Telefoną, kitaip nei kompiuterį, retai išjungiame, tačiau retkarčiais jį perkrauti naudinga. Ypač tuomet, kai įrenginys pradeda lėtėti, teigia „Bitė Lietuva“.
„Jei telefonas veikia įprastai, nėra taisyklės, kad jį būtina reguliariai perkrauti. Vis dėlto perkrovimas iš naujo paleidžia visą telefono sistemą – programėlės uždaromos, atlaisvinama operatyvioji atmintis, o pats įrenginys iš naujo prisijungia prie mobiliojo tinklo. Tai paprastas veiksmas, kuris tam tikrais atvejais gali pagerinti telefono veikimą“, – sako Audrius Vengalis, „Bitė Lietuva“ radijo tinklo planavimo ir optimizavimo vadovas.
Telefono meniu paprastai galima rinktis vieną iš dviejų veiksmų – telefoną perkrauti („Restart“) arba visiškai išjungti („Power off“). Pirmuoju atveju sistema išjungiama ir telefonas iškart automatiškai paleidžiamas iš naujo. Antruoju – telefonas lieka išjungtas tol, kol žmogus pats jį vėl įjungia. Abi funkcijos yra identiškos, tačiau „Restart“ mygtukas kartais būna tiesiog patogesnis – telefonas po kelių akimirkų įsijungia pats.
„Kai kuriuose „Samsung“ telefonuose yra funkcija automatiškai perkrauti įrenginį, kai to reikia („Restart when needed“). Taip telefonas gali pats persikrauti, kai padidėja atminties naudojimas arba išmanusis ilgiau nebuvo perkrautas. Panašių funkcijų turi ir kitų gamintojų telefonai. Pavyzdžiui, dalyje „Xiaomi“, „Honor“ telefonų galima nustatyti, kad įrenginys tam tikru metu pats išsijungtų ir vėl įsijungtų“, – vardija skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.
„iPhone“ telefonuose atskiro „Restart“ pasirinkimo nėra. „Apple“ rekomenduoja telefoną tiesiog išjungti ir vėl įjungti.
Jeigu norima tik iš naujo prisijungti prie mobiliojo tinklo, pavyzdžiui, susidūrus su ryšio sutrikimais konkrečioje vietovėje, viso įrenginio perkrauti visai nebūtina. Tam gali pakakti trumpam įjungti skrydžio režimą.
„Telefonas su tinklu bendrauja nuolat. Judant žmogui, jis persijungia nuo vieno ryšio bokšto prie kito, o kirtus valstybės sieną turi užsiregistruoti kitos šalies operatoriaus tinkle. Kai jungiame skrydžio režimą, telefoną nuo mobiliojo tinklo trumpam atjungiame, o jį išjungus įrenginys iš naujo ieško pasiekiamo tinklo ir prie jo prisijungia. Ši funkcija praverčia ir tankioje miesto vietovėje ar judant automobiliu. Trumpam aktyvavus skrydžio režimą, įrenginys iš naujo jungsis prie bokšto, kurio signalas yra stipriausias. Todėl, jei norime atnaujinti tik prisijungimą prie tinklo, dažnai nebūtina perkrauti viso telefono“, – pataria A. Vengalis.
Rekomenduojama skrydžio režimą palaikyti įjungtą bent 10–15 sekundžių. Keliaujant užsienio šalyse ir susidūrus su ryšio nesklandumais pravartu pauzę padaryti ilgesnę – apie 30 sekundžių. Taip yra todėl, kad užsienyje telefonas prisijungia prie vietinio operatoriaus tinklo, tačiau mobiliojo interneto duomenys dažnai dar keliauja per namų operatoriaus tinklą, dėl to pailgėja duomenų kelias.
„Norint naudotis visomis telefono ir mobiliojo tinklo galimybėmis, kartu verta prisiminti ir tai, kada paskutinį kartą keitėte SIM kortelę. Iki 2014 metų išduotos kortelės gali nepalaikyti 4G ar 5G ryšio. Jei SIM kortelė naujesnė, patikrinkite, kokį ryšį rodo telefono ekrane. Jei telefonas ir jūsų planas palaiko 4G ar 5G, tačiau ryšys neatsistato, trumpam įjunkite skrydžio režimą. Jei tai nepadeda, perkraukite telefoną“, – vardija A. Vengalis.
„Nokia 3310“ rugsėjo 1-ąją sueina 26 metai. „Bitė Lietuva“ pranešime rašoma, kad net ir šiandien Lietuvoje šis telefonas yra dar naudojamas. Apėmus ir kitus vėliau išleistus modelius, „Bitės“ tinkle jų veikia daugiau kaip 100.
„Technologijų pasaulyje ketvirtis amžiaus yra milžiniškas laiko tarpas, dėl to faktas, kad Lietuvoje vis dar yra ir veikia pirmosios kartos „Nokia 3310“ – įspūdingas. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį „Bitės“ tinkle šio modelio telefonais naudojosi apie tūkstantis klientų. Šiandien jų likę vos keli, tačiau tai telefonai pagaminti dar tada, kai nebuvo nei išmaniųjų telefonų, nei 4G ar 5G ryšio“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.
Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, „Nokia 3310“ techninės galimybės atrodo itin kukliai. Telefonas turėjo 84 x 48 taškų raiškos nespalvotą ekraną ir fizinę klaviatūrą, neturėjo nei kameros, nei šiandien mums įprastų programėlių. Vis tik 2000-aisiais jis siūlė ne vieną tuo metu išskirtinę funkciją.
„Telefonas leido rašyti tris kartus ilgesnes SMS žinutes, turėjo priminimo galimybę, skaičiuotuvą, žaidimus. Daug kas jį iki šiol prisimena dėl gyvatėlės žaidimo. Dvi savybės ilgainiui tapo „Nokia 3310“ sinonimais – tvirtumas ir ilgas baterijos veikimo laikas“, – sako M. Ropė.
Gamintojas skelbė, kad telefono baterija budėjimo režimu galėjo veikti nuo 55 iki 260 valandų – beveik 11 parų. Tuometinei jaunajai kartai telefonas ypač patiko ir dėl galimybės jį personalizuoti: keisti spalvotus korpuso dangtelius, rinktis skambėjimo tonus, susikurti melodiją ar ekrano užsklandą.
Vos pasirodęs rinkoje „Nokia 3310“ tapo pasauliniu fenomenu. Gamintojo tikslas buvo parduoti bent 20 mln. šio modelio vienetų, o parduota buvo šešiskart daugiau – 126 mln. telefonų.
„Tokios sėkmės nepavyko pakartoti net pirmajam „iPhone“, kuris taip pat sudrebino telefonų rinką. Šių, lyginant su „Nokia 3310“, parduota penkis kartus mažiau – apie 25 mln. vienetų“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.
„Nokia 3310“ populiarumas buvo toks didelis, kad 2017 m. šį prekės ženklą valdanti „HMD Global“ pristatė naują telefono versiją. Išoriškai ji priminė originalą, bet buvo pritaikyta modernesnėms ryšio technologijoms, turėjo spalvotą ekraną ir kamerą. Vėliau pasirodė kitos atnaujintos versijos.
Nostalgija suveikė – vos pasirodžiusį atnaujintą modelį žmonės aktyviai pirko.
„Bitės“ tinkle dar veikia daugiau kaip 100 „Nokia 3310“ šeimos telefonų. Didžiąją dalį sudaro naujesnės DS ir 3G versijos, vis tik tarp jų tebėra ir keli pirmosios kartos „Nokia 3310“ telefonai. Praėjus 26 metams jie vis dar naudojami pagal savo pirminę paskirtį – skambinti ir siųsti SMS žinutes. Vis tik būtent šių telefono funkcijų reikšmė per šį laiką pasikeitė bene labiausiai“, – teigia M. Ropė.
Žmonės rečiau renkasi tradicinius skambučius ir SMS žinutes – vis daugiau bendravimo persikelia į internetą.
„Per pastaruosius pusantrų metų skambučių „Bitės“ tinkle sumažėjo apie 4 proc. Tuo metu mobiliųjų duomenų naudojimas sparčiai auga. Per septynis šių metų mėnesius jų persiųsta 26 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – skaičiuoja M. Ropė.
Perseidų meteorų lietus piką pasieks naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją. Kadangi šiais metais oro sąlygos turėtų būti palankios, „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pataria kaip šį reginį įamžinti naudojantis telefonu.
Geriausiai meteorai matomi toliau nuo miesto šviesų, todėl stebėjimui verta rinktis atvirą vietą, kur dangaus neužstoja pastatai ar medžiai.
„Kuo mažiau aplinkinių šviesų, tuo daugiau dangaus detalių galės užfiksuoti telefono kamera. Atvykus į vietą verta sumažinti ekrano ryškumą ir leisti akims bent keliolika minučių priprasti prie tamsos“, – sako A. Lukošius.
Prieš fotografuojant taip pat reikėtų nuvalyti telefono kameros objektyvą, išjungti blykstę ir pasirinkti pagrindinę, o ne priekinę kamerą.
Fotografuojant naktį svarbiausia, kad telefonas nejudėtų. Geriausia naudoti trikojį, tačiau įrenginį galima stabiliai atremti ir į kitą tvirtą paviršių.
„Net nedidelis rankos judesys gali sulieti kadrą. Taip pat verta įjungti kelių sekundžių laikmatį – tuomet telefonas pradės fotografuoti jau atitraukus ranką nuo ekrano“, – pataria „Tele2“ ekspertas.
„iPhone“ telefonuose naktinis režimas, esant prastam apšvietimui, paprastai įsijungia automatiškai. Paspaudus ekrane rodomą Mėnulio simbolį galima pasirinkti ilgesnį išlaikymą. Telefoną pastačius ant trikojo ar stabilaus paviršiaus, įrenginys dažnai leidžia fotografuoti ilgiau.
„Android“ telefonuose reikėtų ieškoti režimų „Night“, „Night Sight“, „Astro“ arba „Pro“. Jų pavadinimai ir galimybės priklauso nuo telefono gamintojo bei modelio. Pavyzdžiui, kai kuriuose „Google Pixel“ telefonuose astrofotografijos funkcija gali įsijungti automatiškai, pasirinkus „Night Sight“ režimą ir telefoną laikant visiškai stabiliai.
„Pirmiausia verta išbandyti telefone esantį naktinį režimą. Jis leidžia kamerai surinkti daugiau šviesos ir išryškinti žvaigždes. Svarbiausia neskubėti – telefoną reikia laikyti nejudinant tol, kol fotografavimas bus visiškai baigtas“, – aiškina A. Lukošius.
Jei telefone yra profesionalus arba rankinis fotografavimo režimas, galima nustatyti 5–10 sekundžių išlaikymą, fokusą nukreipti į begalybę, o ISO jautrumą didinti palaipsniui.
„Vieno universalaus nustatymo nėra, todėl verta padaryti kelis bandomuosius kadrus. Jei nuotrauka per tamsi, galima ilginti išlaikymą arba šiek tiek didinti ISO. Jei vaizdas pernelyg grūdėtas, ISO vertę reikėtų sumažinti“, – sako ekspertas.
Meteorai danguje pasirodo netikėtai ir matomi vos akimirką, todėl vieno kadro dažniausiai nepakanka. Geriau fotografuoti pakartotinai arba naudoti intervalinio fotografavimo funkciją, jei telefonas ją palaiko.
„Telefoną nukreipkite į kuo platesnį dangaus plotą ir padarykite daugiau nuotraukų. Taip gerokai padidėja tikimybė, kad bent viename kadre pavyks užfiksuoti meteorą“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.
Į kadrą galima įtraukti ir medžių, pastatų ar horizonto siluetus – jie nuotraukai suteiks daugiau gylio. Prieš išvykstant taip pat verta įkrauti telefono bateriją ir pasirūpinti, kad įrenginyje būtų pakankamai laisvos vietos nuotraukoms.
Atėjus vasarai ir poilsiaujant prie vandens šaltinių labiausiai baiminamasi mobilųjį telefoną įmesti į vandenį. Tačiau ekspertai teigia, kad tai nėra pati didžiausia telefono grėsmė. Daugiau įtakos turi karštis, mechaniniai pažeidimai ar smėlis.
„Vis daugiau išmaniųjų telefonų yra atsparūs vandeniui ir dulkėms. Dauguma naujų vidutinės ir aukštesnės klasės modelių turi IP67 ar IP68 sertifikatus. Vis dėlto žmonės dažnai klaidingai mano, kad toks telefonas nebijo nei ežero, nei jūros, nei baseino. Atsparumo bandymai atliekami laboratorinėmis sąlygomis – sūrus ar chloruotas vanduo, smėlis ar stipresnis smūgis gali pažeisti net ir vandeniui atsparų įrenginį.Be to, net ir IP68 sertifikatas nesuteiks atsparumo vandeniui, jei telefono ekranas yra įskilęs“, – sako Andrius Archangelskis, „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Pasak „Bitės profo“, vasarą telefonams daugiau žalos neretai padaro ne lietus, o aukšta temperatūra. Ilgiau palikus telefoną tiesioginiuose saulės spinduliuose, jis gali pradėti kaisti, lėčiau veikti ar net laikinai išjungti kai kurias funkcijas. Dideliame karštyje greičiau dėvisi ir telefono baterija.
„Šiuolaikiniai telefonai vienu metu filmuoja aukštos raiškos vaizdą, naudoja 5G ryšį, navigaciją ir dirbtinio intelekto funkcijas. Visa tai reikalauja daug energijos – dėl to karštą dieną telefonas gali perkaisti gerokai greičiau. Geriausia jo nepalikti ant automobilio panelės, paplūdimyje ar kraunamo tiesioginėje saulėje“, – vardija A. Archangelskis.
Telefonui gali pakenkti ir tai, jei visą laiką bus laikomas kelnių kišenėje – saulės karštį padidina ir mūsų kūno šiluma, todėl čia išmaniajam dar karščiau nei lauke. Dėl to svarbutikrinti telefono temperatūrą, o pastebėjus, kad jis karštas – leisti atvėsti natūraliai arba jį trumpam išjungti.
„Nedėkite telefono „greitam atvėsimui“ į šaldytuvą ar su drėgmės nepraleidžiančiu maišeliu į vandenį – taip telefonui gali pakenkti ir šaltis, ir drėgmė. Įrenginį staigiai vėsinant gali susidaryti kondensatas ne tik jo išorėje, bet ir viduje bei pažeisti telefono komponentus“, – teigia ekspertas.
Nors telefonai tampa vis atsparesni, kita didele grėsme vasarą išlieka smėlis. Smulkios jo dalelės gali patekti į įkrovimo jungtį, garsiakalbius ar mikrofoną ir sutrikdyti jų veikimą.
„Po dienos paplūdimyje nereikėtų skubėti telefono įkrauti – pirmiausia įsitikinkite, ar į jungtį nepateko smėlio ar drėgmės. Jei taip nutiko, nereikėtų jungčių valyti aštriais daiktais – galite pažeisti jų kontaktus. Pirmiausia pabandykite jungtyje esančius nešvarumus tiesiog išpūsti.Jei telefonas vis tik veikia netinkamai, geriausia kreiptis į specialistus“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Daugiau laiko leidžiant aktyviai gamtoje padidėja ir telefono mechaninių pažeidimų rizika – dažniausiai pasitaiko įskilęs ar įbrėžtas telefono ekranas, sudužęs korpusas.
„Telefonas nėra atsparus kritimui ant akmenų ar asfalto. Dėl to verta pasirūpinti kokybišku dėklu ir visą ekraną dengiančiu apsauginiu stiklu – tai paprasčiausias būdas sumažinti mechaninių pažeidimų riziką. Renkantis dėklą svarbu ne jo išvaizda, o tai, kad jis būtų neslidus ir gerai sugertų smūgį“, – sako ekspertas.
A. Archangelskis taip pat primena, kad aktyviai leidžiant laiką gamtoje telefonai dažniau ne tik pažeidžiami, bet ir pametami. Dėl to dar prieš išvykstant į gamtą verta įsitikinti, kad telefone įjungta jo paieškos funkcija.
„Ši funkcija padės ne tik greičiau surasti pamestą įrenginį, bet prireikus ir jį užrakinti ar net nuotoliniu būdu ištrinti jame esančius duomenis. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet gali padėti išvengti didesnių nuostolių. Svarbiausia šias funkcijas aktyvuoti dar prieš nelaimei nutinkant, nes vėliau jų įjungti jau nebepavyks“, – pažymi „Bitės profas“.
Pamestą „Samsung“ telefoną galima rasti prisijungus prie „Samsung“ paskyros per „SmartThingsFind“, kitus „Android“ telefonus – per „Google“ įrankį„FindYourPhone“.„iPhone“ įrenginius rasite naudojantis programėle „FindMy“ bet kuriame kitame „Apple“ įrenginyje arba prisijungus prie savo „Apple Account“ paskyros.
„Avast“ atliktas tyrimas, kad vidutinis telefono vartotojas turi savo mobiliąjame telefone bent 22 procentus nereikalingų nuotraukų. Vasarą ši problema tampa dar labiau pastebima, ypač artėjant atostogoms. „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pasakoja, ką reikėtų ištrinti prieš atostogas.
„Prieš išvykstant verta skirti kelias minutes telefono generalinei tvarkai. Atostogos turėtų sietis su gerais prisiminimais, o ne panika trinant senas nuotraukas, kai norisi užfiksuoti gražiausią kelionės akimirką“, – sako A. Lukošius.
Pirmiausia ekspertas rekomenduoja peržiūrėti nuotraukų galeriją ir pašalinti pasikartojančius ar nebereikalingus kadrus – senas ekrano kopijas, prastos kokybės nuotraukas ar kelis kartus užfiksuotas tas pačias akimirkas. „iPhone“ naudotojams tai padaryti padeda „Photos“ programėlėje esanti „Duplicates“ funkcija, o „Android“ įrenginiuose panašių galimybių galima ieškoti „Google Photos“ arba gamintojo galerijos programėlėje.
„Taip pat vertėtų peržiūrėti vaizdo įrašus, kurie dažnai užima gerokai daugiau vietos nei nuotraukos. Ypač daug atminties gali pareikalauti aukštos raiškos 4K ar sulėtinti vaizdo įrašai, kurie telefone kartais susikaupia net nepastebint“, – pabrėžia A. Lukošius.
Pasak jo, verta patikrinti ir atsisiųstą turinį. Po kelionių, ilgesnių skrydžių ar kasdienio naudojimo telefone dažnai lieka serialų epizodai, filmai, tinklalaidės, muzikos grojaraščiai, skrydžių bilietai ar kiti dokumentai, kurių vėliau nebeprireikia.
„Galiausiai verta įvertinti, ar vis dar naudojamos visos telefone esančios programėlės. Retai atidaromos ar pamirštos programos ne tik užima vietą, bet ir kaupia papildomus duomenis. Jų pašalinimas gali suteikti daugiau laisvos atminties nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – akcentuoja A. Lukošius.
Jei telefono tvarka jau padaryta, tačiau atminties vis tiek trūksta, vienas patogiausių sprendimų gali būti debesija – internetinė duomenų saugykla. Ji leidžia nuotraukas, vaizdo įrašus ir kitus failus saugoti ne tik telefone, bet ir nuotoliniuose serveriuose.
„Debesija šiandien yra vienas paprasčiausių būdų pasirūpinti tiek laisva telefono atmintimi, tiek duomenų saugumu. Tai ypač aktualu keliaujant, kai telefone greitai kaupiasi naujos nuotraukos, o galimybės ramiai jas peržiūrėti ir atsirinkti dažnai nėra“, – sako A. Lukošius.
Anot jo, debesija praverčia ir dėl saugumo: net praradus, sugadinus ar pakeitus telefoną, nuotraukas ir kitus duomenis galima atkurti prisijungus prie savo paskyros.
Pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo naudojamų įrenginių ir įpročių. „iCloud“ patogus „Apple“ įrenginių vartotojams, nes sinchronizuoja duomenis tarp „iPhone“, „iPad“ ir „Mac“. „Google Drive“ ir „Google Photos“ veikia tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginiuose, todėl tinka naudojantiems skirtingas sistemas. „Microsoft OneDrive“ dažnai pasirenkama dėl integracijos su „Windows“ kompiuteriais ir „Microsoft 365“ paslaugomis.
Vis dėlto verta prisiminti, kad debesijos paslaugoms reikalingas interneto ryšys – „Wi-Fi“ arba mobilieji duomenys. Todėl prieš kelionę naudinga įvertinti, ar visiems atostogų vaizdo įrašams tikrai būtina aukščiausia raiška, ar telefone įjungtas automatinis duomenų kėlimas į debesiją ir ar turimas mobiliojo ryšio planas atitinka naudojimo įpročius.
„Tele2“ ekspertas pataria rinktis poreikius atitinkančius mobiliojo ryšio planus, kurie leidžia naudotis internetu kelionėse, dalintis atostogų akimirkomis ir perkelti duomenis į debesiją. Ieškantiems papildomo interneto rezervo kelionėms, savaitgaliams ar vasarai, „Tele2“ klientai gali rinktis ir GB prenumeratą. Naudojantis šia paslauga, papildomų duomenų galima paprasčiausiai „užsiprenumeruoti“ nekeičiant savo turimo plano tais laikotarpiais, kai interneto sunaudojama daugiau, ir atšaukti, kai tokio poreikio nebelieka.
„Šiandien telefone telpa didelė dalis mūsų kasdienybės ir svarbiausių prisiminimų, todėl verta pasirūpinti ne tik laisva atmintimi, bet ir jų saugumu. Kelios minutės, skirtos telefono tvarkymui, nuotraukų perkėlimui į debesiją ar tinkamo mobiliojo ryšio plano pasirinkimui, gali padėti išvengti nemalonių netikėtumų ir leisti visą dėmesį skirti atostogų įspūdžiams, o ne techniniams rūpesčiams“, – sako A. Lukošius.