Statistikos portalo „Statista“ pasaulinės vartotojų apklausos duomenimis, nuotraukų redagavimo programėlėmis reguliariai naudojasi maždaug 4 iš 10 išmaniųjų savininkų. Nors šios aplikacijos populiarumu gerokai lenkia naujienų, vaizdo įrašų, pažinčių ir net sporto programėles, ekspertas ragina atkreipti dėmesį į šių įrankių privatumo bei saugumo trūkumus.

„Bet kokio tipo programėlės gali turėti įvairių saugumo spragų, tačiau didelė dalis nuotraukų redagavimo įrankių, pagal numatytuosius nustatymus, reikalauja įvairių leidimų ir gauna prieigą prie jūsų jautrių duomenų. Jeigu nenorite, kad jūsų nuotraukos atsidurtų ten, kur joms nepriklauso, reikėtų atsakingai rinktis šias aplikacijas ir peržiūrėti joms suteiktus leidimus“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.

Unikali saugumo rizika

Kibernetinio saugumo portalo „Cybernews“ tyrėjai užfiksavo dešimtis populiarių nuotraukų redagavimo programėlių, kurios įvairiais būdais pažeidė naudotojų privatumą. Anot tyrimo, šie įrankiai rinko ir perdavė naudotojų duomenis, nukreipė žmones į sukčiavimo svetaines, diegė kenkėjiškas programas ar net turėjo prieigą prie kameros bei mikrofono. „Google Play“ parduotuvėje išanalizuotos 30 programėlių – 29 iš jų reikalavo prieigos prie kameros ir failų, 23 prašė prieigos prie mikrofono ir reikalavo buvimo vietos informacijos, o vienas įrankis prašėsi peržiūrėti kontaktus.

„Nuotraukų redagavimo aplikacijų paklausa yra didžiulė, tad kibernetiniai nusikaltėliai tai supranta ir naudojasi galimybe diegti įvairių rūšių programas, rinkti duomenis ir užsidirbti pinigų. Visa tai nereiškia, kad turėtumėte vengti visų tokio pobūdžio programėlių, tačiau rekomenduojama įsitikinti, kad naudojate tik saugią programinę įrangą, kuri nepažeidžia jūsų privatumo“, – akcentuoja jis.

Problemos kyla dėl trečiųjų šalių programėlių

M. Užupis teigia, kad prieš parsisiunčiant programėlę, reikėtų patikrinti kelis esminius dalykus, tarp jų yra įrankio kūrėjas, įvertinimas parduotuvėje, atsiliepimai bei vartotojų apžvalgos. Eksperto teigimu, išlikti akyliems reikėtų ir aplikacijos diegimo metu – verta atsakingai pažiūrėti į suteiktus leidimus ar pateikiamą informaciją.

„Nuotraukų redagavimo programėlei vietos stebėjimas ar prieiga prie mikrofono dažniausiai nebus reikalinga, todėl patikrinkite, ar nesate suteikę tokios galimybės. Taip pat į programėles nereikėtų kelti nuotraukų, kuriose yra konfidencialios informacijos, kaip telefono numeris ar adresas. Dauguma problemų, su kuriomis susiduria naudotojai, paprastai kyla dėl trečiųjų šalių programėlių, kurias siūlo neoficialios parduotuvės ar svetainės. Šių įrankių vengimas yra vienas iš būdų užtikrinti asmeninės informacijos saugumą“, – tikina jis.

„Google Play“ ir „Apple App Store“ parduotuvėse galima rasti programėlių, kurios atitinka saugumo kriterijus, kadangi nerenka ir nereikalauja papildomų duomenų. Pavyzdžiui, patikrintais ir saugiais nuotraukų redagavimo įrankiais gali būti laikomos „Photoshop Express Photo Editor“, „Pixlr“ ir „PhotoDirector“ aplikacijos.