riboti jų privatumą ir laisvę“, – sako „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

Anot J. Antropik, įmonės dažnai taiko silpnus saugumo nustatymus paaugliams, taip sudėtingą užduotį užtikrinti savo vaikų apsaugą internete užkraudamos ant tėvų pečių. Vidiniai „Meta“ tyrimai parodė, kad tėvams dažnai trūksta laiko ir technologinių įgūdžių, kad galėtų efektyviai stebėti savo vaikų veiklą internete.

Kas keičiasi?

„Meta“ taikys privalomą perėjimą į naujas paauglių paskyras su griežtesniais saugumo nustatymais tiek naujai užsiregistravusiems, tiek esamiems vartotojams iki 18 metų. Visos paauglių paskyros bus privačios pagal numatytuosius nustatymus. Vartotojai, jaunesni nei 16 metų, negalės padaryti savo paskyrų viešų be tėvų sutikimo.

„Meta“ taip pat paskelbė planuojanti naudoti dirbtinį intelektą, kad proaktyviai identifikuotų paauglius, kurie, įtariama, meluoja apie savo amžių. Įmonė ketina dažniau prašyti tokių vartotojų patvirtinti savo amžių, pavyzdžiui, pateikti asmens tapatybės dokumentų nuotraukas.

Be to, naujoms paauglių „Instagram“ paskyroms bus įvesti pranešimų apribojimai – jie bus sustabdyti nuo 22 val. iki 7 val. ryto. Ši funkcija, vadinama „miego režimu“, pakeis ankstesnes funkcijas, kurios tiesiog primindavo paaugliams išjungti „Instagram“ naktį.

„Meta“ taip pat diegs funkcijas, kurios primins paaugliams atsijungti nuo programėlės po vienos valandos naudojimo per dieną, supaprastindamos esamą laiko stebėjimo funkciją. Tėvai galės blokuoti savo paauglių „Instagram“ naudojimą po nustatyto laiko arba tam tikrais laiko intervalais.

Programėlė prašys paauglių patiems pasirinkti temas, kurias jie dažniau nori matyti jiems rekomenduojamo turinio sraute, pavyzdžiui, įrašus, kurie susiję su sportu ar menu. Prižiūrintys savo vaikus tėvai galės matyti, kokias temas jų paaugliai pasirinko stebėti.

Tėvai dabar galės matyti ne tik sąrašus profilių, kurie seka jų vaikų paskyras, bet ir su kuo vaikas neseniai bendravo žinutėmis. Vis dėlto, paties žinučių turinio jie matyti negalės.

Kompanija planuoja perkelti paauglius į naujas ribojamas „Instagram“ paskyras per 60 dienų Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Australijoje, o kitus regionus atnaujinimai pasieks sausio mėnesį. „Meta“, kuri taip pat valdo programėlę „WhatsApp“, teigė, kad ateinančiais mėnesiais taikys panašias naujas taisykles ir kitoms programėlėms.

Lietuvos gyventojai savo slaptažodžiuose nevengia naudoti lietuviškų patiekalų, miestų, krepšinio komandų, švenčių pavadinimų bei atlikėjų vardų, atskleidžia naujausias „NordPass“ tyrimas. Įvertinę 21 TB duomenų bazę, kurioje matyti net dvidešimties metų kibernetinio saugumo incidentų duomenų, nepriklausomi ekspertai atrinko įdomiausius su Lietuva susijusius žodžius, atsiduriančius interneto vartotojų slaptažodžiuose.

„Stebėdami interneto vartotojų slaptažodžių kūrimo įpročius įvairiose pasaulio šalyse užčiuopiame tas pačias tendencijas. Viena jų – dažnai naudojami žodžiai, turintys kultūrinę sąsają su vartotojų šalimi. Slaptažodžiai kuriami iš populiariausių sporto komandų, žinomų dainų ar kino filmų pavadinimų. Mūsų aplinka daro įtakos slaptažodžiams, kuriuos renkamės – kibernetinio saugumo aspektu, tai itin ydinga praktika”, – sako „NordPass“ produkto plėtros vadovas Gediminas Brencius.

Ekspertai tikina, kad tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse interneto vartotojai kurdami slaptažodžius įpina šalies ar miestų pavadinimų. Žodžiai „Lietuva“ (51 tūkst. slaptažodžių), „Kaunas“ (35 tūkst.), „Klaipėda“ (25 tūkst) ir „Vilnius“ (24 tūkst.) yra itin populiarūs tarp lietuvių, atskleidė naujausias tyrimas. Slaptažodžiai, turintys sąsają su išvardintų miestų sporto komandomis, irgi atsidūrė nutekintų duomenų bazėje. „Žalgiris“ rastas beveik 11 tūkst. slaptažodžių, o „Lietuvos Rytas“ – virš 200-ų.

Lietuviško maisto kategorijoje „cepelinai“ (virš 1 tūkst. slaptažodžių), „balandėliai“ (145 slaptažodžiai) ir „vėdarai“ (100 slaptažodžių) slaptažodžiuose naudoti dažniausiai. „Šaltibarščiai“ (38 slaptažodžiai) taip pat rasti duomenų bazėje. Pastebėta, kad 28-i slaptažodžiai buvo sudaryti ir iš lenkiško žodžio „chlodnik“.

Pasak G. Brenciaus, lietuvių slaptažodžiuose ekspertai aptiko ir švenčių pavadinimų. Veikiausiai laukiamiausias metų žodis „Kalėdos“ atsidūrė daugiau nei 4 tūkst. slaptažodžių, o „Žolinės“ sudarė daugiau nei šimtą.

