2023 m. Lietuvos banko atliktos namų ūkių apžvalgos duomenimis, gyventojai vis dar daugiausia taupo einamojoje banko sąskaitoje ar grynais, o patraukliausia investicija laiko nekilnojamąjį turtą. Tačiau „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Ieva Bužienė pastebi, kad gyventojų, o ypač jaunesnių kartų investavimo įpročiai kinta ir atskleidė, kokios investicijos tampa vis populiaresnės tarp Tūkstantmečio (angl. millennials) ir Z kartų.

Investicijos – nuo akcijų iki skaitmeninio meno

Anot „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūtos Ežerskienės, lyginant skirtingo amžiaus žmonių investavimo įpročius, atsiveria gana ryškūs skirtumai. Jos teigimu, Tūkstantmečio karta, kuri gimusi maždaug 1981–1995 m., yra ekonomiškai aktyviausia, turi galimybių investuoti didesnes sumas, tačiau jų tolerancija rizikai nėra didelė, jie atsargiau renkasi investicijų formas ir pirmenybę teikia pasyviam investavimui.

„Tūkstantmečio kartos atstovai dažnai yra linkę rinktis akcijas, investuoti tiesiogiai į skirtingas Baltijos šalių, Europos ir JAV bendroves arba naudotis biržoje prekiaujamais fondais (ETF). Uždirbantys didesnes pajamas dažnai naudoja sudėtingesnes investavimo formas, kaip alternatyvūs turto fondai ir panašiai“, – pasakoja banko atstovė.

Jos teigimu, jaunesnės Z kartos, gimusios maždaug 1995 – 2012 m., požiūris į finansus gerokai skiriasi – jų turimos lėšos investicijoms yra gana ribotos, tačiau jie nebijo rizikuoti, tikisi greitesnio ir didesnio pelno, domisi naujoviškomis investavimo galimybėmis. Bendraudama su Tūkstantmečio ir Z kartų studentais, skirtumus pastebi ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos docentė Ieva Bužienė. 

„Susiformavusiam elgesiui įtaką daro aplinka, kurioje užaugama. Tūkstantmečio karta dėl savo patirties ekonominio nuosmukio sąlygomis dažnai būna konservatyvesnė, labiau vertina finansinį saugumą. Tuo metu, skaitmeniniame amžiuje nuo mažens augusi Z karta labiau pasitiki technologinėmis naujovėmis, kaip kriptovaliutos ar skaitmeninis menas (NFT)“, –komentuoja I. Bužienė. 

Populiarėja tvarios investicijos

Analizuodamos skirtingus kartų investavimo įpročius ekspertės taip pat pastebi, jog auga susidomėjimas investicijomis, kurios susijusios su aplinką tausojančiais sprendimais.

 „Klimato kaitos ir tvarumo klausimai pastarąjį dešimtmetį yra itin aktuali tema, su kuria augo ir dažnais atvejais į ją rimčiau atsižvelgia jaunimas. Todėl spręsdami, kur investuoti, jie dažnai renkasi tvarumo projektus ar įmones, kurios puoselėja socialinę atsakomybę. Tai atspindi jų nuostatas ir susidomėjimą aplinkosaugos ir socialiniais klausimais“, – teigia I. Bužienė. 

VU docentei antrina ir R. Ežerskienė – banko atstovai taip pat pastebi tarp jaunosios kartos sparčiai populiarėjančias prie tvarumo prisidedančias investavimo priemones. Ji pabrėžė, kad tokių investicijų pelningumas ateityje, tikėtina, turėtų augti. 

„Gilėjant klimato kaitos problemoms ir siekiant mažinti poveikį gamtai, aplinkai draugiški sprendimai tampa vis aktualesni tiek versle, tiek vartotojų kasdienybėje. Atsižvelgiant į šias tendencijas rinkoje atsiranda daugiau tvarumą skatinančių, „žaliųjų“ investavimo bei taupymo priemonių, kurių pagalba žmonės turi galimybę ne tik uždirbti grąžą, bet ir prisidėti prie vykdomų aplinkai draugiškų projektų. Kadangi tokių investavimo priemonių paklausa auga, jų daugės, o tai reiškia ir patrauklesnę grąžą vartotojams“, – teigia R. Ežerskienė.

