Login to your account

Username *
Password *

    Telefono dėklą dažniausiai renkamės pagal išvaizdą, kainą ir apsaugą, tačiau metalinės jo detalės gali trikdyti mobilųjį ryšį. Kaip patikrinti, ar dėklas silpnina signalą ir ką daryti, pataria „Bitė Lietuva“.

    „Mobilusis ryšys veikia radijo bangomis. Didžiausia kliūtis joms yra elektrą praleidžiančios medžiagos, pirmiausia metalas. Jis gali atspindėti radijo bangas arba dalį jų sugerti, todėl šalia telefono antenų esantys metaliniai elementai gali ryšį pabloginti“, – aiškina Andrius Archangelskis, skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ išmaniųjų įrenginių ekspertas.

    Neigiamą poveikį mobiliajam ryšiui gali turėti iš aliuminio, plieno, vario ar cinko lydinių pagaminti, chromuotų ar veidrodinių paviršių telefonų dėklai. Net ir nedidelis elektrai laidžios medžiagos elementas gali susilpninti ryšio signalą. Norint tai patikrinti, reikėtų palyginti telefono ekrane matomų signalo stulpelių skaičių su dėklu ir be jo.

    „Dar tiksliau ryšio stiprumą rodo dBm vienetai. Kuo dBm rodmuo arčiau nulio, tuo ryšys stipresnis. Vienetus galima rasti telefono nustatymuose arba naudojant tam skirtas programėles, pavyzdžiui, „Net Signal“. Tikrinant svarbu nekeisti buvimo vietos ir telefoną laikyti vienodai“, – pataria „Bitės Profas“.

    Kaip dėklas paveiks ryšį, priklauso ir nuo telefono antenų vietos. Šiuolaikiniuose išmaniuosiuose yra kelios antenos ir jos dažniausiai nematomos. Antenų reikia mobiliajam ryšiui, „Wi-Fi“, „Bluetooth“ technologijoms. Oficialių gamintojų dėklai pritaikyti konkretiems telefono modeliams, todėl maža tikimybė, kad jie trikdys ryšį. Būta ir tokių atvejų, kai originalus telefono dėklas ne silpnino, o padėjo ryšį išsaugoti.

    „2010 m. pristatytų pirmosios partijos „iPhone 4“ telefonų apatiniame kairiame kampe buvo juoda izoliacinė juostelė, skyrusi dvi antenas. Ant juostelės uždėjus pirštą, antenos susijungdavo, dėl to kartais susilpnėdavo mobiliojo ryšio signalas, nutrūkdavo skambučiai. Tai pastebėjusi „Apple“ bendrovė šios partijos telefonams pasiūlė nemokamus guminius dėklus, kurie problemą išsprendė“, – atsiminė „Bitės Profas“.

     

    Sekmadienį Lietuva pereina prie žiemos laiko – laikrodžiai atsukami valanda atgal. Telefonuose laikas turėtų pasikeisti automatiškai, jei įjungti datos ir laiko nustatymai. „Bitė Lietuva“ taip pat paaiškina, kodėl tikslumui svarbūs atominiai laikrodžiai.

    „Išmanieji įrenginiai laiką sinchronizuoja naudodami interneto protokolus – signalai perduodami per mobiliojo ryšio bokštus, duomenų centrus ir serverius. Šie duomenys galiausiai remiasi atominių laikrodžių sistema, kuri laikoma tiksliausia pasaulyje. O konkrečioje vietovėje, pereinant prie žiemos arba vasaros laiko, valanda parenkama pagal įrenginyje nustatytą laiko juostą“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

    Artėjant laikrodžių persukimui, pašnekovas primena, kad ne visi įrenginiai prie naujo laiko prisitaiko automatiškai. Kai kurių prietaisų rodmenis vis dar tenka pakeisti rankiniu būdu. Pavyzdžiui, automobilių ar orkaitės laikrodžius vis dar tenka persukti ranka.

    Tiksliausi – atominiai laikrodžiai

    Išmaniuosiuose įrenginiuose laiką automatiškai pakeičia operacinė sistema, o tikslumą padeda užtikrinti sinchronizavimas su laiko serveriais, kurių atskaitos taškas – atominiai laikrodžiai. Pasaulinį tinklą sudaro šimtai itin tikslių atominių laikrodžių, veikiančių skirtingose laboratorijose. Šie laikrodžiai matuoja atomų virpesius ir taip nustato laiką nanosekundžių – milijardinės sekundės dalies – tikslumu.

    Tokia tiksli įrenginių sinchronizacija reikalinga ne tik tam, kad telefone matytume tikslias valandas ar laiku gautume priminimą apie kalendoriuje pažymėtą susitikimą. Mobiliojo ryšio bendrovėms itin tikslus laikas būtinas ryšio bokštų sinchronizacijai.

    „Mobiliojo ryšio bokštai negali veikti kiekvienas pagal savo laikrodį. Visi jie turi siųsti ir priimti duomenis tiksliai suderintu laiku. Jei tarp bokštų laikrodžiai išsiderintų, mobiliojo ryšio signalai persidengtų, atsirastų trikdžių – dėl to ryšys lėtėtų ar taptų nestabilus. Itin tikslus laikas leidžia tūkstančiams ryšio bokštų veikti darniai ir užtikrinti, kad žmonėms skambučių ir interneto paslaugos veiktų sklandžiai“, – tikina M. Ropė.

    Dažniausiai mobiliojo ryšio tinklas tikslų laiką gauna iš GPS palydovų. Visgi šiandieninė geopolitinė situacija rodo, kad Baltijos regionui to negana dėl Rusijos nuolat keliamų GPS signalų trikdžių. Dėl to „Bitė“ šiemet įsigijo Šveicarijos bendrovės cezio atominį laikrodį, kuris bendrovei atsiėjo daugiau kaip 110 tūkst. eurų.

    „Atominis laikrodis pačių GPS trikdžių nestabdo, bet kai GPS nepasiekiamas arba informacija suklastota, jis padeda tinklui išlaikyti tikslų laiką. „Bitės“ įsigytas atominis laikrodis, net ir visiškai nutrūkus GPS signalui, apie 40-60 dienų gali išlaikyti tikslų laiką su ne didesne kaip 100 nanosekundžių paklaida. Mūsų klientams tai svarbu, nes atominis laikrodis padeda užtikrinti stabilų 4G ir 5G ryšį net sutrikus vienam iš įprastų laiko šaltinių“, – pabrėžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

    Ką daryti, jei laikas neatsinaujino

    Jei visgi matote, kad perėjus prie žiemos laiko, telefonas rodo netikslias valandas, patikrinkite ar pasirinkta funkcija „automatinis datos ir laiko nustatymas“. Taip pat patikrinkite, kokia įrenginyje pasirinkta laiko zona – Lietuva priskiriama Vilniaus laiko zonai. Perėjus prie žiemos laiko, rodoma UTC+2 laiko zona, prie vasaros – UTC+3.

    Jei nustatymai teisingi, tačiau valanda vis tiek neatnaujinta, verta įrenginį prijungti prie interneto ir paleisti iš naujo. „Apple“ taip pat rekomenduoja įsitikinti, ar įrenginyje įdiegta naujausia sistemos versija, kuri taip pat gali turėti įtakos laiko parametrams.

    Laiko sukiojimas, kaip būdas efektyviau išnaudoti dienos šviesą, pradėtas svarstyti dar XIX amžiaus pabaigoje. Pirmieji jį praktiškai pritaikė vokiečiai Pirmojo pasaulinio karo metu. Europos Sąjungoje vasaros laikas įvestas nuo 1980 metų, o Lietuvoje taikomas nuo 1981-ųjų.

     

    Telefoną, kitaip nei kompiuterį, retai išjungiame, tačiau retkarčiais jį perkrauti naudinga. Ypač tuomet, kai įrenginys pradeda lėtėti, teigia „Bitė Lietuva“.

    „Jei telefonas veikia įprastai, nėra taisyklės, kad jį būtina reguliariai perkrauti. Vis dėlto perkrovimas iš naujo paleidžia visą telefono sistemą – programėlės uždaromos, atlaisvinama operatyvioji atmintis, o pats įrenginys iš naujo prisijungia prie mobiliojo tinklo. Tai paprastas veiksmas, kuris tam tikrais atvejais gali pagerinti telefono veikimą“, – sako Audrius Vengalis, „Bitė Lietuva“ radijo tinklo planavimo ir optimizavimo vadovas.

    Sulėtėjus telefonui padės „Restart“ mygtukas

    Telefono meniu paprastai galima rinktis vieną iš dviejų veiksmų – telefoną perkrauti („Restart“) arba visiškai išjungti („Power off“). Pirmuoju atveju sistema išjungiama ir telefonas iškart automatiškai paleidžiamas iš naujo. Antruoju – telefonas lieka išjungtas tol, kol žmogus pats jį vėl įjungia. Abi funkcijos yra identiškos, tačiau „Restart“ mygtukas kartais būna tiesiog patogesnis – telefonas po kelių akimirkų įsijungia pats.

    „Kai kuriuose „Samsung“ telefonuose yra funkcija automatiškai perkrauti įrenginį, kai to reikia („Restart when needed“). Taip telefonas gali pats persikrauti, kai padidėja atminties naudojimas arba išmanusis ilgiau nebuvo perkrautas. Panašių funkcijų turi ir kitų gamintojų telefonai. Pavyzdžiui, dalyje „Xiaomi“, „Honor“ telefonų galima nustatyti, kad įrenginys tam tikru metu pats išsijungtų ir vėl įsijungtų“, – vardija skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.

    „iPhone“ telefonuose atskiro „Restart“ pasirinkimo nėra. „Apple“ rekomenduoja telefoną tiesiog išjungti ir vėl įjungti.

    Ryšiui pagerinti – skrydžio režimas

    Jeigu norima tik iš naujo prisijungti prie mobiliojo tinklo, pavyzdžiui, susidūrus su ryšio sutrikimais konkrečioje vietovėje, viso įrenginio perkrauti visai nebūtina. Tam gali pakakti trumpam įjungti skrydžio režimą.

    „Telefonas su tinklu bendrauja nuolat. Judant žmogui, jis persijungia nuo vieno ryšio bokšto prie kito, o kirtus valstybės sieną turi užsiregistruoti kitos šalies operatoriaus tinkle. Kai jungiame skrydžio režimą, telefoną nuo mobiliojo tinklo trumpam atjungiame, o jį išjungus įrenginys iš naujo ieško pasiekiamo tinklo ir prie jo prisijungia. Ši funkcija praverčia ir tankioje miesto vietovėje ar judant automobiliu. Trumpam aktyvavus skrydžio režimą, įrenginys iš naujo jungsis prie bokšto, kurio signalas yra stipriausias. Todėl, jei norime atnaujinti tik prisijungimą prie tinklo, dažnai nebūtina perkrauti viso telefono“, – pataria A. Vengalis.

    Rekomenduojama skrydžio režimą palaikyti įjungtą bent 10–15 sekundžių. Keliaujant užsienio šalyse ir susidūrus su ryšio nesklandumais pravartu pauzę padaryti ilgesnę – apie 30 sekundžių. Taip yra todėl, kad užsienyje telefonas prisijungia prie vietinio operatoriaus tinklo, tačiau mobiliojo interneto duomenys dažnai dar keliauja per namų operatoriaus tinklą, dėl to pailgėja duomenų kelias.

    „Norint naudotis visomis telefono ir mobiliojo tinklo galimybėmis, kartu verta prisiminti ir tai, kada paskutinį kartą keitėte SIM kortelę. Iki 2014 metų išduotos kortelės gali nepalaikyti 4G ar 5G ryšio. Jei SIM kortelė naujesnė, patikrinkite, kokį ryšį rodo telefono ekrane. Jei telefonas ir jūsų planas palaiko 4G ar 5G, tačiau ryšys neatsistato, trumpam įjunkite skrydžio režimą. Jei tai nepadeda, perkraukite telefoną“, – vardija A. Vengalis.

     

    „Nokia 3310“ rugsėjo 1-ąją sueina 26 metai. „Bitė Lietuva“ pranešime rašoma, kad net ir šiandien Lietuvoje šis telefonas yra dar naudojamas. Apėmus ir kitus vėliau išleistus modelius, „Bitės“ tinkle jų veikia daugiau kaip 100.

    „Technologijų pasaulyje ketvirtis amžiaus yra milžiniškas laiko tarpas, dėl to faktas, kad Lietuvoje vis dar yra ir veikia pirmosios kartos „Nokia 3310“ – įspūdingas. Pavyzdžiui, prieš dešimtmetį „Bitės“ tinkle šio modelio telefonais naudojosi apie tūkstantis klientų. Šiandien jų likę vos keli, tačiau tai telefonai pagaminti dar tada, kai nebuvo nei išmaniųjų telefonų, nei 4G ar 5G ryšio“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

    Tvirtumas ir baterija tapo legenda

    Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, „Nokia 3310“ techninės galimybės atrodo itin kukliai. Telefonas turėjo 84 x 48 taškų raiškos nespalvotą ekraną ir fizinę klaviatūrą, neturėjo nei kameros, nei šiandien mums įprastų programėlių. Vis tik 2000-aisiais jis siūlė ne vieną tuo metu išskirtinę funkciją.

    „Telefonas leido rašyti tris kartus ilgesnes SMS žinutes, turėjo priminimo galimybę, skaičiuotuvą, žaidimus. Daug kas jį iki šiol prisimena dėl gyvatėlės žaidimo. Dvi savybės ilgainiui tapo „Nokia 3310“ sinonimais – tvirtumas ir ilgas baterijos veikimo laikas“, – sako M. Ropė.

    Gamintojas skelbė, kad telefono baterija budėjimo režimu galėjo veikti nuo 55 iki 260 valandų – beveik 11 parų. Tuometinei jaunajai kartai telefonas ypač patiko ir dėl galimybės jį personalizuoti: keisti spalvotus korpuso dangtelius, rinktis skambėjimo tonus, susikurti melodiją ar ekrano užsklandą.

    Gamintojo lūkesčius pranoko šešis kartus

    Vos pasirodęs rinkoje „Nokia 3310“ tapo pasauliniu fenomenu. Gamintojo tikslas buvo parduoti bent 20 mln. šio modelio vienetų, o parduota buvo šešiskart daugiau – 126 mln. telefonų.

    „Tokios sėkmės nepavyko pakartoti net pirmajam „iPhone“, kuris taip pat sudrebino telefonų rinką. Šių, lyginant su „Nokia 3310“, parduota penkis kartus mažiau – apie 25 mln. vienetų“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ ekspertas.

    „Nokia 3310“ populiarumas buvo toks didelis, kad 2017 m. šį prekės ženklą valdanti „HMD Global“ pristatė naują telefono versiją. Išoriškai ji priminė originalą, bet buvo pritaikyta modernesnėms ryšio technologijoms, turėjo spalvotą ekraną ir kamerą. Vėliau pasirodė kitos atnaujintos versijos.

    Nostalgija suveikė – vos pasirodžiusį atnaujintą modelį žmonės aktyviai pirko.

    „Bitės“ tinkle dar veikia daugiau kaip 100 „Nokia 3310“ šeimos telefonų. Didžiąją dalį sudaro naujesnės DS ir 3G versijos, vis tik tarp jų tebėra ir keli pirmosios kartos „Nokia 3310“ telefonai. Praėjus 26 metams jie vis dar naudojami pagal savo pirminę paskirtį – skambinti ir siųsti SMS žinutes. Vis tik būtent šių telefono funkcijų reikšmė per šį laiką pasikeitė bene labiausiai“, – teigia M. Ropė.

    Žmonės rečiau renkasi tradicinius skambučius ir SMS žinutes – vis daugiau bendravimo persikelia į internetą.

    „Per pastaruosius pusantrų metų skambučių „Bitės“ tinkle sumažėjo apie 4 proc. Tuo metu mobiliųjų duomenų naudojimas sparčiai auga. Per septynis šių metų mėnesius jų persiųsta 26 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – skaičiuoja M. Ropė.

    Perseidų meteorų lietus piką pasieks naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją. Kadangi šiais metais oro sąlygos turėtų būti palankios, „Tele2“ inovacijų ekspertas Arnoldas Lukošius pataria kaip šį reginį įamžinti naudojantis telefonu.

    Pirmiausia – kuo tamsesnė vieta

    Geriausiai meteorai matomi toliau nuo miesto šviesų, todėl stebėjimui verta rinktis atvirą vietą, kur dangaus neužstoja pastatai ar medžiai.

    „Kuo mažiau aplinkinių šviesų, tuo daugiau dangaus detalių galės užfiksuoti telefono kamera. Atvykus į vietą verta sumažinti ekrano ryškumą ir leisti akims bent keliolika minučių priprasti prie tamsos“, – sako A. Lukošius.

    Prieš fotografuojant taip pat reikėtų nuvalyti telefono kameros objektyvą, išjungti blykstę ir pasirinkti pagrindinę, o ne priekinę kamerą.

    Telefoną būtina laikyti stabiliai

    Fotografuojant naktį svarbiausia, kad telefonas nejudėtų. Geriausia naudoti trikojį, tačiau įrenginį galima stabiliai atremti ir į kitą tvirtą paviršių.

    „Net nedidelis rankos judesys gali sulieti kadrą. Taip pat verta įjungti kelių sekundžių laikmatį – tuomet telefonas pradės fotografuoti jau atitraukus ranką nuo ekrano“, – pataria „Tele2“ ekspertas.

    Ką pasirinkti „iPhone“ ir „Android“ telefonuose?

    „iPhone“ telefonuose naktinis režimas, esant prastam apšvietimui, paprastai įsijungia automatiškai. Paspaudus ekrane rodomą Mėnulio simbolį galima pasirinkti ilgesnį išlaikymą. Telefoną pastačius ant trikojo ar stabilaus paviršiaus, įrenginys dažnai leidžia fotografuoti ilgiau.

    „Android“ telefonuose reikėtų ieškoti režimų „Night“, „Night Sight“, „Astro“ arba „Pro“. Jų pavadinimai ir galimybės priklauso nuo telefono gamintojo bei modelio. Pavyzdžiui, kai kuriuose „Google Pixel“ telefonuose astrofotografijos funkcija gali įsijungti automatiškai, pasirinkus „Night Sight“ režimą ir telefoną laikant visiškai stabiliai.

    „Pirmiausia verta išbandyti telefone esantį naktinį režimą. Jis leidžia kamerai surinkti daugiau šviesos ir išryškinti žvaigždes. Svarbiausia neskubėti – telefoną reikia laikyti nejudinant tol, kol fotografavimas bus visiškai baigtas“, – aiškina A. Lukošius.

    Išbandykite rankinius nustatymus

    Jei telefone yra profesionalus arba rankinis fotografavimo režimas, galima nustatyti 5–10 sekundžių išlaikymą, fokusą nukreipti į begalybę, o ISO jautrumą didinti palaipsniui.

    „Vieno universalaus nustatymo nėra, todėl verta padaryti kelis bandomuosius kadrus. Jei nuotrauka per tamsi, galima ilginti išlaikymą arba šiek tiek didinti ISO. Jei vaizdas pernelyg grūdėtas, ISO vertę reikėtų sumažinti“, – sako ekspertas.

    Vieno kadro gali neužtekti

    Meteorai danguje pasirodo netikėtai ir matomi vos akimirką, todėl vieno kadro dažniausiai nepakanka. Geriau fotografuoti pakartotinai arba naudoti intervalinio fotografavimo funkciją, jei telefonas ją palaiko.

    „Telefoną nukreipkite į kuo platesnį dangaus plotą ir padarykite daugiau nuotraukų. Taip gerokai padidėja tikimybė, kad bent viename kadre pavyks užfiksuoti meteorą“, – sako „Tele2“ inovacijų ekspertas.

    Į kadrą galima įtraukti ir medžių, pastatų ar horizonto siluetus – jie nuotraukai suteiks daugiau gylio. Prieš išvykstant taip pat verta įkrauti telefono bateriją ir pasirūpinti, kad įrenginyje būtų pakankamai laisvos vietos nuotraukoms.

    Puslapis 1 iš 6
    Ekspertė įspėja, kokia klaida gali lemti negrįžtamą duomenų praradimą

    Dirbtinio intelekto reklama tampa vis sunkiau pastebima, o vartotojams kyla naujų rizikų

    Stringantį ryšį gali lemti telefono dėklas

    Katė ant maršrutizatoriaus gali sulėtinti namų internetą

    „Greet“ pristatė lietuvišką sprendimą, skirtą visam restoranų darbui valdyti

    Keičiasi laikas – ką patikrinti, jei telefonas rodo neteisingą valandą?

    Lietuviai jau naudoja DI įrankius, bet dar neišnaudoja jų efektyvumui didinti - rodo apklausa

    Kaip gydytojai prisidėjo kuriant jiems skirtą dirbtinio intelekto asistentą

    „Instagram“ mini 16-ąjį gimtadienį: ar jūsų nuotraukos ten iš tiesų saugios?

    Tele2“ 5G pripažintas greičiausiu: nuo ko priklauso ryšio kokybė?

    Kada reikia perkrauti telefoną?

    Ar fizinis DI nauja investavimo kryptis, ar tolima ateitis? Atsako Ignas Goštautas

    Trys iš penkių naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimas apžvelgia, kaip šią technologiją naudoja lietuviai

    Be teksto, bet su atsakymu: „Jev“ siūlo kitokią dirbtinio intelekto ateitį

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples