Login to your account

Username *
Password *

 

Visi keliai veda į tvarias technologijas

„Logitech“ praneša, kad visi vaizdo konferencijų įrenginiai, veikiantys su „CollabOS“ operacine sistema, dabar bus gaminami naudojant perdirbtą plastiką. Tai žingsnis, padėsiantis įmonėms veiksmingiau įgyvendinti savo darnaus vystymosi tikslus.

Produktai atnaujinti, bet kokybė ir kaina tos pačios

„Perkeldami savo konferencijų patalpų įrenginių asortimentą į gaminių mažesnio anglies dioksido poveikio lygį, padedame kitoms įmonėms įveikti tvarumo iššūkius“, – sakė „Logitech“ veiklos vadovas Prakash Arunkundrum. „Mes ne tik kuriame ir gaminame naujus produktus iš perdirbto plastiko ir kitų mažiau anglies dioksido išskiriančių medžiagų, bet ir atnaujiname esamus produktus, kad IT lyderiai galėtų nauju būdu įvertinti savo darbo vietų technologijoms skirtas investicijas į konferencijų patalpų sistemas, atsižvelgiant žmones ir planetą. Tai darome nedidindami kainų ir nepakenkdami aukščiausiai kokybei ir našumui, kurių įmonės tikisi iš „Logitech“.

Pastangos sumažinti neigiamą įmonių poveikį aplinkai greitai tapo verslo reikalavimu. Neseniai analitinės įmonės „Frost & Sullivan“ IT specialistų atliktame tyrime 65 % respondentų teigė, kad ateinančiais metais lyderio pozicijų siekimas aplinkosaugos praktikos, socialinės atsakomybės, įmonių valdymo ir tvaraus vystymosi srityse yra pagrindinis arba labai svarbus jų įmonių verslo tikslas.

Tokie produktai kaip „Rally Bar“, „Rally Bar Mini“, „Tap IP“, „Tap Scheduler“ ir „Scribe“ bus atnaujinami naudojant medžiagas, mažinančias anglies dioksido išmetimą. „Logitech Sight“, „Rally Bar Huddle“ ir išoriniai įrenginiai, tokie kaip internetinės kameros, klaviatūros, pelės ir ausinės, jau gaminami iš perdirbtų medžiagų. Kai kurie perdirbtų medžiagų procentinės dalies pavyzdžiai:

  • Rally Bar - 40%
  • Rally Bar Mini - 36%
  • Rally Bar Huddle - 42%
  • Tap IP (grafitas) - 56%
  • Tap Scheduler - 54%
  • Logitech Sight - 59% (grafitas)
  • Zone Wireless 2 - 20%
  • Wave Keys for Business - 61%
  • Brio 305 - 62%
  • Brio 505 - 68%

Tvarumo dizainas (toliau – TD)

„Logitech“ vaizdo konferencijų produktų asortimente taikomi „Tvarumo dizaino“ (toliau – TD) principai leidžia klientams visapusiškai įrengti konferencijų patalpas, įskaitant patalpas skirtas „Microsoft Teams“ ir „Zoom“, panaudojant technologijas, skirtas tvariam vystymuisi. Ši pažanga išplečia jau pasiektus asmeninių išorinių įrenginių, tokių kaip internetinės kameros, ausinės, pelės ir klaviatūros, pasiekimus.

Pagrindinis TD programos elementas yra uždaro ciklo medžiagų, kurias galima regeneruoti iš atliekų, suteikiant joms antrą gyvenimą, naudojimas, įskaitant po vartojimo perdirbtą plastiką (PVPP), kurį „Logitech“ vadina „antrosios gyvybės plastiku“.

Atnaujintuose vaizdo konferencijų produktuose, tokiuose kaip „Logitech Sight“:

  • naudojama bent 50 % sertifikuoto perdirbto plastiko,
    • 21 % sumažintas anglies dioksido poveikis***,
    • 1400 tonų anglies dioksido išmetimo pašalinama kiekvienam 100 000 produktų (pakanka apsukti Žemę maždaug 131 kartą†).

