„Skelbimų portaluose labai aktyviai veikia sukčiai, kurie pardavinėja išsimokėtinai įgytus išmaniuosius telefonus. Šie įrenginiai vilioja patraukliomis kainomis, tačiau dažnai dar net nespėjus pasidžiaugti nauju pirkiniu, būna blokuojami dėl įsipareigojimų nevykdymo. Toks išmanusis tampa brangia stalo puošmena, o tikimybė atgauti aferistui sumokėtus pinigus dažnai prilygsta nuliui“, – teigia „Telia“ Rizikų valdymo vadovas Vytautas Bučinskas.

Naudojasi trečiaisiais asmenimis

Pasak V. Bučinsko pastaraisiais metais teisėsauga ir operatoriai fiksuoja vis daugiau atvejų, kai palankiomis akcijomis neapsunkinant piniginės įsigyti išmaniuosius telefonus pasinaudoja ne sąžiningi vartotojai, o nelegaliai praturtėti norintys piktavaliai. Labai dažnai išsimokėtinai pirkti telefonų sukčiai keliauja ne tik neketindami mokėti būsimų mėnesio įmokų, bet ir su svetima tapatybe.

„Nusikaltėliai į savo schemas įtraukia trečiuosius asmenis, kuriems už pasinaudojimą jų dokumentais sumokama tam tikra suma, taip pat tam specialiai įsteigtas ar prie bankroto ribos esančias įmones. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pasitelkiamos būsto nuomininkui patikėtos niekuo dėtų asmenų dokumentų kopijos, įsilaužus į kompiuterius ar įvairias elektronines paslaugas nutekinti asmens duomenys ar tiesiog pavogti pasai ir asmens tapatybės kortelės“, – schemą detalizuoja pašnekovas.

Dėl šios priežasties reikėtų vengti siųsti savo dokumentų kopijas tretiesiems asmenims, o pametus asmens dokumentus būtina nedelsiant apie tai pranešti naudojantis elektroninių migracijos paslaugų sistema MIGRIS arba atvykstant į patogų teritorinį Migracijos tarnybos skyrių. Tai padarius, dokumentas paskelbiamas negaliojančiu ir negali būti naudojamas jokioms tokio tipo apgavystėms.

Patikrinti ne visada įmanoma

„Telia“ atstovo teigimu, aferistų išsimokėtinai įsigyti išmanieji paprastai jau kitą dieną atsiduria skelbimų portaluose ir labai dažnai pirkėjus masina 20–30 proc., o kartais net ir perpus mažesnėmis kainomis, nei oficialių prekybininkų svetainėse. Dažnai šie pardavėjai negali pateikti jokių pirkimo dokumentų ir tai bando motyvuoti teigdami, kad išmanųjį gavo dovanų arba pirko užsienyje.

„Šiais melais nesunku patikėti, nes išmanusis būna labai geros būklės ir puikiai veikia. Be to, sukčiams dalią palengvina tai, kad telefonai nėra blokuojami po pirmos nesumokėtos įmokos. Nesulaukus kelių įmokų, pradedama riboti mobiliojo ryšio paslaugų tiekimą, o skolai susikaupus tada jau telefonas gali būti blokuojamas“, – atskleidžia ekspertas.

Yla iš maišo pradeda lįsti tada, kai vieną dieną vartotojas pastebi nebegalintis skambinti, siųsti SMS žinučių ir prisijungti prie mobiliojo interneto. Paprastai tai palaikoma techniniu gedimu, tačiau sužinojus tikrąją priežastį neišvengiamai patiriama daug nepatogumų. Jei įrenginys pamestas arba vogtas, gali tekti jį grąžinti policijai, o blokavimo dėl nevykdomų įsipareigojimų atveju vieninteliu būdu telefone vėl įjungti ryšį tampa skolos padengimas. Liūdniausia tai, kad dėl suklastotos tapatybės naudojimo arba slapstymosi užsienyje tikrieji šių aferų autoriai dažnai lieka nenubausti ir iš jų neįmanoma išsireikalauti padengti nuostolius. 

Pagrindinis ginklas – budrumas

Nors Lietuvoje ir kitose šalyse, kurių operatoriai naudojasi GSMA sistema, veikiantis mobiliojo ryšio blokavimas sukčių aukoms sukelia nemažai nepatogumų, „Telia“ Rizikų valdymo vadovas teigia, jog tai yra svarbiausias ginklas, siekiant pažaboti išmaniųjų telefonų vagystes ir kitus su šiais įrenginiais susijusius nusikaltimus. Dar 2018 m. lapkričio 1 d. priimtos Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio pataisos, kurios ir suteikė teisę operatoriams nutraukti ryšio paslaugų teikimą neteisėtai įgytiems išmaniesiems, svariai prisidėjo vogtų telefonų importo ir eksporto mažinimo.

„Prieš išsimokėtinai parduodami telefonus atliekame daugybę saugumo procedūrų, o nustatę sukčiavimo atvejus visada kreipiamės į teisėsaugą, tačiau svarbiausią vaidmenį vis dar vaidina pirkėjo budrumas. Labai svarbu suvokti, jog naujų įrenginių nelogiškomis kainomis niekas be reikalo nepardavinėja, todėl jų pirkimas visada bus rizikingas. Tad prieš priimant sprendimą tarp pirkimo iš oficialaus pardavėjo ir skelbimų, vertėtų įvertinti, kiek svarbu, kad telefonas staiga nenustotų veikti išvykus į tolimą kelionę ir kiek kainuos mūsų laikas, aiškinantis galimo nusikaltimo kaltininkus. Galbūt kur kas geresnis sprendimas ramybę ir taupymą suderinti operatoriaus salone įsigyjant atnaujintą prietaisą?“, – svarsto V. Bučinskas.

Apsisprendus rizikuoti ir telefoną pirkti antrinėje rinkoje, specialistas rekomenduoja pirmiausia patikrinti jo IMEI kodą www.manoimei.lt duomenų bazėje. Kita vertus, svarbu turėti omenyje, kad dėl minėto skolos susikaupimo laikotarpio „švari“ įrenginio „tapatybė“ tikrinimo laikotarpiu ateityje dar negarantuoja laimingo pirkinio, tad iš pardavėjo reikėtų papildomai reikalauti pirkimo dokumentų, kuriuose matytųsi visa, o ne dalinė, sumokėta suma. Tuo metu, siekiant dar didesnio saugumo, apsimoka rinktis bent metus naudotą egzempliorių – jei jis nėra blokuotas, egzistuoja didesnė tikimybė, kad nepapulsite į sukčių pinkles.