Login to your account

Username *
Password *

Vaikai nuo 7 metų amžiaus visose Baltijos šalyse jau gali susikurti „Smart-ID“ paskyrą naudodami biometrinius duomenis. Jiems reikia tik išmaniojo įrenginio, galiojančio asmens dokumento ir tėvų patvirtinimo. Anot paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, šiuo žingsniu įmonė tęsia misija ugdyti jauniausių asmenų finansinį raštingumą ir suteikti jiems prieigą prie saugių elektroninės atpažinties įrankių.

„Dar 2022-ųjų rudenį 13-17 m. lietuviai tapo pirmaisiais jaunuoliais Baltijos regione, galinčiais savarankiškai susikurti „Smart-ID“ be kelionės į banko skyrių. Matydami poreikį plėsti finansinių įrankių prieinamumą, nuo šiol suteikiame galimybę „Smart-ID“ paskyrą biometriniu būdu susikurti dar jaunesniems asmenims. Tai leis vaikams nuo 7 metų amžiaus nuotoliniu būdu prisijungti prie interneto banko, naudotis elektroninėmis paslaugomis ir padės žengti pirmuosius žingsnius skaitmeninėje erdvėje saugiai“, – sako V. Kamarevcevas.

Kaip ir 13-17 metų paaugliams, taip ir vaikams nuo 7 metų registruojant naują paskyrą reikės išmaniojo įrenginio, galiojančio asmens dokumento su elektroniniu lustu ir vieno iš tėvų ar globėjų sutikimo.

„Registracijos metu suaugęs asmuo gaus 30 minučių aktyvią nuorodą su sutikimu, kurį pasirašyti galės su turima el. atpažinties priemone – „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar kita. Sėkmingai užbaigus registraciją vaikai galės naudotis tokiomis pačiomis programėlės funkcijomis kaip ir likę asmenys – patvirtinti tapatybę, pasirašyti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus“, – komentuoja „SK ID Solutions“ atstovas.

Tėvams ir globėjams – svarbus vaidmuo

V. Kamarevcevas pažymi, kad palengvintas „Smart-ID“ registracijos procesas suteiks vaikams paprastesnę prieigą prie pinigų, padės ugdyti finansinį raštingumą, skatins mokytis valdyti asmeninius finansus, naudotis internetine bankininkyste ir kitomis el. paslaugomis.

Visgi, anot jo, reikėtų nepamiršti, jog prieigos prie finansinių įrankių suteikimas mažiesiems – tik pirmasis žingsnis. Ypač svarbus tėvų bei globėjų vaidmuo padedant vaikams suprasti skaitmeninį pasaulį ir mokant juos atsakingo elgesio virtualioje erdvėje.

„Tam, kad vaikai įgytų tinkamus skaitmeninius įpročius, reikalinga suaugusiųjų pagalba.

Todėl kviečiame tėvus ar globėjus reguliariai edukuoti savo atžalas kibernetinio saugumo klausimais naudojantis „Smart-ID“ – mokyti juos saugiai prisijungti prie interneto banko ir kitų el. paslaugų, papasakoti, kodėl svarbu niekada niekam neatskleisti PIN kodų, parodyti, kaip saugiai atlikti operacijas internete, kokius kodus būtina patvirtinti, kaip elgtis, jeigu kompiuterio ekrane rodoma skaičių kombinacija nesutampa su rodoma „Smart-ID“ programėlėje ir panašiai“, – sako V. Kamarevcevas.

Išsamias gaires, kaip užregistruoti paskyrą nepilnamečiui, rasite „Smart-ID“ interneto svetainėje.

Programėlę „Smart-ID“ 2017 metais pristatė estų bendrovė „SK ID Solutions“. Šiuo metu ja naudojasi daugiau 1,6 mln. lietuvių. Su „Smart-ID“ iš viso per mėnesį atliekama apie 85 milijonų operacijų, Lietuvoje – apie 32 milijonai.

Nuo šiol visi „Apple Watch“ turėtojai Baltijos šalyse gali naudotis „Smart-ID“ programėle savo išmaniuosiuose laikrodžiuose. Anot el. atpažinties paslaugas teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“  atstovų, šiuo žingsniu siekiama, kad elektroninis pasirašymas ir autentifikavimas būtų dar patogesni. Net 75,5 proc. „Smart-ID“ naudotojų Lietuvoje išreiškė norą naudotis programėle savo išmaniajame laikrodyje, rodo naujausi bendrovės vidiniai duomenys. 

Gyventojams, norintiems pasirašyti dokumentus ar patvirtinti operacijas „Apple Watch“, nereikia įdiegti jokių papildomų programų. Atliekant transakciją su „Smart-ID“, nuo šiol patvirtinimo pranešimas automatiškai pasirodo išmaniajame laikrodyje. Svarbu įsitikinti, jog telefone naudojama naujausia „Smart-ID“ versija, jis susietas su „Apple Watch“ ir abu įrenginiai yra prisijungę prie to paties belaidžio interneto ar „Bluetooth“ ryšio.

„SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas sako, kad sprendimu sukurti „Smart-ID“ programėlės plėtinį „Apple Watch“ tęsiamas įmonės įsipareigojimas atliepti klientų poreikius ir kurti visiems prieinamus el. atpažinties įrankius.

„Augant išmaniųjų įrenginių populiarumui, iš savo klientų išgirdome poreikį plėsti mūsų siūlomas el. atpažinties priemones į išmaniuosius laikrodžius. Nuo šiol „Smart-ID“ naudotojai „Apple Watch“ laikrodžiuose gali ne tik stebėti savo sveikatą, aktyvumą, kalbėtis su artimaisiais ar susimokėti už pirkinius kasoje, bet ir pasirašyti dokumentus, patvirtinti el. mokėjimus, prisijungti prie įvairiausių el. paslaugų. Tai patogu dirbant kompiuteriu, kuomet po ranka neturite išmaniojo telefono“, – sako V. Kamarevcevas.

Papildomas dėmesys saugumui

Bendrovės atstovo teigimu, naujoji „Smart-ID“ funkcija yra tokia pat saugi bei intuityvi kaip ir išmaniuosiuose telefonuose. Naudojant programėlę „Apple Watch“, laikrodžio ekrane bus rodomas tik operacijų srautas, t.y. PIN kodo įvedimo laukas transakcijai patvirtinti. Taip užtikrinama, kad paskyros informacija nebūtų pakeista ar ištrinta.

Tiesa, prieš pradedant naudotis naująja funkcija, sprendimo kūrėjai rekomenduoja atlikti papildomus saugumo veiksmus.

„Įrenginio apsaugojimas slaptažodžiu – vienas paprasčiausių ir svarbiausių žingsnių siekiant užtikrinti asmeninės informacijos saugumą. Todėl jei dar nesate savo „Apple Watch“ laikrodžio apsaugoję prieigos kodu (angl. „Passcode“), rekomenduojame tai padaryti“, – teigia V. Kamarevcevas. 

„Smart-ID“ programėlė išmaniajame laikrodyje „Apple Watch“ veikia tik kartu su telefonu. Minimalūs reikalavimai įrenginiams:

  • „iOS 13“ arba naujesnė operacinės sistemos versija telefone;
  • „watchOS 6” ar naujesnė operacinės sistemos versija laikrodyje;
  • 23.7 ar naujesnė „Smart-ID“ versija.

Naudotojai, norėdami pasitikrinti, kokią „Smart-ID“ versiją naudoja telefone, tai gali padaryti apsilankę „App Store“ parduotuvėje.

Renkantis elektroninės atpažinties priemonę, saugumą kaip reikšmingiausią kriterijų nurodė 78 proc. apklaustųjų, atskleidžia naujausia tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. Tyrimo duomenimis, net 7 iš 10 lietuvių, jungdamiesi prie internetinių parduotuvių, institucijų/valstybinių sistemų savitarnos portalų, turėdami galimybę pasirinktų saugias tapatybės patvirtinimo priemones. Tai rodo akivaizdų gyventojų poreikį paslaugomis naudotis renkantis saugius sprendimus. Tačiau dalis verslų šio poreikio atliepti neskuba ir taip praranda galimybę pritraukti naujų vartotojų bazę, įsitikinęs elektroninės atpažinties ekspertas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Antrąją ir trečiąją vietas, renkantis elektroninę atpažinties priemonę, užima patogumas ir paprastumas.

Technologijoms tobulėjant, saugumo aspektas tampa vis svarbesnis ir vartotojai vis geriau supranta, kad jų saugumas priklauso ir nuo jų pačių pasirinkimų. Todėl verslas turi ieškoti patikimų sprendimų, kurie skaitmeninėje erdvėje vartotojams leistų jaustis užtikrintai – tradiciniai slaptažodžiai to negarantuoja, įsitikinęs ekspertas.

Ir tik apie penktadalis (20 proc.) lietuvių prie elektroninių paslaugų, turėdami pasirinkimo laisvę, jungtųsi naudodami slaptažodžius, o net 69 proc. rinktųsi „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar kitą išmaniąją priemonę, skelbia tyrimas.

„Kibernetinių incidentų atvejai rodo, jog slaptažodžių naudojimas yra viena iš dažniausių sėkmingų atakų priežasčių. Matyti, jog didžioji dalis Lietuvos gyventojų saugumo esmę supranta ir saugumo nori. Tačiau dalis šalies verslų vis dar nėra prisitaikę prie šiandieninių vartotojų poreikių – neturi įsidiegę saugių tapatybės patvirtinimo priemonių ir klientus autentifikuoja pasitelkdami slaptažodžius. Dažnai  vartotojai, net ir norėdami, prisijungimui prie paslaugų neturi pasirinkimo naudoti saugesnių priemonių. Toks verslo vangumas negali būti pateisinamas tuo, jog sistema veikia be trukdžių. Kibernetinės rizikos nuolat didėja, tad verslui neatlikus žingsnių saugesnės atpažinties link, vartotojas pasirinks tą tiekėją, kuris rūpinasi savo ir vartotojo saugumu“, – teigia „SK ID Solutions“ verslo vadovas.

Iš apklausos matyti, jog tarp vartotojų populiariausia elektroninės atpažinties priemonė yra „Smart-ID“ – prioritetą jai teikia 62 proc. apklaustųjų (iš viso šalyje yra daugiau nei 1,54 mln. „Smart-ID“ vartotojų), 19 proc. apklaustųjų teigia naudojantys „Mobile-ID“ („Mobile-ID“ Lietuvoje naudoja 499 tūkst. gyventojų), tapatybės kortelę – 17 proc., o USB kriptografinę laikmeną – tik 2 proc. respondentų.

 Žmonės noriai rinktųsi

Anot elektroninės atpažinties eksperto, per pastaruosius penkerius metus lietuvių įpročiai keitėsi.

„Žmonės „prisijaukino“ išmaniąsias ir saugias atpažinties priemones. Paprastas, bet saugus dviejų PIN naudojimas užtikrina ne tik geriausią vartotojo patirtį, drauge nekompromituojant saugumo, o tai skaitmeninėje erdvėje itin svarbu. Vartotojai jau yra pažengę, išsakę savo poreikius bei rinkoje jau yra ne tik tam skirti įrankiai, bet juos naudoja didžioji potencialių klientų dalis, tad verslui tereikia juos atliepti“, – teigia V. Kamarevcevas.

Naujausias tyrimas rodo, jog didžioji dalis naudojančiųjų „Smart-ID“, „Mobile-ID“ priemones žino, kam yra naudojami jų PIN1 bei PIN2 kodai. Šių kodų paskirtis – tapatybės patvirtinimas jungiantis prie elektroninių paslaugų (PIN1) ir elektroninis pasirašymas bei transakcijų patvirtinimas (PIN2). Tyrimo rezultatai leidžia matyti, jog teisingai PIN1 paskirtį įvardijo 83 proc., o PIN2 – 78 proc. tyrimo dalyvių ir tik maža dalis vartotojų apskritai nežinojo, kam jie skirti.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie elektronines atpažinties priemones „SK ID Solutions“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų sausį.

Skaitmeniniu parašu pagrįstas SIM kortelės sprendimas mobilusis parašas nuo šiol vadinsis „Mobile-ID“.  Šiuo tapatybės internete patvirtinimo ar jungimosi prie e. sistemų būdu, kaip ir iki šiol, galės naudotis Lietuvos ir Estijos gyventojai. Pasikeitus mobiliojo parašo pavadinimui į „Mobile-ID“, šią paslaugą naudojantiems asmenims jokių papildomų veiksmų atlikti nereikės, t. y. jie ir toliau galės naudotis visomis turimomis paslaugomis.

Mobiliojo parašo pavadinimas į „Mobile-ID“ keičiamas siekiant parodyti, kad tai – daugiau nei parašas. Ši išmani priemonė leidžia ne tik greitai ir patogiai pasirašyti dokumentus, bet ir naudotis visomis kitomis elektroninėmis paslaugomis. Pavyzdžiui, prisijungti prie e. sistemų, užsisakyti e. paslaugas, patvirtinti operacijas ir dar daugybę kitų funkcijų.

„Gyventojų, besinaudojančių „Mobile-ID“, skaičius nuolat auga – šiuo metu Lietuvoje šia priemone naudojasi daugiau nei 430 tūkst. gyventojų. Tačiau skirtingos apklausos rodo, jog mobiliojo parašo, nuo šiol besivadinsiančio „Mobile-ID“, paslaugomis daugelis naudojasi to net nesuprasdami. Pernai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos atlikta apklausa parodė mūsų atliktiems tyrimams prieštaraujančius duomenis – tik 14 proc. žmonių, naudojusių kvalifikuotą elektroninį parašą, teigė, kad pasirašo su SIM kortele. Toks duomenų neatitikimas tarp apklausos ir mūsų turimų faktinių skaičių tik parodo, jog dažnai tiesiog neskiriame, kuo pasirašome. Mažai yra kam žinoma, kad tapati paslauga yra teikiama ir Estijoje bei kad lietuviai turėdami „Mobile-ID“ gali prisijungti prie paslaugų Estijoje ir atvirkščiai. Būtent dėl šios priežasties, keičiant mobiliojo parašo pavadinimą į „Mobile-ID“, taip sutapatinant su paslaugos pavadinimu Estijoje, norime pirmiausia atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad „Mobile-ID“ – daugiau nei parašas bei kad juo galima naudotis ne tik Lietuvoje. Tai – naudotojams puikiai pažįstamas ir saugus būdas ne tik elektroniniu pasirašyti dokumentus, bet ir patvirtinti savo tapatybę internete, jungtis prie e. sistemų.“, – teigia Viktoras Kamarevcevas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje.

„Mobile-ID“ užtikrina ne tik tai, kad įvairiomis elektroninėmis paslaugomis būtų galima naudotis patogiai, bet ir tai, kad jos būtų suteikiamos saugiai. Šis išmanusis identifikavimo būdas atitinka aukščiausius standartus, taikomus asmens tapatybės nustatymui. „Mobile-ID“ teikiami elektroniniai parašai prilygsta pasirašymui ranka ir atitinka „eIDAS“ reglamentą.

Arnoldo Svirskio, mobiliojo ryšio operatoriaus „Telia“ produkto vadovo, teigimu, „Mobile-ID“ dar labiau praplečia galimybes visiems, nes tapatybės patvirtinimo funkcija yra prieinama visada.

„Mobile-ID“ e. pasirašymo ir e. atpažinties raktai yra įdiegti itin saugioje SIM kortelėje, veikiančioje tiek paprastame, tiek išmaniajame telefone, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jai nereikia interneto ryšio. Todėl sugedus ar išsikrovus įrenginiui, pakanka kortelę perkelti į bet kokį kitą telefoną“, – sako A. Svirskis. Anot jo, „Mobile-ID“ taip pat lengvai prieinamas ir Europos Sąjungos piliečiams ar užsienio šalių rezidentams. Norėdami naudotis šia paslauga jie turi pateikti leidimą gyventi Lietuvoje, kuriame nurodytas lietuviškas asmens kodas.

Aida Lumbytė, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ produkto vadovė, teigia, kad „Mobile-ID“ teikiamais privalumais jau naudojasi daugelis.

„Kodėl vis daugiau žmonių nusprendžia pradėti naudotis šiomis paslaugomis? Išskirtume tris pagrindines priežastis – patogu, saugu ir mobilu. Patogu, nes jungiantis prie el. bankininkystės nebereikia bankų kodų kortelių ar generatorių, tam reikia tik telefono, kurį visada turime šalia. Saugu, nes „Mobile-ID“ yra apsaugotas specialiu sPIN kodu, kurį žino tik šia paslauga besinaudojantis asmuo, telefonas papildomai yra apsaugotas ir paprastu PIN kodu. Net ir pametus telefoną, viskas, ką reikėtų padaryti, tai – užblokuoti SIM kortelę. Mobilu, nes „Mobile-ID“ galima naudotis bet kur ir bet kada. Jis visada yra lengvai prieinamas jūsų telefone“, – tvirtino A. Lumbytė.

Eligijaus Rakicko, skaitmeninių paslaugų teikėjos „Bitė Lietuva“ produktų vadovo teigimu, „Mobile-ID“ pranašumai prieš senuosius identifikavimo būdus – akivaizdūs. Šis tapatybės patvirtinimo internete įrankis telefone yra patogus, saugus ir, svarbiausia, tinkamas naudoti beveik visoms elektroninėms paslaugoms, kur reikia save identifikuoti ar pasirašyti dokumentą elektroniniu būdu.

„Naudojantis „Mobile-ID“, plečiamos išmaniojo įrenginio galimybės. Įsigijus šią paslaugą, keliais paspaudimais galima pervesti pinigus, sumokėti komunalines paslaugas, pasirašyti sutartis. Taip pat, deklaruoti pajamas, sumokėti mokesčius ar susigrąžinti mokesčių permokas, pateikti paraišką vairuotojo pažymėjimui gauti, užregistruoti vaiką į darželį, užsisakyti pažymas iš valstybės institucijų ir dar daugybę kitų svarbių dalykų“, – pastebi E. Rakickas.

Norint pradėti naudotis „Mobile-ID“, reikia kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių. Teikiant paraišką „Mobile-ID“ gauti, savo tapatybę reikia patvirtinti pasu arba asmens tapatybės kortele.

Daugiau informacijos apie „Mobile-ID“ rasite www.mobile-id.lt.

Siunčiu informaciją žiniasklaidai apie tai, jog 1,5 milijono naudotojų ribą Lietuvoje pasiekusi „Smart-ID“ programėlė pristato naujoves – iki metų pabaigos nepilnamečiai galės susikurti „Smart-ID“ paskyrą savarankiškai, naudodami biometrinius duomenis. Tai leis saugiau ir paprasčiau valdyti savo pinigus, jungtis prie el. bankininkystės, naudotis kitomis el. paslaugomis bei mokytis finansinio raštingumo.

Anot „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, tai – ne vienintelė naujiena. Šiemet penkių metų gimtadienį švenčianti programėlė bus vystoma ir toliau bei iki metų pabaigos pradžiugins išmaniųjų laikrodžių naudotojus.

Jau šiais metais nepilnamečiai galės susikurti „Smart-ID“ paskyrą savarankiškai, naudodami biometrinius duomenis. Anot šią paslaugą teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, galimybė užregistruoti „Smart-ID“ paskyrą naudojant tik išmanųjį įrenginį ir asmens dokumentą padės jaunuoliams saugiau valdyti savo pinigus, mokytis finansinio raštingumo bei naudotis internetine bankininkyste.

„Pastebėjome, kad didelė dalis nepilnamečių, kurie jau naudojasi banko paslaugomis, neturi m. parašo ar nesinaudoja tapatybės kortelių skaitytuvu. Todėl plėsime biometrinių duomenų panaudojimo galimybes pilnametystės dar nesulaukusiems asmenims. Norint užregistruoti paskyrą šiuo būdu reikės tik telefono su veikiančia kamera bei galiojančio paso ar asmens tapatybės kortelės su elektroniniu lustu“, – sako V. Kamarevcevas.

Tiesa, nepilnamečiai – ne vieninteliai, kurie galės susikurti naują paskyrą naudojant biometrinius duomenis. „Iki šiol biometrinis duomenų atpažinimas buvo skirtas tik tiems, kurie jau turėjo „Smart-ID“ paskyrą, o vėliau nusipirko naują telefoną ir norėjo prisiregistruoti iš naujo įrenginio. Jau esame paruošę sprendimą tiems paslaugų teikėjams, kurie norėtų savo klientams, besiregistruojantiems pirmą kartą, suteikti galimybę tai padaryti naudojant biometrinius duomenis. Tokiu atveju gyventojams tereiks nuskanuoti savo tapatybės dokumentą, nusifotografuoti patiems ir susikurti PIN1 bei PIN2“, – aiškina V. Kamarevcevas.

Anot jo, toliau vystyti tapatybės patvirtinimo įrankį ir palengvinti jo naudojimą skatina noras būti dar arčiau vartotojų ir tai, kad vis daugiau elektroninių paslaugų teikėjų siekia saugiai autentifikuoti savo klientus.

„Programėlę pristatėme 2017-aisiais. Pirmąjį mėnesį ja naudojosi 44 tūkst. Lietuvos gyventojų, metų pabaigoje – jau 190 tūkst. Tačiau toliau augome, 2020 metais integravome biometrinį autentifikavimą ir 2021 metų pradžioje unikalių vartotojų skaičius šalyje perkopė 1 milijoną.

Šiandien daugiau nei 1,5 milijono lietuvių kasdien naudojasi saugiu tapatybės patvirtinimo įrankiu, o visame Baltijos regione unikalių vartotojų skaičius pasiekė 3,2 milijono ribą“, – progresą pažymi V. Kamarevcevas. Dar pirmaisiais veiklos metais programėlė buvo apdovanota Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) įsteigtu „Metų paslaugos“ prizu.

Su „Smart-ID“ Lietuvos gyventojai kas mėnesį atlieka apie 32 milijonus operacijų – prisijungia prie įvairių elektroninių paslaugų, tvirtina mokėjimus, pasirašo dokumentus kvalifikuotu parašu ir kt.

Tiesa, per penkerius metus ne tik augo programėle besinaudojančių gyventojų skaičius. 2019 m. „Smart-ID“ suteiktas aukščiausias saugumo lygis (QES). Ji buvo įtraukta į Europos Komisijos paskelbtą kvalifikuotų parašų kūrimo įrenginių QSCD (angl. Qualified Signature Creation Device) sąrašą, o su „Smart-ID“ pasirašyti elektroniniai parašai pripažinti prilygstantys ranka pasirašytiems parašams ir galioja visoje Europos Sąjungoje.

Pasirašyti dokumentus – laikrodžiu

V. Kamarevcevas atskleidžia, kad iki metų pabaigos bendrovė pristatys dar daugiau naujovių. Viena jų – „Smart-ID“ integracija išmaniuosiuose laikrodžiuose.

 „Skirtingais duomenimis, kasmet Lietuvoje vis daugiau žmonių naudojasi išmaniaisiais laikrodžiais, auga ir atsiskaitymų jais skaičiai. Atsižvelgdami į poreikį rinkoje, netrukus gyventojams pristatysime dar vieną inovaciją, kuris leis savo išmaniajame laikrodyje ne tik stebėti savo sveikatą, aktyvumą, kalbėtis su artimaisiais ar susimokėti už pirkinius kasoje, bet ir prisijungti prie įvairiausių el. paslaugų, pasirašyti dokumentus, patvirtinti el. mokėjimus ir kita“, ­– sako V. Kamarevcevas.

Šiemet 5-ąjį gimtadienį švenčiančią programėlę „Smart-ID“ 2017 metais pristatė estų bendrovė „SK ID Solutions“. Dabar tai – populiariausias tapatybės patvirtinimo įrankis internete tarp Baltijos šalių gyventojų.

 

Puslapis 1 iš 2
RRT: didelė gyventojų dalis neišnaudoja el. parašo teikiamų galimybių

Ir tauriųjų metalų lobis, ir gaisro pavojus: ką reikia žinoti apie stalčiuje laikomus senus išmaniuosius?

Populiarėjantis naujas socialinis tinklas sukėlė klausimų: imituoja jūsų draugus, renkami netikri „like“

Dažnas slaptažodžių keitimas ne visada padeda: kibernetinio saugumo ekspertas pateikė 7 patarimus, kaip apsaugoti savo duomenis

Nuo šiol „Tinder“ pasimatymai bus kitokie: pristatytas programėlės pokytis leis išvengti ir ypač pavojingų situacijų

Informacinių sistemų programavimas viešajam sektoriui: pagrindiniai privalumai

Naujausias sukčių įrankis – „FraudGPT“: kaip apsisaugoti

„TikTok“ soc. tinkle plintantys finansiniai patarimai – pasitikėti ar geriau neprasidėti?

Dubajuje „Huawei“ pristatė naujus inovatyvius produktus: dėmesys dizainui ir sveikatos stebėjimui

Dirbtinis intelektas, nuo kurio nepasislėpsime: į „Facebook“ ir „Instagram“ atkeliauja neišjungiamas „Meta AI“ asistentas

„Vinted“ po spartaus augimo metų fiksavo pelną ir toliau investuoja į ateitį

Viešasis sektorius ir technologijos – kaip „GovTech Lab“ surado nestandartinį inovacijų kūrimo modelį

5G, dirbtinis intelektas ir dronai – verslas su įvairių Lietuvos universitetų mokslininkais kurs įnovatyvų įrankį nuotoliniam transporto stebėjimui be žmogaus įsikišimo

Skandaluose skendintis „TikTok“ naudotojus nustebino dar vienu sprendimu: blokuos „problematiškus“ kūrėjus

Tyrimas: ko prireiks norintiems uždaryti mirusiojo paskyras internete?

Kriptovaliutų apmokestinimo aspektai. Kaip „prikasus“ pelno, nesulaukti VMI dėmesio