Be išmaniojo telefono – nė žingsnio namuose, tad tokio paties komforto norisi ir keliaujant. Likti be ryšio svetimoje šalyje – ne išeitis, tad Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, primena, ką reikėtų pasitikrinti ir kokius žingsnius būtina atlikti dar prieš kelionę. Ekspertas pataria ir kaip elgtis tuo atveju, jei būdami užsienio šalyje pristigote interneto duomenų.

Keliautojai nori naršyti

Aktyviausias kelionių sezonas – jau visai ne už kalnų, o keliaudami lietuviai vis daugiau naršo internete. Pavyzdžiui, pernai užsienyje „Tele2“ klientai išnaršė 7,8 mln. GB duomenų – tai net 37,4 proc. daugiau nei per visus 2022 metus. 

Jei jau galvojate apie būsimas pavasario ar vasaros keliones, joms galite pradėti ruoštis iš anksto. A. Lukošius pataria pradėti nuo savo išmanių įrenginių – pasirūpinti, kad liktumėte pasiekiami ir turėtumėte prieigą prie interneto. Tai labiausiai susiję su tarptinklinio ryšio nustatymais.

„Kai naudojatės telefonu būdami į užsienyje, jūsų telefone naudojamas tarptinklinis ryšys. Europos Sąjungos (ES) valstybėse už skambučius, žinutes ir interneto duomenis mokate tą pačią kainą, kaip ir Lietuvoje. Išvykus į valstybes už Europos ribų, galioja kiekvienai šaliai unikalūs paslaugų tarifai, kuriuos galite pasitikrinti savo operatoriaus svetainėje. Apie tai kiekvienas keliautojas, kirtęs užsienio šalies sieną  yra informuojamas SMS žinute“, – sako A. Lukošius.

Jis priduria, kad ši tarptinklinio ryšio tvarka galioja ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse – Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje. 

Pasak A. Lukošiaus, dalis keliautojų prieš atostogas nepasitikrina, kokie tarptinklinio ryšio nustatymai veikia jų įrenginiuose, o kiti nežino ir apie egzistuojančius naršymo ar duomenų užsakymo limitus. „Tele2“ Inovacijų ekspertas dalijasi žingsniais, kuriuos svarbu atlikti dar būnant Lietuvoje bei ką svarbu žinoti keliaujant į ES/EEE ir kitas užsienio šalis.

Kaip pasiruošti dar būnant Lietuvoje?

• Besiruošdami kelionei įvertinkite, kiek interneto duomenų reikės visiems jūsų poreikiams. Tai galima padaryti operatoriaus savitarnoje peržiūrėjus, kiek duomenų įprastai išnaudojate kiekvieną mėnesį. Jei manote, kad kelionei jums reikės daugiau duomenų, nei turite pagal operatoriaus sąlygas, papildomą jų paketą galite iš anksto užsisakyti savitarnoje.
• Prieš išvykstant svarbu atkreipti dėmesį ir į nustatytą sąskaitos kredito limitą. Ruošdamiesi kelionei patikrinkite, ar jūsų paskyroje nurodyta maksimali mėnesio išlaidų ryšio paslaugoms suma patenkins visus jūsų kelionės poreikius. Prireikus – limitą padidinkite, nes jį pasiekę galite likti be interneto duomenų.
• Tam, kad užsienyje galėtumėte naudotis interneto duomenimis, įrenginyje būtina įjungti tarptinklinio ryšio paslaugą. „Android“ telefonuose tai galite padaryti nustatymuose pasirinkę skiltį „Ryšiai“, tuomet – „Mobilieji tinklai“ ir įjungti „Tarptinklinį duomenų siuntimą“. „iOS“ įrenginių nustatymų skiltyje reikėtų rinktis „Mobile Data“, tuomet – „Mobile Data Options“ ir įjungti „Mobile Data Roaming“. Vadovaujantis tais pačiais žingsniais tarptinklinį ryšį galima ir išjungti.

Ką svarbu žinoti keliaujant ES/EEE šalyse?

