Vasario 7 dieną jau 20 kartą minima „Saugesnio interneto diena“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinant saugesnį naudojimąsi internetu. Kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys, 2022-aisiais iš Lietuvos gyventojų ir įmonių sukčiai išviliojo beveik 12 mln. eurų, tad svarbu atpažinti bei gebėti apsisaugoti nuo virtualių finansinių apgavysčių. 

Anot Manto Užupio, „Tele2“ IT saugumo eksperto, finansinis sukčiavimas gali būti įvairių formų ir mastelių, o kai kurie iš jų iš pirmo žvilgsnio net neatpažįstami kaip apgavystės. Anot jo, vartotojai turi visus įrankius ir priemones, kuriais gali pasirūpinti savo asmens duomenų ar lėšų saugumu, tačiau svarbu neprarasti ir budrumo.  

Sukčių daromas spaudimas 

Kaip pasakoja M. Užupis, bene labiausiai sukčių pamėgtas apgavystės būdas – „fišingas“ (angl. „phishing“), kai atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės ar laiškai, kuriais siekiama išvilioti prisijungimus arba patvirtinti apgaule atliekamus pavedimus. LBA duomenimis, per 2022-uosius fiksuota 3500 tokių atvejų – 3 kartus daugiau nei metais prieš tai. Eksperto teigimu, sukčiai bando apsimesti banko, teisėsaugos ar kitos žinomos institucijos atstovais bei imituoti realias situacijas – pranešdami apie kilusius nesklandumus arba išskirtinius pasiūlymus. 

„Svarbu atsiminti, kad banko darbuotojai ar paslaugų teikėjai niekada neprašo klientų veikti greitai, nurodyti svarbių prisijungimų ar bendrauti per žinučių programas. Vartotojai sukčiavimą gali atpažinti iš esminių požymių, kaip manipuliacija ir spaudimas – įspėjama, kad banko sąskaita uždaryta arba turite greitai atsiimti laimėjimą, tad reikia įvesti duomenis nurodytoje svetainėje. Suklastotame tinklapyje pateikiami laukeliai, kuriuose suvedus savo informaciją arba atlikus pavedimą, pinigai keliauja tiesiai į sukčių rankas“, – aiškina M. Užupis. 

Ragina neprarasti budrumo

Ekspertas pataria vartotojams neskubėti pateikti savo duomenų ar atlikti pavedimų, pirmiausia, reikėtų patikrinti informaciją bei įsitikinti nuorodos ar svetainės saugumu. M. Užupis įspėja būti itin atsargiems, dalinantis bet kokio pobūdžio informacija socialiniuose tinkluose ar viešo naudojimo kompiuteriuose, kadangi įsilaužėliams tai yra tiesiausias kelias juos pasisavinti. 

„Apgaulinguose laiškuose ar SMS žinutėse paprastai pateikiamos nuorodos į suklastotus tinklalapius, kurie yra beveik identiški tikrajai svetainei, todėl būkite labai atsargūs, kokias nuorodas spaudžiate. Eidami į įmonės svetainę, įveskite adresą naršyklėje ranka, tačiau nekopijuokite jo tiesiai iš žinutės, nes tai gali būti svetainės kopija.  Budrumo reikėtų neprarasti ir pačioje svetainėje – svarbu atkreipti dėmesį, ar adreso pavadinime yra „https:“ bei maža pakabinama spyna. Patikrinkite, ar nurodyti kontaktiniai duomenys, privatumo sąlygos ar vartotojų atsiliepimai. Norėdami apsaugoti savo prisijungimo informaciją nuo vagystės, sukurkite tvirtą slaptažodį, unikalų kiekvienai paskyrai, ir įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą, kai tik jis siūlomas“, – pataria jis. 

Papildomi įrankiai saugumui užtikrinti

M. Užupis tikina, kad apsisaugoti nuo tokio pobūdžio atakų patiems vartotojams gali būti sudėtinga, tad rekomenduojama naudoti specialius įrankius, kaip antivirusinė programa ar operatorių siūloma saugumo paslauga. Anot jo, antivirusinė ne tik aptinka virusus, bet ir blokuoja tam tikras svetaines, o interneto apsaugos paslauga be papildomų veiksmų leidžia apsisaugoti nuo kenkėjiškų puslapių ar nelegalaus turinio. 

„Kibernetinio saugumo produktą gali pasiūlyti ir „Tele2“ – jis ne tik identifikuoja netikras el. parduotuves ar suklastotus e. bankininkystės puslapius, bet ir suteikia tėvų kontrolės bei turinio filtravimo galimybes. Aptikus neleistiną svetainę, įrankis praneša, kad toks puslapis neegzistuoja ir užkerta kelią duomenų pateikimui. Naudojantis šia paslauga, taip gal galima matyti ir išsamią informaciją apie visus saugumo incidentus“, – aiškina M. Užupis.