Marijus Plančiūnas, „Paysera“ generalinis direktorius:

Esu dviejų berniukų tėtis, todėl dažnai sulaukiu jų skambučių: „Tėti, ar gali pratęsti ekrano laiką dar valandai?“ Pripažinsiu – kartais sunku pasakyti „ne“. Vaikai mėgsta žaisti ir neretai prašo pinigų virtualiems žaidimų aksesuarams, pavyzdžiui, šarvams, ginklams ar išskirtinei veikėjų išvaizdai (vadinamiesiems „skinams“). Tokiais momentais suprantu, kad mano, kaip tėčio, užduotis – ne tik nustatyti ribas, bet ir padėti jiems suprasti laiko, pinigų bei pasirinkimų vertę.

Jei banko sąskaitos išraše pastebėjote pirkinių su vaiko mėgstamo žaidimo pavadinimu arba, kad jis leido pinigus virtualiam kardui ar šarvams, tikriausiai pirma mintis buvo: „Nejaugi jis leidžia tikrus pinigus daiktams, kurių neįmanoma pačiupinėti?“ Toks nustebimas – visiškai natūralus. Tačiau vietoj pykčio ar priekaištų, siūlau pažvelgti į šią situaciją kaip į vertingą galimybę. Tai puikus metas supažindinti vaiką su pinigų verte, atsakingu pasirinkimu ir finansinio raštingumo pagrindais – jų pačių kalba, per tai, kas jiems įdomu ir artima.

Kodėl virtualūs daiktai vaikams tokie svarbūs?

Suaugusiesiems gali būti sunku suprasti, kodėl verta mokėti už virtualius šarvus ar išskirtinį ginklo dizainą. Tačiau verta prisiminti savo vaikystę: juk ir mes rinkome krepšininkų korteles, leisdavome pinigus interneto kavinėse ar žaidimų automatuose. Tai buvo mūsų būdas pritapti, išsiskirti, išreikšti save. Šiandien vaikų pasaulis didele dalimi persikėlė į skaitmeninę erdvę.

Interneto kavines ir žaidimų automatus pakeitė žaidimų aksesuarai. Vienas iš geriausių to pavyzdžių – platforma „Roblox“, turinti savitą virtualią ekonomiką. Joje vaikai tikrais pinigais perka valiutą „Robux“ ir išleidžia ją norimiems personažo aksesuarams ar žaidimo patobulinimams.

Šie ir panašūs virtualūs pirkiniai vaikams praktiškai tapo socialine valiuta. Čia slypi esminis skirtumas, kurį turime suprasti. Jei mums tokie pirkimai buvo malonus priedas prie kasdienybės, vaikams, kurių gyvenimas internete yra toks pat natūralus kaip mums buvimas lauke, virtualūs daiktai tapo beveik būtinybe. Tai jau ne tik „atliekami pinigai“ – ne kažkas, ką leidžiama tik po pagrindinių poreikių tenkinimo. Šiandienos vaikų kartai virtualus turtas yra svarbi Maslow poreikių piramidės dalis – būdas užsitikrinti socialinį statusą, pripažinimą ir savivertę.

Tiesą sakant, čia susiduriame su visiškai naujais e. komercijos principais, kurių mes, kaip tėvai, dažnai iki galo nesuvokiame ir menkai kontroliuojame. Platformos kaip „Minecraft“ ar „Roblox“ veikia tarsi uždaros ekosistemos – savarankiški pasauliai, turintys ne tik savo virtualią valiutą, bet ir unikalias žaidimo taisykles. Šiose erdvėse vertę ir reikšmę nustato ne išorinė logika, o patys žaidimų kūrėjai. Todėl mūsų bandymai taikyti tradicinį požiūrį į daiktų vertę dažnai nepateisina lūkesčių ir pasmerkti nesėkmei.

Todėl, kai vaikas prašo nupirkti naują „skiną“, jo poreikis yra toks pat svarbus kaip mūsų noras įsipilti degalų į automobilį – be to jis tiesiog negali jaustis pilnaverčiu bendruomenės nariu. Galiausiai, vaikams, kurie įpratę leisti laiką internete, nebėra skirtumo, ar džiaugsmą suteikia fizinis žaislas, ar virtualus patobulinimas – malonumas ir pasitenkinimas yra vienodai tikri. Supratę šį skirtumą, vietoje smerkimo galime atverti duris nuoširdžiam dialogui.

Kaip virtualius pirkinius paversti finansinio raštingumo pamoka?

Teisingas kelias – ne draudimas, o valdomas ir pamokantis įsitraukimas. Štai keli praktiniai veiksmai:

· Planuokite biudžetą. Vietoj to, kad tiesiog patenkintumėte ar uždraustumėte vaiko norus, duokite jam savaitės ar mėnesio kišenpinigius, kuriuos jis galės valdyti pats. Jei visą sumą jis išleis virtualiems pirkiniams, teks susidurti su pasekmėmis, pavyzdžiui, negalėjimu nusipirkti kitų norimų dalykų. Tačiau būna atvejų, kai vaikas, net ir išleidęs biudžetą, prašo papildomų lėšų.

Tokiu atveju verta parodyti lankstumą – kartais verta padėti, tačiau kartu aptarti, kodėl prireikė papildomų pinigų ir tokios situacijos išvengti ateityje. Tai ne tik suteikia vaikui galimybę jausti tėvų palaikymą, bet ir skatina savirefleksiją bei atsakingesnį biudžeto planavimą ateityje.

· Kalbėkitės apie vertę. Klauskite, kodėl vaikui svarbus konkretus pirkinys – ką jis jam reiškia? Kartais noras atsiranda iš noro pritapti ar prilygti draugams. Tai puiki proga aptarti protingą vartojimą ir priminti, kad ne daiktai, net ir virtualūs, apibrėžia mūsų vertę.

· Būkite pavyzdžiu. Vaikai yra mūsų veidrodis. Jei patys dažnai impulsyviai perkame daiktus internetu, kurių iš tikrųjų nereikia, negalime pykti ant vaikų, kai jie taip elgiasi savo virtualiame pasaulyje. Mūsų pačių finansinė disciplina – geriausia pamoka.

Balansas tarp dviejų pasaulių

Ir pabaigai. Prisiminkime fantastinį filmą „Klonai“ (angl. Surrogates), kuriame vaidino Bruce’as Willisas. Šioje juostoje žmonės nustojo gyventi tikrą gyvenimą ir viską patirdavo per savo tobulus, nuotoliniu būdu valdomus robotus-avatarus. Jie rinkosi gražesnį, saugesnį, tačiau netikrą pasaulį. Nors tai tik filmas, jis puikiai atskleidžia kraštutinumą, į kurį gali nuvesti noras pasislėpti virtualioje erdvėje. Mūsų pareiga – padėti vaikams išlaikyti sveiką balansą tarp realybės ir skaitmeninio pasaulio.

Svarbiausia suprasti, kad pinigų valdymo principai išlieka tie patys – nesvarbu, ar perkame batus, ar virtualius burtus. Pasinaudokime šia šiuolaikine vaikų realybe kaip galimybe ugdyti atsakingus, protingus ir finansiškai raštingus žmones.

„Citadele“ banko inovatyvių elektroninių atsiskaitymų sprendimą „Klix“ įsidiegė viena iš didžiausią elektronikos prekių asortimentą turinčių elektroninių parduotuvių Lietuvoje – RDE.lt. Šis šiuolaikiškas sprendimas pasirinktas siekiant dar labiau palengvinti klientams kelią apsipirkimo metu. Juo naudojantis nereikia kurti pirkėjo paskyros, o apsiperkant be jos kaskart suvesti asmeninių duomenų.

„Džiaugiamės, kad mūsų šiuolaikiniais sprendimais, kurie leidžia vartotojams greitai ir patogiai atsiskaityti elektroniniu būdu, susidomi vis daugiau prekybininkų, tarp jų ir didžiausios regiono bendrovės. Įrankis „Klix“ užtikrina sklandų ir saugų e. atsiskaitymą, o tai yra ypač svarbu apsiperkant internetu“, – sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška.

„Klix“ leidžia vartotojui atsiskaityti banko kortele ir susieti jos duomenis su savo telefono numeriu vienu paspaudimu „Klix“ programėlėje. Atsiskaitant elektroninėje platformoje, kurioje įdiegtas šis sprendimas, nereikia kurti pirkėjo paskyros arba apsiperkant be jos kaskart suvesti asmeninių duomenų. Sprendimas taip pat leidžia klientams pasiūlyti galimybę pirkti iš karto ir sumokėti vėliau (angl. „Buy Now and Pay Later“).

„Esame viena iš didžiausių elektronikos prekėmis prekiaujančių el. parduotuvių Lietuvoje, mūsų paslaugomis naudojasi šimtai tūkstančių klientų. Siekdami patenkinti kintančius jų poreikius nuolat plečiame asortimentą ir stengiamės užtikrinti paslaugų kokybę pasitelkdami naujausius ir patogiausius techninius sprendimus, siūlomus rinkoje. Mūsų svetainėje klientai gali rinktis iš daugiau nei 65 000 elektronikos prekių, o patogiam pirkimo sprendimui naudojame „Klix“ įrankį, kuris ne tik sutaupo klientams laiko, bet ir suteikia galimybę už pirkinius atsiskaityti dalimis – šis atsiskaitymo būdas darosi vis populiaresnis, tad džiaugiamės turėdami patikimą partnerį, kuris tokį sprendimą siūlo mūsų klientams“, – patirtimi dalijasi Bogdan Nesterenko, RDE projektų vadovas.

„Klix“ jau turi daugiau nei 200 tūkst. registruotų vartotojų. Apmokėjimą su „Klix“ siūlo tokios populiarios prekybos platformos kaip RDE, „AirBaltic“, „Varle.lt“, „Senukai“, „Gintarinė vaistinė“, „Lietuvos Geležinkeliai“, „a1.lt“, ir kitos. Dabartiniais duomenimis, „Citadele“ sukurtą „Klix “ įrankį jau naudoja daugiau kaip 1000 internetinių parduotuvių Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Internetinė parduotuvė RDE.lt Lietuvoje veikia daugiau nei 10 metų ir per šį laikotarpį jau aptarnavo šimtus tūkstančių klientų. E. parduotuvė prekiauja populiariausių prekės ženklų kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, stambiąja ir smulkiąja buitine technika. RDE.LT yra oficialus 250 gamintojų atstovas, savo klientams siūlantis didžiulį prekių asortimentą už prieinamą kainą.

Vis daugiau vartotojų už prekes ar paslaugas atsiskaito naudodamiesi skaitmeninėmis piniginėmis, tokiomis, kaip „Google Pay“ ar „Apple Pay“. Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, sako, kad skaitmeninės piniginės turi daugybę pliusų. Vienas pagrindinių – norint atsiskaityti už norimas prekes su savimi nereikia turėti nei piniginės, nei banko kortelės, užtenka išmanaus telefono arba laikrodžio.  

„Skaitmeninės piniginės sukurtos taip, kad kliento duomenys būtų itin akylai saugomi. Nesvarbu, kuria operacine sistema naudojatės – „iOS“ ar „Android“, jos abi užtikrina ne tik patogumą vartotojams, bet ir operacijų, kurios apsaugo jų asmeninę informaciją, saugumą“, – sako M. Užupis. 

Ateityje turėtų pakeisti tradicines pinigines 

Skaitmeninės piniginės gali būti naudojamos apmokant už prekes ar paslaugas fizinėse prekybos vietose, įstaigose, mokėjimų terminaluose ar elektroninėse parduotuvėse. 

„Skaitmeninių piniginių naudojimas tikrai supaprastina kasdienybę ir ateityje jos taps dar didesnėmis konkurentėmis mums įprastoms, tradicinėms piniginėms. Jomis naudotis patogu ne tik atsiskaitant fizinėje parduotuvėje, bet ir perkant elektroninėse parduotuvėse – mat kaskart nereikia iš naujo suvedinėti kortelės duomenų, jie yra išsaugomi automatiškai. Manau, kad ateityje skaitmeninėse piniginėse „nešiosimės“ ne tik banko korteles, bet ir visą savo dabartinės, tradicinės piniginės turinį. Skaitmeninėse piniginėse jau dabar yra patogu laikyti ir kitus svarbius  dokumentus, pavyzdžiui, lėktuvų bilietus, viešbučių registracijų dokumentus“, – sako IT saugumo ekspertas. 

Skaitmeninių pinginių saugumui – griežti reikalavimai 

Visgi, bene svarbiausias klausimas, kuris dažnai kirba norinčių pradėti naudotis skaitmeninėmis piniginėmis galvose – ar tai yra saugu? Kaip teigia M. Užupis, tiek „Android“, tiek „iOS“ operacinėse sistemose veikiančios piniginės klientų duomenų saugumui teikia patį aukščiausią prioritetą. 

„Diegdami šias technologijas tiek „Android“, tiek „iOS“ programinių sistemų kūrėjai užtikrino, kad klientų duomenys būtų neprieinami net šių įmonių darbuotojams, todėl skaitmeninių piniginių naudotojai gali  jaustis saugiai. Mokėjimai yra patvirtinami numeriu, kuris yra susietas su jūsų įrenginiu bei unikaliu kodu – jis yra specialiai sugeneruojamas kiekvieno mokėjimo metu. Be to, skaitmeninėse piniginėse naudojama šifravimo technologija, todėl įsilaužėliams pasiekti jūsų asmeninę informaciją – sudėtinga“, – pasakoja ekspertas. 

Visgi, pasak jo, šiokia tokia grėsmė visada išlieka. Skaitmeninės piniginės yra apsaugotos PIN kodais, todėl savo susikurtas kombinacijas kiekvienas klientas privalo laikyti saugoje vietoje, kurios pasiekti negalės pašaliniai asmenys. Praradus įrenginį reikėtų nedelsiant susiekti su savo banku ir paprašyti, kad skaitmeninės piniginės funkcija būtų išjungta. 

Skaitmeninėmis piniginėmis naudotis – paprasta 

Kaip teigia „Tele2“ IT saugumo ekspertas, tiek „Google Pay“, tiek „Apple Pay“ pradėti naudotis nesudėtinga. O tam, kad jas įdiegtumėte svarbu atlikti kelis paprastus žingsnius:

„Google Pay“. „Android“ vartotojams skaitmeninės piniginės programėlę reikėtų atsisiųsti iš „Google Play“ parduotuvės. Antras žingsnis – atsidarius programėlę pridėti mokėjimo metodą ir pasirinkti mokėjimo kortelės tipą – kreditinę ar debetinę kortelę. Pridėjus norimą kortelę reikėtų suvesti kortelės bei asmeninius duomenis, perskaityti ir „sutikti“ su programėlės sąlygomis. Galiausiai, pasirinkti SMS kaip patvirtinimo metodą ir suvesti žinute gautą specialų kodą. 

„Apple Pay“. Norint įdiegti skaitmeninę piniginę telefone pirmiausia reikėtų atsidaryti „Wallet“ programėlę. Tuomet spausti ženkliuką „+“ ir pridėti kreditinę ar debetinę kortelę. Sekantis žingsnis – su telefonu ją nuskenuoti ir įvesti reikalingą informaciją. Kai šie žingsniai padaryti – reikės susipažinti ir „sutikti“ su aplikacijos sąlygomis. Tuomet pasirinkti tekstinę žinutę autentifikacijai atlikti ir spustelti pasirinkimą „Next“. Galiausiai įvesti 6 skaitmenų kodą, kuris buvo atsiųstas SMS žinute. Vėliau kortelę susieti galėsite ir su kitais savo „Apple“ įrenginiais. Ši programėlė pasiekiama „iPhone“, „Apple Watch“, „iPad“, „Mac“ ir „MacBook“ įrenginiuose, turinčiuose „Face ID“ arba „Touch ID“ funkciją.

Lietuva – viena blockchain technologijų lyderių pasaulyje, o lietuviški startuoliai vos per kiek daugiau nei metus sugebėjo sutelkti apie pusę milijardo eurų investicijų. Nors blockchain technologijos atvėrė galimybes iš esmės pakeisti daugelį gyvenimo sričių, vis dėlto šią technologiją vystančius startuolius vis dar persekioja įtarimų šešėliai.

Lietuva – viena blockchain technologijų lyderių pasaulyje, o lietuviški startuoliai vos per kiek daugiau nei metus sugebėjo sutelkti apie pusę milijardo eurų investicijų. Nors blockchain technologijos atvėrė galimybes iš esmės pakeisti daugelį gyvenimo sričių, vis dėlto šią technologiją vystančius startuolius vis dar persekioja įtarimų šešėliai.