Pastarosiomis savaitėmis visame pasaulyje žaibiškai plintanti pramoga pasitelkiant dirbtinį intelektą (DI) susikurti savo virtualų herojų ar lėlę (angl. AI doll) nėra toks jau nekaltas žaidimas. Kad sukurtų norimą rezultatą, DI technologijos prašo pasidalinti savo nuotraukomis, taip pat nurodyti asmeninių duomenų. Kur jūsų duomenys nukeliauja toliau ir kas juos naudoja? Tai keli iš klausimų, apie kuriuos siūlo pagalvoti IT saugumo ekspertai.

Pataria saugoti šią informaciją

Į dirbtinio intelekto įrankį įkeliate norimą savo nuotrauką, nurodote, kaip norite būti pavaizduotas, kas jums patinka kasdieniame gyvenime ir voila – už kelių sekundžių matote, kaip atrodo į dėžutę supakuota jūsų lėlė antrininkė. Smagu ir linksma, bet ar sutiktumėte dirbtiniam intelektui atiduoti valdyti savo „Instagram“ ar „Facebook“ paskyrų duomenis? Rezultatas, kaip ir naudojant dirbtinį intelektą pramogoms, toks pats – savanoriškai dalinamės asmenine informacija. Kieno serveriuose ši informacija galiausiai nugula? Ar internetinė erdvė kada nors ją pašalins? Anot duomenų apsaugos įrankius kuriančios įmonės „Surfshark“ informacinių technologijų saugumo vadovo Tomo Stamulio, atsakymas yra „Ne“ arba „Negalime to žinoti“.

„Tačiau tikrai įmanoma, kad informacija, pagal kurią esame lengvai identifikuojami, ateityje bus panaudota prieš mus. Duomenys gali būti nutekinami ir naudojami priešiškai, pavyzdžiui, sukčiaujant ar siekiant prisijungti prie žmogaus asmeninių paskyrų“, – įspėja T. Stamulis.

„Surfshark“ ekspertas primena, kokios informacijos apie save negalima atskleisti dirbtinio intelekto šaltiniams, įskaitant žaidimus ir pramogas. Tai asmens kodas, pilnas vardas ir pavardė, telefono numeris. Prie jautrių ir nedalintinų duomenų priskiriama ir informacija apie vaikus, nepilnamečius giminaičius ar draugus, banko ar finansinių paslaugų teikėjo pavadinimai. Taip pat patariama nesidalinti klinikiniais ar medicininiais duomenimis, atskleidžiant informaciją apie sveikatos sutrikimus, ligas, mat, nutekinimo atveju, tai gali padaryti ekonominės žalos, pavyzdžiui, siekiant įsidarbinti. Galiausiai su mažai patikimais šaltiniais nepatariama dalintis asmeninėmis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kadangi vaizdinė informacija gali būti panaudota klastojant žmogaus pirštų antspaudus ir kitus biometrinius duomenis.

3 žaidimo taisyklės

Paklaustas, ar vertėtų neįsitraukti į greitai plintančias, madingas DI pramogas, „Surfshark“ ekspertas teigia, kad svarbiausia yra žinoti, kaip apsaugoti save dirbtinio intelekto ir interneto erdvėse ir pateikia 3 esmines taisykles, kurių verta laikytis.

„Pirma, įsitikinkite, kad jūsų paskyra, su kuria dalyvaujate DI žaidimuose, yra stipri ir saugi. Tai reiškia, jog tiek kompiuteryje, tiek telefone turite įdiegtą VPN apsaugą naršymui, paskyra yra apsaugota stipriu slaptažodžiu ir su įjungta 2 faktorių autentifikacija“, – atkreipia dėmesį T. Stamulis.

Antra, jungdamiesi prie dirbtinio intelekto žaidimų, pateikite kiek įmanoma mažiau tikrų duomenų apie save ir gyvenamąją vietą. Galiausiai, jei naudojatės DI pramogų programėlėmis, atminkite, kad yra įmanoma, jog jūsų duomenys bus nutekinti. Dėl šios priežasties patartina naudotis tokiais DI įrankiais, kurie nerenka jūsų naršymo istorijos, geriausiai prie DI įrankių jungtis nematomu (incognito) režimu ir ne su pagrindinio savo el. pašto paskyra, o jei yra galimybė, naudotis neprisijungus.

Kaip skaityti privatumo politiką?

Kibernetinio saugumo ekspertai įsitikinę, kad dešimties puslapių ilgio privatumo politikas skaito tikrai retas. O visgi, norint naudotis dirbtiniu intelektu saugiai, derėtų susirasti ir peržvelgti bent jau esminius punktus. Kokie jie?

