Pasaulinė interneto stebėsenos organizacija „NetBlocks“ ką tik pranešė, kad šiandien Turkijoje visos šalies mastu apribota prieiga prie socialinio tinklo „Twitter“. Incidentas kilo po to, kai internete pasirodė valdžią kritikuojančios žinutės dėl per mažai dedamų pastangų neseniai kilusio žemės drebėjimo padariniams spręsti. Nors oficialaus pareiškimo Turkijos valdžia nepateikė, ji anksčiau buvo išreiškusi nuogąstavimus, kad internete sklinda per daug dezinformacijos dėl gyvybes nusinešusios tragedijos.

„Oficialaus Turkijos valdžios pareiškimo dėl incidento dar nematyti. Vis tik nerimą kelia faktas, kad šalyje prieiga prie socialinių tinklų ir interneto buvo ribojama ne kartą ir dažniausiai dėl politinių priežasčių ir neramumų. Turint omenyje, kad socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė valdžią kritikuojančios žinutės, šis incidentas galimai susijęs būtent su jomis“, – sako  Gabrielė Račaitytė-Krasauskė, kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ atstovė žiniasklaidai.

Bendrovės tyrimo duomenimis, nuo 2015 m. Turkijoje „Twitter“ buvo apribotas dar 6 kartus. Iš viso šalyje iki šiol fiksuoti 9 interneto ribojimo atvejai – 2 kartus dėl kilusių protestų, 7 – dėl įvairių politinių neramumų.

Pasaulyje pernai nuo interneto cenzūros nukentėjo 4,2 mlrd. žmonių – iš viso fiksuoti 112 interneto blokavimo atvejų 32 valstybėse. Daugiausia incidentų fiksuota Džamu ir Kašmyro teritorijoje – net 24. Dar 11 buvo įvykdyta Irane, 10 – Indijoje. Taip pernai Azija tapo nuo cenzūros labiausiai kenčiančiu kontinentu pasaulyje su 58 incidentais 11-oje šalių.

„Istorija rodo, kad incidentai gali apimti tam tikrus regionus arba visą šalį, gali būti ribojama tik prieiga prie socialinių tinklų, bet gali būti blokuojamas visas namų ar mobiliojo interneto ryšys. Vienos formulės nėra, tačiau dauguma atveju autoritarinės valstybės aktyviai imasi veiksmų siekdamos izoliuoti savo piliečius nuo likusio pasaulio“, – aiškina G. Račaitytė-Kraskauskė.

Tyrimo duomenimis, 32 interneto blokavimo incidentai 16 šalių vyksta dar ir šiuo metu, nors prasidėjo prieš ne vienerius metus. Tarp ilgiausių – 2009 m. prasidėjęs socialinių tinklų „Facebook“ ir „YouTube“ ribojimas Irane, „YouTube“ užkardymas Turkmėnistane, taip pat – pastarųjų platformų ir „Twitter“ blokavimas Kinijoje. 

Iš visų socialinių tinklų „Facebook“ tapo 2022-ųjų metų dažniausiai autoritarinių valstybių apribojama platforma. Nuo 2015 metų 46% pasaulio populiacijos patyrė valstybinę „Facebook“ cenzūrą.

„2022 metais matėme, kaip pasaulio valstybės blokavo prieigą prie interneto bei kitų komunikacijos kanalų siekdamos užtildyti visuomenę bei žurnalistus. Šiandien laisva prieiga prie interneto yra esminė žmogaus teisė, todėl yra svarbiau nei bet kada fiksuoti masinius cenzūros atvejus bei ieškoti būdų ir vėl prijungti paveiktus žmones prie interneto“, – teigia Alp Toker, globalios interneto cenzūros stebėjimo organizacijos „NetBlocks“ vadovas.

Bendradarbiaudama su „NetBlocks“, bendrovė „Surfshark“ kuria pasaulinės interneto cenzūros incidentų sekimo įrankį. Jį galite rasti https://surfshark.com/research/internet-censorship