Be to, „Logitech“ vaizdo konferencijų produktuose:

  • naudojamas mažai anglies dioksido išskiriantis aliuminis, pagamintas naudojant atsinaujinančią energiją, o ne iškastinį kurą,
    • pakuotė yra iš „FSC®“ sertifikuotų ir kitų kontroliuojamų šaltinių,
    • „Rally Bar“ serijoje naudojama 100 % perdirbtų medžiagų,
    • numatyta galimybė surinkti ir perdirbti senus vaizdo konferencijų įrenginius naudojant „Logitech Select“ programą,
    • yra akumuliatorių taupantys režimai, galintys sumažinti „Rally Bar“ ir „Rally Bar Mini“ anglies dioksido poveikį 1,65 tonos anglies dioksido**.

Parama vardan didesnio gėrio

„Logitech“ 2022 m. sumažino „Scope 3“ emisiją 21 %, siekdama iki 2030 m. pašalinti daugiau anglies dioksido nei ji pagamina.

Siekdama skatinti pažangą, bendrovė siūlo pasidalinti savo TD programos principais, įrankiais ir žiniomis apie tvaresnių medžiagų įtraukimą į gamybos procesą su bet kuria organizacija, besidominčia pastangų darniam vystymuisi padidinimu. Dėl konsultacijų šiais klausimais susisiekite su įmone adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Skaidrumas ir atskaitomybė

Kadangi vis daugiau įmonių prisiima atsakomybę už reikšmingą savo poveikio aplinkai mažinimą, jos aktyviai ieško technologijų tiekėjų, kurie užtikrintų skaidrumą naudodami pagrindinius veiklos rodiklius, ataskaitas ir trečiųjų šalių sertifikatus. „Logitech“ sėkmingai pasieks tikslo užsibrėžto 2025 metams, t. y. nustatyti anglies dioksido pėdsaką kiekvienam savo asortimente esančiam produktui, kad įmonėms skirtų technologinių sprendimų pirkėjams būtų lengviau priimti pagrįstus sprendimus. Bendrovė kasmet apratšo pažangą siekiant su klimatu susijusių tikslų 2023 m. poveikio ataskaitoje 2023 Impact Report.


Apie „Logitech“
„Logitech“ padeda visiems žmonėms siekti savo aistrų ir yra įsipareigojusi tai daryti taip, kad būtų naudinga žmonėms ir planetai. Kuriame aparatinės ir programinės įrangos sprendimus, kurie padeda verslui klestėti ir suvienija žmones dirbant, kuriant, žaidžiant ir transliuojant. 1981 m. įkurta „Logitech International“, kurios pagrindinė būstinė yra Lozanoje, Šveicarijoje, yra Šveicarijos akcinė bendrovė, įtraukta į SIX Šveicarijos biržos (LOGN) ir „Nasdaq Global Select Market“ biržos (LOGI) sąrašus. Ieškokite „Logitech“ ir daugiau jos verslo produktų bei sprendimų įmonėms adresu www.logitech.com/business, bendrovės tinklaraštyje, „Logitech Business“ ar @LogitechBiz.

„Logitech“ ir kiti „Logitech“ ženklai yra „Logitech Europe S.A.“ ir (arba) jos filialų JAV ir kitose šalyse prekių ženklai arba registruotieji prekių ženklai. Visi kiti prekių ženklai yra atitinkamų savininkų nuosavybė. Daugiau informacijos apie „Logitech“ ir jos gaminius rasite bendrovės svetainėje www.logitech.com.

 

Birželio 6–8 d. Nyderlandų sostinėje Amsterdame vyksta didžiausias Europoje fintech industrijos renginys – konferencija „Money 20/20 Europe 2023“. Konferencijoje, kuri, skaičiuojama, sutraukė per 7,5 tūkst. dalyvių iš viso regiono, daug dėmesio skiriama finansiniam tvarumui, finansų rinkos stiprinimui ir naujiems reguliaciniams iššūkiams.

