Login to your account

Username *
Password *

Lietuva šiuo metu patiria masinę kibernetinę ataką, kurios metu stengiamasi įsilaužti į asmenines  Facebook paskyras. Užvakar buvo užgrobta karybos temų apžvalgininko Aurimo Navio „Facebook“ paskyra. Šiandien apie tokius bandymus praneša ir daugiau viešai apie kibernetinį saugumą kalbančių specialistų, vartotojai masiškai gauna nuorodą slaptažodžiui pasikeisti. „Telia“ skaitmeninės pažangos centro ekspertai įspėja, kad šiuo metu visi vartotojai turėtų būti atsargesni ir saugoti savo duomenis nuo galimų kenkėjų.

„Pirmas žingsnis turi būti slaptažodžio keitimas sudėtingesniu, sunkiau nuspėjamu. O kitas – užtikrinti dvigubą autentifikavimą, kad prisijungiant prie paskyros iš kito įrenginio, patvirtinimas būtų siunčiamas į jūsų telefoną. Jei bandymas įsilaužti pavyks ir jūsų elektroninio pašto ar paskyros slaptažodis bus atspėtas, telefoną vis tiek turėsite su savimi ir galėsite tokio prisijungimo neleisti“, – sako „Telia“ Skaitmeninio pažangos centro vadovas Andrius Šemeškevičius.

Dvigubas autentifikavimas arba, kitaip dviejų faktorių autentifikacija, tai toks vartotojų tapatybės, kai kartu su vartotojo vardu bei slaptažodžiu yra panaudojama dar papildomas saugumo reikalavimas, pavyzdžiui, vartotojo prašoma įvesti per SMS gautą kodą.

Nustatyti dvigubą autentifikavimą (2FA) reikia per naudojamos programos nustatymus. Pavyzdžiui, „Facebook“ nustatymuose pasirinkus skiltį „Slaptažodžiai ir saugumas“, rasite pasirinkimą įjungti dviejų faktorių autentifikacijos metodą. Pasirinkę galite nustatyti jums patogų tapatybės patvirtinimo būdą.

„Beveik visi debesijos (Gmail, Yahoo, Facebook, Instagram, Twitter, Snapchat) paslaugų tiekėjai teikia nemokamą dvigubą autentifikavimą, todėl primygtinai rekomenduojame aktyvuoti šią priemonę nedelsiant“, – sako A. Šemeškevičius.

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS) atliko tyrimą, siekdama nustatyti, ar atvirose lietuviškose ir islandiškose socialinio tinklo „Facebook“ diskusijų grupėse moterys savo pavardes rašo taisyklingai, t. y. naudodamos savitąsias raides.

Tyrimo rezultatai parodė, kad tik 59 proc. lietuvaičių moterų savo pavardę socialiniame tinkle rašė taisyklingai, likusios – šveplavo, keisdamos raides į lotyniškąsias be diakritinių ženklų. Islandės moterys savitąsias kalbos raides rašydamos savo pavardę naudojo daug aktyviau – net 90 proc. islandiškų pavardžių buvo parašytos taisyklingai. 

Panašus programėlės „Skype“ vartotojų moterų pavardžių tyrimas buvo atliktas 2006 metais mokslininko dr. Gintauto Grigo ir informatikos pedagogės Sigitos Pedzevičienės iniciatyva. Tyrimo duomenimis, tik 20 proc. lietuvaičių ir 80 proc. islandžių savo pavardes pokalbių programoje „Skype“ rašė taisyklingai.

Lietuviškos pavardės – unikalios

Lietuvės gali didžiuotis unikaliomis savo pavardėmis, išskiriančiomis jas iš daugybės kitų tautų, tačiau šios kalbos dovanos lietuvaitės neįvertina. Taip mano Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Lokalizavimo sekcijos Garbės vadovas, Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas dr. G. Grigas, tyrinėjantis lokalizavimo problemas.

„Pamatę pavardę, kuri baigiasi -aitė, -ytė, -iūtė, -ienė galime pasakyti, kad jos savininkė yra lietuvė. Islandžių pavardės taip pat unikalios. Jos baigiasi -dóttir, kas islandiškai yra duktė. Pavardėje prieš šį žodį eina jos savininkės tėvo vardas. Pavyzdžiui, pavardė Sigurdsdóttir reiškia, kad jos savininkė yra Sigurdso duktė.

Abiejų kalbų pavardžių unikalumą dar sustiprina, kad jų baigmenyse yra tų kalbų savitosios raidės ė, ū ir ó. Ypač lietuvių ė, kurios nėra kitose kalbose.

Bet yra vienas bet: daugelis moterų šią dovaną sugadina – vietoj savitųjų raidžių su diakritiniais ženklais rašo į jas panašias raides be diakritinių ženklų. Islandės vietoj dóttir parašo dottir, lietuvės vietoj aitėaite, vietoj ytėyte ir t. t.“, – tikina dr. G. Grigas.

Kiek lietuvaičių ir islandžių švepluoja?

Siekiant išsiaiškinti Lietuvos ir Islandijos moterų šveplavimo apimtis, analizei buvo parinkta po penkias populiarias lietuviškas ir islandiškas atvirąsias socialinio tinklo „Facebook“ diskusijų grupes.  Atrinkus moteriškas pavardes pagal priesagas buvo gauti rezultatai: teisingai pavardes rašė 59 proc. lietuvių ir 90 proc. islandžių.

Pasak dr. G. Grigo, atskirose lietuviškose grupėse šveplavimas nevienodas, svyravo tarp 53 ir 69 proc. Islandiškose – beveik vienodas, svyravo tik tarp 90 ir 91 proc.

„Analizuojant islandiškas grupes pavyko aptikti įdomų faktą – 12 lietuviškų pavardžių. Iš jų – 7 parašytos teisingai. Toks skaičiaus statistiškai nereprezentatyvus, bet atspindi tendenciją. Apvaliau būtų galima pasakyti, kad teisingai pavardes parašo 6 iš 10 lietuvių ir 9 iš 10 islandžių.

Jeigu šiuos skaičius lygintume su 2006 m. atliktu moterų pavardžių tyrimo rezultatais programoje „Skype“, per 16 metų švepluojančių lietuvaičių sumažėjo nuo 80 iki 40 proc., o islandžių – nuo 20 iki 10 proc. Taigi, abiejų tautų vienodai – dvigubai. Bet mūsiškių atsilikimas nuo islandžių išliko toks pat.

Dėl to, matyt, kaltos ne lietuvaitės, o lėtapėdžiai lietuvaičiai, laiku nesutvarkę lietuviškų rašmenų kompiuteriuose: iki 2000 metų buvo painiavos su rašmenų koduotėmis, o kompiuterių su fizinėmis lietuviškomis klaviatūromis neturime iki šiol“, – ironizuoja dr. G. Grigas.

Domenų vardai – taip pat švepli

Lietuvos nacionalinį .lt domeną administruojantis Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centras DOMREG taip pat atliko .lt domeno vardų tyrimą, siekdamas sužinoti, kiek domenų turėtojų švepluoja.

Lietuviškų .lt domeno vardų analizė parodė, kad vos 7 proc., arba apie 2000 iš 28 000, registruotų ir potencialiai atitikmenis su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis galinčių turėti .lt domeno vardų užrašyti naudojant lietuviškos abėcėlės raides ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Visi likusieji, arba net 93 proc. registruotų .lt domeno vardų, yra švepli, t. y. užrašyti raidėmis be diakritikų – taško, brūkšnelio, nosinės ar varnelės.

„Toks didelis šveplavimas domenų varduose sietinas su susiformavusiu įpročiu švepluoti, kai dar nebuvo galimybės .lt domeno varduose naudoti savitųjų lietuvių kalbos raidžių.

Galimybė įkurti domenų vardus su diakritiniais nacionalinių kalbų ženklais atsirado interneto standartus kuriančiai IETF organizacijai patvirtinus IDN (angl. Internationalized Domain Name) techninių dokumentų rinkinį, skirtą savitosioms nacionalinėms raidėms koduoti ir atvaizduoti. Nors 2004 metais įdiegėme IDN, kol nebuvo techninių galimybių naudoti savitąsias lietuviškas raides, žmonės įprato švepluoti ir šio įpročio neatsisakė iki šiol.

Kita priežastis, kodėl net ir praėjus 19 metų nuo galimybės registruoti IDN domenus, dauguma švepluoja – neišspręstos kitos techninės problemos. Deja, kol kas populiariausias socialinis tinklas „Facebook“ tinkamai neatvaizduoja nuorodų į IDN domenus naudojančias interneto svetaines. Taip pat labai ribotos galimybės naudoti elektroninio pašto adresą su IDN domenais“, – teigia KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus.

Pasak pašnekovo, net ir esant tam tikriems apribojimams, IDN domenai turėtų būti lygiagrečiai įkuriami švepliems jų atitikmenims siekiant didesnės vardo apsaugos, vengiant painiavos ir ginčų dėl klaidinamo domenų vardų panašumo su kitam asmeniui priklausančiu domenu vien dėl panašios rašybos.

Turint abu domeno vardo variantus, galima padaryti nukreipimą neprarandant srauto, kai lankytojas adresą rašo vienaip arba kitaip. Sakant telefonu ar radijo reklamoje švepla interneto svetainė skamba nenatūraliai, todėl turint IDN domeną tokių problemų būtų išvengta, o prekių ženklus viešojoje komunikacijoje puoštų taisyklinga lietuvių kalba.

Per ilgus soc. tinklo naudojimo metus savo profilyje prikaupiame daug nuotraukų ir atsiminimų, kuriuos norisi išsaugoti. Jei kada nuspręsite ištrinti savo paskyrą, vertėtų žinoti, kad visa informacija dings kartu su ja. Kaip automatiškai perkelti nuotraukas ir vaizdo įrašus į „Google Photos“ talpyklą? 

„Net 21 proc. Lietuvos gyventojų ateityje norėtų rečiau naudoti „Facebook“ soc. tinklą, rodo „Bitės Profų“ užsakymu atliktas tyrimas. Nusprendus palikti soc. tinklą, norimus duomenis saugant rankiniu būdu, užtruksite tikrai daug laiko, todėl soc. tinklas siūlo įrankį, kuris padės tai padaryti greičiau ir efektyviau“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Kaip perkelti nuotraukas ir vaizdo įrašus iš „Facebook“ į „Google Photos“?

Pasak išmaniųjų įrenginių specialisto, norimą informaciją daug patogiau laikyti „Google Photos“ platformoje – iš ten ji niekur nedings net ir pakeitus įrenginį, o tai padaryti galima atlikus keletą nesudėtingų žingsnių. 

„Visų pirma, jums reikia prisijungti prie savo „Facebook“ paskyros kompiuteryje. Tada spustelti profilio piktogramą viršutiniame dešiniajame kampe ir pasirinkti „Nustatymai“ (angl. Settings) . Paspauskite „Jūsų „Facebook“ informacija“ (angl. Your „Facebook“ information), tuomet pamatysite eilutę „Perkelti savo informacijos kopiją“ (angl. Transfer a copy of your information“, spustelkite šalia jos esantį „Peržiūrėti“ (angl. View) ir pasirinkite „Google Photos“. Kitame puslapyje pasirinkite, kokias nuotraukas ir vaizdo įrašus norite perkelti“, – aiškina M. Vrubliauskas.

Anot „Bitės Profo“, atlikus šiuos veiksmus, jums reikės prisijungti prie jūsų „Google“ paskyros – suvesti vartotojo vardą ir slaptažodį. Kai tai padarysite, būsite nukreipti atgal į „Facebook“ puslapį. 

„Kai grįžote į „Facebook“, paspauskite mygtuką „Patvirtinti perkėlimą“ (angl. Confirm transfer). Tuomet jums reikės suvesti savo „Facebook“ paskyros slaptažodį, taip prasidės perkėlimo procesas“, – tvirtina išmaniųjų įrenginių specialistas.

Įvykdžius šiuos žingsnius, jūsų failai bus perkelti į „Google“ paskyrą. Norint rasti visas perkeltas nuotraukas ir vaizdo įrašus, jums tereikės atsidaryti pagrindinį „Google“ puslapį, viršutiniame dešiniame kampe spustelti programėlių piktogramą ir susirasti „Photos“ aplikaciją. Ją paspaudus, matysite visas savo perkeltas nuotraukas. 

 
Socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdanti technologijų bendrovė „Meta“ pristatė iki 15 Eur mėnesiui kainuojančią prenumeratos paslaugą „Meta Verified“.  Nauja funkcija suteiks galimybę vartotojams patvirtinti savo tapatybę. Kokius pokyčius tai atneš?

„Kiekvienas „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojas, įsigijęs prenumeratą, galės šalia savo paskyros gauti tapatybę patvirtinantį mėlyną patikimumo ženklelį. Jis ne tik reikš, kad profilį valdo konkretus žmogus, bet ir suteiks keletą privalumų, pavyzdžiui, užtikrins didesnį matomumą soc. tinkle“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas.

Dar viena galimybė „troliams“?

