Login to your account

Username *
Password *

Baltijos šalių jaunimo medijų ir informacinio raštingumo gebėjimai bus ugdomi pasitelkiant kompiuterinį žaidimą „Dezinformacijos medžioklė“. Šį interaktyvų įrankį, sukurtą su tarptautinės kompanijos „Google” parama, jau išbandė ir Vilniaus mokytojai.

Vilniaus miesto savivaldybėje vykusiame renginyje dešimtys mokytojų trumpam tapo detektyvais VšĮ Pilietinio atsparumo iniciatyvos ir „Three Cubes“ naujai sukurtame kompiuteriniame edukaciniame žaidime. Įsitraukimas į žaidimo scenarijų, demaskuojant apsimetėlio eksperto, siūlančio didinti egzaminų skaičių mokyklose, klaidingus argumentus, leido mokytojams ne tik susipažinti su žaidimo turiniu, bet ir geriau suprasti praktines žaidimo pritaikymo pamokose galimybes.

Pasak projekto iniciatorių, žaidimas yra puiki metodinė priemonė pedagogams, kuri nesunkiai leistų integruoti medijų raštingumo įgūdžių stiprinimą į mokymo programą. Žaidimo metu dalyviai yra skatinami analizuoti įvairius tekstus, spręsti, ar pateikti šaltiniai yra patikimi, vertinti autorių patirtį, naudoti atgalinę vaizdų paiešką ir kitus informacijos tikrinimo įrankius, taip tikrinant visus apsimetėlio eksperto žaidime pristatytus argumentus.

„Žaidimo turinys yra suderintas su pilietiškumo pamokų programa - atitinka nagrinėjamas temas ir prisideda prie aktualių kompetencijų ugdymo. Užduočių turinys buvo derintas ir su švietimo bendruomene – mokytojais, mokyklų administracijų atstovais, ministerijos atstovais, akademikais ir kovos su dezinformacija specialistais.

Mokytojai lengvai gali įterpti žaidimą į istorijos ir pilietiškumo pamokas, galima jį derinti ir su informacinių technologijų pamokomis ir taip netradiciškai mokyti apie šiais laikais aktualias temas“, - teigė Pilietinio atsparumo iniciatyvos vadovas, Tomas Kazulėnas.

Kodėl mokyti medijų raštingumo ir atsparumo dezinformacijai buvo pasirinktas kompiuterinių žaidimų formatas, T. Kazulėnas akcentavo, kad žaidimais pagrįstas mokymas yra efektyvus įrankis, nes įtraukia besimokančiuosius per smagius ir interaktyvius užsiėmimus, suteikia greitą pažangos pojūtį ir netiesiogiai pateikia mokymosi turinį.

Pasak Pilietinio atsparumo iniciatyvos vadovo, žaidimai skatina konkurenciją, bendradarbiavimą ir savarankiškumą, pateikia turinį aktualiame kontekste ir leidžia mokiniams patiems nuspręsti, kaip spręsti užduotis – o vis tai prisideda prie aktyvaus mokymosi.

Žaidimą kuria patyrę edukacinių žaidimų kūrėjai

Projektas įgyvendinamas su partneriais „Three Cubes“, kurie turi ilgametę patirtį kuriant mokomuosius kompiuterinius žaidimus.

„Bendradarbiaudami kartu su Pilietinio atsparumo iniciatyva stengėmės sukurti tokį žaidimą, kuris būtų patrauklus šiuolaikiniams moksleiviams, suprantamas mokytojams ir pritaikytas XXI amžiaus mokymosi programoms bei problemų sprendimo būdams. Pastebime, kad edukaciniai kompiuteriniai žaidimai vis labiau populiarėja mokyklose, padeda greičiau įsisavint žinias, suformuoti reikiamus įgūdžius“, – teigia „Three Cubes“ įkūrėjas Tadas Bielskis.

Projektas įgyvendinamas su „Google“ parama

„Esame įsipareigoję ir toliau kovoti su dezinformacija Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Ilgalaikė partnerystė su  rodo mūsų tvirtą pasiryžimą stiprinti medijų raštingumą ir didinti atsparumą dezinformacijai",   pritaria Vytautas Kubilius, „Google“ vadovas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „Ypač džiaugiuosi, kad galėjome paremti jaunimui skirtą projektą, kuris skatina įtraukiai ir interaktyviai mokytis", - priduria jis.

