Login to your account

Username *
Password *

Nauji NFT technologijos panaudojimo būdai, vystoma šio sektoriaus infrastruktūra padės tvirtesnius pagrindus, kai šiemet smukusi ši rinka pradės atsigaudinėti, sako Vilniuje šią savaitę viešėsiantis J.D. Salbego, blokų grandinės industrijos veteranas.

NFT, į lietuvių kalba verčiama kaip nekeičiamasis žetonas (non-fungible token) yra tiesiog kaip skaitmeninis parašas, naudojamas blokų grandinės technologijos projektuose. Iki šiol populiariausias toks panaudojimo būdas, sulaukęs didelio dėmesio, buvo paprasčiausi internetiniai paveiksliukai, pažymėti tokiu NFT parašu ir turintys įrodyti iliustracijos unikalumą.

Tačiau J.D. Salbego, blokų grandinės sektoriuje dirbantis jau daugiau nei aštuonerius metus ir žinomas dėl įvairių NFT projektų, nurodo septynias tendencijas šioje rinkoje, kurios formuos tolesnį jos vystymąsi.

Prie tokių tendencijų ekspertas priskiria tai:

  • Populiarėja vadinamieji panaudojami (utility) NFT, kurie suteikia jų savininkams prieigą prie išskirtinio turinio, patirčių ar kitų naudų;
  • Vystosi naujos NFT prekyvietės ir platformos;
  • Vis daugiau NFT naudojama vaizdo žaidimuose ir metavisatoje;
  • Populiarėja galimybė turėti dalį žetonizuotų tradicinių turto klasių [pvz., meno kūriniai, NT, vertybiniai popieriai ir kt.];
  • NFT panaudojimas skaitmeninė tapatybės sprendimuose;
  • NFT panaudojimas bilietams ir renginių valdymui;
  • NFT panaudojimas lojalumo programose.

„Augant NFT rinkai galima tikėtis pamatyti dar daugiau inovatyvių naujų projektų ir panaudojimo atvejų“, - papildo J.D. Salbego, dabar daugiausia dėmesio skiriantis naujos kartos, decentralizuotu siekiančiam tapti internetui Web3 bei vadovaujantis savo įkurtai Web3 paslaugų platformai „Moonstax“.

Jis taip pat pataria NFT rinkos dalyviams nenuleisti akių nuo įvairių, su reguliavimu susijusių tendencijų. Pavyzdžiui, vertybinių popierių reguliavimo, pokyčių mokesčių, su pinigų plovimo prevencija, intelektine nuosavybe susijusiose srityse.

„Tačiau yra ir kitų tendencijų atskirose jurisdikcijose. Pvz., ES planuoja sukonkretinti NFT reguliavimą“, - sako jis.

Daugiau šio eksperto įžvalgų apie NFT rinką ir blokų grandinės technologiją naudojančius vaizdo žaidimus skaitykite šiame interviu.

J.D. Salbego gyvai sutikti ir išgirsti dar daugiau jo įžvalgų apie skaitmeninį turtą ir tradicinių turto klasių žetonizavimą bus galima lapkričio 9 d. Vilniuje vyksiančioje Web3 konferencijoje, organizuojamoje „Crypto Economy Organisation“.

Kriptovaliutų ir NFT vajus neaplenkė ir labdaros bei paramos organizacijų. Nuo „SOS vaikų kaimo“ iki „1K paramos fondas“ – šiandien vis daugiau organizacijų renka paramą ne tik tradicinėmis formomis, bet ir kriptovaliutomis. Pastaraisiais metais ypač daug dėmesio tenka ir vadinamiesiems NFT (angl. non-fungible token), kurie dėl savo unikalumo gali įgyti tam tikrą finansinę vertę ir būti naudojami kaip skaitmeninė valiuta ar net investicinė priemonė. Tiesa, stingant aiškaus teisinio reguliavimo, kyla nemažai su tokia aukojimo forma susijusių klausimų, į kuriuos numojus ranka gali grėsti nemalonumai tiek paramos teikėjams, tiek gavėjams.

Anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu

Specialus kriptovaliutų statusas praktikoje reiškia didesnį reguliuojančių institucijų dėmesį virtualiomis valiutomis atliekamoms transakcijoms. Tad nors formaliai labdaros ir paramos organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme numatyti reikalavimai tiesiogiai netaikomi, jų transakcijos gali būti kruopščiai tikrinamos. Be to, dažnais atvejais anoniminis paramos rinkimas gali tapti neįmanomu. Taip yra todėl, kad subjektai, kuriems tiesiogiai taikomi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, privalo atskleisti savo partnerius, įskaitant ir labdaros ir paramos organizacijas, su kuriomis bendradarbiauja.

Taigi reikalavimo tikrinti dotacijas ir jų šaltiniams labdaros ir paramos organizacijos gali sulaukti ne tik iš priežiūros institucijų, bet ir iš partnerių, ypač finansų įstaigų. Nors pagal Lietuvos įstatymus, labdaros ir paramos organizacijos neprivalo atlikti tokių tikrinimų, jos turėtų būti pasirengusios pateikti detalią informaciją apie finansų ar kriptovaliutų kilmę partneriams. Dėl šios priežasties labdaros organizacijoms rekomenduotina bet kokia forma gaunamas dotacijas tikrinti ir tinkamai dokumentuoti, o anoniminės paramos vengti.

NFT teisinis statusas miglotas

Renkant paramą NFT forma, vertėtų laikytis tokių pat rekomendacijų kaip ir atliekant analogiškas operacijas kriptovaliutomis.

Nors NFT turtas paprastai traktuojamas taip pat kaip meno kūriniai, kolekciniai objektai, antikvariniai daiktai ir kitos subjektyvią vertę turinčios nefinansinės vertybės, negalima atmesti galimybės, kad tam tikromis aplinkybėmis NFT galėtų patekti ir po tradicinio finansinio turto apibrėžimu. Taip yra todėl, kad Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatyme virtualių valiutų sąvoka apibrėžta itin plačiai.

Be to, Lietuvos įstatymai niekaip nereguliuoja NFT konvertavimo į įprastas valiutas klausimo. Paramos gavimas NFT forma taip pat nėra ribojamas, kaip ir terminai, per kuriuos tokia parama turėtų ar galėtų būti iškeista į įprastas atsiskaitymo priemones.

Standartinės mokestinės prievolės

Lietuvoje taip pat nėra ir specialių teisės aktų nuostatų, skirtų kriptovaliutų bei NFT apmokestinimui, todėl teikiant ir gaunant paramą tokia forma taikomos įprastos taisyklės.

Įmonės, norėdamos pasinaudoti pelno mokesčio lengvata ir susimažinti mokėtiną pelno mokestį, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad parama yra suteikta paramos gavėjo statusą turinčiam asmeniui ir bus naudojama pagal Paramos ir labdaros įstatymo paskirtį. Be to, paramos teikimas turėtų būti įformintas sutartimi. Kai paramos vertė yra didesnė nei 14,5 tūkst. eurų, jos teikimas taip pat turi būti patvirtintas notaro. Priešingu atveju paramos davėjas gali netekti teisės naudotis mokestinėmis lengvatomis.

Jei parama teikiama ne pinigais, o skaitmeninėmis valiutomis ar NFT – paramos suma, o kartu ir lengvatos taikymo apimtis, priklauso nuo to, kokiu būdu paramos teikėjas kriptovaliutą ar NFT gavo. Tais atvejais, kai kaip parama yra teikiama įsigyta kriptovaliuta ar NFT, turėtų būti laikoma, kad suteiktos paramos vertė yra lygi tokio turto įsigijimo vertei.

Žvelgiant iš labdarą ir paramą renkančių organizacijų perspektyvos, su skaitmeninėmis priemonėmis renkamu  finansavimu susijusių ypatumų nėra. Oficialų paramos gavėjo statusą turintys subjektai nuo gautų aukų, kurios panaudojamos labdaros tikslais, pajamų mokesčio mokėti neturi. Visgi, netekus paramos gavėjo statuso nepanaudota paramos suma apmokestinama 15 proc. pelno mokesčio tarifu.

Aiškesnio reglamentavimo dar laukiama

Kol kas Lietuvoje nėra atskiro kriptovaliutų ir NFT reguliavimo, o labdaros organizacijoms Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nėra taikomas tiesiogiai. Vis dėlto paramą renkant tokiomis turto formomis, labdaros organizacijoms reikia atkreipti dėmesį į tam tikras šio įstatymo nuostatas. Lietuvos bankas taip pat yra paskelbęs su kriptovaliutų naudojimu susijusias gaires ir savo ekspertinę poziciją žetonų platinimo klausimu.

Nuo 2024 m. įsigaliosiant Europos Sąjungos Reglamentui dėl kriptoturto rinkų (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation (MiCA)), bus aiškiau reguliuojamos tam tikros kriptoturto kategorijos, pavyzdžiui, paaiškinama, kas yra elektroninių pinigų žetonai, su turtu susieti žetonai bei prekių ir paslaugų žetonai. Taip pat reglamentas apibrėš reikalavimus, taikomus tokių žetonų siūlytojams. Svarbu paminėti, kad MiCA bus taikoma ne visoms kriptovaliutoms ir taip pat neapims NFT reguliavimo.

Vis dėlto, paramą nusprendus rinkti kriptovaliutomis, reikėtų įsivertinti ne tik galiojančius teisės aktus bet ir iš MiCA kylančius reikalavimus, kurie netrukus taps aktualiais kriptoturto turėtojams.

Blokų grandinių technologijos ateityje, tikėtina, turės vis didesnę įtaką finansiniam sektoriui ir kitoms sritims, įskaitant ir paramą. Dėl to aiškesnis reglamentavimas šioje srityje yra išties reikalingas. Kol jo nėra, paramos teikėjams ir gavėjams disponuojant skaitmeniniu turtu reikia būti atsargiems ir įsivertinti galimas rizikas.

Šiandien, sausio 23 d., baigiama prekyba Lietuvos banko išleista LBCOIN skaitmenine kolekcine moneta. LBCOIN yra pirmoji pasaulyje centrinio banko išleista tokio tipo kolekcinė moneta, sukurta blokų grandinės technologijos pagrindu.

„Norime pasidžiaugti, kad šis inovatyvus projektas pasiekė savo tikslus – išgarsino Lietuvą ir atkreipė visuomenės dėmesį į skaitmenizavimo procesus finansų srityje. Projekto įgyvendinimas buvo sudėtingas – juk tai buvo NFT (angl. non-fungible token), dar iki NFT paplitimo – tačiau tikime, kad įgytos kompetencijos ir žinios bus naudingos tiek viešo, tiek privataus sektoriaus iniciatyvose bei kituose projektuose.

Didžiuojamės, kad galėjome būti vieni iš projekto, tapusio centrinio banko inovacijų simboliu ir žinomo daugelyje šalių, įgyvendintojų“ – teigia Vytautas Kašėta, vienas iš inovacijų laboratorijos „SUPER HOW?“ įkūrėjų.

Pirmoji pasaulyje skaitmeninė kolekcinė moneta LBCOIN yra skirta 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Aktui ir jį pasirašiusiems signatarams. LBCOIN monetą sudaro 6 skaitmeniniai žetonai, kuriuos buvo galima išsikeisti į vieną fizinę kolekcinę sidabro monetą.

Kiekvienas skaitmeninis žetonas vaizduoja vieną iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, o skaitmeniniai žetonai suskirstyti į 6 kategorijas pagal signatarų veiklos sritis. Buvo sukurta po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų.

Reikėjo surinkti specialų 6 žetonų rinkinį, norint išsikeisti juos į fizinę monetą arba įsigytus žetonus buvo galima pervesti į NEM viešajame blokų grandinės tinkle esančią skaitmeninių žetonų piniginę.

