Dar karo Ukrainoje pradžioje internete pasklido suklastotas vaizdo įrašas, kuriame šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis neva ragina Ukrainos karius sudėti ginklus ir pasiduoti. Nors ši klastotė buvo gana prastos kokybės ir suklaidino nedaugelį, tačiau puikiai iliustruoja pastangas informaciniame kare panaudoti mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto technologijas.

„Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, Lietuvos Dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys, Mykolo Romerio universiteto teisinių technologijų centro vadovas, profesorius dr. Paulius Pakutinskas sako, kad naujausios technologijos įgalina vis tikslesnes ir realistiškesnes klastotes, o dirbtinio intelekto pagalba manipuliuotą vaizdą nuo autentiško žmogaus akiai atskirti gali būti sudėtinga ar netgi visai neįmanoma.

„Tai, kas angliškai vadinama deepfake – naudojant mašininio mokymosi algoritmus modifikuota vaizdinė ar garsinė medžiaga – yra vis labiau paplitęs reiškinys,  o imitacijas tampa vis sunkiau atpažinti net ir įgudusiai akiai. Pasitelkus pažangiausias technologijas ir įdėjus šiek tiek pastangų, šiandien galima iš esmės į bet kurio žmogaus, įskaitant valstybių vadovus, lūpas įdėti bet kokius žodžius, o vaizdinėse manipuliacijose „užfiksuoti“ kompromituojančius jų veiksmus. Tai kelia didelį pavojų tiek pavieniams asmenims, kurie gali tapti vis pažangesnius įrankius naudojančių kibernetinių nusikaltėlių taikiniu, tiek ir valstybių saugumui, visos politinės ir demokratinės sistemos stabilumui“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Tinkamą atsaką gali suduoti tik dirbtinis intelektas

Anot dr. P. Pakutinsko, realistiškos klastotės, kuriamos dirbtinio intelekto pagalba, taip pat gali pakirsti žmonių pasitikėjimą bet kokia informacija ir visą viešąjį lauką paversti savotiška pilkąja zona, kurioje niekuomet negali žinoti, kas tikra, o kas – melas. Tokia terpė yra palanki sklisti įvairioms konspiracijos teorijoms, kraštutinėms pažiūroms ir ideologijoms, formuotis nuo patvirtintos ir patikimos informacijos atsiribojusiems socialiniams burbulams, veikiantiems prieš visos visuomenės interesus.

„Tačiau tos pačios technologijos, kurios įgalina naujas dezinformacijos formas ir jos sklaidos būdus, taip pat gali padėti su jais kovoti. Tiesą sakant, dirbtinio intelekto sprendimai yra vienintelis adekvatus atsakas tokioms grėsmėms. Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai jau geba identifikuoti ir išfiltruoti melagingas naujienas, atpažinti vykdomas informacines kampanijas, identifikuoti suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus. Į tokių technologijų vystymą reikia toliau investuoti, nes kibernetinėje erdvėje nuolat vyksta varžybos tarp blogų kėslų turinčių nusikaltėlių bei informacinio karo atakas vykdančių priešiškų valstybių ir tokius veiksmus atremti siekiančių institucijų, įmonių ir tyrėjų“, – sako „Telia“ teisės ekspertas dr. P. Pakutinskas.

Su dezinformacija kovoti padeda įvairiais būdais

Anot eksperto, dirbtinio intelekto sprendimai su melagingomis naujienomis ir klastotėmis internete gali padėti kovoti keliais būdais. Visų pirma, mašininio mokymosi algoritmai gali būti „ištreniruojami“ atpažinti suklastotą turinį pagal jo formą – t.y. pėdsakus, kuriuos palieka skaitmeninė originalių vaizdų ar garsų manipuliacija. Dirbtinis intelektas gali pastebėti įvairius netolygumus, nesutapimus ir pakeitimus, kurių žmogaus akis dažnai neužfiksuoja.

„Kita tyrimų sritis yra susijusi su naujienų turinio analizavimu. Dirbtinis intelektas gali būti pasitelktas naujienų skenavimui ieškant jau žinomų melagingų naujienų ar tam tikrų joms būdingų semantinių struktūrų. Tai yra išties aktualu, nes iš pirminių šaltinių melagingi faktai ar suklastoti vaizdai bei garsai socialiniuose tinkluose turi galimybę išplisti labai plačiai. Dirbtinis intelektas gali padėti laiku atpažinti melagienų plitimo „židinius“ ir juos užgesinti“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Galiausiai, dr. P. Pakutinsko teigimu, analizuojami tam tikri naujienų dalijimosi ypatumai, kurie taip pat neretai gali išduoti melagingas naujienas. Pavyzdžiui, itin daug pasidalijimų, tačiau mažai patiktukų, sulaukiantys socialinės medijos įrašai gali būti melagingos naujienos požymis ir ženklas, kad tokią informaciją reikėtų papildomai patikrinti. Nagrinėjant įprastų ir melagingų naujienų sklaidos ir plitimo charakteristikas įmanoma sukurti tam tikrą rizikos vertinimo mechanizmą, kuris leistų lengviau aptikti melagingą informaciją ir sustabdyti jos plitimą.

ES įsigaliojo griežtesnis reglamentavimas

Su melagingomis paskyromis ir suklastota informacija įvairiomis priemonėmis Europos Sąjungoje aktyviau kovoti turės ir didžiosios technologijų kompanijos. Birželio viduryje Europos Komisija paskelbė sugriežtintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kurį šiuo metu yra pasirašę 34 subjektai – tarp jų ir tokios platformos bei kompanijos kaip „Meta“, „Google“, „Twitter“, „TikTok“ ir „Microsoft“.

Kartu su neseniai priimtu ES Skaitmeninių paslaugų aktu ir būsimu teisės aktu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo griežtesnis praktikos kodeksas yra svarbiausia Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonė. Sugriežtintame kodekse numatytos tokios kovos su dezinformacija kryptys kaip reagavimas į naują manipuliacinę elgseną, faktų tikrinimo veiklos plėtimas, finansinių paskatų skleisti dezinformaciją naikinimas ir kt.

„Naujųjų nuostatų įgyvendinimas tikrai neapsieis be dirbtinio intelekto sprendimų. Na o žvelgiant kiek plačiau – kad ir kaip bežiūrėsime, dirbtinis intelektas įvairiose žmonių gyvenimo sferose neišvengiamai vaidins vis didesnį vaidmenį. Svarbu pasistengti, kad jo galimybės daugiau naudos ir pranašumų suteiktų ne nusikaltėliams ar valstybėms-agresorėms, o visiems žmonėms ir atvertų žmonijai naujas galimybes tobulėti ir kurti“, – sako dr. P. Pakutinskas.

„Šiuo metu vykstantis karas yra persikėlęs ir į skaitmeninę erdvę, kur vyksta provokacijos, kibernetinės atakos, pateikiama melaginga informacija ir iškreipti faktai. Taip siekiama paveikti žmones ir įtikinti juos viena tiesa. Dar vienas reiškinys, kuris gali padažnėti dėl vykstančio karo – „deepfake“ klastotės. Tai – itin tikroviškai suklastotas vaizdinis arba garsinis turinys, sukurtas pasitelkiant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijas“, – sako T. Stamulis.

Kokiu tikslu kuriamos „deepfake“ klastotės?

Kaip aiškina IT ekspertas, „deepfake“ klastotės daugiausiai buvo naudojamos kuriant filmus, tačiau vis dažniau ši technologija yra pasitelkiama siekiant padaryti įtaką, ypač politinių temų kontekste. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Gabono prezidentas Ali Bongo buvo dingęs iš viešosios erdvės, o vėl jam pasirodžius, buvo mesti kaltinimai, kad vaizdo įrašas yra klastotė. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat ne kartą jau buvo parodytas suklastotame vaizdo įraše. Tiesa, klastotojams teko už tai atsakyti, o vienas vaizdo įrašas netgi buvo užblokuotas JAV ir Kanadoje.

Dar vienas atvejis, kuris leidžia pamatyti pastarosios technologijos galimybes – gerai žinomo aktoriaus Tomo Kruzo „deepfake“ paskyra Tik Tok socialiniame tinkle. Jame galima rasti suklastotų vaizdo įrašų, kuriuose aktorius atlieka įvairius veiksmus, triukus ir užsiima kokia nors veikla.

Tačiau ekspertas įspėja, kad net ir pramoginiam turiniui sukurtos „deepfake“ klastotės neturėtų būti toleruojamos. „Tai yra klastotės, kuriomis mes tikime ir jas žiūrime, dalinamės su kitais. Jeigu žmogui patinka vienas ar kitas visuomenėje gerai žinomas asmuo, bet jis pats nesidalina savo veikla, „deepfake“ turinys taip įtrauks, kad tai ilgainiui gali tapti realybe ir vaizdo įrašai bus stebimi lyg jie būtų autentiški. Kitaip tariant, žmogus bus apgaudinėjamas“, – aiškina T. Stamulis.

Klastočių tipai

Naudojant „deepfake“ technologijas galima pakeisti ar užmaskuoti asmens veidą nuotraukoje, vaizdo įraše. Įmanoma pakeisti originalų balsą, koreguoti veido išraiškas, mimiką, lūpų judesius.

„Yra skirtingos „deepfake“ kūrimo technologijos ir metodai. Pavyzdžiui, vieno asmens veidas pakeičiamas kitu. Taip pat dažnu atveju būna pakeičiami burnos judesiai. Asmuo, kurio kalbą norima suklastoti, šneka dirbtinio intelekto sugeneruotą kalbą. Arba gali būti klonuojamas pats balsas, tai reiškia, kad atrinkus konkretaus asmens balso įrašus, sukuriama dirbtinė to asmens balso versija“, – priduria T. Stamulis.

T. Stamulis įvardina dar vieną giliosios klastotės metodą – nuotraukų klastojimas. Tai toks metodas, kai dirbtinio intelekto pagalba sukuriami nauji ir realybės neatitinkantys vaizdai. Tokiu būdu sukuriami neegzistuojantys asmenys arba objektai, pateikiama iškreipta informacija.

Didžiausia grėsmė kyla tuomet, kai giliosios klastotės pradedamos naudoti norint pakenkti. Ši technologija leidžia taip sukurti norimą turinį, kad paprastam žmogui atskirti bus praktiškai neįmanoma. Dažniausiai klastotėms yra pasirenkami informacijos šaltiniai, kuriuose naujiena plinta labai greitai, pavyzdžiui, socialiniai tinklai. Taip klastotė gali pasiekti milijonus žmonių per labai trumpą laiką ir turėti neigiamos įtakos visuomenei.

Kaip atpažinti giliąsias klastotes?

Nors technologijos ir viešai prieinama informacija leidžia sukurti itin tikroviškas klastotes, visgi ekspertas įvardina esmines detales, kurios padės atpažinti giliąją klastotę:

• Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į informacijos šaltinį. Jeigu vaizdo ar garso medžiaga dalinamasi iš įtartinų profilių, paskyrose nėra jokios asmeninės informacijos, nuotraukų, tikėtina, kad profilis yra netikras ir sukurtas specialiai, kad būtų skleidžiamos klastotės ir kitokia kontraversiška informacija.
• Atkreipti dėmesį į kalbančiojo lūpas. Jeigu jos juda nenatūraliai, atrodo lyg įklijuotos ant viršaus, verta patikrinti informacijos šaltinį. Tokie vaizdo įrašai dažniausiai plinta tik socialiniuose tinkluose, forumuose ar grupėse, jų neįmanoma rasti internete naudojantis paieška.
• Patikrinti ausų arba auskarų asimetriją – netikrose nuotraukose žmogaus ausys išsidėsto ne viename lygyje, o moterys dažniausiai būna įsisegusios vieną auskarą arba abu, bet ne vienodus.
• Suklastotuose vaizdo ar garso įrašuose dažnai būna girdimas foninis triukšmas, balsas skamba robotiškai, girdimas keistas tarimas.
• Jeigu abejojama nuotrauka arba vaizdo įrašu, reikia atkreipti dėmesį į kokybę. Klastočių vaizdo kokybė dažnu atveju būna prasta – vaizdai neryškūs arba nesuderinti, pavyzdžiui, skiriasi asmens veido, kaklo ir likusio kūno spalvos, kūno dalių sujungimai.
• Taip pat svarbu įvertinti smulkmenas. Galbūt matosi keisti objektai, nenatūraliai atrodančios kūno dalys ar į akis krenta detalės, kurių neturėtų būti arba jos yra neįprastai susilieję. Tai gali reikšti, kad susidūrėte su giliosios klastotės turiniu.

Nuo propagandos nėra apsaugotas nei vienas

Propagandiniais portalais vadiname tas svetaines, kuriose atsikartoja pranešimai skirti sąmoningam žmonių klaidinimui bei pavojingų pažiūrų formavimui. Savo esme propaganda yra atviras melas, kuris yra įvairiai užmaskuojamas bei naudojamas visuomenės manipuliavimui. Tad kaip atskirti, kur yra tik alternatyvi nuomonė, o kur – kryptingas melo skleidimas?     

„Kenksmingi portalai neatsirado tik dabar, jie egzistuoja jau eilę metų, be to, yra aktyviai stebimi teisėsaugos institucijų. Norint atpažinti propagandinio tipo turinį, būtina atidžiai patikrinti pateiktą informaciją, ieškoti jos patvirtinimo bent keliuose skirtinguose portaluose. Be to, net jei informacija ir atsikartoja, rekomenduojama tikrinti jos šaltinius, pasidomėti informaciją skleidžiančių asmenų kompetencija kalbėti. Pastebime, jog žalingo turinio svetainės savo pateikiamą turinį mėgsta įvardyti kaip „itin slaptą“, taip gilinant skaitytojų nepasitikėjimą tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis“, – komentuoja „Interneto vizijos“ vadovas Valentinas Čirba.

Dažnai pasitaiko, jog kenksmingas domenas iš pradžių veikia kaip įprastas interneto portalas, skleidžiantis specifinę informaciją, susijusią su sveikata, ūkininkavimu ar net humoru. Tačiau po kiek laiko tokie portalai pakeičia savo veiklą ir juose pradeda rastis dalis propagandinės, melagingos medžiagos. Tokie pokyčiai įvyksta ir dėl tyčia suplanuotų priežasčių, ir dėl pasikeitusių portalo savininkų. To priežastis paprasta –užsitikrinus auditorijos palankumą lengviau ja manipuliuoti.

Ką daryti pastebėjusius dezinformaciją skleidžiančius portalus?

Kiekvienas informacijos teisingumu susirūpinęs asmuo, susidūręs su abejotiną turinį talpinančia svetaine, pirmiausiai turėtų pranešti Policijai arba Ryšių reguliavimo tarnybai, užpildžius tam skirtas formas. Informuojama, jog su išaugusiu nusiskundimų skaičiumi prasidėjus karui Ukrainoje susidūrė ir „Interneto vizijos“ darbuotojai.

„Aktyvūs gyventojai kreipėsi dėl nuolat melagienas skleidžiančių portalų, kurių domenai registruoti mūsų bendrovėje. Skundų gausa neturėtų stebinti: „Interneto vizija“ yra interneto prieglobos paslaugų lyderis Lietuvoje, todėl daugiausiai abejotino turinio domenų užregistruota būtent pas mus. Visgi noriu priminti, jog „Interneto vizija“ yra prisijungusi prie „Memorandumo dėl švarios interneto aplinkos“ ir bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, palaikant skaidrią ir saugią interneto erdvę“, – paaiškina Valentinas Čirba.  

„Interneto vizija“ priėmė sprendimą užblokuoti jau 9 svetaines Lietuvoje

Pasak „Interneto vizijos“ vadovo, visi į bendrovę dėl žalingo turinio besikreipę gyventojai įprastai buvo nukreipiami į atsakingas institucijas, kurios rūpinasi interneto higiena. Visgi susidūrus su išaugusia priešiškų jėgų veikla, įmonė savarankiškai priėmė sprendimą nebetęsti sutarčių su propagandinio arba prorusiško turinio interneto svetainėmis.

Viso šiandien nutrauktos sutartys su 9-is lietuviškomis svetainėmis, kuriose buvo skelbiama propagandinė ar prorusiška informacija karo Ukrainoje fone. Nepaisant to, kiekviena interneto prieglobos įmonė yra priversta suvokti savo veiklos ribotumą: tokios bendrovės yra tik interneto paslaugų tarpininkės, todėl užblokuotų domenų savininkai savo svetainių veiklą gali atnaujinti pas kitą paslaugos tiekėją.

„Tikrai efektyvių rezultatų, kovojant su propaganda, pasieksime tada, kai kenksmingi šaltiniai bus ignoruojami pačių interneto tiekėjų. Deja, bet bent kol kas šioje vietoje trūksta operatyvumo. Tad kol kas kviečiu visus su dezinformacijos šaltiniais kovoti savarankiškai, išlaikant blaivų protą bei kritinį gaunamos informacijos įvertinimą“, – apibendrina Valentinas Čirba.

Finansų technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit” organizuotos diskusijos apie patikimas ir netikras naujienas dalyviai atkreipia dėmesį, kad šiomis dienomis daugelis gyventojų vartoja daugiau informacijos nei įprastai. Didžiulis informacijos srautas gali ne tik apsunkinti tikros informacijos atranką, bet ir didinti nerimą.

Informacinio karo ekspertas Mantas Martišius, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius ir „NRD Cyber Security“ vadovas Vilius Benetis išskiria kelis dalykus, kurie itin svarbūs šiandienio informacinio karo kontekste.

Svarbiausia – informacijos šaltinių patikimumas 

Diskusijoje dalyvavę ekspertai sutinka, kad šiuo metu dažnas iš mūsų, stebėdamas karo įvykius Ukrainoje, vartoja informaciją ne tik iš tradicinių šaltinių. Tarp jų yra ne vien žiniasklaida, bet ir socialiniai tinklai ar turimi kontaktai Ukrainoje bei Rusijoje. Pasak M. Martišiaus, norėdami būti ramesni dėl informacijos patikimumo, vartotojai galėtų apsiriboti tik žiniasklaidos pranešimais – čia dirbantys redaktoriai ir žurnalistai tikrina faktus prieš juos publikuodami.

Prie kibernetinių atakų prieš Rusiją prisidedantis saugumo specialistas M. Pareščius pasakoja, kad jis pats, vertindamas pamatytos informacijos tikrumą, naudojasi asmeniniais kontaktais, nes turi ryšių tiek Ukrainos kariuomenėje, tiek kitose šalyse ar organizacijose. Visi diskusijos dalyviai sutinka, kad paprastas vartotojas tokių galimybių neturi, todėl privalo itin atidžiai vertinti informacijos šaltinius.

„Pirmas dalykas, kai karo metu ateina kažkokia žinutė, yra paklausti savęs, ar tai tiesa, ar tai tikrai galėjo įvykti. Antras – išnagrinėti, kas yra pranešimo šaltinis“, – pataria informacinio karo ekspertas M. Martišius.

Tuo metu M. Pareščius primena, kad skleisdama dezinformaciją Rusija dalijasi ir tikromis, ir netikromis naujienomis. Dėl to atsirinkti patikimus kanalus socialiniuose tinkluose ir įvairiose ten esančiose grupės yra itin sudėtinga.

„Klaidos su informacijos skleidimu, nežinant, ar tai tikra, gali pasikartoti dažnai. Kaip pavyzdį pateiksiu vieną rusų valdomą „Telegram“ kanalą, kuriame publikuojamos ne vien tik netikros žinutės. Pusė jų – tikros ir likusi dalis – melagingos. Paprastam vartotojui itin sunku atskirti, kas yra kas“, – teigia jis.

Informaciniame kare nėra vieno dalyvio

Kalbant apie informacinį karą, dažniausiai linksniuojama Rusija. Vis dėl to ekspertai sutinka, kad šiandieniniame kontekste yra trys didžiulės auditorijos: Rusijos, Ukrainos ir likusio pasaulio.

„Tiek kiekvienoje atskiroje grupėje, tiek kartu visose yra siekiama moralinio pranašumo. Jei Rusijai pavyktų ne savo, o globalioje viešojoje erdvėje paskleisti netikrą informaciją, kad Ukrainos kariuomenė pralošinėja, kad ukrainiečiai nenori priešintis, ir tas vaizdas pradėtų plisti – dalis ukrainiečių gali nustoti kovoti. Kol kas Rusijai informacinėje erdvėje to padaryti nesiseka“, – sako M. Martišius. 

Anot „NRD Cyber Security“ vadovo V. Benečio, svarbu, kad atsparūs būtume ne tik kiekvienas atskirai, bet ir įvairios organizacijos ir verslas. Tuo metu M. Pareščius neabejoja, kad dabar vertingas kiekvieno Lietuvos gyventojo indėlis: „Matome, kad Rusija viską išjunginėja ir blokuoja, uždaro televizinius kanalus ir stengiasi nepraleisti informacijos, kad vyksta ne speciali operacija, o tikras karas.

Kai žmonės nebeturi informacijos, patys įsivaizduoja, jog jiems gal ir nereikia kažko žinoti, kad Putinas teisus, viską teisingai daro. Mes stengiamės tą informaciją perduoti paprastiems Rusijos gyventojams“. 

„Galima laimėti informacinį karą, galima laimėti kibernetinį karą, bet svarbiausia – laimėti tikrąjį karą“, – priduria M. Martišius.

Pakeisti Rusijos gyventojų nuomonę bus labai sudėtinga

V. Benečio teigimu, karas Ukrainoje daug ką pakeitė ir suvienijo, bet pakeisti Rusijos gyventojų požiūrį nebus lengva. „Bet kokiam žmogui pakeisti savo nuomonę, jeigu jis tiki propaganda, yra sunku. Žinom, kad žmogui pereiti per savo pamatinių sampratų pakeitimą yra didelis stresas. Ir tikėtis, kad parašysiu žinutę, ypač piktą, ir nuo to viskas pasikeis, gana naivu. Iš kitos pusės – tuos naratyvus reikia pasakoti“, – įsitikinęs jis.

M. Martišius mano, kad sudėtinga tikėtis greitų pokyčių, nes nežinome, kur yra silpnosios Rusijos vietos, tačiau dalijimasis ir tikrų faktų skleidimas gali padėti apčiuopti tas vietas, kurios paskatins bent dalį Rusijos gyventojų pagalvoti.

„Rusijos viešoji erdvė ilgą laiką buvo valdoma Kremliaus. Aštuoni iš dešimties žmonių ten tikėjo tik Kremliaus informacija. Mūsų parašymai ir informacijos paskleidimai yra be galo svarbūs, bet tikėtis, kad dėl to viskas apsivers negalima. Tačiau Rusijos nervingumas po ekonominių sankcijų ir artėjimas Šiaurės Korėjos link rodo, kad jie labai išsigando“, – pabrėžia M. Martišius. 

Jo įsitikinimu, informaciniame kare visoms pusėms sudėtingiausia matyti situaciją tokią, kokia ji yra, o ne taip, kaip norime, kad būtų. „Kada sukonfliktuoja protas ir širdis, visą laiką laimi širdis ir taip informacijos atrankoje atsiranda selektyvumas“, – prideda ekspertas.