Projektą Baltijos šalyse įgyvendinančios Pilietinio atsparumo iniciatyvos vadovas, T. Kazulėnas, kalbėdamas apie melagienų keliamas problemas taigė, jog šiuolaikinėse medijose gausu netikros, klaidinančios, iškreiptos informacijos.

„Tokia melaginga informacija plinta labai greitai, pavyzdžių toli ieškoti nereikia - pradedant mitų apie skiepų žalą skleidimu ir baigiant dezinformacijos apie paramą Ukrainai platinimu. Nepakankamas medijų raštingumas gali sukelti begalę problemų, ypač dabartiniame globalių konfliktų bei artėjančių rinkimų kontekste.

Melagienomis siekiama pasėti paniką visuomenėje, trukdyti kritiškai mąstyti, o tai dažnai pakerta pasitikėjimą patikimais informacijos šaltiniais žiniasklaidoje ir mokslo įstaigomis, daro įtaką valstybės vystymuisi“, – komentavo  T. Kazulėnas.

 Žaidimą nemokamai atsisiųsti kviečiami visi, norintys sustiprinti ar pasitikrinti savo medijų raštingumo žinias www.nepasimauk.lt.

Norinčius išbandyti edukacinį žaidimą pamokų metu savo mokykloje, kviečiame registruotis: https://forms.gle/L8WFyLaZ8i9XpYoC9.

Projektą, „Žaidimais paremtas mokymasis: Baltijos šalių jaunimo medijų raštingumo įgūdžių tobulinimas“, kuriuo siekiama didint Baltijos šalių jaunimo atsparumą dezinformacijai ir ugdyti kritinį mąstymą, remia „Google“, įgyvendina Pilietinio atsparumo iniciatyva (angl. Civic Resilience Initiative, CRI).

Kol Ukrainos kariuomenė gina savo šalies nepriklausomybę ginklais, paraleliai vyksta ne mažiau svarbios kovos tarptautiniame informaciniame fronte. Naujausios dirbtinio intelekto technologijos pasitelkiamos kurti įtikinimas vaizdo ir garso klastotes, skleisti melagienas ir sėti nepasitikėjimą. Tačiau dirbtinis intelektas gali būti ir labai efektyvus priešnuodis prieš nusikaltėlius ar valstybes agresores, sako dirbtinio intelekto teisės ekspertas dr. Paulius Pakutinskas. 

Dar karo Ukrainoje pradžioje internete pasklido suklastotas vaizdo įrašas, kuriame šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis neva ragina Ukrainos karius sudėti ginklus ir pasiduoti. Nors ši klastotė buvo gana prastos kokybės ir suklaidino nedaugelį, tačiau puikiai iliustruoja pastangas informaciniame kare panaudoti mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto technologijas.

„Telia“ vyriausiasis juriskonsultas, Lietuvos Dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys, Mykolo Romerio universiteto teisinių technologijų centro vadovas, profesorius dr. Paulius Pakutinskas sako, kad naujausios technologijos įgalina vis tikslesnes ir realistiškesnes klastotes, o dirbtinio intelekto pagalba manipuliuotą vaizdą nuo autentiško žmogaus akiai atskirti gali būti sudėtinga ar netgi visai neįmanoma.

„Tai, kas angliškai vadinama deepfake – naudojant mašininio mokymosi algoritmus modifikuota vaizdinė ar garsinė medžiaga – yra vis labiau paplitęs reiškinys,  o imitacijas tampa vis sunkiau atpažinti net ir įgudusiai akiai. Pasitelkus pažangiausias technologijas ir įdėjus šiek tiek pastangų, šiandien galima iš esmės į bet kurio žmogaus, įskaitant valstybių vadovus, lūpas įdėti bet kokius žodžius, o vaizdinėse manipuliacijose „užfiksuoti“ kompromituojančius jų veiksmus. Tai kelia didelį pavojų tiek pavieniams asmenims, kurie gali tapti vis pažangesnius įrankius naudojančių kibernetinių nusikaltėlių taikiniu, tiek ir valstybių saugumui, visos politinės ir demokratinės sistemos stabilumui“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Tinkamą atsaką gali suduoti tik dirbtinis intelektas

Anot dr. P. Pakutinsko, realistiškos klastotės, kuriamos dirbtinio intelekto pagalba, taip pat gali pakirsti žmonių pasitikėjimą bet kokia informacija ir visą viešąjį lauką paversti savotiška pilkąja zona, kurioje niekuomet negali žinoti, kas tikra, o kas – melas. Tokia terpė yra palanki sklisti įvairioms konspiracijos teorijoms, kraštutinėms pažiūroms ir ideologijoms, formuotis nuo patvirtintos ir patikimos informacijos atsiribojusiems socialiniams burbulams, veikiantiems prieš visos visuomenės interesus.

„Tačiau tos pačios technologijos, kurios įgalina naujas dezinformacijos formas ir jos sklaidos būdus, taip pat gali padėti su jais kovoti. Tiesą sakant, dirbtinio intelekto sprendimai yra vienintelis adekvatus atsakas tokioms grėsmėms. Šiandien dirbtinio intelekto sprendimai jau geba identifikuoti ir išfiltruoti melagingas naujienas, atpažinti vykdomas informacines kampanijas, identifikuoti suklastotus vaizdus, vaizdo ar garso įrašus. Į tokių technologijų vystymą reikia toliau investuoti, nes kibernetinėje erdvėje nuolat vyksta varžybos tarp blogų kėslų turinčių nusikaltėlių bei informacinio karo atakas vykdančių priešiškų valstybių ir tokius veiksmus atremti siekiančių institucijų, įmonių ir tyrėjų“, – sako „Telia“ teisės ekspertas dr. P. Pakutinskas.

Su dezinformacija kovoti padeda įvairiais būdais

Anot eksperto, dirbtinio intelekto sprendimai su melagingomis naujienomis ir klastotėmis internete gali padėti kovoti keliais būdais. Visų pirma, mašininio mokymosi algoritmai gali būti „ištreniruojami“ atpažinti suklastotą turinį pagal jo formą – t.y. pėdsakus, kuriuos palieka skaitmeninė originalių vaizdų ar garsų manipuliacija. Dirbtinis intelektas gali pastebėti įvairius netolygumus, nesutapimus ir pakeitimus, kurių žmogaus akis dažnai neužfiksuoja.

„Kita tyrimų sritis yra susijusi su naujienų turinio analizavimu. Dirbtinis intelektas gali būti pasitelktas naujienų skenavimui ieškant jau žinomų melagingų naujienų ar tam tikrų joms būdingų semantinių struktūrų. Tai yra išties aktualu, nes iš pirminių šaltinių melagingi faktai ar suklastoti vaizdai bei garsai socialiniuose tinkluose turi galimybę išplisti labai plačiai. Dirbtinis intelektas gali padėti laiku atpažinti melagienų plitimo „židinius“ ir juos užgesinti“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Galiausiai, dr. P. Pakutinsko teigimu, analizuojami tam tikri naujienų dalijimosi ypatumai, kurie taip pat neretai gali išduoti melagingas naujienas. Pavyzdžiui, itin daug pasidalijimų, tačiau mažai patiktukų, sulaukiantys socialinės medijos įrašai gali būti melagingos naujienos požymis ir ženklas, kad tokią informaciją reikėtų papildomai patikrinti. Nagrinėjant įprastų ir melagingų naujienų sklaidos ir plitimo charakteristikas įmanoma sukurti tam tikrą rizikos vertinimo mechanizmą, kuris leistų lengviau aptikti melagingą informaciją ir sustabdyti jos plitimą.

ES įsigaliojo griežtesnis reglamentavimas

Su melagingomis paskyromis ir suklastota informacija įvairiomis priemonėmis Europos Sąjungoje aktyviau kovoti turės ir didžiosios technologijų kompanijos. Birželio viduryje Europos Komisija paskelbė sugriežtintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kurį šiuo metu yra pasirašę 34 subjektai – tarp jų ir tokios platformos bei kompanijos kaip „Meta“, „Google“, „Twitter“, „TikTok“ ir „Microsoft“.

Kartu su neseniai priimtu ES Skaitmeninių paslaugų aktu ir būsimu teisės aktu dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo griežtesnis praktikos kodeksas yra svarbiausia Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonė. Sugriežtintame kodekse numatytos tokios kovos su dezinformacija kryptys kaip reagavimas į naują manipuliacinę elgseną, faktų tikrinimo veiklos plėtimas, finansinių paskatų skleisti dezinformaciją naikinimas ir kt.

„Naujųjų nuostatų įgyvendinimas tikrai neapsieis be dirbtinio intelekto sprendimų. Na o žvelgiant kiek plačiau – kad ir kaip bežiūrėsime, dirbtinis intelektas įvairiose žmonių gyvenimo sferose neišvengiamai vaidins vis didesnį vaidmenį. Svarbu pasistengti, kad jo galimybės daugiau naudos ir pranašumų suteiktų ne nusikaltėliams ar valstybėms-agresorėms, o visiems žmonėms ir atvertų žmonijai naujas galimybes tobulėti ir kurti“, – sako dr. P. Pakutinskas.

Pasaulyje įsigali nauja apgaulės ir klastočių kūrimo forma – giliosios klastotės (angl. deepfake). Pasak ekspertų, tokios klastotės jau yra kuriamos ir jų mąstai tik didės. Kaip kuriamos „deepfake“ klastotės ir kaip jas atpažinti, aiškina „Baltic Amadeus“ Informacijos saugumo architektas Tomas Stamulis.

„Šiuo metu vykstantis karas yra persikėlęs ir į skaitmeninę erdvę, kur vyksta provokacijos, kibernetinės atakos, pateikiama melaginga informacija ir iškreipti faktai. Taip siekiama paveikti žmones ir įtikinti juos viena tiesa. Dar vienas reiškinys, kuris gali padažnėti dėl vykstančio karo – „deepfake“ klastotės. Tai – itin tikroviškai suklastotas vaizdinis arba garsinis turinys, sukurtas pasitelkiant dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijas“, – sako T. Stamulis.

Kokiu tikslu kuriamos „deepfake“ klastotės?

Kaip aiškina IT ekspertas, „deepfake“ klastotės daugiausiai buvo naudojamos kuriant filmus, tačiau vis dažniau ši technologija yra pasitelkiama siekiant padaryti įtaką, ypač politinių temų kontekste. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Gabono prezidentas Ali Bongo buvo dingęs iš viešosios erdvės, o vėl jam pasirodžius, buvo mesti kaltinimai, kad vaizdo įrašas yra klastotė. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat ne kartą jau buvo parodytas suklastotame vaizdo įraše. Tiesa, klastotojams teko už tai atsakyti, o vienas vaizdo įrašas netgi buvo užblokuotas JAV ir Kanadoje.

Dar vienas atvejis, kuris leidžia pamatyti pastarosios technologijos galimybes – gerai žinomo aktoriaus Tomo Kruzo „deepfake“ paskyra Tik Tok socialiniame tinkle. Jame galima rasti suklastotų vaizdo įrašų, kuriuose aktorius atlieka įvairius veiksmus, triukus ir užsiima kokia nors veikla.

Tačiau ekspertas įspėja, kad net ir pramoginiam turiniui sukurtos „deepfake“ klastotės neturėtų būti toleruojamos. „Tai yra klastotės, kuriomis mes tikime ir jas žiūrime, dalinamės su kitais. Jeigu žmogui patinka vienas ar kitas visuomenėje gerai žinomas asmuo, bet jis pats nesidalina savo veikla, „deepfake“ turinys taip įtrauks, kad tai ilgainiui gali tapti realybe ir vaizdo įrašai bus stebimi lyg jie būtų autentiški. Kitaip tariant, žmogus bus apgaudinėjamas“, – aiškina T. Stamulis.

Klastočių tipai

Naudojant „deepfake“ technologijas galima pakeisti ar užmaskuoti asmens veidą nuotraukoje, vaizdo įraše. Įmanoma pakeisti originalų balsą, koreguoti veido išraiškas, mimiką, lūpų judesius.

„Yra skirtingos „deepfake“ kūrimo technologijos ir metodai. Pavyzdžiui, vieno asmens veidas pakeičiamas kitu. Taip pat dažnu atveju būna pakeičiami burnos judesiai. Asmuo, kurio kalbą norima suklastoti, šneka dirbtinio intelekto sugeneruotą kalbą. Arba gali būti klonuojamas pats balsas, tai reiškia, kad atrinkus konkretaus asmens balso įrašus, sukuriama dirbtinė to asmens balso versija“, – priduria T. Stamulis.

T. Stamulis įvardina dar vieną giliosios klastotės metodą – nuotraukų klastojimas. Tai toks metodas, kai dirbtinio intelekto pagalba sukuriami nauji ir realybės neatitinkantys vaizdai. Tokiu būdu sukuriami neegzistuojantys asmenys arba objektai, pateikiama iškreipta informacija.

Didžiausia grėsmė kyla tuomet, kai giliosios klastotės pradedamos naudoti norint pakenkti. Ši technologija leidžia taip sukurti norimą turinį, kad paprastam žmogui atskirti bus praktiškai neįmanoma. Dažniausiai klastotėms yra pasirenkami informacijos šaltiniai, kuriuose naujiena plinta labai greitai, pavyzdžiui, socialiniai tinklai. Taip klastotė gali pasiekti milijonus žmonių per labai trumpą laiką ir turėti neigiamos įtakos visuomenei.

Kaip atpažinti giliąsias klastotes?

Nors technologijos ir viešai prieinama informacija leidžia sukurti itin tikroviškas klastotes, visgi ekspertas įvardina esmines detales, kurios padės atpažinti giliąją klastotę:

  • Pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į informacijos šaltinį. Jeigu vaizdo ar garso medžiaga dalinamasi iš įtartinų profilių, paskyrose nėra jokios asmeninės informacijos, nuotraukų, tikėtina, kad profilis yra netikras ir sukurtas specialiai, kad būtų skleidžiamos klastotės ir kitokia kontraversiška informacija.
  • Atkreipti dėmesį į kalbančiojo lūpas. Jeigu jos juda nenatūraliai, atrodo lyg įklijuotos ant viršaus, verta patikrinti informacijos šaltinį. Tokie vaizdo įrašai dažniausiai plinta tik socialiniuose tinkluose, forumuose ar grupėse, jų neįmanoma rasti internete naudojantis paieška.
  • Patikrinti ausų arba auskarų asimetriją – netikrose nuotraukose žmogaus ausys išsidėsto ne viename lygyje, o moterys dažniausiai būna įsisegusios vieną auskarą arba abu, bet ne vienodus.
  • Suklastotuose vaizdo ar garso įrašuose dažnai būna girdimas foninis triukšmas, balsas skamba robotiškai, girdimas keistas tarimas.
  • Jeigu abejojama nuotrauka arba vaizdo įrašu, reikia atkreipti dėmesį į kokybę. Klastočių vaizdo kokybė dažnu atveju būna prasta – vaizdai neryškūs arba nesuderinti, pavyzdžiui, skiriasi asmens veido, kaklo ir likusio kūno spalvos, kūno dalių sujungimai.
  • Taip pat svarbu įvertinti smulkmenas. Galbūt matosi keisti objektai, nenatūraliai atrodančios kūno dalys ar į akis krenta detalės, kurių neturėtų būti arba jos yra neįprastai susilieję. Tai gali reikšti, kad susidūrėte su giliosios klastotės turiniu.

Prasidėjęs karas Ukrainoje paryškino Lietuvai aktualią problemą – propagandinio turinio portalus. Interneto svetainės, naudojamos tikslingam dezinformacijos skleidimui nėra naujiena, tačiau ypatingomis aplinkybėmis jų žala pasiekia aukštesnį lygį. Pranešimų apie netinkamo turinio svetaines tik daugėja, todėl užtikrintų veiksmų stabdant kenksmingus veiksmus imasi ne tik atsakingos institucijos, bet ir daugiausiai interneto domenų Lietuvoje administruojanti „Interneto vizija“.

Nuo propagandos nėra apsaugotas nei vienas

Propagandiniais portalais vadiname tas svetaines, kuriose atsikartoja pranešimai skirti sąmoningam žmonių klaidinimui bei pavojingų pažiūrų formavimui. Savo esme propaganda yra atviras melas, kuris yra įvairiai užmaskuojamas bei naudojamas visuomenės manipuliavimui. Tad kaip atskirti, kur yra tik alternatyvi nuomonė, o kur – kryptingas melo skleidimas?     

„Kenksmingi portalai neatsirado tik dabar, jie egzistuoja jau eilę metų, be to, yra aktyviai stebimi teisėsaugos institucijų. Norint atpažinti propagandinio tipo turinį, būtina atidžiai patikrinti pateiktą informaciją, ieškoti jos patvirtinimo bent keliuose skirtinguose portaluose. Be to, net jei informacija ir atsikartoja, rekomenduojama tikrinti jos šaltinius, pasidomėti informaciją skleidžiančių asmenų kompetencija kalbėti. Pastebime, jog žalingo turinio svetainės savo pateikiamą turinį mėgsta įvardyti kaip „itin slaptą“, taip gilinant skaitytojų nepasitikėjimą tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis“, – komentuoja „Interneto vizijos“ vadovas Valentinas Čirba.

Dažnai pasitaiko, jog kenksmingas domenas iš pradžių veikia kaip įprastas interneto portalas, skleidžiantis specifinę informaciją, susijusią su sveikata, ūkininkavimu ar net humoru. Tačiau po kiek laiko tokie portalai pakeičia savo veiklą ir juose pradeda rastis dalis propagandinės, melagingos medžiagos. Tokie pokyčiai įvyksta ir dėl tyčia suplanuotų priežasčių, ir dėl pasikeitusių portalo savininkų. To priežastis paprasta –užsitikrinus auditorijos palankumą lengviau ja manipuliuoti.

Ką daryti pastebėjusius dezinformaciją skleidžiančius portalus?

Kiekvienas informacijos teisingumu susirūpinęs asmuo, susidūręs su abejotiną turinį talpinančia svetaine, pirmiausiai turėtų pranešti Policijai arba Ryšių reguliavimo tarnybai, užpildžius tam skirtas formas. Informuojama, jog su išaugusiu nusiskundimų skaičiumi prasidėjus karui Ukrainoje susidūrė ir „Interneto vizijos“ darbuotojai.

„Aktyvūs gyventojai kreipėsi dėl nuolat melagienas skleidžiančių portalų, kurių domenai registruoti mūsų bendrovėje. Skundų gausa neturėtų stebinti: „Interneto vizija“ yra interneto prieglobos paslaugų lyderis Lietuvoje, todėl daugiausiai abejotino turinio domenų užregistruota būtent pas mus. Visgi noriu priminti, jog „Interneto vizija“ yra prisijungusi prie „Memorandumo dėl švarios interneto aplinkos“ ir bendradarbiauja su Ryšių reguliavimo tarnyba, palaikant skaidrią ir saugią interneto erdvę“, – paaiškina Valentinas Čirba.  

„Interneto vizija“ priėmė sprendimą užblokuoti jau 9 svetaines Lietuvoje

Pasak „Interneto vizijos“ vadovo, visi į bendrovę dėl žalingo turinio besikreipę gyventojai įprastai buvo nukreipiami į atsakingas institucijas, kurios rūpinasi interneto higiena. Visgi susidūrus su išaugusia priešiškų jėgų veikla, įmonė savarankiškai priėmė sprendimą nebetęsti sutarčių su propagandinio arba prorusiško turinio interneto svetainėmis.

Viso šiandien nutrauktos sutartys su 9-is lietuviškomis svetainėmis, kuriose buvo skelbiama propagandinė ar prorusiška informacija karo Ukrainoje fone. Nepaisant to, kiekviena interneto prieglobos įmonė yra priversta suvokti savo veiklos ribotumą: tokios bendrovės yra tik interneto paslaugų tarpininkės, todėl užblokuotų domenų savininkai savo svetainių veiklą gali atnaujinti pas kitą paslaugos tiekėją.

„Tikrai efektyvių rezultatų, kovojant su propaganda, pasieksime tada, kai kenksmingi šaltiniai bus ignoruojami pačių interneto tiekėjų. Deja, bet bent kol kas šioje vietoje trūksta operatyvumo. Tad kol kas kviečiu visus su dezinformacijos šaltiniais kovoti savarankiškai, išlaikant blaivų protą bei kritinį gaunamos informacijos įvertinimą“, – apibendrina Valentinas Čirba.

Statistikos tarnybos „Eurostatas“ duomenimis, tik 11 proc. Lietuvos gyventojų 2021 m. tikrino klaidinančius ar abejotinus faktus, kurie skelbiami socialiniuose tinkluose arba naujienų svetainėse. Internete gausu dezinformacijos, todėl ypač svarbu nuolat tikrinti informaciją ir ją skelbiančius šaltinius.

Pastaruoju metu įvairių naujienų srautas yra išaugęs tiek žiniasklaidoje, tiek ir socialiniuose tinkluose. Dėl technologijų galimybių melaginga informacija gali būti labai greitai skleidžiama ne tik tekstu, bet ir nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Dėl šios priežasties itin svarbu gebėti atsirinkti tinkamus šaltinius ir tikrinti naujienas internete“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Dezinformacijos tipai

Netikrų naujienų srautas melagingos naujienos yra platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Jos klaidina visuomenę, veikia žmonių nuostatas, pasirinkimus ir kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. „deep fake“) – nuotraukose ar vaizdo įrašuose pakeičiami veidai, taip suklastojamos aukštų pareigūnų kalbos ir skleidžiama melaginga informacija.

Socialinių tinklų „troliai“ yra ypač aktyvūs komentarų skiltyse, kur jie skleidžia netikras naujienas. „Troliai“ prisijungia prie susiformavusių socialinių tinklų grupių ir skelbia kurstančias, įžeidžiančias žinutes, siekdami provokuoti bendruomenės narius.

Informacijos tikrinimo būdai internete

Rinkitės patikimus informacijos šaltinius – ieškokite naujausios informacijos pagrindiniuose ir saugiuose Lietuvos portaluose. Teisingą informaciją gausite iš pirminių šaltinių – Vyriausybės spaudos konferencijų ar elektroninių svetainių. Ši taisyklė galioja ir socialiniams tinklams – stebėkite oficialius ambasados ir kitų valstybinių institucijų ar vadovų profilius. Rekomenduojama skaityti naujienas ir patikimuose tarptautiniuose žiniasklaidos kanaluose. Visada naudinga sekti ne vieną, o kelis skirtingus informacijos kanalus.

Patikrinkite svetainės adresą – internete pastebima originaliomis naujienų svetainėmis apsimetančių puslapių, skleidžiančių dezinformaciją. Prieš skaitant naujienas, būtina atkreipti dėmesį, ar svetainės adresas baigiasi tarptautiniu („.com“) arba oficialiu tos šalies domenu („.lt“, „.ua“ ir pan.). Reikėtų vengti netikrų svetainių, kurios imituoja originalius naujienų kanalus, tačiau jų adresas užsibaigia tokiais domenais, kaip „,biz“ arba „.net“. Įsitikinti svetainės patikimumu padės jos turinio bei kontaktų skilties patikrinimas.

Tikrinkite, ar informacija paremta aiškiais šaltiniais patikimi naujienų kanalai visada nurodo iš kur gauta skelbiama informacija, taip vartotojai gali patys įsitikinti, ar tikrai tokie šaltiniai ir asmenys egzistuoja ir ar jie turi autoritetą šioje srityje. Verta paklausti savęs, ar naujienoje netrūksta įrodymų ir analizės, ar nurodyti patikimi informacijos šaltiniai, iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama, galbūt bandoma manipuliuoti? Ieškokite analogiškos informacijos „Google“ paieškos sistemoje pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 valandas. Svarbu patikrinti ir naujienoje pateikiamas nuorodas, ar jos veikia ir ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.

Patikrinkite informacijos autorių – stebint naujienas socialiniuose tinkluose reikėtų atkreipti dėmesį į informaciją skelbiančio vartotojo profilį. Pirmiausia, patikrinkite, kiek vartotojas turi sekėjų ir kada sukurta jo anketa. Vartotojai, kurie dalinasi patikima informacija, paprastai turi nemažai sekėjų, tačiau nereikėtų pasitikėti vien tik šiuo skaičiumi. Verta pasidomėti, ar jo skelbiama informacija yra publikuota kituose patikimuose šaltiniuose. „Google“ paieškoje įveskite jo vardą ir pavardę, čia pamatysite, kokią informaciją asmuo skelbia, ką ir kokiais tikslais atstovauja. Pastebėję įtartiną paskyrą ar asmenį, kuris skleidžia dezinformaciją, praneškite apie ją socialiniam tinklui arba „Policijos virtualiam patruliui“, parašę asmeninę žinutę „Facebook“ socialiniame tinkle.

Patikrinkite vaizdo medžiagą – dabar galima patikrinti kiekvieną internete patalpintą nuotrauką. „Google“ paieškos sistemoje galite naudoti atvirkštinės vaizdų paieškos įrankį – įkelkite nuotrauką ir patikrinkite jos autorių bei įkėlimo datą. Čia galėsite peržiūrėti, ar panašūs vaizdai buvo skelbiami kituose šaltiniuose ir ar jie nesiskiria tarpusavyje.

Dalinkitės tik patikimomis naujienomis – prieš patiems dalinantis informacija, reikėtų neskubėti, įvertinti ir įsitikinti, kad naujiena bei jos kanalas yra patikimi. Dezinformacijos skleidimas didina jos matomumą ir auditoriją, auga jų algoritmai bei prioritetas socialinių tinklų vartotojams – nespauskite reakcijos mygtukų prie šių įrašų ir neplatinkite tokių įrašų nuorodų.

Daugiau informacijos:

Asta Buitkutė

Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

M +370 668 00 467

@ Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.



Puslapis 1 iš 2
Nebereiks gaišti laiko ieškant, kur pastatyti automobilį: pasiūlė sprendimą, kuris parodys artimiausią laisvą vietą

„Tele2“ pristato eSIM paslaugą „Apple“ išmaniuosiuose laikrodžiuose

Visame pasaulyje pastebėta sutrikusi „YouTube“ veikla: paaiškino, kodėl daliai žmonių platforma nebeveiks

Televizorių evoliucija: nuo pirmųjų judančių vaizdų iki šiuolaikinių išmaniųjų ekranų

Pataria, kaip apsaugoti duomenis telefone: sukčiai informaciją gali pasiekti net per įkroviklį

Kaip apsaugoti vaikus nuo pavojų internete? Svarbiausios kibernetinio saugumo taisyklės

Akys – ne tik sielos, bet ir apsipirkimo veidrodis: „Iki“ pirkėjai parduotuvėse išbandė specialius žvilgsnį sekančius akinius

„Logitech“ plečia kompiuteriams „Mac“ skirtų gaminių seriją, jų integracijai į „Apple“ ekosistemą

Planuojantiems vasaros keliones automobiliu „Google Maps“ siūlys sutaupyti 

Pristatytas išmanusis laikrodis „Huawei Watch 4 Pro Space Edition“: ilgaamžis dizainas ir daugiau galimybių stebėti sveikatą

Startuolis „Joiner App“ pritraukė per pusę milijono naujoms rinkoms atverti

„Google“ paieškos rezultatus apibendrinantis dirbtinis intelektas juokina internautus: ar tai tikrai gera idėja?

Sukčiai nusitaikė į keliautojus: atsakė, kodėl oro uostuose gali būti nesaugu krauti telefoną

El. parašas dar negarantuoja sutarties tvirtumo: saugumo ekspertas atskleidė skaitmeninių dokumentų spragą

Ekspertas įvardijo išmaniojo televizoriaus funkcijas, apie kurias, galbūt, nežinojote

Vis dažniau kankinantis FOMO jausmas: kodėl taip bijome kažką praleisti ir kuo čia dėti socialiniai tinklai?