Login to your account

Username *
Password *

Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia

By Telia Gruodis 28, 2022 31

Įsikėlus į naują būstą ar atėjus laikui atnaujinti namų interneto paslaugos sutartį, neišvengiamai tenka spręsti klausimą, kokios spartos ryšį pasirinkti. Deja, operatorių svetainėse pateikiami megabitų ar gigabitų per sekundę skaičiai eiliniam vartotojui dažnai kalba tik skaičiais, o ne kur jie reikalingi. Ekspertai primena, jog namų interneto paieškos neturi priminti loterijos, nes jo spartos poreikius galima nesunkiai išsiaiškinti pagal namuose gyvenančių žmonių skaičių ir jų veiklas.

Prieš keletą metų buvo gajus posakis, kad pasaulyje neegzistuoja toks dalykas, kaip per greitas internetas. Vis dėlto ryšio technologijoms Lietuvoje sparčiai vystantis, jų pajėgumo asortimentas spėjo ne tik pasivyti vartotojų poreikius, bet ir juos pralenkti. Tad nenuostabu, jog pasirinkus netinkamai, neišnaudojami greitaveikos resursai kiekvieno mėnesio pabaigoje gali virsti bereikalingai išmestais pinigais arba atvirkščiai – versti kasdien kęsti diskomfortą.

„Pats paprasčiausias būdas apskaičiuoti minimalią reikalingą namų interneto spartą – gyventojų skaičių padauginti iš 30 Mb/s, tačiau prieš padedant parašą po paslaugų sutartimi vertėtų atsižvelgti ir į tokias būsto gyventojų veiklas, kaip nuotolinis darbas, internetiniai žaidimai ar aukštos kokybės vaizdo įrašų peržiūra. Pastarieji asmeniui numatytos minimalios greitaveikos poreikius, kurie, statistiniais duomenimis, ir taip nuolat auga, gali išpūsti net porą ar daugiau kartų“, – įspėja „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Vienas asmuo, daugiausia laiko praleidžiantis biure

Pasak A. Strolios, ieškant namų interneto vieno gyventojo būstui, žvilgsnis racionaliai krypsta į pigiausius ir mažiausios greitaveikos planus. Juo labiau, kai žmogus didžiąją paros dalį būna darbovietėje, kurioje, tikėtina, yra kokybiškas ir pajėgus internetas. Tokiu atveju turėtų būti svarbu, kad ryšys tiktų laisvalaikio veikloms – leistų sklandžiai naršyti bent jau 10 Mb/s kokybės  ryšio pageidaujančiuose socialiniuose tinkluose, skaityti naujienas ir mėgautis vaizdo transliavimo platformos įrašais, kurių peržiūrai 1080p raiška reikalingas 10 Mb/s, o 4K kokybe – 25 Mb/s spartos internetas.

„Tačiau net ir 30 Mb/s spartą siekiančio mobiliojo interneto kasdienybėje ne visada pakaks. Prireikus prieš skrydį atsisiųsti mėgstamo serialo sezoną, „Spotify“ grojaraštį ar įrenginio programinės įrangos atnaujinimą, tai gali trukti ilgiau ir nepalikti spartos išteklių kitoms tuo metu atliekamoms internetinėms veikloms. Be to, namuose apsilankius svečiams, kurių prisijungimas prie namų interneto gali trikdyti vaizdo peržiūrą ir kitą ryšiui reiklesnę susibūrimų veiklą. Sakyčiau, jog šiam scenarijui turėtų geriausiai tikti nedidelį rezervą turintis bent 250 Mb/s spartos planas, gebantis susidoroti su kartais išaugančiais vieno gyventojo poreikiais“, – pataria pašnekovas.

Du iš namų dirbantys asmenys

Pandemijos nulemtas nuotolinio darbo bumas daugeliui žmonių praktiškai įrodė, jog iki tol jų kasdienius poreikius tenkinusio namų interneto gali nebepakakti darbinėms užduotims, tą ypač pajuto naudojusieji mobilųjį namų internetą. Anot žinovo, pastarasis turi vieną minusą – jo sparta nėra pastovi ir yra nuolat dalinama kaip tortas visiems tuo metu vietovėje prisijungusiems vartotojams. Todėl piko valandomis norint sklandžiai dirbti ar prijungus keletą įrenginių, gali tekti susidurti su įvairiais strigimais. Turint tai omenyje, jei yra galimybė, keliems viename būste gyvenantiems, o juo labiau dirbantiems, asmenims geriausia rinktis nors ir mažiausios spartos, bet šviesolaidinio interneto planą, kurio sparta visada bus „garantuota“.

„Iš pirmo žvilgsnio, galėtų pasirodyti, jog darbui iš namų ypatingos greitaveikos nereikia. „Zoom“, „Microsoft Teams“ ir „Google Meet“ vaizdo konferencijų programų poreikiai, net ir pasirinkus geriausią kokybę, neviršija 5 Mb/s, o „Slack“ bei el. pašto programos gali komfortiškai veikti net ir su mažesne interneto sparta. Iššūkis namų internetui kyla prireikus iš debesijos talpyklų ar į jas persikelti daugiau atminties užimančius dokumentus, nuotraukas ar redagavimui skirtą vaizdo medžiagą bei tai padauginus iš dviejų. Juo labiau, jei lanksčios darbo valandos vienam iš partnerių, kitam bedirbant, suteikia progą popietę pažiūrėti „YouTube“ arba „Netflix“. Taigi, siekiant apsisaugoti nuo bet kokių nesklandumų dviem iš namų dirbantiems žmonėms rekomenduočiau ne mažesnės, nei 250 Mb/s, spartos planą“, – kalba A. Strolia.

Trijų asmenų šeima, kurioje vaikas žaidžia kompiuterinius žaidimus

Šeimoje atsiradus asmeniui, žaidžiančiam kompiuterinius žaidimus, namų ūkio greitaveikos poreikiai paauga. Didžiausias iššūkis namų internetui, tikėtina, kils vakarais, kai po darbo tėvai norės atsipalaiduoti įsijungdami filmą ar žinias, o jaunėlis, tuo pat metu paruošęs pamokas, pasiners į greitos reakcijos žaidimus ar netgi papildomai nuspręs juos transliuoti tam skirtoje platformoje.

„Telia“ atstovo teigimu, kad nestrigtų aukštos kokybės internetinis žaidimas, reikia maždaug 25-30 Mb/s spartos ryšio, o aukštos kokybės jų transliacijai – dar maždaug 10 Mb/s. Vis dėlto, remiantis profesionalių žaidėjų patirtimi, varžantis ar siekiant e. sporto aukštumų, reikalinga turėti visada prieinamus 100 Mb/s. Tad tokiai šeimai optimalu rinktis 500 Mb/s namų interneto spartą.

Keturių asmenų šeima su mažais vaikais

Tėvams dieną praleidžiant darbe bei turint savarankiškai internetu dar negalinčių naudotis mažamečių, ypač didelė greitaveika nėra reikalinga. Minimalus reikalavimas jai – gebėti atlaikyti keturias skirtingas vaizdo transliacijas, jei vienas iš tėvų nuspręstų įsijungti tinklalaidę „YouTube“ platformoje, kitas – 4K raiškos „Netflix“ serialą, o mažieji – nesusitartų dėl to paties animacinio filmuko. Ekspertas sako, kad šiuo atveju namų ūkiui pakaktų 100-150 Mb/s.

Dideliame name gyvenančios kelios kartos 

Viename būste gyvenant kelių kartų atstovams, galima daryti išvadą, jog internetas kiekvienu paros laikotarpiu patirs tam tikrą apkrovą. Ją sudarys vyresniųjų žiūrima išmanioji televizija, nuotolinio darbo ar mokslo poreikiai, vaizdo transliacijos, klausoma muzika ir tradiciškai iššūkiu internetui tampantys žaidimai.

„Tokiems namams nepatarčiau taupyti interneto spartai, kadangi juose gyvenant daug asmenų, o juo labiau skirtingų kartų, būtų pakankamai sunku sudėlioti naudojimo tvarkaraštį ar suderinti, kad kiti šeimos nariai susilaikytų nuo ryšiui reiklių veiklų, kai tai reikalinga vienam ar kitam asmeniui. Šiuo atveju pats tinkamiausias pasirinkimas turėtų būti 1000 Mb/s (1 Gb/s) arba net 2 Gb/s spartos šviesolaidinis internetas, kuris visais atvejais gebės susitvarkyti su jam tenkančiomis didelėmis apkrovomis“, – apibendrina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Rate this item
(0 votes)
“Logitech G” paleidžia pirmąsias žaidimams pritaikytas į ausis įkišamas ausines: “Logitech G FITS”

„Tele2“ pristato naują kibernetinio saugumo produktą

Išmanusis ėmė veikti lėčiau: pirmoji pagalba jūsų telefonui

Kibernetinio saugumo ekspertai – apie rizikas, naudojantis darbo kompiuteriu namuose, ir rusiškos antivirusinės programos populiarumą

Kibernetinių išpuolių daugėja: ar kyla IT saugumo sektoriaus akcijų kainos?

Saule varomas mobilus ryšys: „Telia“ plečia saulės elektrinių skaičių

Garso turinio platforma „Podimo“ stiprina tarptautinę komandą, augins pajėgumus Lietuvoje

Norintiems praplėsti klausymosi patirtį: 3 garso turinio rekomendacijos

„Samsung Galaxy S23“ pasitinkant: kaip gimė visų laikų sėkmingiausia „Android“ telefonų serija?

Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys: kuo ji išsiskiria iš konkurentų? 

Rūpinatės savo asmens duomenų apsauga – nepamirškite ir telefono numerio

„Bitė“ pasiekė Lietuvos 5G interneto greičio rekordą: net 16 kartų viršija vidutinį interneto greitį

Šiuolaikiniai duomenų centrai: kaip jie kuriami ir vystymo tendencijos

Tyrimas: pernai Lietuvoje nutekintų paskyrų skaičius sumažėjo 80 proc.

Estijos startuolis „Salv“ pritraukė 4 mln. eurų – finansuos kovos su nusikalstamumu platformos plėtrą Europoje

eSIM startavo išankstinio mokėjimo paslaugų segmente: ja jau gali naudotis „Pildyk“ klientai