„Per LBCOIN projekto gyvavimo periodą centrinių bankų skaitmeninių valiutų testavimai stipriai pasistūmėjo į priekį, atsirado įvairių reguliacinių sprendimų, įgalinančių priežiūrinę veiklą viešo įrašo pagrindu.

Mes dalyvavome LBCOIN projekto įgyvendinime ir skaitmeninio euro testavime, tad mums nekyla abejonių, jog sėkmingam euro zonos skaitmeninio euro įdiegimui yra itin svarbus visuomenės švietimas ir savalaikis supažindinimas su naujais konceptualiais skaitmeninių finansų principais.

Tai ypač svarbu tokiose šalyse kaip Lietuva ir manome, kad LBCOIN atliko būtent tokį vaidmenį. Tikimės, kad šis projektas taps pirmuoju, tačiau ne paskutiniu centrinio banko inovacijų pavyzdžiu iš Lietuvos” – teigia Andrius Bartminas, „SUPER HOW?“ bendrasteigėjas ir vadovas.

LBCOIN skaitmeninę kolekcinę monetą Lietuvos bankas išleido prieš 2,5 metų. 2023 m. sausio 23 d. el. parduotuvei tapus nepasiekiama, visi joje laikomi skaitmeniniai žetonai bus sunaikinti.

Kaune netrukus prasidės šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, žadantis Kultūros sostinei padovanoti gaivališkos ir jaunatviškos kultūros pliūpsnį. Birželio 29 d. prasidėsiančio penkių dienų festivalio programoje – įspūdingi elektroninės muzikos koncertai, pasirodymai, meninės akcijos ir iniciatyvos.

Renginių eilėje išsirikiavęs ir pirmasis fizinis NFT hakatonas Lietuvoje, pasiruošęs žadinti žmonių susidomėjimą šiuolaikinėmis technologijomis. „NFThon Kaunas“ metu, 30 atrinktų dalyvių kurs NFT meno kūrinius, o kauniečiai ir miesto svečiai turės galimybę susipažinti su gausybe kūrėjų ir NFT entuziastų specialioje ryšių užmezgimo zonoje, kurią įkurs hakatono partneriai Evolution.

Artėjant festivaliui, apie populiarėjantį skaitmeninį meną pasakoja pirmojo lietuviško NFT autorius, dizaineris Erikas Mališauskas.

Erikai, pradėkime nuo to, kad esate dizaineris. Kaip ir kodėl pasirinkote šį kelią?

Iš tikrųjų, šiuo keliu pradėjau eiti labai anksti – užsiimti su dizainu susijusiomis veiklomis pradėjau būdamas 13-14 metų, kuomet pirmą kartą susipažinau su „Photoshop“ programa. Tai mane labai sudomino, patraukė, kone kiekvieną dieną rinkdavausi ne kompiuterinius žaidimus, o bandymus kurti minėta programa.

Dar būdamas 16 metų žinojau, kad gyvenimą noriu sieti su šia sritimi, o tuomet pradėjau gauti ir pirmuosius užsakymus.

Kokia buvo Jūsų pirmoji pažintis su NFT technologija?

Pirmosios patirtys su NFT prasidėjo tarp 2018-2019 m., tuo metu, kai technologija pradėjo po truputį tobulėti ir blockchain ekosistemoje užimti svarbią dalį. Kilo bendras žmonių susidomėjimas, tad pradėjau sekti naujienas. Mane itin sudomino tai, kad net NBA sukūrė savo NFT – supratau, kad tai nebe nišinė, bet daug atviresnė technologija, pritaikoma ir masėms. Pradėjau gilintis, o tuomet atsirado pirmosios mintys ir pačiam sukurti NFT.

Ar galite trumpai papasakoti apie NFT? Kokių sričių sinergija tai pavadintumėt?

NFT – labai įdomus dalykas. Kiekvieną failą NFT technologijos pagalba galima paversti unikaliu nedalomu vienetu.