Ieškokite sąrašo, paaiškinančio, kokie jūsų asmens duomenys bus renkami, pavyzdžiui, vardas, el. paštas, kompiuterio IP adresas.
Įsitikinkite, ar nerenkami jautrūs asmeniniai duomenys, tokie kaip jūsų lokacija, biometriniai duomenys, informacija apie finansus ar sveikatą.
Privatumo politika turi nurodyti, kokiu tikslu naudos jūsų duomenis. Pavyzdžiui, teikti ir tobulinti paslaugas, bendrinti su trečiosiomis šalimis, rinkodaros ar kitais konkrečiais tikslais. Žvelkite įtariai, jei privatumo politikoje įrašytos neaiškios frazės, tokios kaip „naudojama verslo tikslais“ arba „paslaugoms gerinti“.
Peržiūrėkite, su kuo bus dalinamasi jūsų duomenimis. Patikimi šaltiniai gana konkrečiai nurodo trečiąsias šalis ar jų kategorijas, kurioms perduodami duomenys. Abejotino patikimumo šaltiniai apsiriboja abstrakčiomis frazėmis – „informacija dalijamasi su „patikimais partneriais“.
Patikrinkite, ar duomenimis bus dalinamasi tarptautiniu mastu, ypač su šalimis, garsėjančiomis žema asmens duomenų apsauga.
Žinokite, kaip ilgai programėlė ar svetainė saugos jūsų duomenis. Venkite naudotis paslaugomis, įvardijančiomis, kad „duomenis saugos neribotą laiką, nebent ištrinsite anketą“.

Mobiliųjų žaidimų studijos „Estoty Vilnius“ kurtas žaidimas „West Escape“ sulaukė įvertinimo – „LT Game Awards 2024“ apdovanojimuose jis buvo pripažintas geriausiu žaidimu mobiliajam įrenginiui. Jubiliejiniai, jau dešimtieji Lietuvos žaidimų industrijos apdovanojimai vyko kovo 15 dieną Vilniaus Senajame teatre.

Žaidimas „West Escape“ išsiskiria lengvu ir dinamišku valdymu, vizualiai patrauklia aplinka ir įtraukiančiu siužetu, kuris kviečia žaidėjus leistis į nuotykių kupiną kelionę ir įveikti kliūtis, bėgant nuo nematytų priešų bei atskleidžiant senojo Vakarų pasaulio paslaptis. Nuo išleidimo šis žaidimas sulaukė daugiau nei 5 mln. atsisiuntimų visame pasaulyje ir daugiau kaip 76 tūkst. teigiamų atsiliepimų Google Play platformoje.

„Gautas apdovanojimas rodo, kad mūsų komanda nuosekliai juda teisinga kryptimi. Be to, šiųmečiuose apdovanojimuose geriausio žaidimo mobiliajam įrenginiui kategorijoje varžėsi netgi du mūsų kurti žaidimai – nominuotas buvo ir „Raptor Evolution“. „West Escape“ sėkmė dar kartą įrodo, jog Lietuvos kūrėjai gali kurti pasaulinio lygio produktus. Neseniai žengėme ir į žaidimų leidybos sritį, tad ateityje sieksime sėkmės istorijas ne tik kurti patys, bet ir padėti talentingoms komandoms iš Lietuvos ir viso pasaulio“, – sako „Estoty Vilnius“ vykdomasis direktorius Arnoldas Žvinys.

„LT Game Awards“ – svarbiausias kasmetinis Lietuvos žaidimų industrijos renginys, kurį jau 10-tą kartą organizuoja Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija. Jubiliejiniuose apdovanojimuose šiemet išskirtas rekordinis nominacijų skaičius ir ypatinga kategorija – Lietuvos dešimtmečio žaidimas, kuriame varžėsi anksčiau geriausiais pripažinti žaidimai.

Kaip atkreipia dėmesį A. Žvinys, tai – antri metai iš eilės, kai „Estoty Vilnius“ žaidimai pripažįstami geriausiais mobiliems įrenginiams. Pernai šį titulą pelnė jų kurtas žaidimas „Idle Breaker“. Studija taip pat garsėja tokiais pasauliniais hitais kaip „Johnny Trigger“, „Knife Hit“, „Jelly Shift“, „Train Taxi“ ir „House Paint“, kurie yra surinkę šimtus milijonų atsisiuntimų. Iš viso studijos kurti žaidimai turi virš 2 mlrd. atsisiuntimų visame pasaulyje.

Pastaruoju metu „Estoty“ aktyviai vysto ir žaidimų leidybos veiklą, o „West Escape“ tapo vienu sėkmingiausių jų savarankiškai išleistų žaidimų.

„Norime įrodyti, kad Lietuvoje gimstantys žaidimai gali būti ne tik kūrybiški, bet ir komerciškai sėkmingi – pasiekiantys milijonus žaidėjų. Žaidimų leidyba mums tapo natūraliu žingsniu – turime patirties tiek mobiliuosiuose žaidimuose, tiek VR sektoriuje, todėl mielai bendradarbiautume ir su kitomis Lietuvos studijomis, kurios vysto įdomius projektus. Ambicijų nestokojame ir tikimės, kad ateityje ši veikla taps svarbia Lietuvos žaidimų industrijos augimo dalimi“, – pabrėžia A. Žvinys.

Pasak apdovanojimų organizatorių, Lietuvos žaidimų kūrėjai kasmet sparčiai stiprina savo pozicijas tarptautinėje rinkoje, o šių apdovanojimų tikslas – įvertinti ir išryškinti labiausiai kūrybingus, inovatyvius ir pasaulinį potencialą turinčius vietinius projektus. Šiemet konkurencija buvo itin stipri visose 11-oje kategorijų, o nominantai išrinkti iš daugiau nei 40 paraiškų.

Internetiniai žaidimai – neatsiejama daugelio vaikų laisvalaikio dalis. Ir nors daugelis tėvų į šią pramogą žiūri skeptiškai, šeimos psichologė Lina Gudaitė-Berckatienė sako, kad žaidžiant su saiku ir pasirinkant tinkamą žaidimų turinį – jie gali būti ir labai naudingi. Pasak ekspertės, žaidimai gali lavinti vaikų kognityvinius gebėjimus, kūrybiškumą, loginį mąstymą, netgi didinti dėmesingumą, gerinti atmintį, socialinius įgūdžius.

Turi ir psichologinę naudą

Pašnekovė internetiniuose žaidimuose įžvelgia ir  psichologinę naudą. Anot jos, tyrimais įrodyta, kad  internetiniai žaidimai atpalaiduoja, mažina stresą. Sėkmingas virtualių užduočių atlikimas sukelia dopamino, malonumo hormono išsiskyrimą. Be to, žaidimų metu žaidėjai dažnai turi daugiau kontrolės nei realiame gyvenime. Jie gali valdyti situacijas, išspręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai irgi suteikia pasitenkinimo jausmą.

„Svarbiausia pasirinkti tinkamus žaidimus, nes žaidžiant galima ir mokytis. Šiais laikais egzistuoja daugybė edukacinių žaidimų. Be to, dažnas žaisdamas gerina ir anglų kalbos žinias. Žaidimai neretai pasitarnauja ir moksle – vaikai, kurie leidžia savo laisvalaikį žaisdami moka greičiau priimti sprendimus, lavinami jų strateginio mąstymo įgūdžiai, reakcija“, – sako L. Gudaitė-Berckatienė.

Kiek laiko per dieną galima praleisti žaidžiant?

Psichologė pabrėžia, kad svarbiausia, jog žaidimai netaptų pagrindine vaiko veikla. Jo dienotvarkė turi būti tinkamai subalansuota. Vaikams turi būti nustatytas laikas skirtas mokslams, miegui, kitiems hobiams, gyvam bendravimui. Svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo.

„Reikia suprasti, kad nuo internetinių žaidimų šiais laikais nepabėgsi. Anksčiau ar vėliau vaikai su tuo susipažįsta ir apie juos sužino, tad svarbiausia nustatyti žaidimams skirtas valandas ir tinkamai pasirinkti žaidimų turinį“, – sako L. Gudaitė-Berckatienė.

Anot jos, nuo 3-5 m. prie ekranų rekomenduojama praleisti apie 30 min., ne daugiau valandos. Tokio amžiaus vaikams internetiniai žaidimai turėtų būti, kaip papildoma priemonė, skirta tik mokymuisi, bendravimui, pažinimui. 6-12 m. vaikams prie ekranų žaidžiant, žiūrint filmus ar kitaip leidžiant laisvalaikį rekomenduojama praleisti apie pusantros valandos, o vyresniems – 13-18 m. vaikams iki 3 val. per dieną. Žinoma, tarp žaidimų svarbu daryti pertraukas.

Tėvams rekomenduoja prisijungti ir pažaisti kartu

Šeimos psichologė teigia, kad žaidimai dažniems tėvams vis dar atrodo beprasmė veikla, tuščia pramoga, kuri žaloja ar bukina, tačiau toks požiūris, anot jos, yra klaidingas.

„Dažnai nuogąstavimai apie žaidimus kyla iš elementarios žinių, domėjimosi apie žaidimų atnešamas naudas stokos, todėl tėvams siūlyčiau ne smerkti, o prisijungti prie vaikų ir pažaisti kartu. Ypač su mažesniaisiais – tėvai turi būti kuo labiau įsitraukę į jų laisvalaikį. Juolab, kad vaikas nuo mažų dienų turi būti susipažinęs su tuo, kaip bendrauti internete, socialiniuose tinkluose, mokytis žaidimus rinktis sąmoningiau“, – pasakoja psichologė.

Gerinami socialiniai įgūdžiai

Dar vienas pliusas – socialinių įgūdžių gerinimas. Žaidimus galima žaisti dviese ar net komandomis. Pasak psichologės, taip mokomasi išgirsti, išklausyti vienas kitą.

Pavyzdžiui, populiariajame „Fortnite“ žaidime dabar atsirado draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ specialiai sukurtas žemėlapis, kuriame galima atlikti net keturias skirtingas misijas, žaidžiant komandomis iki 4 žaidėjų. Į šį žaidimą galima patekti suvedus kodą 2768-2306-2477 arba žemėlapio pavadinimą „Balcia Mega Mansion“ ir įtraukti visus savo šeimos narius.

Kaip teigia L. Gudaitė-Berckatienė, žaidžiant kartu su tėvais įžvelgiamas ir auklėjimo aspektas. Vaikai stebi, kaip tėvai reaguoja, sprendžia įvairiausias situacijas, iškilusius iššūkius. Anot jos, laikas kartu, kuria saugumo jausmą, stipresnį tarpusavio ryšį, pasitikėjimą, galimybę atsiskleisti, atsipalaiduoti.

Vaizdo žaidimų kūrimo kompanijos „Wargaming“ sėkmė „XP Boost“ renginiuose buriant, pritraukiant ir galiausiai įdarbinant geriausius žaidimų industrijos talentus sulaukė tarptautinio įvertinimo. Prestižiniuose ryšių su visuomene ir komunikacijos apdovanojimuose „Golden World Awards for Excellence“ ši iniciatyva buvo pripažinta geriausiu ryšių su bendruomene projektu.  

Lietuvoje vis dar kartais klaidingai manoma, neva, žaidžiant kompiuterinius žaidimus tik švaistomas laikas. Anaiptol. Pasirodo, tokia veikla gali padėti greičiau susirasti norimą darbą. Net 56 proc. pasaulio darbdavių, ieškodami talentų, atkreipia dėmesį į įgūdžius, kuriuos potencialus darbuotojas galėjo įgyti žaisdamas kompiuterinius žaidimus, rodo „ManpowerGroup“ duomenys. „Gebėjimas mąstyti strategiškai, efektyviai dirbti komandoje, kūrybiškumas, inovatyvumas – tai, ko iš būsimų darbuotojų tiksi darbdaviai. Šiuos įgūdžius žmonės vis dažniau išsiugdo žaisdami kompiuterinius žaidimus“, – teigia Evelina Latyšovič, globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė.

Šiais laikais daugiau nei 80 proc. interneto vartotojų žaidžia kompiuterinius žaidimus, rodo  „ManpowerGroup“ duomenys. Pastarieji padeda išmokti valdyti naujausias technologijas, nes jos greičiausiai įdiegiamos būtent kompiuterinių žaidimų srityje. 

„Darbo rinkoje vis didesnę reikšmę įgauna metavisatos, virtualios realybės ir DI įrankių išmanymas. Čia labiausiai pasikaustę yra būtent kompiuterinius žaidimus įvaldę asmenys. Jie jau dabar žino, kas yra ir kaip veikia metavisatos avatarai, kurie artimiausiu metu turėtų tapti nauja verslo susitikimų forma – su kolegomis dažniau pasimatysime net ne nuotoliniuose vaizdo skambučiuose, bet virtualioje realybėje. Metavisata – tai interneto erdvė, kurioje žmonės gali susitikti, bendrauti, o atsijungus – išsaugoti šią aplinką, ko, pavyzdžiui, negalima padaryti „Teams“ ar „Zoom“ platformose“, –  teigia E. Latyšovič. 

Šiuo metu darbo rinkoje labiausiai geidžiami talentų įgūdžiai yra lyderystė, gebėjimas dirbti komandoje, komunikabilumas, kūrybiškumas, kritinis mąstymas. Vis dėlto, ekspertė pastebi, kad kai kurie darbdaviai dar vis nežino, kad visomis šiomis savybėmis dažniausiai pasižymi būtent kompiuterinius žaidimus įvaldę asmenys. 

„Siekdami pergalių, žaidėjai privalo imtis greitų problemų sprendimo veiksmų, pasitelkti strateginį mąstymą, komandiškumą  ir itin dažnai net kūrybingumą“, – teigia E. Latyšovič.

Anot jos, tokie dėlionių ir viktorinų kompiuteriniai žaidimai kaip „StarCraft“, „Civilizacija“ reikalauja ir reakcijos, ir apgalvotos ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės strategijos, lenktynių – „World of Warcraft“ (žaidėjai turi savo avatarą, kurį įvairiais būdais tobulina) – reikalauja koordinuoto bendradarbiavimo su kitais žaidėjais, „Mario Kart“ ugdo žmonių gebėjimus greitai priimti sprendimus, planuoti laiką bei tinkamai jį išnaudoti. 

„Šie įgūdžiai puikiai pritaikomi gamybos ir mašinų operatorių, kokybės kontrolės technikų, sandėlių bei statybų specialistų darbo kasdienybėje. Be to, virtualioje realybėje galima išmokti skirtingų bendravimo stilių ar net kalbų. Pavyzdžiui, „Second Life“ vartotojai, žaisdami kuria įvairias savo asmenybes. Tai jiems padeda išmokti pritaikyti savo pokalbio ir elgesio stilių atsižvelgiant į esamą situaciją. Tokie įgūdžiai naudingi administracinių padėjėjų, finansų analitikų bei klientų aptarnavimo vadovų pareigas užimantiems specialistams, kuriems kasdien tenka bendrauti su daugybe įvairių žmonių“, – sako E. Latyšovič.

Ateityje darbe žaisime 

Žaidybinimas – sparčiai populiarėjanti sąvoka, kuri aktuali ne tik kompiuterinių žaidimų kontekste, bet ir darbo rinkoje. Pasak ekspertų, žaidybiniais elementais siekiama stiprinti darbuotojų motyvaciją bei įsitraukimą į jų kasdienį darbą. Tokiu būdu norima didinti komandos produktyvumą ir gerinti verslo našumą.  

„Kompiuteriniai žaidimai vilioja žmonės ne vien tik dėl įdomių bei įtraukiančių siužetų, bet ir dėl laimėjimo atveju pasiekiamo pasitenkinimo jausmo. Pergalė – tai yra tai, kas džiugina kompiuterinius žaidimus laisvalaikiu žaidžiantį žmogų. Būtent tokio paties jausmo – pasitenkinimo laimėjus – talentai siekia ir darbovietėje“, – įsitikinusi ekspertė.

Kas antras Y ir Z kartos atstovas šiuo metu savo darbovietėje jaučiasi neįvertintas. Net 79 proc. jų teigia, kad didesnis vadovų pripažinimas paskatintų jų pasitenkinimą darbe ir motyvaciją, rodo „ManpowerGroup“ duomenys.

„Žaidybiniai elementai darbe – tai, kas gali padėti darbdaviams lengviau įtraukti savo talentus į kasdienius procesus ir padidinti atliekamų darbų efektyvumą. Net 89 proc. „ManpowerGroup“ atlikto tyrimo metu apklaustų respondentų teigė, kad žaidybinių elementų dėka jie darbe jautėsi produktyvesni ir laimingesni. Kaip tai galėtų atrodyti praktikoje? Pavyzdžiui, sandėlyje mechaninius darbus atliekantys asmenys galėtų naudoti virtualios realybės įrangą, kurios pagalba už atliekamas užduotis jiems būtų skiriami taškai, tarsi vaizdo žaidime“, – teigia E. Latyšovič.

Žaisim, kad rastume talentus 

Specialistė taip pat pasakoja, kad žaidybinių elementų pasitelkimas gali padidinti tikimybę rasti tinkamą kandidatą. 

„Tradicinis įdarbinimo procesas su struktūruotu pokalbiu turi 50 proc. tikimybę rasti tinkamą darbuotoją. O štai integravus žaidybinį vertinimą, kandidatai į pokalbį labiau įsitraukia bei atsiskleidžia kaip asmenybės. Todėl šis rodiklis išauga iki 80 proc. Be to, darbuotojai, kuriems rengiami sužaidybinti mokymai, sako, jog mokydamiesi jie jaučiasi labiau motyvuoti bei produktyvūs (83 proc.), o tie, kuriems rengiami įprasti mokymai (61 proc.) – neproduktyvūs“, – žaidybinių elementų integracijos į kandidatų paieškos ir mokymosi procesus aiškina E. Latyšovič.  

„ManpowerGroup Employment Outlook Survey“ 2023 m. atlikto tyrimo metu apklausta virš 40 tūkst. darbdavių ir darbuotojų iš 41 pasaulio šalies, siekiant įvertinti jų požiūrį į kompiuteriniuose žaidimuose įgaunamus ir darbo rinkoje pritaikomus gebėjimus. Plačiau apie tyrimą ČIA.

Koks jausmas žaisti savo kurtą žaidimą su žaidimų konsole „Playstation 5“ patogiai įsitaisius namuose ant sofos? „Nuostabus“, – sako lietuvis Martynas Cibulis, „CodeAcademy Kids“ dėstytojas, sukūręs žaidimą „Ready, Steady Ship!“, išleistą visose didžiosiose žaidimų platformose. 

Kaip pasakoja pats dėstytojas, prie rizikingo projekto tekdavo dirbti po darbo, kartais ir naktimis, nesitikint, kad iš to kažkas išaugs. Vis dėlto užsispyrimas ir užsidegimas vedė į priekį, kol pats save sugebėjo įtikint, kad tai, prie ko dirba naktimis, gali virsti sėkmingu žaidimu. Galiausiai, programuotoju dirbęs kūrėjas metė darbą ir dabar gali pasigirti išpildęs savo svajonę. Jo kurtas žaidimas „Ready, Steady, Ship!“ yra prieinamas didžiausiose kompiuterinių žaidimų platformose: „Steam“, „PlayStation Store“, „Microsoft Store“ ir „Nintendo eShop“.

„Dabar juokinga net pagalvojus, kai galiausiai vieną dieną atėjau į darbą ir pranešiau, kad aš išeinu kurti žaidimą…“ – sako jis.

Tiesa, kiek M. Cibulis prisimena, kurti žaidimus ir vadinti save žaidimų kūrėju svajojo dar nuo mokyklos. Tačiau, pasak jo, sukurti kompiuterinį žaidimą tikrai nėra paprasta, juolab būti pastebėtam didelių pasaulinių leidėjų. 