Pagrindinė investavimo klaida – impulsyvumas 

Nors tūkstantmečio ir Z kartų atstovai įprastai pasižymi didesniu finansiniu raštingumu ir yra technologiškai pažengę, anot I. Bužienės, investuodami kai kurias klaidas yra linkę daryti dažniau nei vyresni žmonės.

„Jauni investuotojai kartais būna impulsyvūs, nekantriai reaguoja į trumpalaikius rinkos svyravimus. Toks investavimo strategijos nesilaikymas neretai lemia nuostolius ilgalaikėje perspektyvoje. Prie nesėkmių dažnai prisideda ir per daug rizikingi sprendimai, nepatikimų investicijų pasirinkimas. Taip pat jiems sunkiau derinti investicinius tikslus su ilgalaikiu finansiniu planavimu“, – pasakoja Vilniaus universiteto dėstytoja.

Pasak R. Ežerskienės, vieno, visiems tinkančio investavimo recepto nėra, nes jis priklauso nuo tikslų, pajamų ir toleruojamos rizikos. Tačiau pirmiausia, rekomenduojama užsitikrinti finansinę saugumo pagalvę nenumatytiems atvejams, kurios dydis turėtų siekti bent trijų mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Ją turint, galima galvoti, kokią lėšų dalį pavyktų skirti investicijoms.

„Tuomet galima apsibrėžti investavimo tikslą ir strategiją – numatyti, kiek laiko planuojate investuoti, įsivertinti kokia rizika yra priimtina, nuspręsti, ar dalinsite investicijas,  į kelias skirtingas dalis, kurių tikslai ir priemonės skirsis. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojamas ilgalaikio reguliaraus investavimo metodas, kuriuo išvengiama impulsyvių, nepagrįstų sprendimų“, – patarimais dalinasi banko atstovė. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 12 mln. eurų kvietimą gauti finansavimą elektroninės prekybos sandorių sprendimams diegti ir vaizdinei konfigūracijai kurti ir tobulinti.

„Į elektroninę erdvę ir skaitmeninimą besiorientuojantis verslas yra stipresnis, inovatyvesnis ir atsparesnis netikėtiems iššūkiams. Siekdami dar labiau sustiprinti elektroninės prekybos ir paslaugų rinką, skelbiame kvietimą, kuris ypač naudingas mažosioms ir vidutinėms įmonėms, siekiančioms persiorientuoti į rinkai reikalingų paslaugų skaitmeninimą“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Projektams įgyvendinti skiriama iki 5 mln. eurų Sostinės regione ir iki 7 mln. eurų – Vidurio ir vakarų Lietuvos regione veikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms. 

Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 25 tūkst. eurų elektroninio pardavimo sandorių sudarymo sprendimams diegti, 25 tūkst. eurų vaizdinei konfigūracijai (paslaugų ir produktų konfigūravimui ir vizualizacijai) ir 50 tūkst. eurų abiem veikloms vykdyti. Mažiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma – 10 tūkst. eurų.

„Ši priemonė leis įmonėms sustiprinti elektroninių sandorių saugumą, o tai itin svarbu vykdant prekybą internetu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Šis finansavimas taip pat padės verslui tobulinti jau sukurtas interneto parduotuves, dizaino elementus“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. elektroninę prekybą vykdė 60,6 proc. didžiųjų įmonių, 46,2 proc. – vidutinių, 34,9 proc. – mažų. Didžiausia dalis įmonių, vykdžiusių elektroninę prekybą, buvo informacijos ir ryšių (49,9 proc.), prekybos (48,2 proc.) bei profesinės, mokslinės ir techninės (38,6 proc.) veiklos įmonės. 

Paraiškas priima Inovacijų agentūra iki š. m. spalio mėn. 2 d. Išsamias šio kvietimo sąlygas galima rasti Europos Sąjungos investicijoms skirtame tinklalapyje.

Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos paskelbs kvietimus, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

Priemonė „MVĮ skaitmeninimas“ įgyvendinama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Nors priešakyje Baltijos šalių ekonomikos laukia išbandymai, tačiau didelė dalis investuotojų tiki, jog regiono patrauklumas didės. Kuo pagrįsti investuotojų lūkesčiai ir kaip juos turėtų palaikyti Lietuva, ką tik viešai pristačiusi savo 2050-ųjų viziją?

Neseniai sostinės Naujamiestyje startą atšventęs technologijų miestelis simboliškai atskleidė tai, kuo tarptautinių investuotojų akyse yra Lietuva ir Vilnius – startuolių miestas ir technologijų centras, kuriame aktyviai plėtojamos finansinių technologijų, kompiuterinių žaidimų, elektroninės komercijos ir kitos inovacijos. Visa tai rodo, kad valstybėje vyrauja technologijoms ir skaitmenizacijai palankus klimatas, o investuotojai tai vertina.

Užčiuopti šio optimizmo priežastis nesudėtinga. Kasmet EY atliekamas Europos investicijų patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“ parodė, kad investuotojai Lietuvoje akcentuoja technologijų talentų prieinamumą. 7 iš 10 (69 proc.) respondentų nurodė, kad technologijų įgūdžių turinčių darbuotojų prieinamumas Lietuvoje yra geresnis negu kitose jų investicijų šalyse. Estijoje ir Latvijoje tokį privalumą įžvelgia gerokai mažiau investuotojų, atitinkamai 35 ir 20 procentų. Tarp kitų dažnai vardijamų mūsų šalies patrauklumo elementų – visuomenės gebėjimas absorbuoti inovacijas ir palaikyti skaitmenizacijos pažangą, taip pat – griežta asmens duomenų bei intelektinės nuosavybės teisių apsauga.

Paprašyti išskirti esminius investicinės aplinkos privalumus Baltijos valstybėse, tyrime investuotojai Lietuvą išskyrė būtent dėl inovacijoms palankios verslo aplinkos ir technologijų įgūdžių turinčių talentų. Latvijoje daugiausia dėmesio pelnė visuomenės skaitmeninis raštingumas, o Estijoje investuotojai labiausiai vertina technologijų startuolių ir tyrimų institucijų tinklą, jų bendradarbiavimą. Skirtingi kiekvienos šalies privalumai regionui suteikia universalumo, o Lietuvai pasufleruoja, ko galima pasimokyti iš kaimynių.

Talentų prieinamumo svarbą jau ne vienerius metus akcentuoja „Investuok Lietuvoje“ agentūra, transliuodama savo žinutes potencialiems ir esamiems investuotojams. Tai, kad tarptautinis verslas mūsų šalies darbo jėgą vertina kaip pažangią ir turinčią potencialo, yra ir šios agentūros ilgamečio įdirbio rezultatas. Šių metų „Europe Attractiveness Survey“ tyrimo duomenimis, 4 iš 5 investuotojų (80 proc.) nurodė, kad žmonių skaitmeniniai įgūdžiai yra labai arba kritiškai svarbūs jų investicijų planams Lietuvoje. Atitinkamai, Estijoje šių įgūdžių svarbą investicijoms akcentavo 48 proc., o Latvijoje – vos 17 proc. apklaustųjų.

Viena vertus, tenka pripažinti, kad tokie ryškūs rezultatų skirtumai trijose šalyse stebina. Antra vertus, analizuodami Lietuvoje investavusių verslų profilius, nesunkiai atrasime, jog skaitmeniniai darbuotojų įgūdžiai pagrindžia jų konkurencinį pranašumą rinkoje. Įprastais pavyzdžiais galime laikyti įmones, kurios Lietuvoje atveria IT produktų kūrimo centrus, taip pat – kompiuterinių žaidimų kūrimo bendroves, verslo paslaugų centrus, modernias gamybos įmones. Joms visoms darbuotojų skaitmeniniai įgūdžiai yra kritiškai svarbūs. 

O kad skaitmeninių įgūdžių poreikis tik augs ir plėsis, užtenka paminėti milžiniško dėmesio šiemet sulaukusį „ChatGPT“, kurį plačiajai visuomenei pasaulyje atvėrė „OpenAI“. Daugelis verslų išvydo aiškią iliustraciją, kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti jų veiklą, industrijas ir profesijas. Čia tenka prisiminti, kad dirbtinis intelektas kuriamas ir plėtojamas jau ne vieną dešimtmetį, tačiau toks konkretus ir aiškus pavyzdys leido suvokti, kad technologija yra labai plačiai pritaikoma kasdieniame gyvenime ir versle. Natūralu, jog ir investuotojai pastaruoju metu daugiau dėmesio atkreipia į pasiūlymus ir galimybes, susijusias su dirbtinio intelekto pagrindu plėtojamomis technologijomis. 

Beje, poreikis reaguoti į technologijų progresą įgalinant šalies gyventojus įgauti reikiamų technologinių įgūdžių, o šalies verslams sudaryti sąlygas kurti aukštą pridėtinę vertę ir būti konkurencingiems pasaulyje, aiškiai įvardintas ką tik visuomenei pristatytoje „Lietuva 2050“ vizijoje. Siekiant patenkinti šį poreikį švietimo sistemai tenka esminis vaidmuo, tačiau ir verslai turi daug svertų imtis lyderystės, bendradarbiauti su švietimo ir mokslo institucijoms. Tuo pačiu piliečiai turi suvokti, kad mokytis visą gyvenimą yra kritiškai svarbu – tiek kiekvienam atskirai, tiek visai valstybei. Šią galimybę užtikrinančios ir puoselėjančios organizacijos investuoja į ilgalaikį pranašumą, nes gebėjimas nuolatos tobulėti visada atveria naujų nišų. Tai ypač svarbu šiuolaikinėje verslo aplinkoje, kur konkurenciniai privalumai laikui bėgant sunyksta, nes rinkoje atsiranda kopijų, naujovių, sukuriami vertingesni pasiūlymai.

Naujausias EY atliktas Europos investicijų patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“ rodo, kad beveik 8 iš 10 (77 proc.) apklaustų investuotojų įsitikinę, jog per trejus ateinančius metus Lietuvos patrauklumas dar labiau pagerės. Ar šis potencialas stovi vien tik ant technologijų ir skaitmenizacijos pamato? Tikrai ne. Tačiau Lietuva yra gana tvirtai įtikinusi tarptautinių investuotojų bendruomenę, jog valstybė renkasi skaitmeninę ateitį. Tam turime visus argumentus ir ne vieną sėkmės istoriją.

Taigi šią žinutę reikia ir toliau taikliai bei atkakliai transliuoti – komunikacijos niekada nebūna per daug. Matyti, kad to naudą vis geriau suvokia ir į komunikaciją įsitraukia pati verslo bendruomenė, atrasdama, kaip ir kuo galima pasigirti. Verslas Lietuvoje išmoko taisyklę, kad norint būti pastebėtam globalioje rinkoje, reikia įdėti pastangų, įskaitant ir rinkodaros, komunikacijos komandų. Neužtenka vien tikėti senu posakiu, kad darbas meistrą giria.

Technologijų pažangos metraščiuose būna momentų, panašių į beprotišką aukso karštinę, kai turtus susikrauna tie, kurie supranta naujų priemonių svarbą, rašo „Freedom Finance Europe“.