Spalį jau dešimtus metus iš eilės minime Kibernetinio saugumo mėnesį. Praėjus dešimtmečiui galima pasidžiaugti reikšmingais rezultatais  – Lietuva užima šeštąją vietą pasaulyje pagal 2021 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos sudaryto tarptautinio kibernetinio saugumo indeksą.

Vis dėlto, nebesirūpinti saugumu kibernetinėje erdvėje negalima: praėjusiais metais išaugo neteisėtai pasisavintų duomenų paklausa, o informacinėje erdvėje buvo jaučiama išskirtinė įtampa, rašoma Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) naujausioje apžvalgoje.

„Mes net nesusimąstome, kiek duomenų laikome savo mobiliuosiuose telefonuose. Dėl to bet koks aplaidus žingsnis gali padaryti ne tik asmeninės žalos, bet ir pakenkti darbovietei ar mokymosi įstaigai, todėl būtina periodiškai patikrinti savo paskyrų saugumo nustatymus ir juos atnaujinti“, – sako Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ atstovybės Lietuvoje pardavimų verslui skyriaus vadovas. 

Prisijungti prie viešo „Wi-Fi“ tinklo rekomenduojama papildoma apsauga

Esant viešoje vietoje, kur yra nemokamas belaidis interneto ryšys, pavyzdžiui, kavinėje ar miesto bibliotekoje, norisi prie jo prisijungti, kad nebūtų eikvojami asmeniniai mobilūs duomenys. Toks paprastas veiksmas kitiems tinklo vartotojams gali suteikti galimybę matyti jūsų naudojamo įrenginio ekraną. Negana to, taip atveriamas kelias priešiškiems asmenims užgrobti jūsų sesiją ir apsimesti jumis.

Šios problemos galima išvengti atlikus vieną paprastą veiksmą – įjungus saugaus „Wi-Fi“ režimą.

„Mūsų telefonuose tai galima padaryti tiesiog saugumo nustatymuose, kitu atveju gali būti reikalingos VPN (Virtualaus privataus tinklo) paslaugos. Pasitelkiamos saugumo priemonės užšifruoja jūsų „Wi-Fi“ interneto srautą ir taip padeda išvengti įrenginio sekimo“, – apie saugaus „Wi-Fi“ veikimo principą pasakoja V. Bielinis.

Dėmesys duomenų kaupimo saugumui

Telefonui tapus pagrindine tiek laisvalaikio, tiek darbo priemone, natūralu, kad ten kaupiama daug jautrios informacijos, pavyzdžiui kontaktų ar sveikatos duomenų. Kai kurie žmonės nuotraukų galerijoje laiko net asmens dokumento ar banko kortelės kadrus. Jeigu tokie duomenys nutekėtų, galima sulaukti šantažo, taip pat rizikuojama prarasti santaupas.

Kad taip nenutiktų, V. Bielinis pataria jautrią informaciją laikyti apsaugotuose aplankuose: „Saugiame aplanke gali atsidurti nuotraukos, kurių nenorite rodyti kitiems, telefono kontaktai ar netgi kalendoriaus įvykiai. Juos galėsite pasiekti tik patys, įvedę PIN kodą, slaptažodį ar nustatę biometrinį atpažinimo būdą.“

Tiems, kurie didžiąją dalį duomenų laiko debesų saugyklose, taip pat reikėtų pasirūpinti papildomu saugumu. Pirmiausia reikėtų užtikrinti paskyrų saugumą: pasirinkti dvigubą autentifikavimą, sukurti sudėtingus slaptažodžius, kuriuose būtų didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai ar simboliai. Taip pat verta apgalvoti ir antivirusinių sistemų, kuriomis apsaugomi visi naudojami įrenginiai, naudojimą.

Daug reiškiančios smulkmenos

Nuolat atidėliojamas telefono programinės įrangos atnaujinimas gali tapti silpnąją jūsų duomenų saugumo vieta. Tinkamo laiko atnaujinti telefoną, atrodo, niekada nebus, tačiau telefonų gamintojai ne veltui ruošia naujoves – programišiai nuolat bando surasti programinės įrangos spragų, o gamintojai skuba šiuos pažeidžiamumus šalinti.

„Svarbu įdiegti net ir mažiausius sistemos atnaujinimus, o geriausia tai telefonui leisti atlikti automatiškai. Tai leidžia išmaniaisiais telefonais neaukojant saugumo naudotis ilgiau“, – pastebi V. Bielinis.

Ekspertas rekomenduoja neužsimerkti ir pasirenkant programėlių leidimus. Mechaniškai patvirtinti leidimai gali suteikti prieigą prie žinučių, kontaktų ar buvimo vietos iš pažiūros niekuo neišsiskiriančioms programoms. 

„Įtarimą turėtų kelti tos programos, kurių funkcija nesusijusi su suteiktais leidimais. Pavyzdžiui, kai nekaltai atrodantis nuotraukų redagavimo įrankis kažkodėl pageidauja skaityti jūsų SMS žinutes ir žinoti jūsų buvimo vietą“, – įspėja „Samsung Electronics Baltics“ atstovas.