Kompanijos generalinis direktorius ir „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, pranešdamas apie naują prenumeratą, pabrėžė, kad šia paslauga siekiama didinti patikimumą ir saugumą „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose.

„Šie pokyčiai populiariuosiuose „Facebook“ ir „Instagram“ socialiniuose tinkluose primena praėjusių metų pabaigoje įvykusį „Twitter“ skandalą. Paskelbus analogišką anketų patvirtinimo funkciją, pradėjo masiškai daugėti „trolių“, kurie mėlyną patikimumo varnelę ėmė naudoti netikrų profilių patvirtinimui, taip dar labiau klaidindami naudotojus ir skleisdami melagienas. Apsimetę oficialiomis gerai žinomų įmonių paskyromis, „troliai“ sukėlė bendrovių akcijų griūtį ir finansinius nuostolius. Belieka stebėti, kaip kelią analogiškai situacijai užkirs „Facebook“ ir „Instagram“ valdytoja“, – svarsto M. Vrubliauskas.

Kas dešimtas lietuvis soc. tinkluose naudoja netikrą profilį, atskleidė tyrimas „Socialinių tinklų naudojimas Lietuvoje 2022“, atliktas „Bitės Profų“ užsakymu. „Jei „Facebook“ ir „Instagram“ užsibrėžtų pašalinti visas netikras paskyras, poreikio „Meta Verified“ paslaugai tiesiog nebeliktų“, – priduria išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Pasak M. Vrubliausko, patvirtinimo ženklelis skirtas identifikuoti patikimas ir oficialias paskyras, todėl turinio kūrėjams tai turėtų padėti užmegzti ryšį su auditorija ir ją auginti. Įmonės ar organizacijos, įsigijusios prenumeratą, gaus tiesioginę prieigą prie platformos klientų aptarnavimo sistemos bei didesnę apsaugą nuo internetinių sukčių ir įsibrovėlių.

Kas mėnesį po beveik 15 eurų

Išmaniųjų įrenginių ekspertas akcentuoja, kad prenumeratą įsigyti galės tik žmonės, pateikę asmens tapatybės korteles, o paslaugos kaina mėnesiui „iOS“ ir „Android“ operacinę sistemą palaikančiuose įrenginiuose – veik 15 eurų.

„Šiuo metu testuojamą paslaugą – patvirtinimo ženklelį –  „Facebook“ ir „Instagram“ platformose įsigyti gali tik Naujosios Zelandijos ir Australijos vartotojai, tačiau netolimoje ateityje paslaugos plėtra planuojama visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje“, – sako išmaniųjų įrenginių ekspertas.

Vasario 13 d., pirmadienį, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas ir susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė Vyriausybės rūmuose susitiko su kompanijos „Meta“ atstovų delegacija aptarti „Facebook“ socialinio tinklo turinio moderavimo ir paskyrų blokavimo klausimų Rusijos karo Ukrainoje kontekste bei tolimesnio dvišalio bendradarbiavimo.   

„Rusijos karas prieš Ukrainą nepaliko abejingų Lietuvoje, todėl „Facebook“ turinio moderavimo politika yra aktuali daugybei žmonių, kuriems socialinis tinklas yra tapęs kasdiene informacijos dalijimosi, nuomonės raiškos ir pilietinio įsitraukimo platforma. Prieš beveik metus prasidėjus pilno masto Rusijos karinei invazijai, „Facebook“ vartotojai ne kartą susidūrė su turinio ir paskyrų blokavimu, neatsižvelgiančiu į kalbinį kontekstą ir sukrečiančią karo tikrovę. Mat emocijų protrūkyje, anot „Facebook“, negalima norėti Kremliaus sunaikinimo ar keršto Rusijos kareiviams, negalima žeminti jų keiksmais ir siųsti prakeiksmus. Toks kalbos sterilizavimas palankus Rusijai, jis normalizuoja karą, išplauna atsakomybę ir tampa nebyliu melagingo agresorės skleidžiamo naratyvo palaikymu – ima atrodyti, kad esą nevyksta nei brutalus karas, nei Rusijos kariuomenės nusikaltimai Ukrainoje“, – sakė Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė. 

Vyriausybės kanceliarija dar praėjusiais metais inicijavo dialogą su kompanija „Meta“ dėl pastebimo turinio filtravimo ir Ukrainai palaikymą reiškiančių, Rusijos vykdomą karą ir jo nusikaltimus viešinančių autorių blokavimo.   

Pirmadienį vykusiame susitikime pažymėta, jog socialinių tinklų naudotojai, tarp jų ir daug sekėjų turintys viešosios nuomonės formuotojai, komentuojantys Rusijos politinės vadovybės ar Rusijos kariuomenės veiksmus, neretai blokuojami už žodžius ir išsireiškimus, kuriuos „Facebook“ traktuoja kaip įžeidžiančius, nepaisant jų įprastos ir nusistovėjusios vartojimo tradicijos lietuvių kalboje. Susitikime išsakytas lūkestis dėl labiau į kultūros bei kalbos kontekstą atsižvelgiančių „Facebook“ turinio moderavimo politikos pakeitimų, galimybės konsultuotis su ekspertines kompetencijas turinčiomis Lietuvos kalbos priežiūros institucijomis. „Facebook“ informavo, jog po konsultacijų su Lietuvių kalbos institutu jau pašalino vieną žodį iš blokuotinų sąrašo. 

Taip pat susitikime aptarta, jog karo temomis rašančių įtakingų nuomonės formuotojų įrašų ir paskyrų blokavimas, o taip pat galimybės koreguoti žinučių turinį, nepagrįstai riboja nuomonės raišką ir viešąsias diskusijas, o kai kuriais atvejais ir pilietines iniciatyvas, tokias kaip aukų nukentėjusiems Ukrainoje rinkimo kampanijas. Kompanija pasiūlė vykdyti uždarų durų susitikimus-mokymus su šiomis naudotojų grupėmis ir juose detaliai paaiškinti savo turinio valdymo politiką, kad būtų suteiktos visos galimybės kurti įrašus, kurie jos nepažeidžia. 

Atkreiptas „Meta“ delegacijos atstovų dėmesys, jog „Facebook“ saugotinų grupių politika „Rusijos kareivius“ traktuoja taip pat, kaip „Ukrainos kareivius“. Todėl Rusijos karių atžvilgiu naudojama labai aštri kalba yra neleidžiama platformoje. Saugotinų grupių politika yra neabejotinai prasminga ir svarbi religinių, tautinių mažumų ar pažeidžiamų visuomenės grupių atžvilgiu, pažymėjo Vyriausybės kanclerė G. Balčytytė, tačiau šiame kontekste ji yra ne tik nepagrįsta, bet ir žalinga. 

„Meta“ atstovai užtikrino, jog karo konteksto svarba turinio valdyme ir galimi pakeitimai, apie kuriuos kalbėta sutikimo metu, bus perduoti aukščiausiai kompanijos vadovybei. 

Siekdama rasti sisteminius sprendimus, kuriais paskyrų blokavimo ir įrašų šalinimo būtų išvengta, Vyriausybės kanceliarija kartu su Debunk.org komanda praėjusių metų gruodį pradėjo rinkti vartotojų nurodytus žinučių sklaidos ribojimo ir autorių blokavimo pavyzdžius. Susitikime su „Facebook“ atstovais išsamiau pristatyti šie tendencingo pobūdžio atvejai.  

 „Samsung“ užmezgė partnerystę su jauniausia šių metų Lietuvos olimpiete – pasaulio čempione Dominika Banevič

Prie ekranų vaikai praleidžia ilgiau, nei manote: įveikti tėvų kontrolės nustatymus jiems – juokų darbas

Masyvūs žemi dažniai. „Sony“ pristato naują garsiakalbių ir ausinių seriją ULT POWER SOUND

Įvardijo, kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: nepasitikrinę ryšio nustatymų, galite būti nepasiekiami

Paprastai ir aiškiai: kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?

Geros žinios „Facebook“ senbuviams: sugrąžinta naudotojų itin mėgta sena funkcija

Paaiškino, ką daryti, jei stringa mėgstamiausias kompiuterinis žaidimas 

Logitech G pristato PRO X 60 žaidimų klaviatūrą su Keycontrol technologija – kompaktiška ir sukurta laimėti

Kibernetiniai išpuoliai: „fintech“ ekspertai pataria, kaip apsisaugoti ne tik jums, bet ir kokių priemonių imtis versle

Ar muzikos per ausines klausotės saugiu garsu? Kelios klaidos gali lemti suprastėjusią klausą

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

„404“ klaida: nuo konspiracijos teorijų iki interaktyvių žaidimų pasiklydusiems internete

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Naujausias tyrimas: nutekinti 77 mln. slapukų iš Lietuvos