„Dar vaikas labai domėjausi žaidimais bei jų kūrimu, tačiau tokių būrelių, stovyklų ir po mokyklinių veiklų tuomet nebūdavo. Visko teko mokytis bei atrasti savarankiškai, kas iš tiesų nėra labai efektyvu, norint išmokti programuoti. Šiais laikais, ypač Lietuvoje, žaidimai bei jų kūrimas užima vis didesnę dalį IT sektoriuje, tačiau norint patekti į šią sferą reikia turėti nemažai sugebėjimų, praktikos, žinių bei motyvacijos. Norint užsitvirtinti darbo vietą šioje rinkoje, reikia pradėti domėtis bei rinkti žinių bagažą nuo kuo jaunesnio amžiaus. Manau, kad moksleiviams vasaros būreliai – puiki pradžia“, – įsitikinęs žaidimų kūrėjas.

„CodeAcademy Kids“ vasaros būreliai vaikams gali tapti būtent viena iš tokių vietų, kur vaikai gali mokytis programuoti, ateityje patekti į IT ar žaidimų kūrimo sferą ar kūrybiškai praleisti laiką. Akademija siūlo net tris, pagal skirtingo amžiaus vaikų ir moksleivių poreikius suformuotas, stovyklas. 

Pirmoji stovykla yra skirta jauniausiems akademijos moksleiviams – vaikams nuo 9 iki 11 metų. Šis būrelis skirtas moksleiviams, norintiems išmokti sukurti trečiojo asmens žaidimą, kuriame pačių sukurtoje aplinkoje kovos su priešais. Būrelio metu mokiniai žaidimus kurs naudodami žaidimų kūrimo platformą „Unity“ ir naudotis „Assets Store“, kur ras papildomų komponentų savo žaidimų aplinkai. 

Antrieji kursai yra skirti 11-13 metų moksleiviams, norintiems išmokti kurti 2D žaidimą. Sudėtingus uždavinius vaikai mokysis spręsti naudodami „Chat GPT 3.5“ dirbtinio intelekto įrankį. 

Trečiasis būrelis skirtas vyresnių – 13-16 metų –  klasių moksleiviams. Mokymų metu vaikai mokysis kurti el. parduotuvę. Svetainės kūrimo metu mokiniai išmoks išsirinkti geriausią domeną, dirbti su „Wordpress“. Taip pat būrelio metu vaikai susipažins su svetainės optimizavimo paieškos variklių (SEO) bei „Facebook“ ir „Instagram“ marketingo subtilybėmis.

Elita Kolpakaitė, „CodeAcademy Kids“ direktorė, pataria renkantis programą savo vaikui, atsižvelgti į kelis veiksnius: „Pirmiausia, pasitikrinkite, ar programa yra pritaikyta jūsų vaiko amžiui. Taip pat verta pasidomėti, kokios programavimo kalbos ar įrankiai bus naudojami programoje ir ar jie atitinka jūsų vaiko ir jūsų lūkesčius arba ateities siekius.“

Tiesa, nebūtina eiti tokiu pačiu keliu kaip M. Cibulis ir siekti tapti žaidimų kūrėju. Pasak akademijos direktorės, šie būreliai yra pritaikyti vaikų poreikiams ir gebėjimams, todėl užtikrina efektyvų ir įdomų mokymosi procesą, galimybę susirasti draugų. Be to, tai puiki galimybė įgyti naujų žinių arba jas praplėsti, pavyzdžiui, matematikos. 

„Programavimas skatina loginį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius, kurie yra būtini ir matematikoje. Be to, daugelis programavimo užduočių reikalauja matematinių sąvokų taikymo, todėl programavimo mokymasis gali padėti stiprinti ir plėtoti matematinius gebėjimus“, – sako E. Kolpokaitė.

Mokymai vyks nuotoliniu būdu – nustatytą valandą į virtualią pamoką vaikai prisijungs tiesiog internetu. Kiekviena programa sudaryta iš 10 pamokų, kurios vyksta kartą per savaitę po 1.30 val. Taigi, iš viso programa užtrunka 15 valandų. Numatoma būrelių pradžia – birželio pabaigoje. 

Registruotis galima ČIA.

Pasaulinių tyrimų duomenys rodo, kad išmanusis telefonas šiuo metu yra populiariausia žaidimų platforma. Mobilieji žaidimai prieinami kiekvienam išmaniojo telefono savininkui, o sau tinkamą žaidimą iš itin plačios pasiūlos gali rasti kiekvienas. Žaidimų ekspertai, „Samsung“ ambasadoriai Lietuvoje aptaria pagrindinius žaidimų išmaniuoju telefonu privalumus ir dalijasi savo TOP penkiais šiuo metu prieinamais mobiliaisiais žaidimais.

Nenusileidžia kompiuteriniams 

Žaidimų ekspertai ir „Samsung“ ambasadoriai Lietuvoje „Edvisss“ ir Simas Anužis, žaidėjų bendruomenei žinomas „Svarbeuse dariti“ pseudonimu, tvirtina, kad šiais laikais išmaniuosiuose telefonuose esantys žaidimai nė kiek nenusileidžia kompiuteriniams. 

„Mobilieji žaidimai stipriai pakeitė visą žaidimų industriją. Šiuo metu jie smarkiai patobulėjo ir savo kokybe bei raiška prilygsta kompiuteriniams. Nors pats daugiausiai žaidžiu pastaruosius, iš savo sekėjų vis dažniau sulaukiu klausimų, ar neplanuoju pradėti mobiliųjų žaidimų transliacijų – vadinasi, susidomėjimais tokiais žaidimais tik didėja“, –  sako S. Anužis. 

„YouTube“ turinio kūrėjas „Edvisss“ tikina, kad mobiliųjų žaidimų kokybei didelės įtakos turėjo vis galingesniais tampantys išmanieji telefonai. 

„Dėl vis galingesnių išmaniųjų telefonų mobiliųjų žaidimų vizualinė pusė tapo itin stipri. O tai pritraukia dar daugiau vartotojų. Juk yra daug žaidėjų, kuriems svarbi estetika, grafika, ryškios spalvos“, – teigia turinio kūrėjas. 

Tai, kad vizualinė žaidimų pusė – svarbu, pritaria ir S. Anužis. „Tiems žaidėjams, kuriems rūpi konkurencija ir pagrindinis jų tikslas – laimėti prieš savo varžovus, vizualinė žaidimų pusė nėra itin svarbus aspektas. Tačiau stebint spartų žaidimų grafikos tobulėjimą kompiuterinių, konsolinių žaidimų kategorijose, vartotojai vis dažniau tikisi aukštos kokybės žaidžiant išmaniuoju telefonu. Aš, kaip ir didžioji dalis žaidėjų, esu iš tų, kuriems vizualiniai sprendimai – itin svarbūs“, – pabrėžia žaidimų ekspertas. 

Žaidžia visur – net žvejyboje 

Žaidimų industrijoje žinomi kūrėjai tvirtina, kad mobilieji žaidimai turi ir dar vieną didelį pliusą. Skirtingai nei kompiuterinius ar konsolinius – mobiliuosius žaidimus galima žaisti bet kur ir bet kada. Lėktuve, gatvėje, darbe, ar netgi gamtoje, žvejojant. 

„Lankstumas – didelis mobiliųjų žaidimų privalumas. Tokius žaidimus galima žaisti bet kur, kur veikia mobilusis internetas. Esu sutikęs ne vieną žveją, kuris žaidžia žvejybos metu. Mane tai maloniai nustebino – pats tokioje vietoje žaisti niekada nebūčiau pagalvojęs“, – šypsosi S. Anužis. 

Kalbant apie didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria mobiliųjų žaidimų žaidėjai, „Edvisss“ išskiria net kelis: išmaniųjų telefonų strigimą, perkaitimą ir prastą bateriją.

„Šiuo metu naudojuosi „Samsung Galaxy S24 Ultra”, tad su savo išvardintomis problemomis nesusiduriu. Šis telefonas puikiai pritaikytas žaidimams. Jo ekranas – didžiulis, o 5000 miliamperų telefono baterija tikrai įspūdinga. Neseniai be įkrovimo ir pertraukų žaidžiau ištisas 6 valandas, o pabaigus vis dar buvo likę virš 20 proc. baterijos. Tai mane labai maloniai nustebino“, – pasakoja ekspertas. 

Pasitaiko rizikų

Pradedantiems žaidėjams arba tiems, kurie mėgstamo mobiliojo žaidimo dar nespėjo atrasti, „Edvisss“ pataria nebijoti ieškoti ir eksperimentuoti. Pasak jo, mobiliųjų žaidimų pasirinkimų yra begalė: nuo loginių ir strateginių, iki veiksmo ir fantastinių. Be to, apart žaidimo žanro, pasirinkimą gali nulemti ir žaidimo sudėtingumas – vieni reikalauja gilaus supratimo, laiko bei išlavintų įgūdžių, o kiti, iš esmės paprasti žaidimai, gali padėti dienos eigoje keletui minučių atitrūkti nuo rūpesčių ir „prastumti“ laiką. Visgi, pasak jo, žaidžiant mobiliuosius žaidimus, kaip ir naudojantis bet kokiomis kitomis programėlėmis – svarbiausia išlikti budriems.

„Svarbiausias mano patarimas – atsargiai elgtis su mikrotransakcijomis. Mikrotransakcija – tai nedidelė pinigų suma, kurią žaidėjai gali sumokėti žaidime. Dažniausiai perkant virtualius daiktus ar tam tikras privilegijas. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad žaidžiant leidžiami ne virtualūs, o realūs pinigai. Kad ir kokios nedidelės sumos pasirodytų – mobilieji žaidimai, ypač nemokami, yra pilni mikrotransakcijų. Elgiantis neatsakingai – galite sulaukti netikėtai didelės sąskaitos“, –  teigia „Edvisss“.

O jeigu norite išbandyti labiausiai ekspertų pamėgtus žaidimus – jie dalijasi savo mobiliųjų žaidimų TOP penketukais. 