Viename svarbiausių fintech renginių pasaulyje Lietuvai atstovauja VšĮ „Investuok Lietuvoje“, didžiausia, fintech įmones vienijanti bendruomenė „ROCKIT“, startuolis „Ondato“, skaitmeninis bankas „EMBank“ ir kt. Šiemet šalies delegaciją sudaro daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų, kurias renginio svečiai galės išvysti apsilankę ryškiame Lietuvos stende.

 Siekiama dar labiau išryškinti Lietuvos patrauklumą

 Pasak vienos iš „Money 20/20“ dalyvių, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Vaivos Amulės, Lietuva jau dabar yra matoma kaip ryški fintech inovacijų kryptis, pritraukianti įvairių fintech įmonių iš viso pasaulio dėmesį. 

„Mūsų bendradarbiavimo ekosistema puoselėja dalijimosi žiniomis, bendradarbiavimo ir augimo dvasią, ir dėl to Lietuvos fintech sektorius pasiekė puikių laimėjimų. Šiame pasaulinio lygio renginyje dalyvaujančios šalies įmonės siekia atrasti naujų partnerių, investuotojų ir klientų, taip pat įgyti pačių naujausių žinių bei atkurti ryšius su senais partneriais. Tokie renginiai – galimybė parodyti dinamišką Lietuvos fintech kraštovaizdį ir įtvirtinti mūsų, kaip lyderiaujančio fintech centro Europoje, poziciją“, – teigia V. Amulė. 

Lietuva garsėja pasiekimais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityse, pažangia skaitmeninių technologijų pramone ir atitikties ekosistema šalyje, taip pat nacionaline reguliavimo patirtimi finansų sektoriuje. 

Šalies sostinė Vilnius jau kelerius metus iš eilės pripažįstamas didžiausiu fintech centru Europoje pagal Europos Sąjungos (ES) licencijuotų įmonių skaičių bei daugiau nei 7 tūkst. specialistų, dirbančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Kitas sostinės žingsnis – tapti naujaisiais ES Kovos su pinigų plovimu institucijos (angl. Anti-Money Laundering Authority) namais.

Lietuva – svajonių namai fintech bendrovėms 

Šalies patrauklumus vardija ir Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis: „Turint platų užsakomųjų paslaugų spektrą, viską, ko reikia verslo plėtrai, pas mus besikuriančios fintech įmonės ras po ranka. Be to, pats rinkos reguliavimo procesas – nesudėtingas ir lengvai valdomas. Tad, jei svajojama sukurti savo fintech įmonę ar plėstis Europoje, Lietuva – puiki vieta tam įgyvendinti.“

Pasak nuotolinio klientų atpažinimo technologijų bendrovės „Ondato“ bendraįkūrėjo ir vadovo Liudo Kanapienio, Lietuvos, kaip Europos „fintech hub“ vardas, pastebimai ryškėja pasaulinėse rinkose. Vis daugiau fintech įmonių iš Lietuvos plečiasi į užsienį, ir taip didina šalies rinkos žinomumą. 

„Apskritai, pati fintech rinka darosi brandesnė, o naudojami ir sukurti technologiniai sprendimai yra vis pažangesni tiek tradicinių finansų, tiek kriptovaliutų srityje. Todėl į joje veikiančius žaidėjus kur kas daugiau dėmesio atkreipia stambesni prekių ženklai, į juos palankiau žvelgia užsienio rinkos. 

Be abejonės, reikia suprasti ir dabartinę makroekonominę situaciją: karas Europoje, sulėtėjęs investavimas į startuolius, fintech sektorių taip pat skatina elgtis apdairiau ir protingai planuoti plėtrą. Nors investicijų šiais metais matome ir matysime mažiau, Lietuvos fintech sektorius toliau stiprins savo konkurencingumą, o viena pagrindinių to priežasčių yra ekosistemos alkis inovacijoms ir sugebėjimas jas greitai adaptuoti“, – sako L. Kanapienis.

 

Tarptautinės organizacijos „Circle Economy“ 2022 m. pristatytos paskutinio penkmečio ataskaitos duomenys parodė, kad tik 8,6 proc. to, ką žmonija sunaudoja, grįžta atgal į gamtos ciklą. Likę daugiau nei 90 proc. išteklių įvardinami kaip žiedinio ciklo spraga, kelianti taršos problemas. Pasauliui susiduriant su vis didesniais aplinkosaugos iššūkiais, tvaraus vartojimo filosofija įgauna vis didesnį pagreitį – tarp kasdien naudojamų daiktų šiandien ne tik perdirbtas plastikas, baldai ar rūbai, tačiau net ir išmanieji įrenginiai.

Nors tvarumo sąvoka atrodo ganėtinai nauja, jos ištakos glūdi gilioje senovėje. Žiedinės ekonomikos idėja – kurti gaminius ir sistemas, kurios mažina atliekų kiekį, leidžia kuo tvariau naudoti medžiagas ir padeda atkurti gamtinius išteklius. 

Tiesa, nors žiedinės ekonomikos principas egzistavo jau seniai, anksčiau žmonės pakartotinai naudodavo arba perdirbdavo daiktus iš būtinybės, o ne iš pasirinkimo. Pavyzdžiui, gyvūnų kaulai buvo naudojami klijų gamybai, riebalai pasitarnaudavo žvakių liejime, stikliniai buteliai grąžinami gamintojui, kad šis juos vėl pripildytų. Viskas buvo naudojama pakartotinai arba paliekama suirti savaime. 

Bėgant amžiams ir plintant vartojimo kultūrai, tokia praktika tapo mažiau įprasta, o vienkartiniai produktai ir pakuotės tapo norma. Žiedinės ekonomikos sampratą, bylojančią perėjimą nuo „pirkti – sunaudoti – išmesti“ modelio prie atsinaujinančios, tvaresnės sistemos, pradėta vartoti XX a., aplinkosaugininkams pasiūlius kurti produktus, kuriuos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti, o ne išmesti po panaudojimo. 

Pamažu versle pradėjo atsirasti socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi iniciatyvų, taikančių žiedinės ekonomikos principus. Tokių įmonių šiandien – dauguma, o perdirbami net tokie gaminiai, apie kurių antrinį panaudojimą anksčiau nebuvo galima įsivaizduoti. 

Second hand“ rinką plečia antram gyvenimui prikeltos išmaniosios technologijos

Tarptautinės rinkos ir vartotojų duomenų platformos „Statista“ duomenimis, pajamos, sugeneruotos iš žiedinės ekonomikos 2022 m. viršija 338 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2026 m. prognozuojama, kad jos sieks daugiau nei 712 mlrd. JAV dolerių. Antrinio žaliavų panaudojimo augimą lemia ir tai, kad perdirbama ir antram gyvenimui prikeliama vis daugiau įvairesnių gaminių, tarp jų ir kasdien naudojami išmanieji telefonai.

Pavyzdžiui, išmaniuosius įrenginius gaminančios bendrovės „Apple“ tikslas iki 2030 m. – visų produktų gamyboje naudoti tik atsinaujinančias arba perdirbamas medžiagas. Įmonė savo pažadų laikosi pavyzdingai – iš viso 2021 m. „Apple“ gaminiuose buvo 45 proc. sertifikuotų perdirbtų retųjų Žemės elementų – tai aukščiausias kada nors pasiektas bendrovės rodiklis.

2022 m. įmonė gerokai išplėtė pagrindinių perdirbtų metalų naudojimą ir dabar daugiau nei du trečdalius viso aliuminio, beveik tris ketvirtadalius visų retųjų Žemės elementų ir daugiau nei 95 proc. volframo „Apple“ gaminiuose gauna iš 100 proc. perdirbtų medžiagų. 

Negana to, iki 2025 m. bendrovė siekia išplėsti perdirbtų medžiagų naudojimą išmaniųjų įrenginių gamyboje – visose baterijose naudoti 100 proc. perdirbtą kobaltą, prietaisų magnetuose naudoti tik perdirbtus retuosius Žemės elementus, o plokštėse naudoti 100 proc. perdirbtus alavą ir auksą. Tai reiškia, kad net salone įsigytas visiškai naujas telefonas bus pagamintas iš jau kadaise naudotų detalių.