Muzikos atlikėjų vardai ir slapyvardžiai bei dainų pavadinimai yra dar viena kategorija, įkvepianti žmones kurti nesaugius slaptažodžius. Atlikę šį tyrimą ekspertai rado daugiau nei 1,5 tūkst. slaptažodžių su žodžiu „Kunigunda“, o Jessicos Shy vardas sudarė daugiau nei šimtą slaptažodžių.

„Dauguma šių slaptažodžių programišių gali būti nulaužti greičiau nei per sekundę. Tam jie pasitelkia žodyno (angl. dictionary) atakas, kurios leidžia automatiniu būdu rasti atitikmenį interneto naudotojo slaptažodžiui. Bet kurios kalbos žodyne randami žodžiai ir slaptažodžiai, kurie kada nors jau buvo nutekinti internete, yra labiausiai pažeidžiami prieš šias atakas”, – tikina „NordPass“ atstovas.

G. Brencius ragina žmones atidžiau rūpintis savo asmeniniu saugumu internete ir rinktis stiprius slaptažodžius. Jie turėtų būti sudaryti iš visai nesusijusių ženklų – atsitiktine tvarka sudėliotų raidžių, skaičių ir specialiųjų simbolių. Kuo ilgesnis slaptažodis, tuo sunkiau jis įveikiamas programišiams. Kadangi tokius slaptažodžius atsiminti sunku – juos „NordPass“ produkto plėtros vadovas rekomenduoja saugoti slaptažodžių tvarkyklėse, kuriose visa kaupiama informacija pilnai užšifruojama.

Metodologija: Šią analizę „NordPass“ atliko kartu nepriklausomais kibernetinio saugumo incidentų tyrėjais. Šie išanalizavo 21 TB dydžio nutekintų duomenų bazę, apimančią kibernetinio saugumo incidentus nuo 2003 m. Atsirinkę kategorijas ir pasirinkę raktažodžius ekspertai ieškojo su jais susijusių nutekintų duomenų.

Nors internetas vaikams atveria daugybę galimybių, tėvai natūraliai jaučia nerimą dėl savo atžalų saugumo. Tendencijos nesikeičia – 7 iš 10 tėvų Lietuvoje mano, kad internete nėra saugu. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, atsako, kaip sukurti kuo saugesnę aplinką vaikui ir namuose suteikti būtiniausių žinių apie skaitmeninį pasaulį.

Tėvų vaidmuo ir pasirinkimų pasekmės

„Tele2“ jau antrus metus iš eilės vykdomas vaikų saugumo internete tyrimas* parodė, kad beveik 70 proc. apklaustųjų tėvų sutaria – internete vaikų tyko pavojai. Tik 12 proc. tėvų visiškai pasitiki vaikais internete ir mano, kad jų kontrolė nėra reikalinga. Anot J. Antropik, šie duomenys rodo, jog tėvai yra susirūpinę dėl savo vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje, tačiau jiems trūksta konkrečių žinių ir praktinių įrankių, kurie padėtų tuo tinkamai pasirūpinti.

„Kaip ir vaikų veikla internete turi įtakos jų ateičiai, taip ir tėvų viešai dalijama informacija gali turėti ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiui, kai kurie tėvai nuolat dalijasi savo vaiko pasiekimais mokykloje ar sporte, įskaitant jų nesėkmes ar išdaigas. Nors tai atrodo smagu šeimai ir draugams, tokie įrašai lieka ir gali būti lengvai prieinami vėliau, kai vaikas taps paaugliu ar suaugusiu. Be to, suaugęs žmogus gali nenorėti, kad tokios asmeninės nuotraukos liktų viešos, nes jos gali paveikti jo reputaciją ar galimybes ateityje“, – sako J. Antropik.

Viena iš rizikų, su kuria vaikai susiduria internete, kyla iš pačių tėvų ir globėjų. Vaikų asmeninių duomenų viešinimo internete praktika (angl. sharenting) – tai, kai tėvai intensyviai dalijasi vaiko asmenine informacija, ypač socialiniuose tinkluose, įskaitant nuotraukas, vaizdo įrašus ar asmenines istorijas. Tėvai turėtų būti atsargūs ir apgalvoti, kuo dalijasi, kad nesukurtų savo vaikams neigiamo skaitmeninio pėdsako.

Pasak J. Antropik, skaitmeninis pėdsakas – tai visi duomenys, kuriuos paliekame internete. Jis apima svetaines, kurias lankome, straipsnius, kuriuos skaitome, socialinių tinklų įrašus, komentarus ir „patinka“ paspaudimus. Šis pėdsakas plečiasi ir kartais neišnyksta, net kai informaciją ištriname. Pavyzdžiui, jei vaikas žaidžia internetinius žaidimus ir kuria paskyras, jo vardas, nuotraukos ar kita asmeninė informacija gali būti prieinama trečiosioms šalims.

Patogūs įrankiai tėvų kontrolei

Šiandien tėvai turi daugybę įrankių, padedančių užtikrinti vaikų saugumą internete. Viena iš populiariausių yra nemokama „Family Link“ programėlė. Ji leidžia tėvams lengvai valdyti vaikų išmaniuosius įrenginius, nustatyti naudojimo laiką ir blokuoti netinkamas svetaines ir programas. Taip pat per ją galima stebėti vaiko buvimo vietą ir valdyti pirkimus programėlėse. „Tele2“ atlikto tyrimo duomenimis, ši programėlė šiemet yra plačiausiai naudojama Lietuvos tėvų.

J. Antropik teigimu, dar vienas papildomas apsaugos sluoksnis yra „Tele2“ Interneto apsaugos paslauga. Ji automatiškai atpažįsta užkrėstus puslapius, perspėja apie tai vartotoją ir užblokuoja prieigą prie jų.

„Vienas dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kuriuos girdžiu iš tėvų, tai kai vaikas internete be leidimo už kažką sumoka, nusiperka ar net atiduoda tėvų asmeninius duomenis, pavyzdžiui, kortelės numerį tiesiai sukčiams į rankas. Būtent interneto apsaugos sprendimas identifikuoja netikras el. parduotuves ir jas imituojančias svetaines, kuriose programišiai bando pasiekti jautrią informaciją, tokią kaip slaptažodžiai ir mokėjimo kortelės duomenys“, – sako „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

Ką žinoti vaikams?

Vaikai internete dažnai lieka vieni, tad itin svarbu sustiprinti jų žinias apie saugų ir atsakingą elgesį. Tam J. Antropik rekomenduoja naudoti laisvai prieinamą nemokamą žaidimą lietuvių kalba – „Interland“. Jis skirta pradinukams ir padeda mokytis saugaus ir atsakingo elgesio internete per žaidimą. Jame nagrinėjamos tokios temos kaip elektroninių patyčių prevencija elektroninėje erdvėje, privatumo apsauga ir skaitmeninis pilietiškumas.

„Tėvams stengiantis apsaugoti atžalas, svarbu, kad patys vaikai išmoktų priimti sprendimus internete. Kadangi kibernetinis saugumas gali pasirodyti sudėtingas, šią temą galima lengviau įsisavinti žaidžiant. Vaikams būtina įgyti žinių ir įgūdžių, kurie padės jiems saugiai naršyti po interneto platybes patiems“, – sako „Tele2“ atstovė.

*Tyrimą „Vaikų saugumas internete“ mobiliojo ryšio operatoriaus„Tele2“ užsakymu atliko UAB „Norstat“ 2024 m. vasario 15–26 d. Tyrimas reprezentuoja 18–65 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, kurie turi vaikų iki 18 metų, nuomonę. Tyrimo metu apklausta 400 respondentų.

Pažinčių programėlių milžinai varžosi kurdami dirbtinio intelekto (DI) įrankius, kurie padėtų nusivylusiems naudotojams sklandžiau pradėti pokalbius ir užmegzti romantiškus santykius. Pasak Justinos Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovės, vartotojai tampa vis išrankesni, o pažinčių programėlių pažadai surasti tikrąją meilę pildosi ne visiems.

„Internetinių pažinčių programėlių rinka susiduria su iššūkiais tokiais kaip kintantys vartotojų įpročiai, didėjantis konkurentų skaičius ir žmonių jaučiamas nusivylimas tokio tipo programėlėmis. Vartotojai yra gana išlepinti, visko matę ir vis ieško inovatyvesnių sprendimų, todėl pažinčių programėlėms tampa sudėtingiau išsiskirti iš gausybės panašių konkurenčių“, – mintimis dalijasi J. Antropik.

Pavyzdžiui, „Bumble“ programėlės, vertinamos 830 mln. JAV dolerių, akcijos rugpjūčio mėnesį smuko daugiau nei 25 proc., kai buvo sumažinta jos pajamų prognozė ateityje. Neseniai atliktas prekių ženklo pertvarkymas nepasiteisino ir nepadidino vartotojų skaičiaus.

Didžiausias pažinčių programėlių rinkos žaidėjas „Match Group“, vertinamas 9,6 mlrd. JAV dolerių, taip pat patiria spaudimą iš investuotojų. Pagrindinis produktas „Tinder“ jau septynis ketvirčius iš eilės fiksuoja mokama programėlės versija besinaudojančių abonentų mažėjimą.

DI į kairę ir dešinę pirštu per ekraną brauks už mus?

Reaguodamos į nepalankią pažinčių programėlių finansinę statistiką ir prastas ateities prognozes, įmonės kuria pažangius DI įrankius, kurie gali padėti vartotojams lengviau užmegzti santykius, analizuoti pokalbius ir pateikti asmeniškai pritaikytus santykių patarimus.

J. Antropik sako, kad „Tinder“, per ateinančius 12 mėnesių ketina diegti daugiau DI įrankių. Jie programėlės naudotojus lydės visos naujos pažinties ir santykių, kol jie dar vyksta aplikacijos rėmuose, metu.

„Bendrovė jau pradėjo vystyti ribotą DI profilio kūrimo įrankį, skirtą palengvinti „nuotraukų pasirinkimo naštą“. Ši naujovė nuskaito vartotojo asmenines nuotraukas ir parenka tas, kurias naudojant vartotojas turi didžiausią pasisekimą tarp jį dominančių partnerių. „Bumble“  šiuo metu veikia panašus, bet vis dar ne toks tobulas įrankis. Šios programėlės atstovai teigė, kad taip pat kuria tobulesnę nuotraukų atrinkimo funkciją“, – teigia „Tele2“ atstovė.

Anot socialinių medijų ekspertės, „Hinge" planuoja pristatyti pokalbių robotą, kuris padėtų vartotojams sklandžiau bendrauti. Naudojant DI, robotas generuos atsakymus į žinutes, tarsi suteikdamas vartotojams papildomą palaikymą pokalbyje ir padės „neieškoti žodžio kišenėje".

Be to, sistema analizuos pokalbius ir pateiks vartotojams atsiliepimų apie jų bendravimo stilių bei suderinamumą su kitu žmogumi. Taip žmonės galės greičiau rasti bendrą kalbą ir sutelkti dėmesį į keletą potencialių partnerių, o ne pasimesti jų gausoje.

Pokyčių reikalingumą taip pat pagrindžia šių metų kovo mėnesį tarptautinės rinkos tyrimų agentūros „OnePoll“ atlikta apklausa, kuri parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai pažinčių programėlių naudotojų patyrė perdegimą, o 40 proc. jų dėl išsekimo kaltina pasikartojančius nesėkmingus santykius.

„Programėlės, skirtos pažintims, stengiasi paversti meilės paiešką efektyviu verslu, o ne likimo nulemtu atsitiktinumu. DI padeda šiame procese, tačiau dar nėra pakankamai pažengęs, kad galėtų rasti tobulą partnerį, kaip tai vaizduojama distopiniame seriale „Black Mirror“. Šiuo metu DI įrankiai yra naudingi kuriant profilio aprašymus ar suteikiant pokalbio idėjų, tačiau žmonių autentiškumo ir tikro ryšio kūrimas lieka už jo galimybių ribų“, – sako „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.

Jei šiandien lankėtės „Facebook“, labai didelė tikimybė, kad jums ne aštuoniolika ir net ne 24-eri. „Pew“ tyrimų centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį šią platformą naudojančių paauglių dalis krito nuo 71 proc. iki vos 33 proc. Tačiau „Facebook“ nėra linkęs taikstytis su „socialinių tinklų dinozauro“ etikete – „Telia“ atskleidžia šios medijos planus iš naujo pelnyti jaunimo simpatiją.

Nors į „Facebook“ kasdien užsuka vos keli procentai 13–17 m. paauglių, situacija nėra tokia dramatiška, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. 2024 m. duomenimis, didžiausias pasaulio socialinis tinklas savo pozicijų nepraranda – kas mėnesį juo pasinaudoja net trys milijardai planetos gyventojų. Todėl tikėtina, jog susirūpinimas patrauklumu jaunajai kartai yra labiau didesnio „Facebook“ plano dalis, nei pavojaus signalas.

„Niekam ne paslaptis, kad jaunimas laiką leidžia visai kituose socialiniuose tinkluose, nei jų tėvai ar seneliai. Bet „Facebook“, priešingai nei įsivaizduojama, nėra atsidūręs jų gyvenimo paraštėse. Tiesiog jaunuoliai čia užsuka ne pramogauti, o susitvarkyti reikalų – parduoti daiktus ar gauti reikiamos informacijos. Šie du aspektai, kartu su didesniu dėmesiu kūrėjams ir geresnėms turinio rekomendacijoms, būtent ir turėtų tapti pagrindiniais koziriais, siekiant pakeisti savo įvaizdį jaunimo akyse“, – teigia „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.

Atbaido „suaugėliškumas“

2004 m. sukurto „Facebook“ plėtra prasidėjo JAV universitetuose, todėl pats tinklapis ilgą laiką buvo lyg savotiškas jaunimo klubas. Ten mokyklinio ir universitetinio amžiaus žmonės būrėsi į grupes, dalinosi juokeliais ir organizuodavo vakarėlius. Visgi platformai išpopuliarėjus, į ją pradėjo plūsti vyresni žmonės, socialiniame tinkle pamatę galimybę atgaivinti ryšius su tolimesnėmis gimininėmis bei daugybę metų nematytais klasės draugais.

„Didelis vyresnio amžiaus vartotojų skaičius smarkiai pakeitė „Facebook“. Ten pradėjo daugėti politinės reklamos, pasisakymų svarbiomis temomis, suaugusieji ėmė dalintis savo laikų anekdotais ir pokštais. Tad ilgainiui naujasis socialinio tinklo veidas daliai jaunimo tapo nuobodus bei pradėjo sietis su jų tėvais, todėl jie persikėlė į „Snapchat“, „Instagram“, o vėliau ir į „TikTok“.

Šių platformų funkcionalumas leidžia labiau atsipalaiduoti saviraiškos požiūriu ir pasinerti į madingą pramoginį turinį, kurio neužgožia rimtos suaugusiųjų gyvenimo problemos“, – įžvalgomis dalinasi J. Markeliūnė.

Priežastis, kodėl „Facebook“ nebandė susigrąžinti jaunimo, siūlydama naujus turinio formatus, dirbtinio intelekto (DI) filtrus bei kitas jaunesnei auditorijai patrauklias funkcijas, greičiausiai slypi bendrovės verslo modelyje. „Facebook“ valdančios „Meta“ pagrindinis uždarbis yra reklamų pardavimas, o daugelį ją perkančių verslų nedomina įprastai didelių pajamų dar neturintys paaugliai. Todėl labai tikėtina, kad nebuvo „Facebook“ nelinkusi eksperimentuoti, baimindamasi, jog naujovės atbaidys vyresnę auditoriją.

Grupės ir prekyvietė – vis dar aktualios

Dar 2021 m. vieną populiariausių technologijų dienraščių „The Verge“ pasiekė nutekėjęs vidinis „Facebook“ tyrimas, kuriame buvo konstatuota, jog jaunimas „Facebook“ įsivaizduoja kaip keturiasdešimtmečių ir penkiasdešimtmečių susibūrimo vietą, o šio socialinio tinklo turinį linkęs vertinti kaip nuobodų, klaidinantį ir negatyvų. Vis dėlto nėra taip, kad jaunuoliai šiomis dienomis skubėtų trinti savo „Facebook“ paskyras. Netgi priešingai – nemaža dalis jų „Facebook“ pasitelkia labai konkretiems poreikiams.

Milijardierius, laidos „Shark Tank“ žvaigždė Markas Cubanas teigia buvęs labai nustebęs, kai sužinojo, kad nepaisant dabartinio „Facebook“ įvaizdžio, jo grupėse dalyvauja didelė dalis jaunimo. Negalėdami rasti atsakymo „Google“ paieškoje, jaunuoliai iš tiesų pirmiausia skuba į specializuotas „Facebook“ grupes. Padedant kitiems žmonėms, jie čia tiksi greitai išspęsti savo problemas, kurios gali būti pačios įvairiausios – pradedant mokesčių mokėjimo neaiškumais ir baigiant jautriais sveikatos klausimais.

Pasak „Telia“ atstovės, kitas svarbus funkcionalumas, galimai svariai prisidėjęs prie to, kad „Facebook“ naudojančio jaunimo dalis nuo 2022 m. iki 2023 m. ne krito, o augo vienu procentu, yra šio socialinio tinklo prekyvietė. Ironiška, tačiau šį skelbimų portalą išpopuliarino „YouTube“ ir „TikTok“ vaizdo įrašai, kuriuose rodoma, kaip jame galima nebrangiai įsigyti įvairių daiktų, juos minimaliai atrestauruoti ir panaudoti savo būste arba tiesiog parduoti už didesnę kainą.

Pirkimas „Facebook Marketplace“ populiariai laikomas sumaniu sprendimu ir tą patvirtina beveik 1,3 milijardo siekianti šią skelbimų platformą kiekvieną mėnesį naudojančių vartotojų auditorija.

„Facebook“ ketina vėl atsigręžti į jaunimą

Socialinių tinklų dinozauro įvaizdis „Facebook“ kuo toliau, tuo labiau nepatinka. Platformos vadovybė supranta, kad jaunimas diktuoja turinio madas, kuriomis po ilgesnio laiko paseka ir vyresnioji karta. Deja, bandyti „Facebook“ paversti „TikTok“ ir rizikuoti sudaryti vidinę konkurenciją to pačios „Meta“ valdomam „Instagram“, nėra gera mintis, todėl „Facebook“ nusprendė susitelkti į unikalius savo privalumus, kuriuos išvardino rugsėjo pradžioje paskelbtame savo tinklaraščio įraše.

Užuot fokusavęsis į paauglius, šis socialinis tinklas ketina padėti jaunimui žengti į trečioje dešimtyje pasitinkančius suaugusiųjų gyvenimo iššūkius. „Facebook“ nori pakviesti jaunus žmones jungtis į grupes, kuriose mokomasi namuose pasigaminti madingus vėlyvuosius pusryčius, ieškoma karjeros patarimų ar tiesiog draugijos einant pabėgioti. Tuo metu „Facebook“ prekyviete norima paversti pirma stotele ieškant baldų bendrabučio kambariui ar pirmiesiems nuosaviems namams.

„Dar gegužės pabaigoje „Facebook“ paskelbė savo planus keistis ir evoliucionuoti kaip platformai. Socialinis tinklas ketina daugiau investuoti į DI algoritmus, kad jaunimas gautų geresnes turinio rekomendacijas. Taip pat daugiau dėmesio ketinama skirti vaizdo įrašų formatui ir kūrėjams, kuriems nuo šių metų pradžios siūlomas peržiūrėtas išmokų modelis.

Tokiomis priemonėmis siekiama „Facebook“ paversti jaunimui daugiau vertės teikiančia erdve, kurioje jis galėtų bendrauti, mokytis ir augti kartui“, – naują „Facebook“ strategiją detalizuoja „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė.

Po to, kai Prancūzijoje buvo sulaikytas „Telegram“ vadovas Pavelas Durovas, dėmesio centre atsidūrė ir pati programėlė. Nepaisant to, kad susirašinėjimo platforma ne kartą dėl saugumo pažeidimų buvo atsidūrusi įvairių institucijų akiratyje, praėjusių metų „Kantar“ duomenimis, Lietuvoje net 11 proc. vartotojų šia programėle naudojasi kasdien. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, atkreipia dėmesį į „Telegram“ platformoje esančias grėsmes.

Populiaru, nes nevaldoma?

Pirmoji „Telegram“ versija pasirodė dar 2013 m. ir per daugiau nei vienuolika veikimo metų platforma vartotojų bazę išplėtė beveiki iki milijardo. Nors vienas pagrindinių reklaminių šūkių, skatinančių įsidiegti programėlę buvo „Tai geresnė „WhatsApp“ versija“, ekspertai kviečia nepamesti budrumo.

Suvaldyti turiniui internetinėje erdvėje buvo priimtas Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA), pagal kurį skaitmeninės bendrovės visoje Europos Sąjungoje tampa atsakingos už jų platformose publikuojamą turinį. Bendrovėms, turinčioms daugiau kaip 45 mln. aktyvių vartotojų, už akto nesilaikymą gresia sankcijos bei didelės baudos. Tačiau „Telegram“ platforma kol kas to išvengia, nes Europos Komisijai pateikė duomenis, jog 27 Europos Sąjungos šalyse turi 41 mln. vartotojų.

„Viena iš „Telegram“ staigaus išpopuliarėjimo priežasčių – aiškios turinio reguliacijos nebuvimas. Todėl tikrai girdime ne vieną istoriją apie ten klestinčias įvairiausio pobūdžio nusikalstamas veikas. Platformos vartotojams reikėtų susirūpinti asmeninių duomenų saugumu“, – sako „Tele2“ produkto vadovas D. Drakickas.

Grėsmė privatiems duomenims

Įsidiegus programėlę, „Telegram“ automatiškai turi prieigą prie vartotojų turimų duomenų. Kai kažkas iš platformos naudotojų turimų kontaktų adresų knygelėje prisijungia prie šio tinklo, į telefonus iškart ateina žinia, jog tas žmogus prisijungė prie „Telegram“.

Kadangi „Telegram“ saugumo reikalavimai kelia abejonių, tai yra puiki erdvė plisti internetiniams sukčiams. Ketvirtajame populiariausiame susirašinėjimo tinkle pasaulyje klesti pačios įvairiausios kibernetinės atakos. Šioje platformoje ypač populiarios pokalbių grupės, kuriose sukčiai gali dalytis failais su įvairaus pobūdžio žalingomis medžiagomis jūsų kompiuteriui: gausu „fišingo“ atvejų bei pačių įvairiausių kenkėjiškų programų.

Pastebima, kad kibernetiniai nusikaltėliai jungdamiesi į ištisus tinklus bando pasiekti asmeninius platformos naudotojų duomenis. „Telegram“ palaiko „chatbots“ funkciją, kurią sukčiai gali pasitelkti automatizuodami savo schemas, dar labiau išplėsdami auditorijos ratą.

Kaip apsisaugoti?

Kibernetinio saugumo ekspertai sutinka, kad esminis būdas apsisaugoti nuo programėlės – jos neįsidiegti. Tačiau jei jau tai padarėte ir ja naudojatės, įrenginyje privaloma turėti papildomų priemonių, apsaugančių jūsų duomenis nuo grėsmių. Nuo tokių pavojų gali apsaugoti „Tele2“ interneto apsauga, kuri atpažįsta netikras nuorodas ir visą kenkėjišką turinį užblokuoja. Apsaugoti savo duomenis nuo piktavalių gali padėti ne tik operatoriaus interneto apsauga, tačiau ir laiku atliekamas programinės įrangos atnaujinimas.

Pranešimą paskelbė: Martyna Zelevaitė, UAB "Publicum"
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2024-09-12 10:00
Laisvalaikis, pramogos, ITT

Kibernetinės atakos nuolat keičia formą ir turinį. Nuo pirmųjų kompiuterio ekrane pasirodžiusių reklamų, kur vieno mygtuko paspaudimu galėjote laimėti naują mobilųjį telefoną, ar elektroninio laiško apie milijoninį palikimą iš nepažįstamojo iki aktyvios nuorodos telefone iš banko su prašymu pasikeisti slaptažodį. Dar daugiau, jau visai netrukus sukčiai jums gali paskambinti ir giminaičio ar draugo balsu prašyti pervesti pinigus į banko sąskaitą.

Kaip atpažinti kibernetines atakas ir jų išvengti? Kokią žalą patiria organizacijos po kibernetinių atakų? Kodėl mūsų požiūris į kibernetinį saugumą vis dar turi spragų? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto mokslininkas doc. Kęstutis Driaunys.

Mokslininkai teikia mokymo paslaugas organizacijoms kibernetinės saugos tema

Doc. K. Driaunio komandos moksliniai tyrimai daugiausia susiję su skaitmeninio turinio analize ir sukčiavimo atakomis organizacijoje. Tad mokslininkai neretai gauna užsakymų iš įstaigų ir verslo įmonių su prašymu surinkti specifinę informaciją apie organizaciją, sudaryti jos profilį ar organizuoti socialinės inžinerijos ataką.

„Verslui ir viešajam sektoriui dažniausiai teikiame mokymo paslaugas. Šios paslaugos apima platesnį spektrą nei tik mokomosios medžiagos išdėstymas. Mes gilinamės į organizacijos profilį, veiklą, atliekame reikalingus testus (socialinės inžinerijos atakas ir simuliacijas) ir tik po to vedame mokymus. Taip patikriname veikiančių procesų ir komunikacijos efektyvumą organizacijoje. Kitaip tariant, tikriname ne tik tai, ar žmonės paspaudžia vieną ar kitą nuorodą laiške, bet ir tai, ar informuoja ir ką informuoja organizacijoje apie tokią ataką“, ‒ pasakoja doc. K. Driaunys.

Jau daugiau kaip 20 metų kibernetinio saugumo tyrimus atliekantis mokslininkas pastebi pasikeitusį žmonių požiūrį šiuo klausimu. Pirmiausia tai lemia platus skaitmeninių technologijų naudojimas ir komunikavimas apie kibernetinio saugumo atakas.

„Kiekvienas iš mūsų susiduriame su kibernetinėmis atakomis: skaitome apie jas naujienų portaluose, girdime draugų ir pažįstamų istorijas, o kartais būname apgauti ir patys. Tokių atakų pobūdis įvairus ir apima kvietimą investuoti į įvairias suklastotas finansų platformas, apgaulingus skambučius su prašymais pervesti pinigus į vieną ar kitą sąskaitą, apsimetinėjimą kitu asmeniu pažinčių platformose ir kitus būdus. Tad mes visi apie šias atakas daugiau ar mažiau žinome, o žinodami ir rečiau užkimbame ant sukčių kabliuko“, ‒ pažymi mokslininkas.

Kibernetinė sauga ‒ dar vienas kasdienis procesas mūsų gyvenime

Mokslininkas pasakoja, kad į jo kartu su kolegomis vedamus mokymus įmonių ir įstaigų darbuotojams žmonės dažnai ateina vildamiesi, kad yra tam tikras universalus sprendimas ar programa, kurią reikia įdiegti, ar kažkokia paslaptinga taisyklė, kurios reikia laikytis, norint apsisaugoti nuo sukčiavimo atakų.

„Žmonės dažnai būna kritiški ir nenusiteikę įsitraukti į mokymus, nes yra vedami klaidingos logikos apie tai, kad egzistuoja stebuklingas mygtukas, kurį paspaudus duomenys bus apsaugoti. Turiu jus nuvilti, nes tokio mygtuko nėra“, ‒ sako docentas.

Kibernetinio saugumo kontekste daug svarbesnis suvokimas, kad tai yra dar vienas kasdienis procesas mūsų gyvenime. Kaip valgydami greitą maistą ir neskirdami laiko poilsiui ar fiziniam aktyvumui suvokiame, kad tai turės neigiamą įtaką mūsų sveikatai, taip ir kibernetinė sauga susideda iš daug žingsnių ir veiklų, kurias reikia atlikti.

„Mes turime suprasti, kaip elgtis su technologijomis, turėti taisykles ar net paruoštus procesus, kaip elgsimės vienu ar kitu atveju. Nesilaikydami šių taisyklių, dažniausiai patirsime didesnę žalą. Tad derėtų kiekvienam sau atsakyti į klausimus, kokie mano duomenys svarbiausi, ar jie tinkamai apsaugoti, kas dar, be manęs, turi prieigą prie šių duomenų, kas nutiks, jei prarasiu šiuos duomenis, jei jie bus paviešinti, kam pranešiu ir kokių žingsnių imsiuosi“, ‒ vardija mokslininkas.

Kibernetinių atakų bruožai: nuo klaidingų nuorodų iki suklastotų sąskaitų už paslaugas

Kalbėdamas apie pagrindinius kibernetinių atakų bruožus, doc. K. Driaunys teigia, kad tendencijos yra panašios kaip ir visoje Europos Sąjungoje ir dažniausiai yra susijusios su socialine inžinerija.

„Nigerijos princo žinutės anglų kalba šiandien jau nėra veiksmingos, tad tokių atakų mes nebesitikime, o gavę tokią žinutę nebereaguojame. Bet turime lietuviškai parengtų sukčiavimo atakų, kurios yra labai aukšto lygio ir jas atpažinti tikrai sunku“, ‒ sako mokslininkas.

Labai dažnai mus pasiekia žinutės su prisegta nuoroda, kurioje neva yra pateikiama informacija apie gautą baudą ar pašto skyriuje laukiančią siuntą. Paklaustas, kokios grėsmės slypi paspaudus šią nuorodą, mokslininkas pažymi, kad tam tikrais atvejais gali būti diegiama programinė įranga ar į kompiuterį parsiunčiamas failas.

„Banaliausia, ką sukčiai su šia nuoroda gali padaryti, tai nukreipti į svetainę, o tuomet jau jūsų naršyklė atiduos nemažai informacijos apie jus. Tad net ir nieko toliau nedarant, apie vartotoją sužinoma nemažai. Žinoma, neretai siūloma užpildyti tam tikrą formą ar pasikeisti slaptažodį. Tradicinis phishing veda į formą, kur būsite paprašyti prisijungti prie vienos ar kitos sistemos. Tą formą galima nuklonuoti kokią tik norima: tiek banko, tiek universiteto, tiek bet kokią kitą“, ‒ pasakoja docentas.

Yra visa aibė pavyzdžių, kai sukčiams už realias paslaugas ar prekes, kurias organizacijos turėtų gauti, pervedamos lėšos. Pasakodamas, kaip tokios atakos yra organizuojamos, docentas pažymi spragas viešojo sektoriaus naudojamose sistemose. Viešajame sektoriuje pirkimai vyksta viešųjų pirkimų būdu. Tad viešųjų pirkimų portale skelbiami visi sandoriai, nurodant rangovus ir net pateikiant gautas sąskaitas.

„Tokie dokumentai su kontaktiniais ir kitais įmonių duomenimis yra viešai prieinami. Tad sukčiai turi jau paruoštas sąskaitas, kurias galima siųsti viešojo sektoriaus organizacijai, pakeitus tik sąskaitos, į kurią reikia pervesti lėšas, numerį. Kadangi organizacijos buhalterių darbo krūvis labai didelis, kartais tie keli besiskiriantys skaičiai banko sąskaitoje tikrai gali likti nepastebėti. Suklastotoms sąskaitoms tikrinti ir atpažinti reikalingi procesai, kurių dar stokojama. Tad skaidrumas šiuo atveju atsisuka bumerangu“, ‒ pažymi mokslininkas.

Kibernetinių atakų žala

Didžiosios verslo įmonės skiria vis daugiau dėmesio kibernetinei saugai, o smulkusis ir vidutinis verslas atsilieka. 2018 m. įvestas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas padiktavo reikalavimus ir taisykles, tačiau toli gražu ne visos organizacijos jas supranta ir jų laikosi.

„Lietuvos padėtis yra labai artima pasaulinei statistikai. Apie 60 proc. smulkiojo verslo įmonių, patyrusių kibernetinę ataką, per 6 mėnesius uždaro savo veiklą. Šios įmonės neturi resursų atsitiesti po kibernetinių atakų. Vidutiniame ar stambiajame versle procesai yra kitokie ir resursų, tiek žmogiškųjų, tiek finansinių, tam skiriama daugiau. Tikimasi, kad situacija pasikeis nuo 2024 m. spalio, kai Lietuvos teisės aktuose įsigalios Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva. Šios direktyvos turės laikytis daugiau kaip 16 tūkst. Lietuvos įmonių“, ‒ teigia doc. K. Driaunys.

Įmonių patiriama žala kibernetinių atakų metu susideda iš finansinių ir / ar reputacijos nuostolių ir papildomos baudos, kurią galima gauti už netinkamą duomenų tvarkymą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad, sutrikus įmonių sistemoms, sutrinka ir visa įmonės veikla.

„Turėjome pavyzdį, kai buvo įsilaužta į vienos iš viešojo sektoriaus organizacijų sistemas ir organizacijos procesai strigo dviem savaitėms: neveikė nei elektroninis paštas, nei kitos sistemos. Svarbu paminėti ir tai, kad, įmonėms nutylėjus kibernetinės atakos ir duomenų vagystės faktą, bauda už tai yra kelis kartus didesnė nei už duomenų nesaugojimą. Tik labai gaila, kad patyrus vieną ar kitą ataką retai kada imama daugiau dėmesio skirti kibernetinei saugai“, ‒ pažymi docentas.

Kaip išvengti kibernetinių atakų?

Kibernetinės saugos procesą apgalvoti ir įvertinti padeda jau egzistuojantys kibernetinio saugumo modeliai. Pradėti reikėtų nuo prevencinių priemonių: neviešinti perteklinės informacijos apie save, laikytis higienos taisyklių kalbant apie slaptažodžius, autentifikaciją ar atsargines kopijas.

„Įmonės vis rečiau skelbia darbuotojų kontaktus savo tinklalapiuose, nes supranta, kad darbuotojų sąrašai su el. pašto adresais atidaro daug organizacijos taikinių. Viešojo sektoriaus organizacijos vis dar viešina šiuos duomenis, tad ir atakų turime nemažai. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir Linkedin’o, nes čia mes esame linkę viešinti darbinius santykius savo profilyje, todėl šis socialinis tinklas tampa puikiu duomenų šaltiniu sukčiams.

Tad viena iš prevencinių priemonių yra slėpti šiuos duomenis. Antra priemonė – techninė ir programinė įranga, analizuojanti ir filtruojanti gaunamą informacijos srautą, nepraleidžianti suklastotų žinučių iki darbuotojų“, ‒ pažymi mokslininkas.

Jau pakliuvus į kibernetinę ataką, esama specifinių įrankių ją stabdyti. Tokių įrankių pavyzdžiu galėtų tapti ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro nemokama vieša paslauga DNS užkarda.

„Ši užkarda blokuoja prieigą prie žinomos kenkėjiškos svetainės, jei darbuotojas paspaudžia suklastotą nuorodą. Dalį atakų padeda sustabdyti antivirusinė ar interneto saugumo programinė įranga, analizuojanti į vidinį organizacijos tinklą ateinantį srautą“, ‒ paaiškina docentas.

Trečias žingsnis apima priemones, kurias naudosime, kai ataka bus sėkminga, nes tam tikra atakų dalis pereis pirmas gynybines linijas.

„Turime aiškiai žinoti, ką darysime su kritiniais resursais, turėti atsargines duomenų kopijas, naudoti multifaktorinį prisijungimo būdą. Labai svarbu naudoti ir įrankius, kurie praneštų apie nutekėjusius duomenis (pavyzdžiui slaptažodžius). Greitai apie tai sužinojus, galima greitai pasikeisti slaptažodį ir galbūt išvengti žalos. Tad yra prevencija, gynyba ir veiksmai jau įvykus atakai“, ‒ sako doc. K. Driaunys.

Dirbtinis intelektas ir kibernetinio saugumo ateitis

Šiandien vis plačiau naudojami dirbtinio intelekto (DI) įrankiai ir algoritmai neaplenkia ir kibernetinės saugos. Doc. K. Driaunys pasakoja, kad kartu su kolegomis vykdo mokslinius tyrimus, kurių metu siekia DI panaudoti rizikoms vertinti.

„Šių tyrimų metu siekiame DI panaudoti skaitmeninio turinio analizei, įkalčiams surinkti. Tad DI pasitelkiame stebėti tinklams, ieškoti juose anomalijų, aptikti atakoms“, ‒ pasakoja mokslininkas.

Kita vertus, DI naudojamas ir kibernetinėms atakoms projektuoti, nepaisant egzistuojančių įrankių, skirtų tokioms atakoms blokuoti. Vienas iš populiariausių pavyzdžių ‒ DI naudojimas socialinėje inžinerijoje, kuriant sintetines klastotes (angl. deep fake).

„Šiandien sulaukiame skambučių iš nepažįstamojo, kuris praneša apie mūsų giminaičių avarijas, bet jau greitai sulauksime skambučio mūsų artimojo balsu, kuris praneš šią informaciją. Lygiai taip galima eiti ir dar toliau ir atsiųsti sumontuotą vaizdo įrašą, kuriame bus jums artimas asmuo ir prašys pervesti pinigus į vieną ar kitą banko sąskaitą ar atlikti dar kokį veiksmą“, ‒ pasakoja mokslininkas.

Docento patarimas ir rekomendacija ‒ kalbantis turėti frazę, kokį nors kodinį žodį, kuris patvirtintų, kad kalbamės tikrai su tuo asmeniu.

„Kodiniai žodžiai padėtų užtikrinti, ypač netikėto pokalbio metu, kad kalbamės tikrai su tuo žmogumi. Vis platesnis DI naudojimas ir mūsų asmeninių duomenų – vaizdo, garso įrašų – gausa leidžia parengti modelius, kurie galėtų imituoti vieną ar kitą asmenį, tad ateityje turėsime būti itin budrūs, norėdami nepakliūti į sukčių pinkles“, ‒ pažymi doc. K. Driaunys.