ekranai

Kovas 13, 2026

Ar mes valdome savo išmaniuosius telefonus, ar jie – mus? Ekranų poveikį prilygina azartiniams lošimams

Išmanųjį telefoną dauguma mūsų tikriname vos tik atsiradus progai – laukdami eilėje, trumpam sustoję gatvėje ar net be jokios aiškios priežasties. Tyrimai rodo, kad telefonus tikriname beveik 100 kartų per dieną. Todėl išmanieji telefonai sparčiai tampa viena dažniausiai naudojamų technologijų žmonijos istorijoje ir neišvengiamai formuoja mūsų kasdienybę.

Technologijų bendrovės „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė atkreipia dėmesį, kad būtent dėl šios tendencijos įvairių įrenginių, ypač išmaniųjų telefonų, ekranų kokybė šiandien tampa ne vien techniniu, bet ir elgseną formuojančiu veiksniu.

Pasak jos, siekiama kurti greitesnius, aiškesnius ir jautresnius ekranus, kurie padėtų vartotojams efektyviau atlikti užduotis ir neskatintų ilgesnio nei būtina buvimo prie ekrano, nes tai gali nulemti įvairius trumpalaikius ar ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus.

Šiandien išmaniuosiuose telefonuose taip pat prieinami technologiniai sprendimai, leidžiantys sąmoningiau valdyti naudojimąsi įrenginiais ir mažinti galimą neigiamą poveikį sveikatai.

„Pavyzdžiui, ekrano funkcijos, skirtos akių komfortui, padeda sumažinti mėlynosios šviesos poveikį – tam gali būti pasitelkiamas nakties režimas (angl. Night Mode) ar akių apsaugos funkcija (angl. Eye Comfort Shield). O prie ekrano praleidžiamo laiko kiekį padeda kontroliuoti naudojimosi programėlėmis limitai, kuriuos kiekvienas varototojas gali nusistatyti pagal savo poreikius“, – teigia E. Tamelytė.

Nuolatinis „scrollinimas“ skatina priklausomybę

Psichikos sveikatos specialistai ir neurologai pastebi, kad nuolatinis naršymas telefone aktyvina dopamino atlygio sistemą – tą pačią, kuri susijusi su azartiniais lošimais ar kitomis priklausomybėmis. Kiekvienas pranešimas, „patinka“ paspaudimas ar naujas vaizdas suteikia trumpą malonumo impulsą, palaipsniui treniruojant smegenis tikėtis nuolatinės stimuliacijos.

Su Pasaulio sveikatos organizacija bendradarbiaujantys specialistai perspėja, kad elgesio priklausomybės gali būti ne mažiau trikdančios nei cheminės priklausomybės.

„Vis dažniau pastebime, jog dalis žmonių telefonais naudojasi ne todėl, kad tai teiktų malonumą ar naudą, bet todėl, kad jų nebuvimas sukelia nerimą. Tai ženklas, kad išmaniųjų telefonų naudojimas, paskatintas sąmoningo pasirinkimo, virsta nevalingu nervų sistemos įpročiu“, – prideda „Samsung“ komunikacijos vadovė.

Akių gydytojai, miego specialistai ir psichiatrai vis dažniau susiduria su problemomis, kurios prieš dešimtmetį dar nebuvo tokios paplitusios. Tarp jų – miego sutrikimai dėl vėlyvo ekranų naudojimo, padidėjęs nerimas, nuolatinis vidinis nerimastingumas, dėmesio koncentracijos sunkumai bei vadinamasis fantominės vibracijos sindromas, kai žmogui atrodo, jog telefonas vibruoja, nors jokio pranešimo nėra.

Siekia ne riboti, o efektyvinti naudojimą
Tiesa, specialistai nekviečia atsisakyti telefonų. Jų žinutė kur kas tikslesnė: svarbu neleisti technologijoms perimti nervų sistemos kontrolės. Būtent čia vaidmenį atlieka konkrečios išmaniųjų funkcijos, pastaruoju metu vis labiau susijusios su dirbtiniu intelektu.

„Kai telefoną tikriname dešimtis ar šimtus kartų per dieną, reikšminga tampa kiekviena sekundė. Tam, kad pavyktų sumažinti ekrano poveikį kasdienėje veikloje, galima pasitelkti balso asistentą – jis leidžia gauti informaciją ar atlikti paprastas užduotis net nepažvelgus į ekraną. Be to, efektyvinti užduočių atlikimą telefonu gali padėti ir įvairios „Galaxy AI“ dirbtinio intelekto funkcijos – nuo žymiai paprastensės paieškos būdų, tokių, kaip pavyzdžiui, „Paieška apibraukiant“ iki patogių straipsnių vertimų, jų santraukų ir daug kitų galimybių – jos sukurtos būtent tam, kad kasdienis naudojimasis telefonu taptų dar sklandesnis, paprastesnis bei greitesnis.“

Kaip pabrėžia E. Tamelytė, technologijų kompanijų tikslas niekada neturėtų būti ilgesnio išmaniųjų telefonų naudojimosi skatinimas. Priešingai – siekis padėti žmonėms greitai atlikti tai, kas būtina, ir grįžti prie gyvenimo už ekrano ribų.

„Mes taip pat netikime, kad sprendimas yra raginti žmones naudotis telefonais mažiau ar jų atsisakyti – ši technologija jau neišvengiamai tapo žmonių kasdienio gyvenimo dalimi. Mūsų tikslas yra maksimaliai mažinti trikdžius naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, kad žmonės galėtų aiškiai matyti, greitai veikti, o sklandžiai atlikus užduotis – ramiai padėti telefoną į šalį“, – teigia „Samsung“ komunikacijos vadovė Lietuvoje Eglė Tamelytė.

Ji priduria, kad atsakingos technologijos šiandien yra ne tos, kurios nuolat reikalauja žmogaus dėmesio, o tos, kurios padeda jį sutelkti į tai, kas iš tiesų svarbiausia.

Įrenginiai

Ar ES ribojimai socialiniams tinklams išspręs vaikų priklausomybę nuo ekranų?

Europos Sąjungoje kelią skinasi iniciatyvos riboti socialinių tinklų prieigą vaikams iki 15 metų. Kol svarstoma priimti reguliavimą visos bendrijos mastu, Danija spalio pradžioje registravo tokio įstatymo projektą, o Prancūzijoje tokio amžiaus vaikai socialiniais tinklais naudotis gali tik su tėvų sutikimu. Julija Markeliūnė, „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė, atkreipia dėmesį, kad reguliavimas yra sveikintinas, tačiau gali būti sunku užtikrinti jo įgyvendinimą.

Pasak Julijos Markeliūnės, išmanieji įrenginiai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau pernelyg intensyvus jų naudojimas gali turėti rimtų pasekmių vaikų emocinei ir socialinei raidai. Kaip pavyzdį ji pamini 2025 m. tyrimą, paskelbtą žurnale „Psychological Bulletin“: vaikai iki 10 metų, daugiau laiko praleidžiantys prie ekranų, dažniau susiduria su emociniais ir elgesio sunkumais.

„Didesnis ekranų naudojimas buvo susijęs su pykčio proveržiais, pasipriešinimu suaugusiesiems, užsisklendimu, nerimu ar žema saviverte. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vaikai, patiriantys emocinį diskomfortą, neretai dar labiau pasineria į skaitmeninį pasaulį – tai veikia kaip būdas pabėgti nuo sunkumų realiame gyvenime. Taip patenkame į užburtą ratą ir užuot išsprendę problemą, dar labiau ją giliname“, – atkreipia dėmesį J. Markeliūnė.

Sunku užtikrinti ribojimų laikymąsi

Reaguodama į augančius perspėjimus dėl socialinių tinklų įtakos vaikų sveikatai ir nepilnamečiams neigiamą įtaką galinčio padaryti turinio, Europos Komisija svarsto riboti socialinių tinklų prieigą nepilnamečiams. Panašias priemones jau įvedė Prancūzija, kur vaikams iki 15 metų socialinių tinklų naudojimui reikia tėvų sutikimo, o šių metų spalio pradžioje tokį siūlymą registravo Danijos premjerė.

Panašios iniciatyvos įgyvendinamos ir už Europos ribų. Australijos parlamentas 2024 m. pabaigoje uždraudė jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis tokiomis platformomis, kaip „TikTok“, „Facebook“ ar „Instagram“. Pasak „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovės, nors toks reguliavimas yra sveikintinas, sunku užtikrinti, kad jo būtų sąžiningai laikomasi.

„Jau dabar matome pavyzdžių, kad norint internete pasiekti nepilnamečiams netinkamą turinį, užtenka paspausti mygtuką, kad turiu 18 metų. Kol dar kuriamas ES skaitmeninės tapatybės dėklės sprendimas, neturime techninės galimybės užtikrinti, kad šios taisyklės nebūtų galima taip paprastai apeiti. Todėl didžiausią įtaką vaikų naudojimuisi socialiniais tinklais ir toliau turi vaiko aplinka: tėvai, mokytojai ir kiti artimieji“, – įžvalgomis dalijasi Julija Markeliūnė.

Svarbu pasiūlyti alternatyvą

Šį rudenį Švedijoje įsigaliojo nauja valstybės parama vaikams ir jaunimui – vadinamoji laisvalaikio kortelė „Fritidskortet“. Šios priemonės tikslas – užtikrinti, kad visi vaikai galėtų dalyvauti įvairiose laisvalaikio veiklose, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties. Ekspertė pabrėžia, kad toks modelis – sveikintina alternatyva griežtiems draudimams, skatinanti vaikus aktyviai leisti laiką ir mažinti ekranų poveikį.

„Tėvai dažnai klausia – ką gali padaryti, kol įsigalios nauji įstatymai ar technologinės priemonės. Pirmiausia – parodyti pavyzdį. Laikas be telefono prie vakarienės stalo, pokalbiai, bendra veikla lauke – visa tai padeda vaikams išmokti, kad ramybė, hobiai, dėmesys ir ryšys su šeima gali būti stipresni už ekranų trauką ir įdomesni už virtualų pasaulį“, – pataria „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė J. Markeliūnė.

Tėvams rekomenduojama apsaugoti namų bevielio interneto tinklą, nustatant skirtingus slaptažodžius šeimos nariams ir svečiams. Taip pat svarbu su vaikais aptarti, kad internete galima rasti netinkamo turinio, todėl svarbu jį atpažinti ir pranešti suaugusiajam. Vaiko išmaniajame įrenginyje galima nustatyti įvairių kontrolės priemonių, pavyzdžiui, ribojančių prie ekrano praleidžiamą laiką ar blokuojančių tam tikrą turinį ar interneto svetaines. Tėvų kontrolės funkcija netrukus pasipildys ir „Telia Safe“ programėlė.

„Technologijos yra puiki priemonė mokymuisi, laisvalaikiui ir bendravimui, tačiau pernelyg daug laiko prie ekranų kenkia dėmesiui, emocijoms ir gebėjimui kurti tikrą ryšį. Todėl žmones ir toliau kviečiame bent valandą per dieną išmaniuosius įrenginius sudėti į „Ryšio dėžę“ ir skirti daugiau tikro dėmesio vieni kitiems. Sveiki įpročiai namuose gali būti net veiksmingesni už įstatymus“, – teigia Julija Markeliūnė.

Žaidimai

Vaikai vasarą leidžia ne kieme, o prie kompiuterio: ekrano laikas išaugo 40 proc.

Vasaros atostogų metu vaikų kasdienybė pastebimai keičiasi – žadintuvai nebetrukdo rytais, pamokų nėra, o laisvo laiko padaugėja su kaupu. Visgi ne visi vaikai šį laiką leidžia lauke su bendraamžiais. Naujausi tyrimai atskleidė, kad per atostogas mokyklinukai prie kompiuterio praleidžia daugiau laiko nei per mokslo metus. „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė pastebi, kad tėvai dažnai klaidingai mano, kad pavojai vaikų tyko tik tamsiuose interneto užkaboriuose. Iš tiesų su neigiamu turiniu vaikai gali susidurti net žiūrėdami iš pažiūros nekaltus vaizdo įrašus ar žaisdami populiarius žaidimus.

Pavojai iš pradžių atrodo nekaltai

Lietuvos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad 14–17 m. paaugliai internete mokyklos dienomis praleidžia vidutiniškai 4,5 val., o laisvadieniais – beveik 6 val. Trečdalis paauglių (29 proc.) internete laisvadieniais būna nuo 5 iki 6 val., o kas penktas (22 proc.) – kone visą „darbo dieną“ – 7–8 val. O Pietų Australijos universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad 9–10 metų vaikai per atostogas prie ekranų praleidžia net 39 proc. daugiau nei per mokslo metus. J. Markeliūnė įspėja, kad išaugęs ekranų laikas tiesiogiai didina galimybes vaikams pakliūti į neigiamos informacijos sūkurį ar net patirti patyčias.

„Tiesa ta, kad pavojai dažniausiai prasideda labai nekaltai – populiariame žaidime, iš pažiūros vaikiškame „YouTube“ vaizdo įraše ar per susirašinėjimą socialiniuose tinkluose. Tai nebėra išskirtinės rizikos zonos – tai vaikų kasdienybė. Ir jei joje nėra suaugusiojo dėmesio ar supratimo, vaikas iš esmės lieka vienas“, – sako J. Markeliūnė.

Tėvų vaidmuo – nepakeičiamas

Siekiant sumažinti vaikų kontaktą su žalingu turiniu internete, tėvams kyla klausimas: kaip užtikrinti, kad laikas prie ekranų būtų kuo saugesnis ir naudingesnis.

Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai, rekomenduoja taikyti paprastą ir lengvai įsimenamą taisyklę „0–1–2–3/4“, kuri padeda tėvams nusistatyti tinkamas ekranų laiko ribas pagal vaiko amžių. Ši taisyklė reiškia: iki 2 metų vaikams ekranų reikėtų visai vengti (0 valandų per dieną); 2–5 metų vaikams rekomenduojama ne daugiau kaip 1 valanda per dieną; 6–10 metų – iki 2 valandų; o vaikams nuo 11 metų ir vyresniems – iki 3 valandų per dieną, išskirtiniais atvejais – iki 4 valandų, įskaitant ir mokymąsi, ir laisvalaikį.

J. Markeliūnė įsitikinusi, kad skaitmeninis saugumas prasideda ne nuo tėvų draudimų, o nuo jų dėmesio ir nuolatinio dialogo su vaiku. Net jei vaikui įdiegtos saugos priemonės ar nustatyti laiko limitai, svarbiausia – kad jis žinotų, jog nutikus kažkam nemalonaus, visada gali kreiptis į tėvus.

„Labai svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus pasakyti ir nejausti baimės būti nubaustu ar apkaltintu. Tik tada jis neslėps problemų ir mokysis atpažinti rizikas. Skaitmeninis pasitikėjimas – tai ne technologija, o ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo“, – sako „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė.

Tėvams rekomenduojama reguliariai domėtis, ką vaikas veikia internete: kokius žaidimus žaidžia, kokius kanalus seka, su kuo bendrauja. Svarbu ne kontroliuoti, o palaikyti atvirą ryšį. Taip tėvai geriau supras vaiko pomėgius ir galės padėti atpažinti rizikas. Ne mažiau svarbus ir pavyzdys – jei suaugusieji patys nuolat įnikę į ekranus, vaikui gali būti sunku suprasti, kodėl jam taikomos ribos.

Kartu su vaikais vertėtų aptarti, kokia informacija yra privati ir ko nereikėtų viešinti socialiniuose tinkluose. Taip pat pravartu kartu peržiūrėti slaptažodžių stiprumą, mobiliojo įrenginio užrakto nustatymus ir aptarti, kaip reaguoti susidūrus su įtartinu turiniu ar žinutėmis.

Saugumo internete galima mokytis per žaidimą

Vis dėlto vien tėvų dėmesio nepakanka. Vaikai turi ir patys išmokti atpažinti pavojus bei suprasti, kaip elgtis įvairiose interneto situacijose. Technologijų bendrovė per pastaruosius metus organizavo saugumo mokymus beveik 4 tūkstančiams vaikų, kuriose jaunieji naudotojai mokomi atpažinti rizikas, suprasti, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis ar netinkamu turiniu, bei kaip atsakingai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis.

„Svarbu, kad saugumas internete nebūtų tik suaugusiųjų pareiga. Vaikai turi gauti aiškius, lengvai suprantamus įrankius ir žinias, kaip patys gali apsisaugoti. Interaktyvūs žaidimai ir mokymai padeda jiems suprasti, kad internete galima susidurti su įvairiais iššūkiais, ir išmokti juos atpažinti bei įveikti“, – teigia J. Markeliūnė,

Vienas iš tokių įrankių – specialus nemokamas žaidimas „Spoofy“, kuriame vaikai praktiškai mokosi atpažinti pavojingas situacijas ir priimti saugius sprendimus. Žaisdami jie įsitraukia į realiomis situacijomis paremtus scenarijus, kuriuose turi pasirinkti tinkamą elgesio būdą – taip saugumo įgūdžiai lavinami natūraliai, žaismingai ir efektyviai.

Technologijų įmonės atstovė primena, kad susidūrus su patyčiomis, bauginimu ar netinkamu turiniu internete, svarbiausia vaikui žinoti, kad jis nėra vienas. Pirmiausia labai svarbu pasikalbėti su tėvais, mokytojais ar kitais suaugusiais, kuriais jis pasitiki. Jei pagalbos nepavyksta gauti iš artimųjų, visada galima kreiptis į „Vaikų liniją“ numeriu 116 111, pranešti apie netinkamą elgesį per karštąją interneto liniją „Švarus internetas“ (www.svarusinternetas.lt), o jei kyla grėsmė sveikatai ar saugumui – nedelsiant skambinti policijai telefonu 112.

Įrenginiai

Ekranų įtaka smegenims: kaip atpažinti, ar jau esate priklausomi?

Užmiegate su telefonu rankoje? Atsibudę ieškote ne stiklinės vandens, o ekrano? Naujausias „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad net 96 procentai žmonių rytą pradeda tikrindami telefoną, o 90 procentų tai daro prieš miegą. Šie skaičiai parodo, kad ekranai užima vis svarbesnę vietą mūsų gyvenime, dažnai be aiškios ribos tarp sveiko naudojimosi ir priklausomybės. Kaip sužinoti, ar ir jūsų įpročiai jau peržengė sveiką ribą? Kaip atpažinti priklausomybę ir ką su ja daryti?

Tyrimo metu išaiškėjo, kad žmonės telefoną naudoja beveik visur ir visada: 72 procentai pasiima jį į tualetą, 69 procentai naršo socialiniuose tinkluose būdami su draugais, o 78 procentai tikrina telefoną pietų ar vakarienės metu. Net ir būnant darbo susitikimuose, 67 procentai žmonių bent kartais patikrina savo telefoną, o beveik pusė netgi vairuodami ima telefoną į rankas.

Pasak „Telia“ Skaitmeninės įtraukties vadovės Julijos Markeliūnės, tyrimo rezultatai puikiai iliustruoja dabartinę visuomenės situaciją: „Šie skaičiai rodo, kad ekranai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Problema kyla tada, kai naudojimasis ekranais tampa nekontroliuojamu įpročiu, trikdančiu mūsų tarpusavio ryšius ir gyvenimo kokybę. Daugelis žmonių net nesuvokia, kad jau išsivystė priklausomybė“, – sako J. Markeliūnė.

Kada ekranai tampa problema

Perteklinis ekranų naudojimas šiuo metu nėra oficialiai pripažinta priklausomybė, tačiau, pasak „Romuvos“ klinikos gydytojo psichiatro ir Skaitmeninės etikos centro eksperto Mindaugo Jasulaičio, ji turi daug bendrų bruožų su cheminėmis priklausomybėmis. Priklausomybė nuo ekranų ypač veikia priekinę smegenų žievę, atsakingą už sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę ir gebėjimą susikaupti.

„Dažnas naudojimasis socialiniais tinklais ar žaidimais apsunkina gebėjimą susikaupti ir priimti racionalius sprendimus. Tai nėra tik vaikų ar paauglių problema – suaugusieji taip pat tampa priklausomi nuo ekranų. Visgi vaikai ir paaugliai yra ypač pažeidžiamos grupės, nes jų smegenys dar tik formuojasi, todėl jiems žymiai sunkiau įvertinti riziką ir atsitraukti nuo ekrano“, – sako M. Jasulaitis.

Nekontroliuojamas naudojimasis ekranais gali turėti rimtų pasekmių. Ilgainiui tai pablogina dėmesio koncentraciją, mažina atminties pajėgumą ir sukelia miego sutrikimus. Žmonės dažnai pastebi, kad jų kantrybė menksta, o gebėjimas atlikti užduotis ar įsitraukti į veiklas prastėja. Ekranai gali tapti ir emocinės sveikatos priešais – jie siejami su padidėjusiu nerimu, depresija bei netgi fiziniais simptomais, tokiais kaip nugaros ar kaklo skausmai.

Dar viena problema – socialinių santykių nykimas. Neretai žmonės, kurie pasineria į ekranus, apleidžia savo pomėgius, draugystes ir šeimos ryšius. Virtualus pasaulis, nors ir suteikia greitą pasitenkinimą, nesukuria ilgalaikės prasmės jausmo.

Kaip atpažinti priklausomybę nuo ekranų?

Kai kurie požymiai, rodantys, kad jūsų įpročiai gali būti probleminiai, gali būti pastebimi ir pačių žmonių. Vienas akivaizdžiausių požymių – laikas, praleidžiamas prie ekrano, sako M. Jasulaitis: „Priklausomybė nuo ekranų tampa akivaizdi, kai žmogus nebesugeba kontroliuoti savo elgesio. Jei matote, kad prie telefono ar kito įrenginio praleidžiate daugiau nei reikalinga, kad vos nubudus pirmiausia tikrinami socialiniai tinklai, jei prieš miegą vietoj poilsio laiko skrolinama po įvairius kanalus – tai rimtas signalas, kad naudojimosi ekranais įpročiai gali būti probleminiai.“

M. Jasulaitis pažymi, kad dar vienas būdingas ženklas – impulsyvūs veiksmai ir sunkumai juos suvaldyti. Socialiniai tinklai, žaidimai ar begalinis naujienų srautas veikia smegenų atlygio sistemą, kuri pradeda reikalauti vis daugiau ir daugiau stimulo. Jei bandymas apriboti, pavyzdžiui, paauglio įrenginių naudojimą sukelia pykčio ar net agresijos protrūkius – tai aiškus signalas, jog susiformavo priklausomybė.

Problemą galima atpažinti ir per socialinę perspektyvą. Jeigu pastebite, kad vis dažniau ignoruojate savo socialinius ar darbo įsipareigojimus, nebedalyvaujate anksčiau mėgtose veiklose ar stengiatės kuo greičiau atsitraukti nuo realybės į virtualų pasaulį, tai gali būti ženklas, kad jūsų įpročiai tapo destruktyvūs. Įsivertinti savo įpročius ir geriau suprasti, ar ekranų naudojimas jau peržengia sveiko balanso ribas, gali padėti paprastas testas, kurį parengė Skaitmeninės etikos centras.

Kaip atsikratyti priklausomybės nuo ekranų

Ką daryti, jei pastebėjote, kad jūsų naudojimosi ekranais įpročiai gali būti probleminiai? Pirmiausia – svarbu suprasti, kad sąmoningas elgesio keitimas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę: „Nėra tokio vaisto, kurio išrašius žmogui norėtųsi mažiau sėdėti prie telefono. Pagrindinė pagalba – mokytis atpažinti savo impulsus ir sukurti sąmoningas ribas. Tai yra tiek kasdieniai sprendimai, tiek viso gyvenimo pokyčiai“, – aiškina M. Jasulaitis.

Fizinė veikla gali būti svarbi pagalbos priemonė. Pasak psichiatro, sportas stiprina priekinę smegenų žievę, atsakingą už impulsų kontrolę – reguliarus fizinis aktyvumas moko disciplinos ir sąmoningų sprendimų priėmimo, o šie gebėjimai gali padėti įgyti daugiau kontrolės ir naudojantis ekranais.

Dar vienas metodas, galintis padėti atkurti smegenų pusiausvyrą, yra vadinamoji „dopamino detoksikacija“. Tai mėnesio ar panašios trukmės laikotarpis, kai žmogus sąmoningai atsisako naudotis socialiniais tinklais, žaidimais ar kitais skaitmeniniais dirgikliais. M. Jasulaičio teigimu, po tokios praktikos smegenyse matomi realūs, teigiami pokyčiai. Visgi ne kiekvienam įmanoma ar net būtina iš karto imtis griežto detoksikacijos iššūkio. Sveikesni įpročiai gali būti pradėti formuoti nuo mažų kasdienių sprendimų, tokių kaip sąmoningai kuriami „be telefono“ laikotarpiai per valgį ar pasivaikščiojimą.

Norintiems labiau kontroliuoti savo ekranų naudojimą ir sąmoningai skirti laiko tikram bendravimui, „Telia“ siūlo paprastą, bet veiksmingą įrankį – „Ryšio dėžę“. Tai specialiai šiam tikslui sukurta simbolinė dėžė, į kurią bent valandai per dieną galima įdėti savo telefoną ir padėti ją į šalį, taip leidžiant sau visiškai atsitraukti nuo skaitmeninių trikdžių. Pasak J. Markeliūnės, „Ryšio dėžė“ veikia kaip priminimas, kad ekranai neturėtų užgožti tikro bendravimo – net jei tai ir tik viena valanda per dieną.

„Telia“ kartu su rinkos tyrimų bendrove UAB Norstat LT atliko tyrimą 2025 m. vasario 10–17 d., apklausdami 500 interneto naudotojų (16–64 m.), turinčių išmaniuosius telefonus.

Technologijos

Technologijų ironija: vaikai nuo ekranų galimai atsitrauks greičiau už tėvus

Socialinių tinklų klestėjimu augusi ir apytiksliai 1997–2012 metais gimusių žmonių karta jau pradeda atsitraukimą iš virtualios erdvės. Vyresniųjų mintyse su išmaniaisiais įrenginiais „suaugę“ Z kartos jaunuoliai turi daugiausia potencialo tapti sąmoningiausiais technologijų vartotojais. Remiantis tyrimų platformos „New Britain Project“ statistika, pusė apklaustųjų gailisi socialiniuose tinkluose praleisto laiko, o net 75 proc. ketina dėti visas pastangas, kad nuo jų apsaugotų savo vaikus. Tad dar vakar kaltinti neatsitraukimu nuo ekrano, jaunuoliai šiandien pradeda rodyti pavyzdį šios priklausomybės pripažinti nenorintiems jų tėvams.

„Perdozavusi“ ekrano dar paauglystėje, Z karta geriausiai suvokia jo žalą. Nenuostabu, kad tarp jaunimo darosi madinga išmaniuosius mainyti į mygtukinius, organizuoti susitikimus be telefonų ir net lankyti specialius skaitmeninio atsiribojimo kursus. Šiuolaikiniai jauni žmonės supranta, kad technologijų perteklius atėmė iš jų kažką nepaprastai žmogiško ir svarbaus – gebėjimą būti čia ir dabar, kurti autentiškus santykius ir išgyventi momentą be poreikio jį dokumentuoti. Todėl pastaruoju metu stebime, kaip gimsta nauja „skaitmeninių vienuolių“ karta, kurie technologijomis naudojasi sąmoningai ir ribotai“, – sako „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.

Jaunuoliai neigia stereotipus

„McKinsey Health“ instituto tyrimų duomenys atskleidžia, kad Z kartos atstovai aktyviau nei kitos kartos stebi ir kontroliuoja savo ekrano laiką. Lyginant su vyresniais respondentais, perpus daugiau 18-24 m. amžiaus asmenų naudojasi skaitmeninėmis gerovės programėlėmis bei skaitmeninės psichikos sveikatos platformomis.

Be to, kaip rodo statistika, reikšminga dalis jaunuolių ekrano laiko ribojimo paslaugas susirado patys, kai tarp jų tėvų ar kitų kartų atstovų šių programėlių pasirinkimas buvo labiau gydytojų ar kitų specialistų pastūmėtas sprendimas. Toks aktyvus noras kontroliuoti savo skaitmeninę patirtį patvirtina didėjantį jaunimo sąmoningumą ir atsakomybę už savo psichologinę gerovę.

Apie tai, kad jauni žmonės nebėra vienvaldžiai piktnaudžiavimo technologijomis lyderiai byloja ir „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas. 53 proc. apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys, o 43 proc. tėvų pripažįsta, kad ribodami vaikų ekranų naudojimą, patys nesijaučia pajėgūs sumažinti savąjį.

„Nėra taip, kad jaunuoliai ėmė ir staiga atsijungė nuo virtualaus pasaulio. Z kartos grupė vis dar pirmauja pagal ekrano laiką per dieną, tačiau jie kur kas geriau suvokia galimas šio reiškinio pasekmes. Jaunuoliai linkę riboti socialiniams tinklams skiriamą laiką, dažnai įsijungia priminimus apie būtinybę padaryti pertrauką ar pasirenka leisti laiką aktyviai, be išmanioj telefono“, – aiškina J. Markeliūnė.

Kodėl laikas be ekranų tampa prioritetu?

Vienas pagrindinių Z kartos noro „atsijungti“ variklių – progresuojantis emocinės sveikatos blogėjimas. Pasak „McKinsey“ tyrimo, per pastaruosius trejus metus tą patyrė net ketvirtadalis šios amžiaus grupės respondentų. Šią problemą paaiškina tai, kad nuo mažumės savo dienas su ekranais leidžiantys Z kartos žmonės pirmieji susidūrė su FOMO (angl. fear of missing out) – baimės kažką praleisti sindromu, kuris tapo vienu didžiausių šiuolaikinių nerimo šaltinių.

FOMO pasireiškia liguistomis mintimis, kad kitur vyksta kažkas vertingesnio, ir baime, kad to niekada jau nebeteks patirti. Socialiniai tinklai šį jausmą ypač stiprina, nes žmonės nuolat mato kitų idealizuotus gyvenimus. „McKinsey Health“ duomenimis, beveik trečdalis Z kartos atstovų nurodo, kad socialiniai tinklai neigiamai veikia jų psichologinę būseną būtent dėl FOMO. Ta pati statistika atskleidžia, kad 32 proc. merginų ir 16 proc. vaikinų iš Z kartos susidūrė su neigiamu socialinių tinklų poveikiu kūno įvaizdžiui.

Šių problemų suvokimas tarp jaunimo paskatino ištisą skaitmeninio atsiribojimo judėjimą. Didžiuosiuose miestuose vis populiarėja „skaitmeninės detoksikacijos“ susitikimai, draudžiantys telefono naudojimą visos veiklos metu. Londone įsikūręs „Logging Off Club“ kas savaitę sutraukia dešimtis jaunų žmonių, kurie nori bent kelias valandas pabūti be ekranų ir užmegzti tikrus santykius. O „City Daze“ organizuoja pasivaikščiojimo turus be išmaniųjų, per kuriuos dalyviai ne tik atranda miestą, bet ir vėl išmoksta būti „čia ir dabar“, be poreikio fotografuoti ir dalintis kiekvienu patirtu momentu.

Jaunimo pamėgtame „TikTok“ galima rasti vaizdo įrašų apie atgijusį jaunimo susidomėjimą senaisiais mygtukiniais mobiliaisiais, kurie tampa ne tik nauju mados aksesuaru, bet ir įrankiu kovoti su vadinamuoju „zombie scrolling“ (begalinio naršymo) reiškiniu. Jis pasireiškia tada, kai vartotojas per socialinių tinklų sieną slenka neturėdamas sąmoningo tikslo kažką sužinoti ir net gerai nesuvokia, ką skaito ar žiūri.

„Nauja mūsų iniciatyva „Ryšio dėžė“ – dar vienas būdas prisidėti prie jaunimo pradėto skaitmeninio atsijungimo judėjimo. Norime padėti šeimoms atrasti būdus, kaip technologijas naudoti sąmoningai, o ne impulsyviai. Ši iniciatyva kviečia bent valandai per dieną atidėti telefoną į šalį, jį paliekant dėžėje, ir iš naujo atrasti tikrą ryšį su aplinkiniais. Susidomėję šia iniciatyva gali „Ryšio dėžę“ nemokamai atsiimti artimiausiame „Telia“ salone visoje Lietuvoje“, – prideda bendrovės atstovė.

Jaunimas – „blaiviausias“ socialinių tinklų požiūriu

Priešingai nei vyresnioji karta, kuri socialinius tinklus dažnai mato tik kaip pramogų įrankį, Z karta į juos žvelgia itin kritiškai. Nors jaunieji augo kartu su „Facebook“, „Instagram“ ir „TikTok“, būtent jie pirmieji pradėjo kvestionuoti socialinių platformų tikslus ir veikimo mechanizmus. „New Britain Project“ apklausos duomenimis, net 66 proc. jaunuolių 16-24 metų amžiaus grupėje mano, kad socialiniai tinklai daro daugiau žalos, nei naudos, ir todėl galimai net trečdaliu rečiau už Y kartą skelbia turinį šiose platformose.

Z karta pirmoji perprato, kad jei produktas nemokamas, vadinasi, prekė esi tu pats. Jie geriau už savo tėvus supranta, kad jų duomenys, nuotraukos ir įrašai nėra privatūs, bet tampa didžiulių technologijų įmonių nuosavybe. Jaunuoliai „TikToke“ garsiai kalba apie tai, jog jų įkeltas turinys „Meta“ platformose naudojamas dirbtinio intelekto apmokymui, o tai gali lemti jų kūrybinių idėjų pasisavinimą ateityje. Tai natūraliai keičia Z kartos santykį su socialiniais tinklais ir iš aktyvių bendruomenės narių juos skatina transformuotis į savotiškus stebėtojus.

„Šiandien matome įdomų paradoksą – karta, kuri socialiniuose tinkluose praleido daugiausiai laiko, į juos žiūri blaiviau ir racionaliau už bet kurią kitą. Todėl be sąmoningo ekrano laiko ribojimo, jauni žmonės aktyviai stengiasi pakeisti ir socialinių tinklų veikimo principus. Pavyzdžiui, „Instagram“ neseniai pradėjo testuoti algoritmų atstatymo funkciją, kuri leidžia vartotojams iš naujo „apmokyti“ sistemą rodyti tokį turinį, kokį jie nori matyti, o ne tokį, kuris skatina socialiniame tinkle praleisti daugiau laiko. Šią iniciatyvą išvydome būtent dėl jaunimo spaudimo. Tokio sąmoningumo, deja, trūksta tėvams, kurie badydami pirštais į savo atžalas, nepripažįsta patys galimai linkstantys į priklausomybę“, – reziumuoja „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.