„Svarbeuse dariti“ TOP 5:

1. Call of Duty: Mobile 
2. PUBG Mobile 
3. Brawl Stars 
4. MINECRAFT 
5. Where's My Water?

„Edvisss” TOP 5:

1. Call of Duty: Mobile
2. Roblox
3. PUBG Mobile
4. Asphalt 9: Legends
5. Brawl Stars

Baltijos šalių jaunimo medijų ir informacinio raštingumo gebėjimai bus ugdomi pasitelkiant kompiuterinį žaidimą „Dezinformacijos medžioklė“. Šį interaktyvų įrankį, sukurtą su tarptautinės kompanijos „Google” parama, jau išbandė ir Vilniaus mokytojai.

Lietuvoje jau 9-tą kartą išrinkti geriausi praėjusiais metais šalyje sukurti žaidimai. Geriausiu 2023 m. „LT Game Awards 2023“ žaidimu buvo išrinktas kūrėjų „Lazy Bear Game“ žaidimas „Punch Club 2“. Jis taip pat laimėjo dar dvejose – geriausio garso dizaino ir geriausio meninio apipavidalinimo kategorijose. Viso praėjusiais metais Lietuvoje buvo išleista daugiau nei 40 žaidimų asmeniniams kompiuteriams, žaidimų konsolėms ar išmaniesiems įrenginiams.  

Apdovanojimams pristatyti žaidimai šiemet varžėsi 11 kategorijų: geriausias 2023 metų žaidimas, geriausias asmeninių kompiuterių ar žaidimų konsolių žaidimas, geriausias žaidimas išmaniesiems įrenginiams, geriausias stalo žaidimas, geriausias garso dizainas, geriausias meninis apipavidalinimas, geriausias žaidimas vaikams, geriausias „Game Jam“ metu sukurtas žaidimas, apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus industrijai, žaidėjų balso apdovanojimas ir metų nuomonės formuotojas arba formuotoja.

Auganti auditorija ir naujos kategorijos

Kaip teigia vienas „LT Game Awards 2023“ organizatorių ir LŽKA valdybos pirmininkas Rytis Jadzevičius, kiekvienais metais auga žaidėjų kategorija bei apdovanojimus papildo naujos kategorijos. Tarp šių metų naujovių – geriausias žaidimas vaikams, kuriuo išrinktas kūrėjų „Pepi Play“ žaidimas „Pepi Hospital 2: Flu Clinic“. 

„Kasmet stebime įspūdingą kompiuterinių žaidimų industrijos augimą Lietuvoje. Džiugina ne vien didesnis kasmet mūsų šalyje išleidžiamų žaidimų skaičius, bet ir jų pasiskirstymas vis skirtingesnėms kategorijoms. Pavyzdžiui, turime geriausią žaidimą vaikams, geriausią žaidimą asmeniniam kompiuteriui bei konsolei (laimėjo „Star Trek Resuregence“) ar geriausią žaidimą mobiliam įrenginiui (laimėjo „Idle Breaker“). Visose kategorijose netrūko nominantų, o pats apdovanojimų renginys kasmet auga ir savo lankytojų skaičiumi. Kiekvienais metais apdovanojame ir už nuopelnus Lietuvos žaidimų industrijai – šiemet šis apdovanojimas skirtas studijos vienam iš studijos „SneakyBox“ įkūrėjų ir vadovui Liudui Ubarevičiui“, – sako Rytis Jadzevičius. 

Ateityje – tolesnis augimas

Pasak vieno iš „LT Game Awards 2023“ organizatorių, numatoma, kad žaidimų industrija ir toliau augs, o kartu su ja plėsis ir žaidimų ribos. 

„Kiekvienais metais mūsų apdovanojimų komisiją, kurią sudaro įvairūs žaidimų industrijos atstovai, papildo nauji veidai. Šiemet komisijoje turėjome 23 narius, o priklausomai nuo naujų apdovanojimų kategorijų – kasmet pasipildo ir jų skaičius. Pavyzdžiui, pernai, atsiradus atskirai geriausio stalo žaidimo kategorijai, mūsų komisiją papildė vien šios srities profesionalai. Kalbant apie ateitį, prognozės rodo, kad tiek žaidimų industrija, tiek mūsų apdovanojimų kategorijos ir toliau plėsis. Žvelgiant į 2023-2025 m., žaidimų pramonės laukia įdomūs ir permainingi pokyčiai. Tikėtina, kad matysime tolesnį perėjimą prie debesų žaidimų ir virtualios realybės bei toliau augsiančio mobiliųjų žaidimų dominavimo“, – išskiria Rytis Jadzevičius.  

Lietuvos žaidimų apdovanojimai „LT Game Awards 2023“ rengiami su partneriais „Vilnius TechFusion“, „Triniti Jurex“, „Samsung“, „Lietuvos Kultūros Taryba“, „WarGamming“, „Nordcurrent“ ir LRT. 

Visą šių metų „LT Game Awards 2023“ laimėtojų sąrašą galima rasti čia: https://www.gameawards.lt/nominantai/