Artėjant naujiems kalendoriniams metams, daugelis iš mūsų peržiūri savo tikslus – nuo sveikesnių įpročių iki ambicingesnių profesinių ar asmeninių siekių. Žvelgdami į naujus metus dažnas iš mūsų pasižadame daugiau: spartesnių karjeros šuolių, naujų įgūdžių ar seniai atidėtų patirčių. Tačiau net ir geriausi planai susiduria su viena neišvengiama riba – laiku. Kad tikslai taptų lengviau įgyvendinami, būtina sąmoningai nukreipti laiką ir energiją į prioritetus ir įsivertinti galimas kliūtis.

2026 metų planui – 168 valandos kas savaitę

Nepriklausomai nuo to, kuo dirbate, kur gyvenate, kiek esate produktyvūs ar kaip gerai gebate atlikti kelias užduotis vienu metu, visus mus riboja tas pats skaičius – 168 valandos per savaitę. Šis faktas reiškia, kad būtina nustatyti prioritetus, ypač tose srityse, kuriose norite didžiausio progreso. Priešingu atveju rizikuojate tapti vienu iš daugelio, kurie savo naujametinių pažadų atsisako jau po mėnesio ar dviejų. Tačiau šie metai gali būti kitokie.

Pradėkite nuo paprastos lentelės su keturiais stulpeliais: veikla, planuojamos valandos, faktiškos valandos ir skirtumas.

Skiltyje „Veikla“ išvardykite, kam paprastai skiriate savo laiką – darbui, šeimai, poilsiui, sportui ar kitoms veikloms. Tai padės įvertinti dabartinį jūsų gyvenimo ritmą. Tuomet nusistatykite „Planuojamas valandas“ – kiek laiko per savaitę norėtumėte skirti kiekvienai veiklai. Jei suma viršija 168 valandas, planą pakoreguokite. Galiausiai kelias savaites stebėkite realų laiko paskirstymą. Palyginę planą su faktu, aiškiau pamatysite, kur dingsta jūsų laikas ir ką verta keisti.

Susidūrę su realiu vaizdu, kaip išnaudojate savo 168 valandas, galite suprasti, kad norint kažkam skirti daugiau laiko – pavyzdžiui, meditacijai ar naujos kalbos mokymuisi – teks kažko atsisakyti.

Nematomi laiko rijikai

Analizuojant, kur iš tiesų dingsta laikas, dažnai išryškėja ir vadinamieji nematomi laiko rijikai – pavyzdžiui, naršymas socialiniuose tinkluose. Šie įpročiai dažnai nepastebimai „suvalgo“ valandas, kartu didindami informacinį triukšmą ir emocinį nuovargį. Sąmoningas skaitmeninių įpročių peržiūrėjimas gali padėti ne tik susigrąžinti laiką, bet ir pagerinti emocinę savijautą.

Nuolatinis turinio srautas ir įprotis dažnai tikrinti naujienas apsunkina gebėjimą atsirinkti tai, kas iš tiesų svarbu, o nuolatinis lyginimasis su kitais gali bloginti nuotaiką.

„Kartais pakanka vos kelių minučių peržiūrėti savo skaitmeninius įpročius, kad santykis su telefonu taptų sveikesnis. Pirmiausia verta aiškiai nusistatyti, kokio tipo informacija jums aktuali ir kokius poreikius ji turėtų atitikti. Jei sekate daugybę paskyrų, pagalvokite, ar jos padeda siekti jūsų tikslų – suteikia žinių, kūrybinių idėjų, o gal tai turinys poilsiui. Tų, kurios jums nenaudingos, o tik suryja jūsų laiką – atsisakykite“, – pataria Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė.

Ekspertės teigimu, ne mažiau svarbu sąmoningai valdyti ir pranešimų srautą – ne tik iš socialinių tinklų, bet ir iš el. pašto, kalendoriaus bei kitų programėlių. Tam gali pasitarnauti nemokamos aplikacijos, tokios kaip „Filter Box Notification Manager“ ar „Buzzkill“, padedančios sumažinti nebūtinų pranešimų kiekį ir informacinę apkrovą.

Paverskite pažadus sau veiksmų planu

Pažadai sau dažnai prasideda nuo norų sąrašo, tačiau kad jie taptų veiksmais, ekspertai pataria stebėti ir žymėti savo progresą.

Tam galima pasitelkti ir išmanias programėles, kurios ne tik padeda planuoti savo laiką, bet ir paverčia naujų įpročių laikymąsi smagiu žaidimu (pavyzdžiui, „Way of life“, „Clockify“ ar „Habitica“).

„Svarbu pasidžiaugti progresu, o ne siekti tobulumo, nes būtent maži, bet pastovūs žingsniai veda prie ilgalaikių rezultatų. Išmanios programėlės padeda stebėti, kaip sekasi siekti tikslų, o kokios aplinkybės trukdo. Tačiau naujų įpročių laikymuisi lygiai taip pat gerai gali pagelbėti ir paprasčiausias kalendorius telefone, kur galima rezervuoti laiką treniruotei ar knygos skaitymui“, – primena J. Antropik.

Pranešimą paskelbė: Asta Buitkutė, UAB Tele2
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.