Duomenų saugumo pažeidimų skaičius pasaulyje kasmet dramatiškai auga. Vien per pastaruosius metus Lietuvoje naudojamas interneto apsaugos įrankis užkirto kelią daugiau kaip 240 mln. kompiuterinių virusų. Atsižvelgiant į sparčiai augančias grėsmes internete, kuriami nauji sprendimai, padedantys laiku sužinoti apie galimus duomenų nutekinimus ir sumažinti jų žalą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įvairios kibernetinės grėsmės ne tik kelia pavojų išmaniuosiuose įrenginiuose saugomiems dokumentams ir failams, bet ir kėsinasi į žmogaus asmeninius duomenis. Tarp labiausiai pažeidžiamų duomenų – el. pašto adresai, prisijungimo slaptažodžiai ir net telefono numeriai.

„Į nuotolinių sukčių rankas patekę telefono numeriai naudojami įvairioms kibernetinėms atakoms. Sukčiai gali ne tik skambinti apsimesdami bankais ar kitomis institucijomis ir bandyti išvilioti prisijungimo duomenis, bet ir siųsti melagingas žinutes su kenkėjiškomis nuorodomis.

Taip pat nutekinti telefono numeriai gali būti naudojami pačių nuotolinių sukčių, skambinant kitiems žmonėms – dažnu atveju žmogus net nesužino, kad prisidengiant jo telefono numeriu organizuojamos tokios atakos“, – pasakoja Eligijus Rakickas, „Bitės“ produktų vadovas.

Grėsmė skaitmeninei tapatybei

Vis dėlto daugiau pavojų kelia ne nutekinami telefono numeriai, o žmonių el. pašto adresai ir jų prisijungimo slaptažodžiai.

„El. pašto nutekinimas dažnu atveju reiškia, kad kartu nutekėjo ir slaptažodis. O žinant, kad daugiau nei pusė slaptažodžių yra naudojami daugiau nei vienoje vietoje, vadinasi nusikaltėliai gali prisijungti ir kitur. Tai vienas pavojingiausių scenarijų – įsilaužėliai gali gauti prieigą prie visos žmogaus skaitmeninės tapatybės socialiniuose tinkluose“, – sako E. Rakickas.

Be to, įsilaužus į žmogaus asmeninę el. pašto paskyrą, nuotoliniai sukčiai gali matyti praktiškai visą informaciją – nuo kalendoriuje suplanuotų atostogų iki siuntinių, sąskaitų ar bankinių pranešimų. Remdamiesi šiais duomenimis, jie gali kurti suasmenintas sukčiavimo atakas. „Pavyzdžiui, jei nusikaltėlis mato, kad laukiate sąskaitos, jis gali atsiųsti padirbtą laišką su netikra sąskaita ir paskatinti jus pervesti pinigus netikriems gavėjams“, – įspėja „Bitės“ produktų vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto plėtra keičia žaidimo taisykles, todėl žmonės klysta manydami, kad yra niekam neįdomūs.

„Nuotoliniai sukčiai nesirenka pagal žmogaus žinomumą – jiems svarbu pavogtų duomenų kiekis. Jei nutekėjęs jūsų slaptažodis atitinka dar kelias paskyras, jūs jau esate taikinys atakai. Šiuo metu sukčiai gali lengvai suasmeninti atakas ir išsiųsti jas tūkstančiams vartotojų. Jiems nebereikia taikytis į konkretų žmogų – pakanka, kad ant jų kabliuko užkibtų bent keli procentai iš visų turimų kontaktų.

Juo labiau, kad dirbtinio intelekto pagalba tobulėja ir pačios atakos – sukčiavimo laiškuose mažėja gramatinių klaidų. Rengti atakas lietuvių kalba nuotoliniams sukčiams yra gerokai paprasčiau nei prieš kelerius metus“, – sako E. Rakickas.

Skaitmeninis „budėtojas“

Reaguojant į kibernetinių nusikaltimų gausą, „Bitė“ savo klientams pristatė Kibernetinių incidentų patikros paslaugą, kuri nemokamai įtraukta į visus naujus paslaugų planus „Saugiau“.

„Ši paslauga veikia kaip skaitmeninis budėtojas, kuris nuolat tikrina, ar kliento nurodyti el. pašto adresai bei telefono numeriai nepateko į nutekintų duomenų bazes. Tai padeda žmonėms laiku sužinoti, kuri svetainė buvo nulaužta ir kokie asmeniniai duomenys galėjo būti paveikti – ne tik slaptažodžiai, bet ir IP adresai, gimimo data ir kita. Taip pat sistema pataria, ko imtis tokiu atveju – keisti slaptažodį ar įjungti dviejų veiksnių autentifikaciją“, – pasakoja E. Rakickas.

Klientai gali savitarnoje įvesti iki 5 savo ar artimųjų el. pašto adresų ar telefono numerių, kuriuos nori apsaugoti. Paslauga yra įtraukta į paslaugų plano kainą ir nereikalauja papildomo aktyvavimo.

Kaip pabrėžia E. Rakickas, naujoji paslauga ne tik stiprina klientų duomenų apsaugą, bet ir padeda ugdyti sąmoningumą apie kibernetines grėsmes. „Duomenų nutekinimai vyksta nuolat – praktiškai kiekvieną savaitę. Nors nė vienas saugumo sprendimas negali užtikrinti 100 proc. apsaugos, svarbu žinoti apie pavojus ir turėti efektyvių įrankių, kurie padeda reaguoti laiku. Juo labiau, kad ši paslauga veikia ir kaip žmonių edukacijos priemonė – išsamiai paaiškina apie grėsmes, jų tipus ir jų keliamus pavojus“, – sako jis.

Iki šiol Kibernetinių incidentų patikros paslauga veikė kaip papildomai užsakoma paslauga kartu su „Interneto apsauga+“.