Darbo biure efektyvumas reikšmingai priklauso nuo komandos narių galimybių sklandžiai ir efektyviai bendrauti tarpusavyje. Tai tapo ypač aktualu įsigalėjus hibridiniam darbo modeliui, kai dalis kolegų dirba iš biuro, o dalis – nuotolinėse darbo vietose. Daugelis organizacijų šiam tikslui naudoja vieną ar keletą iš gausybės šiandien prieinamų bendravimo darbe programėlių. Kurios iš jų yra verčiausios dėmesio?
„Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius sako, kad skaitmeninės bendravimo platformos, kurias darbuotojai gali įsidiegti savo įrenginiuose, šiandien yra itin svarbios ne tik produktyviam komunikavimui biure, bet ir įmonės organizacinei kultūrai puoselėti, komandos susitelkimui ir įsitraukimui palaikyti. Anot eksperto tinkamus funkcionalumus turinti bendravimo programėlė ne tik suteikia patrauklų ir lankstų komunikacijos kanalą efektyvesniam darbų atlikimui, bet ir pagyvina biuro gyvenimą.
„Būtent darbinėse bendravimo programėlėse šiandien neretai verda aktyviausias biuro gyvenimas. Tokių programėlių dėka į jį įsitraukti ir jausti įmonės pulsą gali net ir tie darbuotojai, kurie dirba per nuotolį. Bene populiariausios šioje programėlių kategorijoje yra daugelio įmonių naudojamos „Teams“ ir „Slack“, tačiau šiandien rinkoje gausu alternatyvų. Renkantis iš jų svarbu įvertinti keletą svarbiausių aspektų, tarp kurių patogi vartotojo sąsaja ir intuityvus naudojimas, galimybė efektyviai tvarkyti ir organizuoti pokalbius pagal temas, prioritetus ir darbuotojų grupes, suteikiami įrankiai bendradarbiavimui“, – sako T. Niparavičius.
„Slack“
T. Niparavičiaus teigimu, „Slack“ ne veltui yra viena populiariausių biuro bendravimo programėlių, netgi savotiška šios kategorijos flagmanė. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl daugelyje organizacijų ji prigijo, anot T. Niparavičiaus, yra ta, kad darbuotojai patys noriai ja naudojasi.
„Slack“ suteikia galimybę patogiai organizuoti pokalbius, o darbuotojams dalyvauti tik tuose, kurie jiems yra išties aktualūs. Vartotojai patys nusprendžia, prie kurių kanalų nori prisijungti. Šie kanalai gali būti susiję su specifiniu projektu ar komanda, o galbūt paprasčiausiai darbuotojus vienijančiu laisvalaikio pomėgiu. Programėlė turi nemažai socialinių tinklų bruožų – pavyzdžiui, vartotojai pokalbyje gali būti pažymėti ir gauti apie tai pranešimą, pokalbiuose naudoti jaustukus, paveikslėlius“, – pasakoja IT paslaugų tiekimo specialistas.
Neabejotinai svarbios ir „Slack“ suteikiamos galimybės patogiai dalintis dokumentais, surasti reikiamas diskusijas ar turinį naudojantis sklandžiai veikiančia paieškos funkcija. Programėle taip pat galima atlikti garso ir vaizdo skambučius. Nepaisant funkcionalumų gausos, šia platforma naudotis yra ypač paprasta.
„Microsoft Teams“
Nuo tada, kai pandemija nuotolinį darbą pavertė kasdienybe, daugelyje įmonių nepakeičiamu įrankiu tapo „Microsoft Teams“ aplikacija. T. Niparavičiaus teigimu, tai yra visapusiškas bendradarbiavimo sprendimas, ypač puikiai tinkantis didesnėms organizacijoms. Be plačiai naudojamos vaizdo skambučių ir konferencijų funkcijos „Microsoft Teams“ taip pat suteikia galimybę įmonės darbuotojams bendrauti momentinio susirašinėjimo kanaluose. Jie gali būti „išsluoksniuoti“ pagal organizacijos struktūrą ir būti dedikuoti konkrečioms darbuotojų komandoms ar projektams, turėti atskiras pokalbių temas.
„Pagrindinis „Microsoft Teams“ privalumas yra galimybė aplikaciją integruoti su kitais „Microsoft“ produktyvumo įrankiais – pavyzdžiui „Outlook“ kalendoriumi ir e. paštu ar darbų organizavimo platforma „Microsoft Planner“, kuriuos naudoja išties daug įmonių. Integracija leidžia turėti vieningą darbo aplinką, kurios svarbiu komponentu tampa ir patogi momentinio susirašinėjimo terpė. Ji leidžia operatyviai spręsti darbinius klausimus, o taip pat suteikia galimybę darbuotojams palaikyti neformalų bendravimą. Tam tampa nebūtinos trečių šalių programėlės“, – sako ekspertas.
„Google Chat“
Panašiai kaip „Microsoft“, „Google“ taip pat siūlo vieni su kitais integruojamus produktyvumo ir darbo organizavimo įrankius. Tad organizacijoms, kurios dirba „Google Workspace“ aplinkoje, „Google Chat“ turbūt būtų natūraliausias pasirinkimas patogiam bendravimui tarp skirtingų komandų ir jų viduje.
„Google Chat“ suteikia galimybę patogiai organizuoti skirtingus pokalbius. Tą leidžia padaryti pokalbių kambarių (angl. rooms) sistema. Darbuotojai gali prisijungti prie jiems aktualių pokalbių kambarių ir dalyvauti juose vykstančiuose pokalbiuose, kurie taip pat gali būti skirstomi pagal temas. Prisijungti prie pokalbių kambario ar jį palikti yra itin paprasta. Tačiau tikrieji „Google Chat“ privalumai išryškėja platesnėje „Google“ aplikacijų ekosistemoje. Pavyzdžiui į pokalbio langą įkėlus „Google Docs“ nuorodą, dokumento peržiūros leidimai automatiškai pakeičiami taip, kad prieigą turėtų visi pokalbio dalyviai“, – pasakoja T. Niparavičius.
Kitas pavyzdys – nuotolinių susitikimų planavimas. Pokalbyje paprasčiausiai pažymėjus „Google Meet“ aplikaciją ir reikiamus kolegas bei sutarus dėl tinkamo laiko, numatytas susitikimas automatiškai įtraukiamas į vartotojų kalendorius, kuriuose iš karto sugeneruojama „Google Meet“ konferencijos nuoroda. Toks integruotumas neabejotinai suteikia papildomą vertę, tačiau, žinoma, tik tuomet, jei įmonė dirba „Google Workspace“ aplinkoje.
„Mattermost“
Visais anksčiau išvardintais sprendimais organizacijos naudojasi kaip paslaugomis. Tai reiškia, kad šios platformos yra pasiekiamos internetu. Tai yra patogu, tačiau, kai kurios organizacijos yra ypač jautrios saugumo ir konfidencialumo klausimams, todėl nori, kad visa vidinė komunikacija apsiribotų vidiniais įmonės tinklais. Tokiu atveju išeitimi gali tapti bendravimo programėlė „Mattermost“, kurią galima įsidiegti vidiniuose įmonės serveriuose.
„Nors debesų kompiuterija grįsti sprendimai šiandien yra verslo kasdienybė, o jų saugumo standartai yra itin aukšti, tačiau dalis kompanijų vis dar jaučiasi ramiau naudodamos išskirtinai vidinius resursus. „Mattermost“ gali patenkinti šį poreikį, o kartu siūlo daugelį patogiam bendravimui tarp darbuotojų užtikrinti reikalingų funkcijų – kategorizuojamus ir aiškiai struktūruojamus pokalbių kambarius, patogų paieškos variklį. Vaizdo ir garso pokalbių funkcionalumus programėlei suteikia trečiųjų šalių paslaugos – dalį jų taip pat galima susidiegti vidiniuose įmonės serveriuose“, – sako „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas.
Anot eksperto, „Mattermost“ yra arčiausiai „Slack“ funkcionalumų esantis sprendimas, kuriuo galima naudotis remiantis vien tik vidiniais tinklo resursais. Visgi, jei įmonėms šis aspektas nėra toks aktualus, „Mattermost“ greičiausiai nepasiūlys nieko ko, negali suteikti populiaresnės bendravimo biure programėlės.
Pastaraisiais metais darbdaviui suteikti kompiuterį tapo tokia pačia organizacijos higiena, kaip pasirūpinti kava virtuvėlėje ar popieriumi spausdintuve. Deja, didelė jį gavusių darbuotojų dalis vis dar nežino, kuo šis įrenginys skiriasi nuo asmeninio, ir todėl padaro klaidų, kurios gali užtraukti nemalonumų tiek jiems patiems, tiek jų darbovietei.
Remiantis AllAboutVision.com internetinio puslapio atliktu tyrimu, biure dirbantys asmenys kasdien prie darbinio kompiuterio praleidžia net 6, o dirbantieji iš namų – beveik 7 valandas.
„Kadangi darbovietės suteiktas įrenginys statistiškai naudojamas daugiau, negu nuosavas, natūralu, jog žmonėms kyla pagunda juo susitvarkyti asmeninius reikalus ir pasinaudoti įvairiomis patogiomis, bet nesaugiomis funkcijomis. Tačiau tik nedaugelis žino, kad tokios smulkmenos, kaip prisijungimų išsaugojimas darbinio kompiuterio naršyklėje ar leidimas pasinaudoti šeimos nariams, gali privesti prie raudonuoti verčiančio pokalbio su vadovu ar jautrių įmonės duomenų nutekėjimo“, – teigia „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius.
Niekada neišsaugokite slaptažodžio
Daugelis įmonių šiais laikais naudoja vienokias ar kitokias naršyklėje veikiančias paslaugas, pradedant elektroniniu paštu ir baigiant įvairiomis administravimo sistemomis, prie kurių darbuotojai per dieną jungiasi po kelis ar net keliasdešimt kartų. Dėl šios priežasties naršyklės pasiūlymas išsaugoti prisijungimo duomenis atrodo ne tik kaip viliojantis, bet ir kaip labai logiškas sprendimas. Visgi specialistai turi priešingą nuomonę.
„Slaptažodžio išsaugojimas naršyklėje, visų pirma, pavojingas tuo, jog be priežiūros palikus įjungtą kompiuterį biure ar mėgstamoje kavinėje pašaliniai asmenys vienu paspaudimu galėtų prisijungti prie jautrius įmonės ir asmens duomenis saugančių svetainių. Be to, kadangi prietaisas priklauso įmonei, jis vieną dieną gali būti perduotas kitam darbuotojui, atiduotas taisymui ar nurašytas utilizavimui, prieš tai teisingai jo neištrynus ir neatsijungus nuo įvairių paskyrų, kas vėlgi yra pavojinga duomenų saugumo prasme. Saugiausia prisijungimo procesą palengvinanti alternatyva – prisijungimas, naudojant slaptažodžių tvarkyklę, tokią kaip „LastPass“. Ji sudėtingą slaptažodį užpildo už vartotoją, tačiau paprašo prisijungimą patvirtinti išmaniojo telefono programėlėje, kas suteikia papildomą apsaugą“, – pataria T. Niparavičius.
Venkite viešų Wi-Fi tinklų
Išpopuliarėjus nuotoliniam darbui, žmonės darbo kompiuterį įprato naudoti iki tol neįprastose vietose – stilingose kavinėse, oro uostuose ir net egzotinių šalių paplūdimiuose. Tačiau pasikeitusios darbo erdvės kelia ir tam tikrų naujų rizikų, kadangi dalis darbuotojų susigundo galimybe prisijungti prie nesaugaus Wi-Fi tinklo.
Specialistas akcentuoja, kad nemokami ir neapsaugoti Wi-Fi tinklai pastaraisiais metais tapo populiariu programišių taikiniu, kadangi jų spragos leidžia perimti jais keliaujantį interneto srautą, net ir neturint sudėtingos įrangos. Paprasčiau tariant, per nesaugų W-Fi tinklą jungiantis prie elektroninio pašto dėžutės, projektų valdymo sistemos ar debesijos talpyklos, į nusikaltėlių rankas gali patekti prisijungimo duomenys, susirašinėjimai ir kitas jautrus organizacijos turinys. Dėl šios priežasties viešose erdvėse rekomenduojama išmaniajame telefone aktyvuoti mobiliosios saitvietės funkcionalumą ir taip naudoti mobilųjį internetą, o neturint tokios galimybės – įsidiegti kurią nors iš VPN programų, kurios užšifruoja įrenginio interneto srautą ir taip apsaugo nuo duomenų vagystės.
Nežiūrėkite „Netflix“ ir nežaiskite žaidimų
Nors didelė dalis darbdavių greičiausiai neprieštarautų, jei darbo kompiuteryje įsidiegtumėte muzikos programėlę, kad prisijungę ausines galėtumėte atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir susikaupti darbui, vaizdo turinio transliavimo programėlės ir internetiniai žaidimai čia dažniausiai yra nepriimtini.
Tokios paslaugos, kaip „Netflix“, bei daugelis šiuolaikinių kompiuterinių žaidimų kiekvieną sekundę internetu atsisiunčia didelius duomenų paketus. Todėl jei dirbama dideliame dešimtis ar net šimtus žmonių talpinančiame biure, tai gali bereikalingai švaistyti ribotus darbovietės interneto pajėgumus ir taip trikdyti kitų kolegų darbą. Ir net jei to nedarote darbo metu, šių programų buvimas darbo kompiuteryje jo stebėjimą atliekančiam darbdaviui gali sudaryti klaidingą įspūdį.
Neleiskite darbo kompiuteriu pasinaudoti artimiesiems
Paprastai darbiniai kompiuteriai nuo asmeninių skiriasi tuo, jog būna aprūpinti daugybe naudingų programų ir įrankių, kurių staiga gali prireikti artimiesiems ar draugams. Tokie prašymai iš pirmo žvilgsnio gali būti visai nežalingi – noras per „Photoshop“ susitvarkyti naują profilio nuotrauką, išsitaisyti anglų kalbos gramatines klaidas naudojant mokamą „Grammarly“ programėlės prenumeratą arba tiesiog atlikti keletą svarbių darbų, netikėtai sugedus asmeniniam įrenginiui.
„Kad ir kaip būtų nemalonu, į šiuos ir kitus panašius prašymus rekomenduojama atsakyti neigiamai. Pirmiausia, darbo įrenginyje gali būti jautrios informacijos, prie kurios prieigą pagal duomenų apsaugos reikalavimus gali turėti tik kompanijos darbuotojai ar tik konkretus asmuo, todėl leidimas darbo kompiuteriu pasinaudoti pašaliniam žmogui yra grubus šios tvarkos pažeidimas. Be to, darbo kompiuteriui patekus į kito asmens rankas, jo savininkas praranda kontrolę. Artimieji ar šeimos nariai, nesuprasdami visų grėsmių, gali bandyti persikelti failą iš savo virusais apkrėsto įrenginio bei lankytis neaiškiose svetainėse, smarkiai didindami įsilaužimo riziką, už kurią visą atsakomybę visais atvejais turės prisiimti pats darbuotojas“, – atskleidžia „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas.
Venkite su kitomis darbovietėmis susijusių veiklų
„Net jeigu dabartinė darbo vieta jūsų netenkina ir svarstote ją pakeisti, tam nereikėtų naudoti darbo kompiuterio. Atleidimas ar bent jau griežtas įspėjimas gali grėsti ir tada, jei darbo kompiuterį nuspręstumėte naudoti kitos darbovietės veikloms – tai vėlgi kelia papildomą pavojų prietaise saugomų jautrių duomenų saugumui ir yra paprasčiausiai neprofesionalu. Tad geriausia visus šiuos darbus rezervuoti nuosavam įrenginiui“, – pataria T. Niparavičius.
Nuolat blaškantys pranešimai, niekada nemažėjantis naujienų srautas ir gausybė programėlių įveikia net ir stipriausią discipliną, o bandymai pažaboti šiuos „produktyvumo žudikus“ dažnai primena kovą su vėjo malūnais. Tačiau ekspertai ramina, jog šią modernių laikų problemą vis dėlto galima spręsti, tiesiog tam reikia pasitelkti tokius pat modernius įrankius.
Darbo paieškos platformos „Zippia“ atlikto tyrimo duomenimis, 2022 m. 89 proc. dirbančiųjų prisipažino kasdien švaistantys savo darbo laiką su darbu nesusijusioms užduotims, kas vidutiniškai užtrunka net 2,9 val. arba – beveik pusę tradicinės 8 valandų darbo dienos. Nustatyta, jog populiariausios darbuotojus blaškančios veiklos yra naršymas internete, socialiniai tinklai ir susirašinėjimas.
„Egzistuoja nemažai mokslinių įrodymų, jog socialiniai tinklai ir dauguma kitų populiariausių programėlių mūsų smegenis veikia panašiai kaip narkotinės medžiagos, todėl įprasti bandymai ugdyti valią ir discipliną paprasčiausiai gali būti neveiksmingi. Kur kas geresnis sprendimas – pasirinkti vieną ar keletą iš daugybės šiuo metu siūlomų virtualių susitelkimo gerinimo ir efektyvumo didinimo paslaugų, kurios darbo metu mus gali atriboti nuo produktyvumą mažinančių programėlių ir pranešimų, taip skatindamos visą dėmesį skirti darbui“, – teigia „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius.
-
„Freedom“ („Windows“, „macOS“, „iOS“, „Android“)
Dauguma susitelkimo didinimo paslaugų veikia tik tame įrenginyje, kurį tuo metu naudojate, tačiau „Freedom“ gali užblokuoti visus „produktyvumo žudikus“, įskaitant internetinius puslapius ir programėles visuose jūsų prietaisuose vienu metu. Kitaip tariant, „Freedom“ išsprendžia problemą, kai užblokavę „Instagram“ savo kompiuteryje refleksiškai jį atveriate savo telefone – pradėjus darbo sesiją, virtualios pramogos automatiškai apribojamos visuose įrenginiuose.
„Freedom“ leidžia susikurti neribotą blokuojamų paslaugų sąrašų skaičių bei pradėti arba suplanuoti blokavimo sesijas. Vartotojai čia ras ir specialų „Lockdown“ režimą, kuris neleidžia redaguoti sukurtų blokavimo sąrašų, kol blokavimo sesija yra aktyvi, kas ypač tinka tiems, kurie darbo metu linkę apsigalvoti ir pasiduoti pagundoms. Programėlė taip pat siūlo susitelkimą gerinančius garso takelius, kurie atkartoja kavinėse ar gamtoje girdimus garsus“, – pasakoja T. Niparavičius.
-
„Serene“ („macOS“, netrukus ir „Windows“)
„Serene“ nėra tik blaškančių programėlių ar puslapių blokavimo įrankis, tai – produktyvumo sistema, paremta gilaus susitelkimo periodais. Vartotojai gali susidaryti jiems susikaupti trukdančių programėlių ir internetinių svetainių sąrašą, jas užblokuoti ir atlikti darbus.
Ši programėlė leidžia susidaryti turimų atlikti dienos darbų ir jiems numatomo skirti laiko sąrašą. Atėjus laikui dirbti, reikia paspausti „Go Serene“ mygtuką, kuris įjungs laikmatį ir nustatytam laikui apribos blaškančias veiklas bei, esant poreikiui, paleis susitelkimui skirtą muziką.
Kiekvienąkart, kai bandysite nukrypti nuo darbo ir atidaryti vieną iš draudžiamų veiklų, jums bus maloniai primenami jūsų darbo tikslai ir parodyta, kiek laiko liko iki laisvalaikio pradžios. Be to, „Serene“ sesijas galima integruoti su „Trello“, „Asana“, „Todoist“ ir dauguma kitų užduočių valdymo platformų, kas jos naudojimą supaprastina dar labiau.
-
„Forest“ ( „iOS“, „Android“)
„Forest“ ypatinga tuo, jog susitelkti skatina pasitelkdama motyvaciją, o ne blokavimus. Programėlė naudoja Pomodoro laiko ir darbų planavimo techniką, kuri skirta tiems, kas mėgsta atidėlioti darbus, bei visa tai įvelka į patrauklaus žaidimo rūbą. Pradėdami darbą aplikacijoje pasodinate sėklą ir nustatote laikmatį. Kiekvieną kartą, kai paliksite šią programėlę, augalas numirs ir laikmatis vėl prasidės iš naujo. Vartotojas taip motyvuojamas nenuklysti į dėmesį blaškančias programėles ir užauginti kuo didesnį medį.
Be to, „Forest“ kūrėjai bendradarbiauja su visame pasaulyje medžių atsodinimu užsiimančia „Trees for the Future“ organizacija, kas veikia kaip papildoma motyvacija šią programėlę naudoti dažniau ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.
-
„LeechBlock NG“ („Chrome“, „Firefox“, „Edge“, „Opera“ naršyklėms)
„LeechBlock NG“ yra vienas paprasčiausių ir visiškai nemokamų įrankių, kuris įdiegiamas kaip įskiepis visoms populiariausioms naršyklėms. Kaip ir tam pačiam tikslui skirtose aplikacijose, vartotojui suteikiama galimybė susidaryti blokuojamų svetainių sąrašus ir juos modifikuoti įvairiausiais būdais.
„Įskiepis leidžia puslapius užblokuoti visiškai arba apriboti jiems skiriamą laiką. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad „LeechBlock NG“ jums per parą leistų „YouTube“ žiūrėti tik 20 min, naršyti „Facebook“ – 10 min, o „Instagram“ taptų prieinamas tik po darbo valandų. Šis įrankis taip pat siūlo „Lockdown“ režimą, kuris neleis blokavimų sąrašų redaguoti blokavimo metu, tačiau jis nėra toks veiksmingas, kaip „Freedom“ atveju, kadangi šiuos ribojimus galima apeiti naudojant kitą kompiuteryje esančią naršyklę, kurioje „LeechBlock NG“ nebuvo įdiegtas. Kitaip tariant, šį įskiepį rekomenduoti galima tik ypač sąmoningiems vartotojams“, – pastebi „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius.
Vasarą, kai už lango šviečia saulė, o vien pažiūrėjus į orų prognozes norisi šokti į pliažo aprangą, išlaikyti maksimalią koncentraciją darbe gali būti išties nelengva. Mintys norom nenorom ima suktis apie atostogas, jūrą ar bent jau gaivią ledų porciją, kuria norisi pasilepinti visas užduotis nustūmus į šoną.
Tam, kad atostogų ritmu gyvenančios smegenys netrukdytų siekti profesinių ir asmeninių tikslų, į pagalbą galima pasitelkti koncentracijai ir dėmesingumui skirtas mobiliąsias programėles, kurių gausu „App Store“ ir „Google Play“ platformose. Bendrovės „Telia“ telefonų pardavimų vadovė Rimantė Marcišauskienė apžvelgia keletą dėmesio vertų pasirinkimų.
„Freedom“ – laisvei nuo išsiblaškymo
Norint maksimaliai susikoncentruoti, visų pirma, svarbu atsiriboti nuo visko, kas blaško. Ir žvilgsnis čia pirmiausiai turėtų krypti į tą patį visuomet po ranka esantį prietaisą, be kurio neįsivaizduojame nei darbo, nei laisvalaikio. Siekiant, kad išmanusis būtų produktyvumo sąjungininkas, o ne priešas, svarbu tinkamai susidėlioti prioritetus ir neleisti į mobilųjį įrenginį plūstančioms naujienoms išmušti iš vėžių.
„Būtent tam skirta programėlė „Freedom“. Ji leidžia pasirinkti, kokias programėles ir tinklalapius ir kuriam laikui užblokuoti. Tai padeda eliminuoti įvairias pagundas, kurios kasdien „suvalgo“ nemažai produktyvaus laiko. Įdomu tai, kad „Freedom“ turi funkcijas, kurios neleidžia programėlės paprasčiausiai išjungti ir taip apeiti pasirinktų apribojimų“, – sako R. Marcišauskienė.
„Lumosity“ – treniruotė protui
Visgi norinti kilstelėti koncentraciją ir produktyvumą į naują lygį vien užblokuoti išorinius dirgiklius pakanka ne visuomet. Šiuolaikiniam žmogui, nuolat lydimam įvairiausios informacijos, skirtingų medijų ir skaitmeninio turinio, tampa vis sunkiau koncentraciją išlaikyti ilgesnį laiką. Šį gebėjimą, kaip ir daugelį kitų, reikia aktyviai ugdyti ir palaikyti, o tam gali būti naudingos tokios programėlės kaip „Lumosity“.
„Ši programėlė siūlo įvairius pratimus dėmesingumui ir koncentracijai gerinti. Jie, kaip teigia programėlės kūrėjai, yra sukurti remiantis moksliniais metodais ir veikia kaip kasdienės treniruotės protui. Programėlė taip pat seka naudotojo progresą, pateikia apie jį įžvalgas ir remdamasi jomis kiekvienam asmeniškai pritaiko pratimų turinį. Tokia protinė mankšta tikrai gali būti į naudą“, – sako R. Marcišauskienė.
„Forest“ – papildoma motyvacija susikoncentruoti
Susikaupti ir susifokusuoti ties svarbiomis užduotimis gali padėti ir žaidybiniai elementai. Būtent tokį siekia pasiūlyti programėlė „Forest“. Ji paremta populiaria „Pomodoro“ technika, kuri skatina efektyviai išnaudoti turimą laiką. „Forest“ ši laiko valdymo technika įvelkama į paprasto žaidimo formatą – susikaupus ir nesiblaškant praleistas laikas programėlėje virsta vešančiais augalais.
„Tai suteikia papildomos motyvacijos neatsitraukti nuo darbų ir užduočių. Pasiekus išsikeltą tikslą ir numatytą laiką nepaėmus į rankas telefono, gaunama vandens, reikalingo augalams auginti. Jei tikslo pasiekti nepavyksta ir programėlė išjungiama, augalas nudžiūsta ir jį tenka pradėti auginti iš naujo. Priešingai nei daugelis kitų žaidimų, šis skirtas ne į laiko švaistymui, o efektyviam jo panaudojimui. Beje, programėlė sukurta bendradarbiaujant su medžių sodinimu užsiimančia ir miškų išsaugojimo siekiančia organizacija „Trees Of The Future“, – pasakoja R. Marcišauskienė.
„RescueTime“ – atsakymas į klausimą „kur dingsta laikas?“
Turbūt daugeliui pažįstamas jausmas, kai laikas tarytum ištirpsta, nors su darbais pasistūmėti pavyksta nedaug. Dažniausiai taip yra dėl to, kad nemažai laiko nepastebimai išvaistoma ne itin svarbioms veikloms ir įvairiems dėmesį išblaškantiems dalykams. Programėlė „RescueTime“ siekia padėti su tuo kovoti sekant, kam tiksliai panaudojamas dienos laikas.
„Programėlė pateikia produktyvumo ataskaitas, kuriose atsispindi kiek laiko naudotojas skiria darbams atlikti, o kiek praleidžia naršydamas internete ar socialiniuose tinkluose. Sekant kasdienius įpročius galima pakoreguoti savo dienos rutiną ir pastangas nukreipti į svarbiausius dalykus. Be to, šis įrankis taip pat turi dėmesį blaškančių interneto svetainių ir programėlių blokavimo funkciją“, – sako R. Marcišauskienė.
„Trello“ – efektyviam užduočių valdymui
Tinkamas prioritetų susidėliojimas ir projektų bei užduočių struktūravimas yra raktas į produktyvumą. Šioje srityje gali padėti programėlė „Trello“, kuri leidžia susidėlioti individualias ir komandines užduotis bei lengvai sekti jų progresą. Turint galimybę labai aiškiai vienoje vietoje matyti, kurios užduotys jau atliktos, kurios vykdomos ir kurios dar laukia, gerokai lengviau planuoti laiką bei susitelkti į svarbiausius dalykus.
„Darbų planavimui skirtos programėlės gali būti išties naudingos, nes priminimas apie prie pabaigos artėjantį užduoties atlikimo terminą gali būti geriausia motyvacijos priemonė. Turint aiškų darbų planą juos tikrai galima atlikti efektyviau ir greičiau. Tuomet daugiau laiko liks iš tiesų mėgautis vasariškais malonumais, o ne galvoti apie juos parimus prie kompiuterio ekrano“, – sako R. Marcišauskienė.
Visą darbo dieną praleidžiate biure ir nerandate laiko sportui? Technologijų espertai siūlo pasitelkti savo išmanųjį – jis gali padėti išnaudoti kiekvieną progą pajudėti, atsikratyti kaklo ar sprando skausmų bei sustiprinti akis.
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 4 išmaniąsias programėles, padėsiančias mankštintis biure.
1. Vietoje svarmenų – darbo stalas ir kėdė
Šiuolaikinėms technologijoms tobulėjant, laiko ar galimybių stoka pateisinti savo nejudrumą tapo daug sunkiau. Juk aplikacijų išmaniesiems kūrėjai pasirūpino, kad sportuoti būtų galima tiesiog darbo vietoje, vos po kelias minutes ir net nepastebint šalia sėdintiems kolegoms.
Stalą. kėdę ar susirinkimų kabinetą – visa tai programėlė „1 minute Desk WorkOut“ siūlo išnaudoti mankštinantis darbe. Programėlė pateikia įvairių pratimų skirtingiems kūno raumenims treniruoti sėdint, stovint ar lūkuriuojant prie kavos aparato. Ji skatina trumpas sporto pertaukėles daryti kas valandą, o apie jas primena pranešimu į išmanųjį. Tiesa, aplikacija skirta tik turintiems „Apple“ išmaniuosius. „Android“ telefonų savininkai gali išmėginti panašią programėlę „7 Minute Workout“, tačiau jos siūlomiems pratimams teks paieškoti didesnių biuro erdvių.
„1 minute Desk WorkOut“ : https://itunes.apple.com/us/app/1-minute-desk-workout/id697738415?mt=8
„7 Minute Workout“: https://play.google.com/store/apps/details?id=se.perigee.android.seven&hl=en_US
2. Išskirtinis dėmesys: kaklui, sprandui ir nugarai
Daug laiko praleidžiantys priešais kompiuterį neretai skundžiasi kaklo, sprando ir nugaros sustingimu ar net skausmu. Jei šie nepatogumai vargina ir jus, atraskite programėles „Back & Neck Pain Exercises“ („iOS“) arba „15min Workout - Neck Exercises to Reduce Stress“(„Android“).
Pirmoji programėlė pateiks individualų nugaros bei kaklo pratimų planą ir profesionalių kineziterapeutų patarimus, o antroji – 15 min. trukmės mankštos variantus, mitybos planą ir judėjimo priminimus. Beje, abiejose aplikacijose pateikti pratimai gali būti atliekami darbo vietoje ir jiems nereikia jokio papildomo sportinio inventoriaus.
„iOS“: https://itunes.apple.com/gb/app/neck-back-pain-exercises/id1412702666?mt=8
„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.office.workout.fitness
3. Vietoje akinių – išmanusis!
Darbo metu priešais kompiuterio, o laisvalaikio – išmaniojo arba televizoriaus ekranas? Akims tai reiškia nuolatinį įsitempimą, kuris jų tikrai nestiprina. Pailsinkite ir pamankštinkite jas – tam tereikės skirti vos kelias minutes per dieną.
Tiesa, tai padaryti padės tas pats išmanusis: „Apple“ vartotojams į jį įsidiegus „Eye Exerciser Free“, o „Android“ – „Eye Exercises & Eye Training Plans“ aplikaciją. Jose rasite daug įvairių pratimų, skirtų akių raumenims stiprinti, galėsite sekti savo progresą ir gauti kasdienius priminimus apie mankštą. „Android“ vartotojams net siūlomas individualus treniruočių planas – norint jį gauti, programėlėje tereikia atlikti testą ir užpildyti klausimyną.
„iOS“: https://itunes.apple.com/us/app/eye-exerciser-free-eye-training/id1147661662?mt=8
„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.eyeexamtest.eyecareplus
4. Išnaudokite kiekvieną akimirką
Mankštai išnaudoti galima ir laiką einant į arba grįžtant iš darbo – pavyzdžiui, vietoje automobilio pasirenkant keliones pėstute. O jos taip pat gali būti išmanios, tereikia į telefoną įsidiegti vieną populiariausių vaikščiojimo programėlių „Pacer Pedometer & Step Tracker“.
Ši aplikacija suskaičiuos per dieną nueitus žingsnius, aktyvumo laiką bei sudegintas kalorijas. Ji padės ne tik stebėti judėjimo istoriją, bet ir motyvuos kasdien nueiti, užlipti ar dviračiu nuvažiuoti vis daugiau – galėsite nustatyti savo dienos tikslą, dalyvauti iššūkiuose, dalintis akimirkomis su draugais ir kurti grupes. Be to, ši programėlė suderinama ir su „FitBit“ išmaniosiomis apyrankėmis bei „Apple Watch“ laikrodžiais.
„iOS“: https://itunes.apple.com/us/app/pacer-pedometer-step-tracker/id600446812?mt=8
„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=cc.pacer.androidapp
