Login to your account

Username *
Password *

    Vaikai vasarą leidžia ne kieme, o prie kompiuterio: ekrano laikas išaugo 40 proc.

    Vaikai vasarą leidžia ne kieme, o prie kompiuterio: ekrano laikas išaugo 40 proc. Shutterstock

    Vasaros atostogų metu vaikų kasdienybė pastebimai keičiasi – žadintuvai nebetrukdo rytais, pamokų nėra, o laisvo laiko padaugėja su kaupu. Visgi ne visi vaikai šį laiką leidžia lauke su bendraamžiais. Naujausi tyrimai atskleidė, kad per atostogas mokyklinukai prie kompiuterio praleidžia daugiau laiko nei per mokslo metus. „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė pastebi, kad tėvai dažnai klaidingai mano, kad pavojai vaikų tyko tik tamsiuose interneto užkaboriuose. Iš tiesų su neigiamu turiniu vaikai gali susidurti net žiūrėdami iš pažiūros nekaltus vaizdo įrašus ar žaisdami populiarius žaidimus.

    Pavojai iš pradžių atrodo nekaltai

    Lietuvos mokslininkų tyrimas atskleidė, kad 14–17 m. paaugliai internete mokyklos dienomis praleidžia vidutiniškai 4,5 val., o laisvadieniais – beveik 6 val. Trečdalis paauglių (29 proc.) internete laisvadieniais būna nuo 5 iki 6 val., o kas penktas (22 proc.) – kone visą „darbo dieną“ – 7–8 val. O Pietų Australijos universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad 9–10 metų vaikai per atostogas prie ekranų praleidžia net 39 proc. daugiau nei per mokslo metus. J. Markeliūnė įspėja, kad išaugęs ekranų laikas tiesiogiai didina galimybes vaikams pakliūti į neigiamos informacijos sūkurį ar net patirti patyčias.

    „Tiesa ta, kad pavojai dažniausiai prasideda labai nekaltai – populiariame žaidime, iš pažiūros vaikiškame „YouTube“ vaizdo įraše ar per susirašinėjimą socialiniuose tinkluose. Tai nebėra išskirtinės rizikos zonos – tai vaikų kasdienybė. Ir jei joje nėra suaugusiojo dėmesio ar supratimo, vaikas iš esmės lieka vienas“, – sako J. Markeliūnė.

    Tėvų vaidmuo – nepakeičiamas

    Siekiant sumažinti vaikų kontaktą su žalingu turiniu internete, tėvams kyla klausimas: kaip užtikrinti, kad laikas prie ekranų būtų kuo saugesnis ir naudingesnis.

    Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai, rekomenduoja taikyti paprastą ir lengvai įsimenamą taisyklę „0–1–2–3/4“, kuri padeda tėvams nusistatyti tinkamas ekranų laiko ribas pagal vaiko amžių. Ši taisyklė reiškia: iki 2 metų vaikams ekranų reikėtų visai vengti (0 valandų per dieną); 2–5 metų vaikams rekomenduojama ne daugiau kaip 1 valanda per dieną; 6–10 metų – iki 2 valandų; o vaikams nuo 11 metų ir vyresniems – iki 3 valandų per dieną, išskirtiniais atvejais – iki 4 valandų, įskaitant ir mokymąsi, ir laisvalaikį.

    J. Markeliūnė įsitikinusi, kad skaitmeninis saugumas prasideda ne nuo tėvų draudimų, o nuo jų dėmesio ir nuolatinio dialogo su vaiku. Net jei vaikui įdiegtos saugos priemonės ar nustatyti laiko limitai, svarbiausia – kad jis žinotų, jog nutikus kažkam nemalonaus, visada gali kreiptis į tėvus.

    „Labai svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus pasakyti ir nejausti baimės būti nubaustu ar apkaltintu. Tik tada jis neslėps problemų ir mokysis atpažinti rizikas. Skaitmeninis pasitikėjimas – tai ne technologija, o ryšys tarp vaiko ir suaugusiojo“, – sako „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė.

    Tėvams rekomenduojama reguliariai domėtis, ką vaikas veikia internete: kokius žaidimus žaidžia, kokius kanalus seka, su kuo bendrauja. Svarbu ne kontroliuoti, o palaikyti atvirą ryšį. Taip tėvai geriau supras vaiko pomėgius ir galės padėti atpažinti rizikas. Ne mažiau svarbus ir pavyzdys – jei suaugusieji patys nuolat įnikę į ekranus, vaikui gali būti sunku suprasti, kodėl jam taikomos ribos.

    Kartu su vaikais vertėtų aptarti, kokia informacija yra privati ir ko nereikėtų viešinti socialiniuose tinkluose. Taip pat pravartu kartu peržiūrėti slaptažodžių stiprumą, mobiliojo įrenginio užrakto nustatymus ir aptarti, kaip reaguoti susidūrus su įtartinu turiniu ar žinutėmis.

    Saugumo internete galima mokytis per žaidimą

    Vis dėlto vien tėvų dėmesio nepakanka. Vaikai turi ir patys išmokti atpažinti pavojus bei suprasti, kaip elgtis įvairiose interneto situacijose. Technologijų bendrovė per pastaruosius metus organizavo saugumo mokymus beveik 4 tūkstančiams vaikų, kuriose jaunieji naudotojai mokomi atpažinti rizikas, suprasti, kaip elgtis susidūrus su patyčiomis ar netinkamu turiniu, bei kaip atsakingai naudotis skaitmeninėmis priemonėmis.

    „Svarbu, kad saugumas internete nebūtų tik suaugusiųjų pareiga. Vaikai turi gauti aiškius, lengvai suprantamus įrankius ir žinias, kaip patys gali apsisaugoti. Interaktyvūs žaidimai ir mokymai padeda jiems suprasti, kad internete galima susidurti su įvairiais iššūkiais, ir išmokti juos atpažinti bei įveikti“, – teigia J. Markeliūnė,

    Vienas iš tokių įrankių – specialus nemokamas žaidimas „Spoofy“, kuriame vaikai praktiškai mokosi atpažinti pavojingas situacijas ir priimti saugius sprendimus. Žaisdami jie įsitraukia į realiomis situacijomis paremtus scenarijus, kuriuose turi pasirinkti tinkamą elgesio būdą – taip saugumo įgūdžiai lavinami natūraliai, žaismingai ir efektyviai.

    Technologijų įmonės atstovė primena, kad susidūrus su patyčiomis, bauginimu ar netinkamu turiniu internete, svarbiausia vaikui žinoti, kad jis nėra vienas. Pirmiausia labai svarbu pasikalbėti su tėvais, mokytojais ar kitais suaugusiais, kuriais jis pasitiki. Jei pagalbos nepavyksta gauti iš artimųjų, visada galima kreiptis į „Vaikų liniją“ numeriu 116 111, pranešti apie netinkamą elgesį per karštąją interneto liniją „Švarus internetas“ (www.svarusinternetas.lt), o jei kyla grėsmė sveikatai ar saugumui – nedelsiant skambinti policijai telefonu 112.

    Rate this item
    (0 votes)
    Ekspertė įspėja, kokia klaida gali lemti negrįžtamą duomenų praradimą

    Dirbtinio intelekto reklama tampa vis sunkiau pastebima, o vartotojams kyla naujų rizikų

    Stringantį ryšį gali lemti telefono dėklas

    Katė ant maršrutizatoriaus gali sulėtinti namų internetą

    „Greet“ pristatė lietuvišką sprendimą, skirtą visam restoranų darbui valdyti

    Keičiasi laikas – ką patikrinti, jei telefonas rodo neteisingą valandą?

    Lietuviai jau naudoja DI įrankius, bet dar neišnaudoja jų efektyvumui didinti - rodo apklausa

    Kaip gydytojai prisidėjo kuriant jiems skirtą dirbtinio intelekto asistentą

    „Instagram“ mini 16-ąjį gimtadienį: ar jūsų nuotraukos ten iš tiesų saugios?

    Kada reikia perkrauti telefoną?

    Tele2“ 5G pripažintas greičiausiu: nuo ko priklauso ryšio kokybė?

    Ar fizinis DI nauja investavimo kryptis, ar tolima ateitis? Atsako Ignas Goštautas

    Trys iš penkių naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimas apžvelgia, kaip šią technologiją naudoja lietuviai

    Be teksto, bet su atsakymu: „Jev“ siūlo kitokią dirbtinio intelekto ateitį

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples