Europos Komisijos paskelbto tyrimo duomenimis, Lietuva yra viena iš keturių Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose fiksuotas plačiajuosčio interneto ryšys yra pigiausias. Kitos į pirmą ketvertuką patenkančios šalys yra Rumunija, Latvija ir Vengrija.

Europos Komisijos užsakymu atliktame tyrime išanalizuotos 2017 m. plačiajuosčio interneto ryšio kainos 28 ES valstybėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kanadoje ir JAV. Kiekvienoje šalyje buvo tiriami 5 didžiausių interneto paslaugų teikėjų viešai skelbiami duomenys.

Tyrimas apėmė keturias interneto ryšio tiekėjų siūlomų paslaugų grupes: vienos paslaugos – tik interneto, dviejų paslaugų paketus – interneto ir fiksuoto ryšio telefonijos bei interneto ir televizijos, taip pat trijų paslaugų paketą – interneto kartu su fiksuoto ryšio telefonija ir televizija. Tyrime buvo atsižvelgta į galimus duomenų perdavimo kiekius, taikomas nuolaidas, įvairią paslaugų teikimo sutarčių trukmę ir telefonijos laiko limitus. Be to, kiekvienoje paslaugų grupėje buvo išskirti ir įvairūs duomenų perdavimo greičiai nuo 0,144 Mbps iki daugiau kaip 1Gbps.

Tyrimo duomenimis, ES valstybėse fiksuotas plačiajuostis interneto ryšys palankiausiomis kainomis teikiamas Rumunijoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Lietuvoje. Po jų pagal kainas seka Prancūzija, Slovakija ir Lenkija. Pačios brangiausios interneto paslaugos – Ispanijoje, Maltoje ir Portugalijoje.

Įvertinus kitas pasaulio šalis, pagal mažiausias kainas visose minėtose paslaugų grupėse pirmauja Pietų Korėja – čia net pigiausi pasiūlymai užtikrina didesnį nei 100 Mbps duomenų perdavimo greitį. Itin greito (daugiau kaip 100 Mbps) interneto ryšio paslaugos ES valstybėse kainuoja panašiai kaip Japonijoje. JAV ir Kanadoje fiksuotas interneto ryšys, ypač greitesnis nei 100 Mbps, yra brangesnis nei ES.

Daugiau informacijos apie šį tyrimą pateikiama 2018 m. gruodžio mėn. Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, pagal plačiajuosčio ryšio skvarbą (abonentų skaičių 100 gyventojų) 2017 m. Lietuva buvo 3 Europoje ir 13 pasaulyje. Tuo metu plačiajuosčio ryšio skvarba šalyje siekė 42,6 proc., o 2018 m. III ketvirčio pabaigoje – jau 46,3 proc.

Šiuo metu Lietuva tęsia plačiajuosčio interneto infrastruktūros plėtrą ir siekia, kad visoje šalies teritorijoje būtų prieinamas naujos kartos interneto ryšys, užtikrinantis 30 Mbps ir didesnį duomenų perdavimo greitį. Kol kas sparčiuoju interneto ryšiu dar negali naudotis beveik 9 proc. visų šalies namų ūkių, esančių įvairiuose regionuose, atokiose gyvenamose vietovėse. Tokių „baltųjų dėmių“ Lietuvoje nebeliks baigus įgyvendinti šiuo metu vykdomą ES fondų lėšomis finansuojamą Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros projektą (RAIN3).