Paprastas pavyzdys: jei turiu nuotrauką savo kompiuteryje – ją lengva nukopijuoti ar nusiųsti draugui. Tuomet mes abu turėsime tą pačią fotografiją ir niekada negalėsiu įrodyti ar pasakyti, kad ji priklauso būtent man. NFT technologija kiekvienam failui suteikia papildomą nuosavybės bei autorystės sluoksnį, tad nesunku pasakyti, kam jis priklauso.

NFT technologija pasaulyje išgyvena pakilimą, gauna vis daugiau dėmesio. Lietuvoje taip pat pasirodo pirmosios NFT parodos, renginiai. Netrukus vyks ir „NFThon Kaunas“ hakatonas. Kaip Jums atrodo, ar NFT jau atrado savo vietą mūsų šalyje?

NFT technologija įdomi tuo, kad ji neturi sienų. Galbūt todėl yra sunku vertinti ir lyginti Lietuvą ar Lietuvos kūrėjus ir kitų šalių situaciją.  Iš tiesų, niekada nežinome – galbūt jau yra lietuvių, už dideles sumas pardavinėjančių NFT. Juk šioje rinkoje neveikiama vardo ir pavardės pagrindu, kartais neaišku, kas NFT kūrinio autorius ar kas jį įsigijo.

Kalbant apie Lietuvą, man atrodo, kad vykstantys renginiai dar pakankamai vangūs, NFT tema dar nėra pasiekusi didelio masiškumo. Jei paklaustumėte praeivių apie NFT – vargu, ar jie galėtų daug papasakoti. Esame ankstyvoje šios technologijos fazėje. Visgi turime lietuvių kūrėjų, kurie šiandien, ko gero, yra labiau pripažįstami užsienyje nei mūsų šalyje.

Svarbu paminėti tai, kad bet kokį kūrinį galima parduoti kaip NFT. Tai – technologinis dalykas, kuris padeda menininkams skaitmenizuoti ir monetizuoti savo kūrybą. Labai tikiuosi, kad ir mūsų šalies „tradiciniai“ menininkai atras šią technologiją ir galės ją panaudoti tiek savo, tiek kūrybos gerbėjų naudai.

Užsienyje jau galima matyti tokias tendencijas. Pavyzdžiui, vienas turtingiausių menininkų pasaulyje – Damien Hirst – nors kuria fizinį meną, neseniai išleido savo NFT kolekciją. Manau, kad greitu metu šiuo keliu paseks ir Lietuvos kūrėjai.

2022 m. Kaunas yra Europos kultūros sostinė, tad neišvengiamai norisi kalbėti apie tai, kaip NFT praturtina kultūros sektorių, ką naujo atneša ar suteikia šiai sferai?

Atsakydamas į šį klausimą, norėčiau paminėti NFT royalties – kuriant NFT, galima nustatyti norimą pardavimo kainos procentą, kurį kūrėjas gauna kiekvieną kartą, kai NFT kūrinys parduodamas rinkoje. Man regis, tai labai geras postūmis jauniems menininkams. Dažnai jie parduoda savo pirmuosius darbus už mažas sumas, išdalina draugams ir muziejams.

Visgi menininkui išgarsėjus jų jaunystės darbai neretai būna labiausiai vertinami ir parduodami už dideles sumas, nors menininkas iš to jokios vertės nebegauna. NFT royalties leidžia užtikrinti, kad darbai, keliaudami iš rankų į rankas, bus monetizuojami.

Kai kurie žmonės mano, kad NFT technologijos atitrauks mus nuo tradicinio meno, įprastos kūrybos.

Iš tiesų, tokių pasisakymų apie NFT nesu girdėjęs. Visgi galime sulyginti – kai atsirado internetas, žmonės taip pat kalbėjo, kad viskas pasikeis, kad nebeišeisime į lauką, tačiau tai atnešė patogumą. Galiausiai, jei žmonės nenori – technologija gali ir nesinaudoti. Fizinio meno tai tikrai nesunaikins – lygiai taip pat skaitmeninės knygos nesunaikino popierinių, o muzikos platformos nesunaikino muzikos įrašų.

2021 m. pavasarį pasirodė daug diskusijų viešoje erdvėje sukėlęs Jūsų NFT technologijos pagrindu sukurtas meno kūrinys ,,Neapykantos debesis“. Kokios buvo pirmosios šio kūrinio idėjos užuomazgos?

Pirmosios mintys kilo ne tiek apie patį kūrinį, kiek apie norą sukurti NFT. Pradėjau stipriai domėtis šia technologija ir pasigedau lietuviško turinio, tad pasiryžau išleisti pirmąjį lietuvišką NFT. Man buvo svarbūs keli kriterijai: kad kūrinys turėtų gilesnę mintį, o pavykus kūrinį parduoti, gautą sumą norėjau paaukoti.

Būtent tuo laikotarpiu visuomenėje vyko LGBT tematiką ir teises liečiančios diskusijos, tad darbe panaudojau neapykantos žinutes, siųstas šios bendruomenės žmonėms. Gautą sumą taip pat paaukojau LGBT organizacijoms. Tai  reiškė, jog kiekvienas rašęs neapykantos žinutę, padėjo sukurti šį kūrinį ir jį pardavus tiesiogiai prisidėjo prie LGBT gerovės.

Tikiu, kad kaip ir visi debesys, šis neapykantos debesis anksčiau ir vėliau išsisklaidys ir su šiandien egzistuojančiomis problemomis ateityje nebesusidursime.

Ar po ,,Neapykantos debesies“ sukūrėte kitų NFT darbų, o gal kūrybiniai procesai vyksta šiuo metu arba yra numatyti ateityje?

Konkrečių idėjų dar nėra, bet norėčiau pratęsti darbus su NFT. Prieš 3 mėnesius sukūriau antrąjį NFT – rodantį paramą Ukrainai. Aukojant kriptovaliutas, gaunamas NFT ženkliukas, kuris tampa įrodymu, kad šiuo sunkiu laikotarpiu žmogus prisidėjo prie aukos nuo karo kenčiančiai šaliai.

Galbūt turite NFT kūrėjų pavyzdžių, kurie domina ar įkvepia?

Konkrečiai NFT kūrėjų neseku, tačiau man patinka menininkas Damien Hirst, kuris kuria fizinius darbus, tačiau neseniai išleido ir savo NFT kolekciją. Dar keletas man įdomių kolekcijų – vienos iš pirmųjų ir labiausiai vertinamų „CryptoPunks“, „BoredApe“ – įdomu stebėti, kaip žmonės vertina visą NFT ekosistemą, lygindamas kolekcijas gali stebėti jų reakcijas, susidomėjimą. Dar išskirčiau Meta visatų žemes – jos taip pardavinėjamos NFT principu – „Decentraland“, „Sandbox“, „Otherside“.

Audros“ festivalio metu vyksiančiame „NFThon Kaunas“ hakatone menininkai darbus kurs tyrinėdami tvarumą bei jo (ne)galimybę šiuolaikiniame pasaulyje. NFT ir tvarumas – kokios mintys kyla žvelgiant į šiuos žodžius?

Pirma mintis, kuri šauna į galvą – daug tvariau sukurti skaitmeninį meno kūrinį ir jį eksponuoti, nei kurti fizinį meną. Dažnu atveju, tai labai skirtingi dalykai, tačiau paprastai lyginant, kuriant fizinį darbą, pavyzdžiui, tapybos darbą, reikia pasiruošti dideles drobes, sunaudojama daug dažų, o dažnai kūrinys nepavyksta iš pirmo karto.

Daug lengvesnis ir pats NFT kūrinio eksponavimas – nereikia įdėti tiek daug darbo, organizuoti parodų ar pasirašinėti sutarčių – technologija leidžia padidinti prieinamumą, daug daugiau žmonių visame pasaulyje gali pasigrožėti sukurtu darbu. Nusipirkti menininko kūrinį taip pat daug paprasčiau.

Artėjančio „NFThon Kaunas“ hakatono proga, ko palinkėtumėte jauniems žmonėms, kurie domisi NFT, galbūt svarsto apie galimybę šia technologija pasinaudoti?

Visų pirma, nenustoti domėtis. O toliau – viskas priklauso nuo kiekvieno žmogaus plano – ką ketina daryti. Linkėčiau nesivaikyti madų, o galvoti apie tai, kad tikslas turėtų būti aukštesnis nei tik sukurti ir parduoti NFT. Jei žmogus linkęs į meną – linkiu jam atrasti NFT teikiamą naudą savo kūrybos sferose. NFT gali pasitarnauti visiems – tiek fotografams, tiek videomenininkams ar dailininkams.

Birželio 29 – liepos 3 dienomis vyksiantį šiuolaikinio miesto festivalį „Audra“ kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis organizuoja naktinis klubas „Lizdas“ ir jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“. Festivalio programą rasite https://www.audrafestival.lt/. Daugiau informacijos apie „NFThon Kaunas“ hakatoną ir registraciją rasite čia.

Tiesiai prieš žiūrovo akis virtualioje realybėje gimstantys Vincento van Gogho „Saulėgrąžų“ potėpiai ir po Bethoveno mirties dirbtinio intelekto pabaigta paskutinioji „Dešimtoji simfonija“ – tai tik keli iš daugybės meno ir šiuolaikinių technologijų sinergijos pavyzdžių.

Nors visuomenėje vis dar netyla diskusijos, ar tokius skaitmeninius projektus iš tiesų galime laikyti meno rūšimi, ekspertai įsitikinę, jog technologijų pažanga ne tik neišvengiamai prisidės prie meno suvokimo ribų išplėtimo, bet ir leis ateinantiems šimtmečiams išsaugoti klasikinius meno kūrinius.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, jog net 60 proc. dabartinių meno darbo rinkos pozicijų yra susijusios su skaitmeniniais menais.

„Šiomis dienomis ribos tarp meno ir technologijų praktiškai nebeegzistuoja, o ateityje kiekvienas menininkas greičiausiai privalės vienu ar kitu būdu savo koją įkelti į virtualų pasaulį. Tačiau šio perversmo baimintis neverta, kadangi jis padės meną dar labiau priartinti prie visuomenės, o menininkams – suteiks naujų išraiškos ir monetizavimo galimybių“, – teigia „Telia“ išmaniųjų technologijų ekspertas Simonas Tilindis.

Virtuali Čiurlionio realybė ir kuriantis DI

Pasak S. Tilindžio, šiuo metu meno kūrėjai didžiausią technologijų potencialą mato žiūrovų įtraukties į kuriamą iliuziją didinime. Pats populiariausias būdas tai padaryti – pasitelkiant išmanius sprendimus vienu metu sudirginti kuo daugiau juslių ir taip bent kuriam laikui žmogų nukelti į menininko sukurtą realybę, leidžiant jam joje patirti unikalią patirtį.

„Klasikinis to pavyzdys – prieš keletą metų debiutavęs režisierės Kristinos Buožytės virtualios realybės (VR) filmas „Angelų takais“, kuriame moderniai pristatoma M. K. Čiurlionio kūryba. Žiūrovui užsidėjus specialius VR akinius ir ausines, grojant paties M. K. Čiurlionio muzikai, jis tarsi panardinamas į bene žymiausio lietuvių dailininko paveikslų pasaulį, kurį jis gali tyrinėti 360 laipsnių kampu.

Maža to, žmogui suteikiamas ir interaktyvumo elementas – įsižiūrėjęs į tam tikrus objektus, pavyzdžiui, medį ar debesis, jis gali juos paveikti ir priartėti prie žymiųjų menininko kūrinių“, – pasakoja ekspertas.

Akivaizdu, jog tokie projektai padeda garsiojo dailininko kūryba sudominti naują auditoriją ir jai suteikti kitokias perspektyvas. Tačiau vis daugėja atvejų, kai technologijos panaudojamos ne kaip priemonė dar geriau išreikšti kūrėjo vaizduotę, o kaip pats kūrėjas.

Tai gerai iliustruoja tokie projektai, kaip dirbtinio intelekto (DI) sistema „DALL-E“, galinti bet kokį vartotojo klaviatūra surinktą tekstą paversti hiperrealistišku paveikslėliu – nesvarbu, ar tai būtų ant žirgo Mėnulyje jojantis astronautas ar avokado fotelis – ir netgi „AI-Da“ robotas, Oksfordo universiteto Ešmolio muziejuje deklamavęs DI parašytą eilėraštį.

„Meno pasaulis DI sugeneruotų kūrinių klausimu savotiškai pasidalijęs į dvi dalis. Viena stovykla teigia, jog to laikyti menu bent jau kol kas negalima ir tam netgi pritaria JAV pareigūnai, išaiškinę, kad DI menui nėra taikomos autorių teisės.

Tačiau šios nuomonės oponentai ragina į viską pasižiūrėti iš platesnės perspektyvos – savarankiškai kurti meną galintis algoritmas pats savaime gali būti laikomas meno kūriniu, o pats geriausias kelias – tai nuspręsti leisti pačiam žiūrovui ar klausytojui“, – aiškina „Telia“ kompiuterių pardavimo vadovas.

Skaitmeninė meno revoliucija

S. Tilindžio teigimu, per pastaruosius dvejus metus meno pasaulyje įvyko didelė revoliucija, kurią sukėlė išpopuliarėję NFT (angl. Non-fungible tokens) žetonai. Šis sprendimas veikia kaip nepadirbamas nuosavybės sertifikatas, leidžiantis įrodyti, kad tam tikras skaitmeninėje erdvėje esantis daiktas priklauso konkrečiam asmeniui, bei suteikiantis teisę jį platinti, licencijuoti ar parduoti.

NFT išsprendžia įsisenėjusią interneto problemą – plagijavimą ir autorių teisių pažeidimus, taip padrąsindami menininkus apmokestinti skaitmeninį meną ir netgi skaitmenizuoti fizinius meno dirbinius. Skaitmeninės šių objektų versijos gali būti parduotos be meno galerijų ar fondų, kadangi šis veiksmas tėra apsikeitimas skaitmeninėmis nuosavybės teisėmis, o ne fizinio daikto perdavimas, kas ypač palengvina dalią jauniems kūrėjams.

Be to, NFT žetonais pavertus tokį trapų meną, kaip neįkainojami paveikslai ar porcelianiniai dirbiniai, jie ir toliau egzistuotų skaitmeninėje erdvėje bei galėtų būti perduoti ateitiems kartoms, net ir sunaikinus fizinius jų originalus.

Nenuostabu, kad NFT populiarumo augimas meno rinkoje sukėlė tikrą šurmulį. Štai „Beeple“ slapyvardžiu pasivadinusio skaitmeninio meno kūrėjo darbo „Pirmieji 5000 dienų“ NFT, kurį sudaro 5000 pastaruosius 13 metų kasdien fiksuotų nuotraukų, prieš metus aukcione buvo parduotas beveik už 70 milijonų JAV dolerių. Tuo metu kelių kompiuterio algoritmo automatiškai sugeneruotų, vos 24 x 24 pikselių kokybės „CryptoPunks“ serijos personažų NFT jų savininkams atsiėjo po septynis ir daugiau milijonų JAV dolerių.

Puslapis 1 iš 2
„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: padės spręsti numerių trūkumo klausimą

Ekspertas besinaudojantiems nemokamu „Wi-Fi“ pataria vengti vieno

Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

Iš savo patirčių nesimoko: tyrimas atskleidžia, kad tėvai apie grėsmes vaikams internete žino, bet abejingumas auga

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį

Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

„Samsung“ skelbia apie atnaujinimą, dėl kurio „Galaxy AI“ funkcijos pasieks ir ankstesnių įrenginių savininkus

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai