Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Kuo pasaulinėje žaidimų industrijoje išsiskiria lietuviai

By VšĮ „Versli Lietuva“ Lapkritis 22, 2018 910
Roberta Rudokiene Roberta Rudokiene VšĮ „Versli Lietuva“ nuotrauka

Praėjusių metų gruodį Vilniuje vykusiose kūrybinėse verslo idėjų varžytuvėse „Hacker Games“ žaidimų lygoje nugalėtojais tapo komanda sukūrusi žaidimą „Mushrooming“. Šių metų rudenį žaidimas buvo nominuotas kaip vienas geriausių žaidimų mobiliųjų aplikacijų kategorijoje. Išsiskirti itin konkurencingoje žaidimų industrijoje lietuviams pavyko įgyvendinus netikėtą ir genialų sprendimą.

Vienas geriausių žaidimų Lietuvoje buvo sukurtas 2017 metais, dalyvaujant 48 valandų kūrybinėse dirbtuvėse (angl. hackathon) „Hacker Games“. Anot Povilo Jankūno, grybavimo žaidimo „Mushrooming“ idėjos autoriaus, mintis sukurti arkadinio tipo žaidimą gimė aktualiu rudens sezonu, tačiau nuo pat pradžių vystant žaidimą buvo aišku – jis bus skirtas tarptautinei rinkai.

„Orientuotis tik į Lietuvos rinką žaidimų industrijoje yra beveik neįmanoma. Apskritai, žaidimų industrija tai globali rinka, dėl elektroninių parduotuvių prieinamumo visame pasaulyje. Būtent elektroninė pardavimų rinka ir palengvinta prieiga prie programinės įrangos suteikė galimybę kurti labai dideliam žmonių skaičiui, iš kurių visi nori savos pyrago dalies. Naudojomės tokiomis galimybėmis ir kūrėme žaidimą, kurį galėtų žaisti bet kuris pasaulio pilietis,“ – teigia P. Jankūnas.

Žaidimo kūrėjas įsitikinęs, jog kuriant žaidimą labai svarbu sugalvoti inovatyvią ir visiems aktualią idėją, būti arčiau tikslinio vartotojo – šis požiūris yra itin svarbus siekiant nepranykti itin dideliame informacijos lauke, esančiame interneto platybėse. P. Jankūnas ragina žaidimų kūrėjus, įmonių vadovus atsižvelgti ir į jų darbuotojų motyvaciją, kuri yra vienas stipriausių garantų, užprognozuojančių tikrąją kuriamo žaidimo sėkmę.

Vis dėlto, nors žaidimų industrija išgyvena kaip niekada didelį kūrėjų susidomėjimą, P. Jankūnas pastebi ir nemažą visuomenės nuomonės ir įsitraukimo spragą tokių produktų kūrimo atžvilgiu.

„Viena industrijos problema yra ta, kad Lietuvos vyresnėje visuomenės dalyje vis dar vyrauja požiūris, kad žaidimus žaidžia tik vaikai, o juos kurti yra gana nerimtas užsiėmimas. Sunkiai suvokiamas žaidimų medijos meninis bei ekonominis potencialas. Toks užsispyrimas ir kietakaktiškumas iš tėvų pusės dažnai atbaido jaunuolius nuo šios industrijos,“ – patirtimi dalinasi kūrėjas.

Ekspertai patvirtina – žaidimų kūrimas išties pelningas

Tai, jog žaidimų kūrėjai yra labai svarbi startuolių ekosistemos dalis, o jų vystymas generuoja dideles pajamas ne tik jų kūrėjams bet ir visai šaliai, patvirtina VšĮ „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos plėtros departamento vadovė Roberta Rudokienė, bei Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkas Šarūnas Ledas.

„Šiuo metu mūsų duomenų bazėje iš daugiau nei 500 startuolių žaidimų kūrėjų įmonių yra 50. Džiugu, kad Lietuvoje turime labai sėkmingų šios srities įmonių (startuolių), kaip pavyzdžiui „Nordcurrent“, „GameInsight“, kurie ne tik kuria darbo vietas, bet ir aiškią pridėtinę vertę mūsų šaliai. Matydami šios industrijos potencialą mes bandome dar labiau skatinti tokios srities įmonių augimą ir kūrimąsi – jau daugelį metų organizuojamose kūrybinėse dirbtuvėse „Hacker Games“ išskiriame atskirą žaidimų kūrimo ir varžymosi kategoriją. Taip skatiname įsitraukti į šią sritį daugiau inovatyvių asmenų, siekiame parodyti, kad žaidimų kūrimas gali būti tikras verslas, kuris generuos pajamas. Labai vertiname ir tai, kad sėkmingi žaidimų kūrėjai (minėtieji „GameInsight“) taipogi aktyviai prisideda prie žaidimų industrijos auginimo ir skatinimo Lietuvoje dalindamiesi savo žiniomis ir sukaupta patirtimi hakatonų mentorystės sesijose, suteikdami galimybę nugalėtojams išvykti į specializuotas žaidimų industrijos konferencijas užsienyje,“ – apie augančią žaidimų industriją pasakoja R. Rudokienė.

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkas Šarūnas Ledas patvirtindamas teigia, jog Lietuvos žaidimų industrija sparčiai auga ir tai parodo vien šios srities darbuotojų generuojamos pajamos. Šių metų duomenimis, vieno žmogaus sugeneruojamos pajamos žaidimų industrijoje siekia net 200 000 Eur.

„Nuo 2013 iki 2017 m. Lietuvos žaidimų industrijoje dirbančių įmonių pajamos išaugo daugiau nei 10 kartų ir vien pernai sugeneravo apie 100 mln. Eur apyvartą. 2018 metams prognozuojame, jog šis skaičius turėtų užaugti iki 120 mln. eurų,“ – pasakoja Š. Ledas.

Nors Lietuvos žaidimų industrijoje daugiau galima pastebėti esamų įmonių plėtros tendencijas, ne naujų įregistravimą, skaičiuojama, jog šiuo metu šalyje yra įregistruota 50 įmonių dirbančių žaidimų industrijoje, kurios sugeneruoja 0.19 proc. Lietuvos BVP.

Rate this item
(0 votes)
Last modified on Ketvirtadienis, 22 Lapkritis 2018 12:17
Augantys „Galaxy S10“ pardavimai „Samsung“ paskatino pristatyti dar vieną naujieną

Telefonas ir jo draugas įkroviklis – kokius santykius slepia ši pora?

„Samsung Galaxy S10“ apdovanotas už geriausias inovacijas ieškant „Wi-Fi“ sprendimų

„Android 10” jau pasiekė „Nokia 8.1” išmaniųjų savininkus

5 telefoniniai žaidimai, kurie įėjo į istoriją: nuo linijos ir taško iki papildytos realybės

„Spotify“ gimtadienis: įdomūs faktai ir gudrybės, kaip šia platforma naudotis išmaniau

5 situacijos, kuriose gyvenimą palengvins išmanusis laikrodis

7 požymiai, rodantys, kad jums reikia naujo telefono

Gerus „Huawei“ finansinius rezultatus lėmė augantis 5G poreikis

„Android 10“ ir „iOS 13“: naujovės, kurių vertėjo laukti

Esate tikras, kad niekada nepatyrėte kibernetinės atakos? Pasitikrinkite, ar tikrai

Artėjant „Instagram“ gimtadieniui: 6 stebinantys faktai

„Bitė Lietuva“ pirmoji startuoja su eSIM – išmanieji laikrodžiai tapo dar išmanesni

Lietuvos moksleiviai kviečiami kurti pirmąsias skaitmeninio etiketo taisykles

Naujieji „iPhone“: nuo spalvų iki kainų – ką svarbu žinoti norintiems įsigyti?

Tyrimas: europiečiai per dieną pirštais „nuskrolina“ 180 metrų