Login to your account

Username *
Password *

 

Net 64 proc. interneto naudotojų naršyklėje vienu metu yra atsidarę daugiau kaip 11 aktyvių skirtukų, o beveik pusė – daugiau kaip 20, rodo prieš kelerius metus atliktas tyrimas. Deja, toks kiekis vienu metu atidarytų skirtukų gali nemenkai apsunkinti naršymą. Savo darbui pritaikyti naršyklę taip, kad naudojimasis internetu būtų kuo patogesnis, yra gana paprasta, tereikia žinoti keletą gudrybių.

„Rekomenduojamas vienu metu atidarytų skirtukų skaičius yra iki 9. Jei jų gerokai daugiau, pirmiausiai tai gali sumažinti jūsų produktyvumą net iki 40 proc. – gausybėje jų lengva „paklysti“ bei neberasti reikalingos informacijos. Taip naršant apsunkinamas ir kompiuterio darbas, įrenginys sulėtėja. Laimei, interneto naršyklės tampa vis išmanesnės ir siūlo įrankius, kurie padės valdyti skirtukus“, – pranešime žiniasklaidai sako Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“.

Įjunkite „Miego skirtukų“ įrankį

Dalis populiariausių naršyklių siūlo „Miego skirtukų“ (angl. sleeping tabs) funkciją, kuri leidžia sustabdyti skirtukus, kurių jau kurį laiką nenaudojote. Anot eksperto, pasitelkus  „Miego skirtukų“ įrankį, naršyklė neištrina jų turinio, o tik perkelia skirtukus į saugyklą, taip sumažindama kompiuterio apkrovą, todėl tuo metu naudojami skirtukai veikia greitai ir operatyviai.

„Norint „Google Chrome“ įjungti „Miego skirtukų“ funkciją, reikėtų spustelėti tris taškelius, esančius naršyklės lango viršuje ir pasirinkti „Daugiau įrankių“ (angl. More Tools) bei „Našumas“ (angl. Performance). Tuomet įjungti „Atminties taupymo priemonė“ (angl. Memory saver) jungiklį“, – aiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas.

Tuo tarpu, jeigu naudojatės antra pagal populiarumą naršykle – „Safari“, nustatymuose pasirinkite „Security & Privacy“, slinkite pelytę žemiau, kol rasite „Full Disk Access“, ir jį pasirinkę paspauskite spynos ikonėlę su užrašu „Click the lock to make changes“.

Naujai iššokusiame lange suveskite savo duomenis ir slaptažodį, kad toliau galėtumėte redaguoti. Gavus prieigą spauskite pliusą, pasirinkite „Applications“, tada „Utilities“ dokumentą, o jame – „Terminal.app“ parinktį.

Tai atlikus galite nuleisti langą ir atsidaryti Terminal.app programą. Joje reikės įvesti specialų kodą „defaults write com.apple.Safari IncludeInternalDebugMenu 1“. Tai atlikus atsidarykite „Safari“ naršyklę, juostoje viršuje pasirinkite „Debug“ skiltį, užveskite pelytę ant „Miscellaneous Flags“ ir spustelkite „Disable Background Tab Suspention“. Po šių žingsnių „Miego skirtukų“ funkcija bus aktyvuota.

Pasak A. Archangelskio, „Mozilla Firefox“ naudotojams, ne taip kaip minėtųjų naršyklių mėgėjams, šia funkcija galima mėgauti be jokio papildomo vargo, kadangi ji veikia automatiškai. Tačiau, jei nuspręstumėte funkciją išjungti, atsidarius naršyklę paieškos lange reikia suvesti „about:config“, tuomet į iššokusią juostą –„browser.tabs.unloadOnLowMemory“ ir pakeisti jo reikšmę į „False“.

Naudokite „žymes“

Naudotojai dažnai linkę kasdien atverti tuos pačius tinklalapius, todėl naršymą internete palengvinti gali „žymių“ (angl. bookmarks) naudojimas. Tai padės lengvai pasiekti ir vos vienu paspaudimu atverti dažniausiai naudojamus skirtukus.

„Google Chrome“ naršyklėje dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite šalia atidarytų skirtukų. Tuomet pasirinkite „Pažymėti visus skirtukus“ (angl. Bookmark all tabs). Taip sukursite naują aplanką visiems šiuo metu aktyviems lango skirtukams.

Atsidariusiame lange įveskite pavadinimą, kuriuo norite pavadinti skirtukus, ir spustelėkite „Išsaugoti“ (angl. Save). Šis aplankas atsidurs jūsų pradiniame naršyklės lange, šalia visų kitų išsaugotų skirtukų“, – teigia A. Archangelskis.

„Safari“ naudotojams, pasak eksperto, susikurti žymes galima labai panašiai. Nuėję į svetainę, kurią norite pažymėti, įrankių juostoje spustelėkite mygtuką „Share“ ir tada pasirinkite „Add Bookmark“. O jei naudojatės „Firefox“ naršykle, ant bet kurio skirtuko spustelėkite dešinįjį pelės klavišą ir mygtuką „Pasirinkti visas korteles“. Tai atlikus dar kartą dešiniu spustelėkite ir pasirinkite „Korteles įtraukti į adresyną“.

Jau tapo įprasta apsipirkinėjant internetu pirmiausiai įvertinti, ką apie pasirinktą prekę mano ją jau įsigiję pirkėjai. Taip pat remiamės kitų internete išsakyta nuomone rinkdamiesi restoranus, viešbučius, grožio salonus, net gydytojus ir daugelį kitų paslaugų. Tačiau ar tikrai galime būti tikri, kad atsiliepimai, kuriais vadovaujamės, yra autentiški? Pasak eksperto, atsiliepimų skiltyse neretai yra ir daug netikrų įvertinimų, kuriuos išduoda keli požymiai.

„Visiškai normalu prieš perkant prekę ar paslaugą pirmiausia ieškoti, kiek „žvaigždučių“ jai suteikė kiti vartotojai. Vis dėlto, interneto svetainės „Fakespot“, kurioje analizuojamos internetinių produktų apžvalgos, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad net 42 proc. „Amazon“ atsiliepimų nėra tikri. Maždaug aštuoni iš dešimties vartotojų mano, kad per pastaruosius metus galėjo perskaityti netikrą atsiliepimą ir tiek pat vartotojų teigia, kad nėra tikri, ar žino, kaip atpažinti netikrus įvertinimus internete. Suklastoti atsiliepimai klaidina vartotojus, tačiau yra būdų, kaip juos atpažinti“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.

Anot jo, žinoti, kaip suprasti, ar internetinės apžvalgos yra suklastotos, yra svarbu, nes tiek teigiami, tiek neigiami atsiliepimai daro didžiulę įtaką klientų sprendimams pirkti. Kai kurie verslai gali suklastotus įvertinimus naudoti siekdami didesnių pardavimų, o kiti gali jais pasinaudoti siekdami pakenkti konkurentams. D. Drakickas dalinasi požymiais, kurie gali išduoti netikrus įvertinimus internete.

Patikrinkite datą. Įmonės, investuojančios į netikrus įvertinimus, paprastai juos suplanuoja taip, kad atitiktų produkto išleidimo datą. Staigus apžvalgų antplūdis padeda iškelti prekės ženklo vardą interneto paieškoje. Kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kad netikros apžvalgos atsiranda anksčiau, nei pati prekė ar paslauga pasirodo rinkoje – tai taip pat signalizuoja apie suklastotą apžvalgą. Įtartina turėtų būti ir tai, jei per trumpą laiką atsiranda daug įvertinimų, nes netikri atsiliepimai paprastai skelbiami masiškai vienu metu.

Patikrinkite profilį. Dauguma netikrus atsiliepimus parduodančių bendrovių naudoja tūkstančius paskyrų iš bevardžių įmonių. Nors neįmanoma nustatyti, kuri įmonė yra atsakinga už atsiliepimą, užuominų galite rasti įvertinusio asmens profilyje. Netikriems įvertinimams dažnai naudojami bendriniai vardai, o kai kuriais atvejais rodomas vardas gali būti tik atsitiktinė raidžių ir skaičių eilutė. Galiausiai, netikri vertintojai labai retai turi profilio nuotraukas, nes tą pačią nuotrauką galima naudoti tik vieną kartą.

Pasidomėkite kitomis jų apžvalgomis. Tokie apžvalgininkai paprastai kartoja tas pačias frazes. Jei pastebite kokių nors pasikartojančių frazių panašumų kalbant apie skirtingas prekes ar paslaugas, tikėtina, kad įvertinimas yra suklastotas. Jei praktiškai kiekviena profilio parašyta apžvalga yra penkių žvaigždučių įvertinimas, beveik neabejotina, kad tai netikra paskyra.

Patikrinkite rašybą ir gramatiką. Netikri atsiliepimai dažnai pasižymi gramatinėmis ir rašybos klaidomis. Taip yra todėl, kad jas dažnai rašo žmonės iš trečiųjų šalių, kurie naudojasi netinkamomis vertimo programomis arba dirbtinio intelekto robotai. Svarbu įsitikinti, kad apžvalga skamba taip, tarsi ją parašė tikras asmuo.

Saugokitės juodai baltų argumentų. Dažniausiai nėra taip, kad žmonės kategoriškai nemėgtų kažkokio produkto ar paslaugos – jie sugeba įžvelgti tiek pliusų, tiek minusų. Tačiau netikri apžvalgininkai savo įvertinimuose visada pateikia juodus arba baltus argumentus. Jei peržvelgę ankstesnius apžvalgininko atsiliepimus matote, kad viskas yra arba mylima, arba nekenčiama, juo pasitikėti nereikėtų.

Pastebėkite vienodas frazes skirtingose apžvalgose. Pavyzdžiui, jei pastebite, kad atsiliepimus palieka skirtingi žmonės, bet juose visuose vartojama frazė „Oho, šis produktas pakeitė mano gyvenimą!“, jie gali būti netikri.

Atkreipkite dėmesį į detales. Kornelio universitete atliktas tyrimas parodė, kad netikruose įvertinimuose dažniau pasitaiko nesusijusių asmenų, vietų ir įvykių aprašymų. Pavyzdžiui, suklastotoje viešbučio apžvalgoje gali būti rašoma apie „ypatingas atostogas jubiliejaus proga“. Tikri žmonės taip pat gali paminėti šiuos dalykus, tačiau jie taip pat linkę daugiau dėmesio skirti konkretiems klausimams, pavyzdžiui, registracijos procesams, kainai ar maistui.

Pasak D. Drakicko, netikri įvertinimai kartais gali išduoti ir netikras internetines parduotuves, kuriose yra didesnė rizika paspausti kenkėjiškas nuorodas. Anot eksperto, nuo daugelio kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti specialūs interneto apsaugos produktai. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.

Internetu kasdien naudojasi beveik 90 proc. lietuvių. Vis tik naršymas būtų neįmanomas be pagrindinių interneto „vartų“ – naršyklės. Kol kai kurios jų pasižymi patogiu valdymu, kitos – stengiasi apsaugoti mūsų privatumą. Ekspertas apžvelgė naršykles, kurios gali ne tik palengvinti informacijos paiešką, bet ir apsaugoti jūsų duomenis.

„Visų naršyklių paskirtis vienoda – suteikti galimybę naršyti internete, tačiau kiekviena iš jų turi ir privalumų, kurie jas išskiria iš kitų. Pavyzdžiui, vienos gali sinchronizuoti atidarytus skirtukus tarp kelių įrenginių, kitos – automatiškai blokuoja iššokančius langus ir reklamas. Kad naršymas būtų visapusiškai patogus, svarbu išsirinkti tokią naršyklę, kuri atitinka visus jūsų poreikius“, – pranešime žiniasklaidai sako Andrius Archangelskis, „Bitės Profas“. 

„Google Chrome“ – viskas vienoje vietoje

Populiariausia naršyklė, kuria naudojasi beveik 3 mlrd. vartotojų visame pasaulyje – „Google Chrome“. Dėl savo paprastumo ir greito veikimo, „Chrome“ išlieka pirma naršykle pagal naudotojų skaičių.

„Chrome turi beveik viską, ko gali prireikti naršant internete – integruotą slaptažodžių tvarkyklę, kuri automatiškai klausia, ar norite išsaugoti įvairių paskyrų slaptažodžius, integruotus kitus „Google“ produktus, tokius kaip „Drive“ ir „Docs“, saugumo patikrą, kuri užtikrina, kad įrenginys būtų apsaugotas nuo kenkėjiškų programų ir virusų, bei įskiepius, veikiančius tiek kompiuteryje, tiek išmaniajame telefone“, – aiškina A. Archangelskis. 

Nors „Chrome“ ir kuris laikas išlaiko populiariausios naršyklės titulą, ekspertas atkreipia dėmesį, kad ši programa dažnai kelia klausimų dėl asmeninių naudotojų duomenų pardavinėjimo – prieš „Google Chrome“ buvo iškelta daugiau bylų dėl vartotojų privatumo pažeidimų nei prieš bet kurią kitą naršyklę. Tačiau bendrovė teigia, kad trečiosioms šalims duomenų niekada nepardavinėjo, o tokią informaciją kaip vartotojo lokaciją, naršymo ir paieškos istoriją naudoja reklamų personalizavimo tikslais.

„Safari“ – greita ir patikima 

Daugiau kaip 1 mlrd. naudotojų turinti naršyklė prieinama tik „Apple“ įrenginiais besinaudojantiems žmonėms. Dvidešimtmetį veikiančiai naršyklei per pastaruosius kelerius metus buvo sukurta daugybė atnaujinimų, todėl „Safari“ tapo greita, į privatumą orientuota naršykle, kurios tikslas – naudotojui užtikrinti geriausią patirtį kiekvieno naršymo metu.

„Safari“ populiari dėl patogaus ir greito naršymo. Tai užtikrinti padeda automatinio užpildymo funkcija. Ji suteikia galimybę išsaugoti visus paskyrų slaptažodžius, informaciją iš kontaktų, kalendoriaus, kredito kortelių, o šių duomenų prireikus, naršyklė automatiškai identifikuoja, kokios informacijos reikia tinklalapiui ir jūsų vardu užpildo tuščius formų ir prisijungimo laukus“, – pasakoja ekspertas.

Išmaniųjų įrenginių specialistas pabrėžia, kad slaptažodžiai ar kredito kortelių duomenys yra itin jautri informacija, tačiau dėl jos saugumo baimintis nereikėtų – „Safari“ naudoja specialų 256 bitų AES šifravimą, kuris užtikrina, kad išsaugoti duomenys be naudotojo žinios nebūtų pasiekiami trečiosioms šalims.

„Mozilla Firefox“ – ne tik saugi, bet ir patogi naršyklė

Tai taip pat itin populiari naršyklė, turinti daugiau nei 350 mln. naudotojų. Programa išsiskiria paprastu valdymu, saugumu ir dar vienu numatytųjų nustatymų privalumu.

„Firefox“ užtikrina daugiau saugumo ir privatumo nustatymų nei bet kuri kita naršyklė, tačiau  yra ir kitas didelis jos privalumas – vaizdo įrašų, įsijungiančių atsidarius naują skirtuką, garso užtildymas. Staigus ir netikėtas garsas, atsirandantis lyg iš niekur, gali ne tik suerzinti, bet ir išgąsdinti, tačiau „Firefox“ tuo pasirūpina automatiškai jį išjungdama“, – aiškina A. Archangelskis.

Ekspertas pažymi, kad ši naršyklė išsiskiria paprastu ir patogiu naudojimu – „Firefox“ leidžia kurti atskirus mėgstamiausių svetainių aplankus. Taip galite sukurti pavadinimus, panašias nuorodas suskirstyti ir lengviau surasti pažymėtą puslapį.

„Microsoft Edge“ – greitas veikimas bei energijos taupymas

Naujausia „Microsoft“ įmonės naršyklė – „Edge“, kuri jau automatiškai įdiegta kompiuteriuose, veikiančiuose su „Windows 10 ir 11“ operacinėmis sistemomis, yra naudojama daugiau nei 230 mln. pasaulio žmonių. „Edge“ išsiskiria galimybe personalizuoti valdymą, kad kiekvienas vartotojas naršykle galėtų naudotis dar greičiau ir patogiau. 

„Edge“ siūlo vieną sparčiausių naršymo patirčių rinkoje. Dėl „Miego skirtukų“ (angl. Sleep Tab) funkcijos naršyklė „užmigdo“ skirtukus, kurie ilgą laiką nebuvo naudojami ir taip sukuria daugiau vietos ir galios procesoriui bei operatyviajai atminčiai, todėl naršymas tampa greitesnis“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ atstovas A. Archangelskis.

Be to, „Edge“ turi ir kitą pranašumą – taupo įrenginio bateriją. Pasak išmaniųjų įrenginių eksperto, „Edge“ efektyvumo režimo metu fone veikiantys skirtukai užmigdomi, tad galite pailginti baterijos veikimo laiką vidutiniškai 25 minutėmis. Visgi svarbu suprasti, kad su šiuo režimu gali šiek tiek suprastėti naršymo procesas. 

„Opera“ – itin saugus naršymas

Interneto naudotojams gerai žinoma naršyklė „Opera“ taip pat neatsilieka nuo kitų ir siekia užtikrinti sklandų bei saugų naršymą. Ji ne tik blokuoja iššokančius langus bei reklamas, bet ir suteikia galimybę naudotis nemokamu virtualiu privačiu tinklu (VPN). 

„Be abejonės, naršyti su VPN leidžia ir kitos naršyklės, tačiau „Opera“ suteikia galimybę juo naudotis nemokamai. Naršant su VPN, jūsų naršymo istorija bus saugesnė nei su bet kuriuo kitu privačiu naršymo režimu.

Be to, ši naršyklė puikiai bendradarbiauja ir su kitomis programomis. Pavyzdžiui, naršant internete, nedideliame lange šoninėje juostoje galima naudotis „WhatsApp“ pokalbių programa. Tai itin patogu dirbant internetu ir bendraujant su komanda“, – pasakoja  A. Archangelskis. 

Anot jo, viena unikaliausių „Opera“ funkcijų – „Lucid Mode“, kuri leidžia vienu spustelėjimu pagerinti vaizdo įrašų bei nuotraukų kokybę.

 

„Page Unresponsive“ yra pranešimas, po kurio visi atverti langai jūsų naršyklėje tiesiog ima ir išsijungia. Tai gali tapti tikru košmaru, ypač, jei prieš tai valandų valandas praleisdavote reikiamų puslapių paieškai ar ilgai pildėte apklausą internete. „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas Arnoldas Lukošius sako, kad „Chrome“ naršyklėje visus juos galima nesunkiai atkurti vos keliais paspaudimais.

„Kartais „Chrome“ naršyklėje atidaryti puslapiai netikėtai užsidaro kartu su neišsaugotu svarbiu dokumentu. Tuomet reikia sukti galvą, kaip prarastus duomenis atstatyti į pradinę būseną, o tai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip komplikuota problema. Taip nėra – išsijungusius puslapius atkurti gana paprasta“, – sako A. Lukošius.

Kaip išvengti „Page Unresponsive“ situacijos

Dažniausiai „Chrome“ užstringa ir išsijungia tuomet, kai joje atidaryta per daug puslapių. Taip atsitinka todėl, kad interneto naršyklė vienu metu naudoja nemažai resursų. Tai reiškia, kad naršyklė, kuri dažnai stringa, yra nuolat alinama atidarytų puslapių ir programų. Ji strigti gali pradėti ir tuomet, kai nėra atnaujinta.

Kai naršyklė užstringa, joje atidaryti interneto puslapiai automatiškai užsidaro visi kartu. Numatyti šią situaciją galima iš anksto – tai rodo lėčiau įsijungiančios arba labai stringančios svetainės. Sulėtėjus „Chrome“ naršyklei „Mac“ ar „Windows“ kompiuteriuose, vertėtų pabandyti uždaryti nereikalingus puslapius, išjungti veikiančias, bet nenaudojamas programas ir naršyklės plėtinius.

Kai naršyklės puslapius netikėtai išjungi... pats

Labai dažnai nutinka ir taip, kad visus naršyklės langus išjungiame patys. Jie išsijungia paspaudus neteisingus mygtukus ir kartais to net visai nenorint, o dažniausiai – net ir pačiu blogiausiu metu. Kiekvieno gamintojo kompiuteryje tai atsitinka paspaudus skirtingas mygtukų kombinacijas.

„Apple“ gamintojo „MacBook Air“ kompiuteryje visi naršyklės langai išsijungia paspaudus mygtukus „Command+Q“. Tuo metu funkcija „Command+Tab“ greitai pakeičia programą, o „Command+W“ uždaro tą naršyklės langą, kuris yra atvertas. „Command“ ir „W“ yra visai šalia mygtuko „Q“, todėl netyčia sumaišius šiuos šalia esančius mygtukus, galima akimirksniu išjungti visus atvertus puslapius.

„Windows“ sistemos naudotojai gali išjungti visus naršyklės langus paspausdami kombinaciją „Alt+F4“. Kita vertus, „Windows“ kompiuteriuose, kaip ir bet kurio kito modelio kompiuteriuose, visi naršyklės langai gali išsijungti dėl kitų priežasčių – kompiuterio perkaitimo, neatnaujintų sistemų, virusų.

Atkurti prarastus langus galima vos keliais paspaudimais

Atkurti prarastus puslapius galima paprastai – visai nebūtina to daryti rankiniu būdu. „Apple“ kompiuteriuose tereikia nuspausti kombinaciją „Command+Shift+T“ o „Windows“ kompiuteriuose reikėtų paspausti „Ctrl+Shift+T“. Kai nuspausite šias kombinacijas, anksčiau uždaryti skirtukai vėl atsidarys.

Yra ir kitas būdas grąžinti išjungtus skirtukus – tiesiogiai per naršyklę. Tereikia išjungti ir dar kartą įjungti užstrigusią naršyklę. Kai ji persikraus, atsimins visus langus, kurie buvo išjungti.

A. Lukošiaus teigimu, jeigu ir tai nepadeda atstatyti užstrigusios naršyklės, reikėtų patikrinti, ar kompiuteryje neatsirado virusų. Tai padaryti galima atsisiuntus ir įdiegus specialias antivirusines programas. Dažnai stringantis kompiuteris taip pat signalizuoja, kad turėtų būti perkrautas.

Didieji technologijų gigantai nuolat konkuruoja diegdami ir ieškodami įrankių, gerinančių vartotojų patirtį internete. Ypatingas dėmesys skiriamas dirbtinio intelekto įrankiams bene pagrindiniame interneto naudojimo elemente: paieškoje.

Du technologijų gigantai – „Google“ ir „Microsoft“ – pradeda lenktynes ir abu pristato savo DI intelektu papildytus paieškos variklius. Tad kuo jie ypatingi?

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato du dirbtinio intelekto (DI) robotus, kurie, kaip teigia jų kūrėjai, reikšmingai pakeis tiek verslo, tiek privačių vartotojų paieškos būdą.

„Bard“: vietoje klausimų – pokalbis 

Vasario pradžioje „Google“ paskelbė apie planus įtraukti naujausią DI pokalbių robotą LaMDA (kalbos modelis, skirtas dialogo programoms) prie turimos paieškos sistemos. Pokalbių robotas pavadintas „Bard“. „Google“ siūlomas sprendimas gali atsakyti į įvairias užklausas ir, naudojantis informacija internete, pateikti išsamius atsakymus. 

Kaip skelbia „Google“, pagrindinis šio DI pokalbių roboto privalumas – galimybė išvengti naršymo atskiruose internetiniuose puslapiuose. „Bard“ pagalba, užuot įvedę paieškos rezultato raktinius žodžius, galite iš tikrųjų užmegzti pokalbį su robotu bei gauti išsamius atsakymus į klausimus. 

Pavyzdžiui, jis ne vien gali atsakyti į klausimą, kada gimė garsenybė, bet ir atsakyti, kokiu instrumentu lengviausia išmokti groti. Tai galima padaryti todėl, kad „Bard“ renka duomenis iš savo kalbos modelio (kuris veikia kaip smegenys) ir žiniatinklio. Tai leidžia surinkti ne vien objektyvius faktus, bet ir apdoroti informaciją iš tinklaraščių, straipsnių, skaityti ir suprasti žmonių nuomones, kurias vėliau galima panaudoti atsakant į užklausas.

„Bing“: suformuokite užduotį ir darbas bus padarytas už jus

Kita technologijų gigantė „Microsoft“ greitai sureagavo į „Google“ DI pokalbių robotą, paskelbdama, kad į savo paieškos technologiją „Bing“ integruos DI pokalbių robotą „ChatGPT“. 

Įdiegdama „ChatGPT“, „Bing“ siekia pakeisti informacijos paieškos būdą ją suasmeninant. Tai reiškia, kad pateikiami atsakymai turėtų tapti natūralesni vartotojams, kurie ieško išsamios informacijos konkrečia tema.

„Pavyzdžiui, „Bing“ gali surasti receptų, pateikti kelionių patarimų ir pasiūlyti baldų, tinkančių namams. Vienoje demonstracijoje šio DI pokalbių roboto buvo paprašyta sukurti maršrutą 5 dienų kelionei į Meksiką. Atsakydamas į šią užklausą „Bing“ aprašė preliminarų maršrutą, išskirstydamas veiklas kiekvienai atostogų dienai, kartu pateikdamas vartotojui nuorodas į informacijos šaltinius“, – pasakoja A. Lukošius.

Beje, „ChatGPT“ robotas jau buvo įtrauktas į „Microsoft Teams“ programinę įrangą, tačiau kūrėjai teigia, kad šia programa apsiriboti nežadama. Tikėtina, kad jau netrukus jis „Word“ programoje pats rašys tekstus, „Outlook“ – kurs el. laiškus, o „PowerPoint“ padės paruošti skaidres prezentacijoms.

Ateities naršymas 

Eksperto teigimu, nors dalis esamų ir potencialių vartotojų abejoja DI pokalbių robotų pateikiamos informacijos pagrįstumu, gebėjimu atsakyti į sudėtingesnius klausimus bei kelia klausimų dėl saugumo užtikrinimo, šios technologijos gali iš esmės transformuoti paieškos funkciją.

„DI pagrįsti paieškos įrankiai yra mūsų ateitis. Šie sprendimai turės įtakos tam, kaip mes sąveikaujame su išmaniaisiais įrenginiais, vis daugiau pereinant nuo techninio naudojimo iki ištisų pokalbių su jais. DI integracijos į naršymo procesus leis gauti nebe pavienius faktus, bet informatyvius ir suasmenintus duomenis“, – teigia A. Lukošius. 

Puslapis 1 iš 2
„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: padės spręsti numerių trūkumo klausimą

Ekspertas besinaudojantiems nemokamu „Wi-Fi“ pataria vengti vieno

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

Iš savo patirčių nesimoko: tyrimas atskleidžia, kad tėvai apie grėsmes vaikams internete žino, bet abejingumas auga

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

„Samsung“ skelbia apie atnaujinimą, dėl kurio „Galaxy AI“ funkcijos pasieks ir ankstesnių įrenginių savininkus

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai

Kovodama su kibernetinėmis atakomis „Bitė“ investuoja 5 mln. eurų į tinklų apsaugą