• Keliaujant ES/EEE šalyse išeinantys ir atsiliepti tarptinklinio ryšio skambučiai ir SMS į Lietuvą papildomai nekainuoja. Vis dėlto,  būnant užsienyje ir skambinant į kitas užsienio šalis (pvz., esate Vokietijoje ir norite paskambinti į Kiniją) yra taikomi specialūs tarptinklinio ryšio tarifai.
• Keliaudami į ES/EEE šalis galėsite naudotis jau turimais interneto duomenimis pagal operatoriaus sąlygas. Pasitikrinti, kiek duomenų turite naudojimui užsienyje, galite prisijungę prie savo operatoriaus savitarnos. 
• Pasiekus užsienyje turimų duomenų limitą, naują duomenų paketą galite užsisakyti operatoriaus savitarnoje. Prieš pasiekiant turimą duomenų limitą, kiekvienas klientas apie tai informuojamas SMS žinute.
• Jei interneto duomenys jums pasibaigė pačiu netinkamiausiu metu, pirmiausiai reikėtų rasti artimiausią patikimą „Wi-Fi“ ryšio šaltinį (geriausia – savo viešbutyje ar kitoje gyvenamojoje vietoje, o ne kavinėse). Prisijungę prie jo, galėsite pasiekti operatoriaus savitarnos paslaugą ir padidinti turimą kredito limitą.

Ką svarbu žinoti keliaujant ne ES/EEE šalyse?

• Prieš vykstant į ne ES/EEE šalis, vertėtų pasitikrinti ir jose galiojančius tarptinklinio ryšio tarifus. Turėkite omenyje, kad šiose šalyse duomenų, taip pat skambučių ir SMS paslaugos yra apmokestinamos papildomai.
• Keliaujant ne ES/EEE šalyse yra taikomas mobiliojo interneto limitas. Jis leidžia planuoti savo išlaidas naršymui ir apsaugo nuo per didelių sąskaitų. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinkle klientams nustatytas 50 eurų limitas, veikiantis visose užsienio šalyse, kuriose teikiama tarptinklinio ryšio mobiliojo interneto paslauga. Jis skaičiuojamas pagal standartinius paslaugos įkainius. Pasiekus 80 proc. ir 100 proc. nustatytos limito sumos už mobilųjį internetą užsienyje, būsite informuoti SMS žinute. Atsakius į žinutę, paslaugą bus galima pratęsti iš karto, o neatsakius – galima pratęsti po paros.

Pernai išjungtas 3G ir pamažu artėjantis 2G atsisakymas daiktų interneto (IoT) sprendimus naudojančius verslus pamažu skatina dairytis į naujesnes tinklo technologijas.

Nors esami įrenginiai dar veiks kurį laiką, tačiau naujų įrenginių, kurie palaiko tik 2G arba 3G technologijas, vertėtų nebediegti ir iškart pereiti prie naujos kartos technologijų užsitikrinant ilgametį jų palaikymą ir veikimą.

Į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) kreipėsi Majoto saloje apsilankiusi vartotoja, kuri ten būdama negalėjo naudotis savo mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis. Nagrinėjant ginčą tarp vartotojos ir operatoriaus „Tele2“, paaiškėjo, kad Majoto saloje šis operatorius paslaugų iš viso neteikia. Pati sala yra Prancūzijos užjūrio teritorijos dalis.

„Viena iš pamokų vartotojams – prieš keliaudami į užsienį, ypač mažiau lankomas šalis, pasitikslinkite, ar atitinkamoje šalyje bus galimybė naudotis paslaugų teikėjo paslaugomis ir kokiomis sąlygomis. Išsprendę šį ginčą, informavome „Tele2“ apie būtinybę tikslinti viešai skelbiamą ir sutartiniuose dokumentuose nurodomą informaciją dėl paslaugų teikimo užsienyje, įskaitant ES užjūrio teritorijas ir atokiausius regionus“, – sako Ugnė Ramaneckienė, RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės patarėja.

Pasak vartotojos, kuri kreipėsi į RRT, negalėdama naudotis paslaugomis, ji patyrė daug streso ir finansinių nuostolių, todėl reikalavo įpareigoti operatorių suteikti jai kompensaciją. Savo lūkesčius moteris grindė tuo, kad Majotas yra Europos Sąjungos dalis.

„Tuo metu operatorius mums pranešė, kad paslaugų Majote neteikia, o teikėjos bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose numatyta, jog vartotoja teikėjos mobiliojo ryšio paslaugomis gali naudotis Lietuvoje ir teikėjos nurodytose užsienio šalyse. Anot operatoriaus, prieš vykdama į mažiau lankomą šalį, vartotoja turėjo pasitikrinti informaciją jo interneto svetainėje“, – teigia U. Ramaneckienė.

RRT įvertinusi visas ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes konstatavo, kad vartotoja, vadovaudamasi sutartiniuose dokumentuose ir operatoriaus interneto svetainėje pateikta informacija, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad išvykusi į Majotą galės naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis.

„Mes taip pat konstatavome, kad operatorius nepateisino minėtų vartotojos lūkesčių, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką ir atsakomybę dėl vartotojos patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi, priėmėme sprendimą iš dalies tenkinti vartotojos reikalavimus ir įpareigojome kompensuoti vartotojai tiesiogiai su nesuteiktomis paslaugomis priežastiniu ryšiu susijusius nuostolius: mokėjimo plano mokestį, paskaičiuotą proporcingai už laikotarpį, kurį vartotoja negalėjo naudotis paslaugomis būdama Majote“, – aiškina RRT vartotojų teisių ekspertė.

Priimant sprendimą, buvo atsižvelgta į tai, jog Majotas nuo 2014 m. turi atokiausio ES regiono statusą ir yra ES, kaip Prancūzijos užjūrio teritorijos, dalis, kuriai taikoma ES teisė, įskaitant tarptinklinio ryšio paslaugų teikimą ES reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat buvo įvertintos teikėjos sutartiniuose dokumentuose įtvirtintos sąlygos dėl paslaugų teikimo ES/EEE šalyse bei aplinkybė, jog teikėja savo interneto svetainėje skelbia, kad tarptinklinio ryšio paslaugas teikia Prancūzijoje ir nenurodo jokių išimčių dėl paslaugų neteikimo tam tikrose Prancūzijos teritorijos dalyse.

„Papildomai, atsižvelgę į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, kreipėmės į „Tele2“ informuodami apie būtinybę tikslinti viešai skelbiamą ir sutartiniuose dokumentuose nurodomą informaciją apie paslaugų teikimą užsienyje, įskaitant ES užjūrio teritorijas ir atokiausius regionus“, – pabrėžia U. Ramaneckienė, RRT teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės patarėja.

Atsisėdę į lėktuvo kėdę įprastai atliekame du žingsnius – užsisegame saugos diržą ir išmaniuosiuose telefonuose įjungiame skrydžio režimą. Būtent su šiuo žingsniu atsveikinsime jau birželio 30-ąją – Europos Sąjungos ribose skraidantys keleiviai nuo šiol galės skambinti, rašyti ir naršyti socialiniuose tinkluose būdami ore.

Apie tai, kaip 5G ryšys pakeitė skrydžius, pasakoja dr. Evaldas Stankevičius, „Tele2“ tinklo planavimo ir strategijos vadovas.

„Naujos kartos 5G ryšiu greitai galėsite naudotis lėktuvuose – tam reikės tik 5G palaikančio telefono ir šį ryšį garantuojančio plano. Būdami ore galėsite naudotis visomis įprastomis funkcijomis ir programėlėmis, kuriomis naudojatės ir būdami ant žemės“, – sako dr. E. Stankevičius.

Kada ryšys prarandamas?

Kaip pasakoja fizikos mokslų daktaras, 5G ryšio lėktuvuose įgalinimo tikslas pasiūlyti keleiviams dar komfortiškesnius skrydžius, kurių metu galima naudotis visomis įprastomis mobiliojo ryšio paslaugomis. Tačiau kad ir kaip tai pasirodytų paprasta, lėktuve viskas kiek kitaip – yra ir iššūkių. 

Pirmiausia, per lėktuvo korpusą iš išorės radijo bangos beveik nepatenka. Lėktuvo korpusas tvirtas ne veltui – tokiu būdu jis gali atlaikyti visas turbulencijas ir nuslopinti skrydžiui trukdančios dažnius. Todėl, kai lėktuvas kyla, jam sunku priimti bet kokį mobiliojo ryšio signalą, šiuo atveju ir 5G, nes ant žemės esančios bazinės stotys vis labiau tolsta.

„Kaip ir ant žemės, kai keliaujame gilyn į miško glūdumą, mūsų telefono gaunamas signalas slopsta ir kažkur miško tankmėje tą ryšį su bazine stotimi galiausiai prarandame. Tas pats ir su lėktuvu – jeigu jis pakilo į keliolikos kilometrų aukštį, turint omenyje viso lėktuvo korpusą, ryšys po tuputį prarandamas“, – aiškina dr. E. Stankevičius.

Signalas iš palydovo – geresnis 

Tam, kad lėktuve galima būtų skambinti, rašyti ar naršyti, pirmiausia reikia rasti būdą, kuriuo būtų  siunčiamas ryšio signalas. Fiziko teigimu, vienas iš variantų – lėktuvo salone sumontuoti antenas, kurios būtų skirtos mobiliojo ryšio ar kitos interneto prieigos paslaugai teikti. 

„Tačiau yra ir kitas būdas – gaudyti palydovinį bendrovės „SpaceX“ plėtojamą palydovo „Starlink“ ryšį. Jie, kaip tiekėjai, pasiūlė šią paslaugą ir aviacijai“, – papildo ekspertas.

Kai lėktuvas pakyla, jis priartėja prie palydovinio ryšio tinklo, kur palydovai skraido kelių šimtų ar tūkstančių kilometrų aukštyje, tad lėktuvams žymiai patogiau priimti signalą iš palydovinio ryšio nei žemės. 

Kai surandamas interneto prieigos šaltinis, jį reikia perkelti į lėktuvo saloną – tam salone reikia įdiegti anteną ar priėmimo stotelę, kad per jas galima būtų jungtis prie palydovinio ryšio ir gauti interneto prieigą. Vėliau palydovinio ryšio prieiga konvertuojama į 5G ir paskleidžiama lėktuve.

Saugu ir patikima

„Visame šiame procese dalyvauja ir daug dažnių juostų. Pavyzdžiui, su palydovinio ryšio „Starlink“ tinklu lėktuvas bendrauja vienu dažniu, o lėktuvo viduje 5G veikia jau kitu dažniu. Tačiau jis suderintas, nes lėktuvas turi savo įvairių vidinių prietaisų, kurių sklandus veikimas turi būti užtikrintas bet kokiu atveju. Dažnių reikalavimus, naudojamų lėktuvuose, paskiria Europos Sąjungos institucijos“, – teigia E. Stankevičius.

5G ryšio dažniai parinkti taip, kad nesukurtų jokių trukdžių lėktuvo vidinėms sistemoms. Vis tik lėktuvo kilimo ir leidimosi metu 5G ryšio sistema nebus aktyvuojama. Kaip sako E. Stankevičius, tai bus daroma dėl papildomo saugumo. 

Fizikos mokslų daktaras priduria, kad nors aviakompanijos jau svarsto šią paslaugą pasiūlyti klientams, ji tikrai iš karto neatsiras visuose lėktuvuose ir aviakompanijose, o bus diegiama po truputį.

„Telia“ inžinieriai Norvegijoje šią savaitę pradėjo testuoti JAV startuolio „BadVR“ sukurtus „SeeSignal“ papildytos realybės akinius, jie leidžia klientų namuose ar biuruose vizualiai matyti mobiliojo, WiFi ir Bluetooth ryšio bangas. „SeeSignal“ leis paprasčiau rasti būdus, kaip pagerinti ryšį namuose perkeliant maršrutizatorius, randant geriausio ryšio vietas. Šią technologiją Lietuvoje „Telia“ žada pradėti naudoti jau šiais metais.  

„Daugelis mūsų esame patyrę, kai išmanusis tam tikrame kambaryje atsijungia nuo tinklo arba internetas būna tiesiog per silpnas komfortiškam naudojimuisi. Didelė dalis tokių problemų kyla iš neoptimaliai parinktos vietos Wi-Fi maršrutizatoriui arba nepakankamo stiprintuvų kiekio. Papildytos realybės akinių sprendimas mūsų inžinieriams leis šių klaidų išvengti, vizualiai atvaizduodamas, kaip patalpoje keliauja kiekvieno Wi-Fi tinklo bangos ir suteikdamas patarimų, kaip jas sustiprinti“, – teigia „Telia“ klientų aptarnavimo vadovas Nerijus Šeputis.

Pasak eksperto nors Wi-Fi gana sparčiai tobulėja ir be jo šiandien vis dar neapsieina joks gyvenamasis ar administracinės paskirties pastatas, jo pažanga gimdo naujus iššūkius. Naujesni Wi-Fi 5, Wi-Fi 6 ir netrukus debiutuosiantis Wi-Fi 7 standartai naudoja didesnio dažnio bangas, kurios garantuoja geresnę spartą ir didesnį stabilumą, bet pasižymi kur kas prastesne skvarba per sienas ir kitas kliūtis. Dėl to stipriu ryšiu tolygiai padengti visą pastato plotą darosi sudėtingiau ir prireikia daugiau įrangos.

„Wi-Fi maršrutizatoriaus pastatymas dviem žingsniais arčiau arba toliau, gali nulemti, pavyzdžiui, kokia raiška miegamajame galėsite žiūrėti serialus, o darbo kambaryje – ar be strigimų galėsite dalyvauti vaizdo konferencijose. Iki šiol mūsų turėti įrankiai neleisdavo taip tiksliai koreguoti padengties, kadangi pas klientus nuvykusiems inžinieriams tekdavo nuolat žiūrėti į signalo stiprumo matuoklių ekranus bei ryšį gerinti bandymų ir klaidų metodu. Naujieji akiniai šį darbą leis atlikti kur kas tiksliau, našiau ir kokybiškiau“, – įrankio naudą atskleidžia pašnekovas.

Užsidėjęs „Magic Leap AR“ su aktyvuota „SeeSignal“ programine įranga, inžinierius tarsi įgaus „supergalių“ matyti visų į patalpą patenkančių Wi-Fi tinklų bangas ir jų charakteristikas. Pasitelkiant papildytos realybės technologiją, sudėtingus duomenų erdvinio išdėstymo algoritmus ir dirbtinį intelektą, skirtingų tinklų signalai patalpoje atvaizduojami brūkšneliais, kurių spalva leidžia iš karto spręsti apie jų stiprumą konkrečioje vietoje – žalia spalva reiškia stiprų, o raudona – silpną ryšį.

Prie brūkšnelio priėjus fiziškai ir jį spustelėjus ranka, galima gauti papildomos informacijos apie tinklo stiprumą decibelais ir naudojamą ryšio dažnį. Tuo metu dešinėje regos lauko pusėje matoma rodyklė netgi parodo, kokia kryptimi ir iš kur ateina signalas, o ekrane rodomos rekomendacijos ryšio optimizavimui. Taip taupomas laikas, nes specialistas per kelias minutes gali tiksliai įvertinti, kur geriausia įrengti Wi-Fi maršrutizatorių, ar patalpoms prireiks stiprintuvų, ir jeigu taip, koks kiekis jų bus reikalingas.

Vis dėlto Wi-Fi ryšio gerinimas yra tik viena iš šių akinių panaudojimo galimybių. „SeeSignal“ gali atvaizduoti tiek Bluetooth, tiek mobiliojo ryšio bangas, todėl išmaniųjų akinių sprendimą ateityje planuojama pritaikyti diegiant įvairius daiktų interneto technologijai priskiriamus jutiklius bei tam tikroje vietovėje gerinant 4G ir 5G veikimą ar sudarinėjant tikslesnius jų padengties žemėlapius.

„Telia“ klientų aptarnavimo vadovo N. Šepučio teigimu, Norvegijoje gyvenantys kompanijos klientai „Magic Leap AR“ akinius dėvinčių inžinierių savo namuose ar biure turėtų sulaukti jau visai netrukus. Jei šis sprendimas pasiteisins, papildytos realybės akiniais su „SeeSignal“ programine įranga vėliau galimai bus aprūpinti ir Lietuvoje dirbantys „Telia“ darbuotojai.