Prie žiedinės ekonomikos prisidėti gali kiekvienas

Kaip ir kitose „Apple“ produkciją pardavinėjančiose šalyse, Lietuvoje taip pat veikia mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“ priklausantis autorizuotas „Apple“ išmaniųjų įrenginių servisas „Smart Master“, kuris atsakingai laikosi visų bendrovės taikomų tvarumo reikalavimų. 

Kiekvienas išmanusis įrenginys remontuojamas taip, kad neliktų jokių atliekų – detalės taisomos ir prikeliamos antram gyvenimui, o jei prikelti ir antrą kartą panaudoti jų nepavyksta – jos grąžinamos gamintojui arba siunčiamos perdirbimui. 

„Augantis technologijų vaidmuo kasdienybėje reiškia, kad pasaulyje įrenginių vis daugėja, o ši tendencija artimiausiu metu tikrai nesikeis. Ryšio paslaugų rinka neatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių, tad siekiame savo veikloje skatinti žiedinės ekonomikos ciklą ir prisidedame prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Vartotojai naują telefoną vis dar labiausiai renkasi pagal prekės ženklą ir kainą, tačiau jų prioritetų sąraše sparčiai kyla įrenginio tvarumas. Naujausia „Telia“ statistika rodo, kad iš dešimties 2022 m. perkamiausių modelių Lietuvoje šeši pateko į telefonų draugiškumą aplinkai vertinantį „Ekoreitingą“ ir netgi aplenkė jo vidurkį. Nors ši iniciatyva jau duoda pirmųjų vaisių, patys gamintojai taip pat aktyviai ieško būdų sumažinti savo prietaisų daromą žalą gamtai.

„Nepaisant to, kad išmaniuosius telefonus pasaulyje turi daugiau, nei 5 milijardai žmonių, naujų įrenginių pardavimai reikšmingai nemažėja ir kasmet laikosi ties 1,3 milijardo riba. Akivaizdu, jog taip sparčiai didėjantis įrenginių kiekis tampa rimta aplinkosaugine problema. Tad galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai vis labiau atkreipia dėmesį „Ekoreitingo“ žymėjimą, o kai kurie gamintojai, siekdami didesnio tvarumo, netgi pasiruošę keisti savo ilgametę politiką. Pavyzdžiui, „Apple“ neseniai Europoje pristatė galimybę pačiam susitaisyti pažeistą ar sugedusį išmanųjį“, – teigia „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Besiplečianti „Ekoreitingo“ iniciatyva

Kadangi įvertinti, kiek išmaniojo gamintojas stengiasi sumažinti savo taršos pėdsaką, gali tik specialistai, prieš dvejus metus „Telia“ su keturiais kitais didžiaisiais Europos operatoriais sukūrė „Ekoreitingo“ žymėjimą, įvertinantį įrenginio poveikį aplinkai balu nuo 1 iki 100. Tai leidžia paprastai palyginti skirtingus modelius ir į tai atsižvelgti, priimant galutinį sprendimą.

„Ekoreitingo“ vertinimo metodologija apima prietaiso patvarumą, pataisomumą, galimybę perdirbti, įtaką klimato kaitai ir išteklių naudojimo efektyvumą. Per dvejus metus prie iniciatyvos prisijungė 22 gamintojai, o žymėjimas pradėtas naudoti 35 šalyse. Nuo šių metų pradžios vertinimo sistema buvo šiek tiek patobulinta, atsižvelgus į rinkos žaidėjų pastebėjimus ir daugiau dėmesio skiriant prietaiso ilgaamžiškumo bei atsinaujinančios energetikos panaudojimo gamyboje aspektams“, – aiškina I. Bimbirytė-Yun.

Šio tvarumo indekso kūrėjai taip pat skaičiuoja, kad nuo jo sukūrimo pradžios vidutiniškai telefono surenkamas balų skaičius pakilo nuo 74 iki 76 iš 100 balų. Į gera besikeičiančias rinkos tendencijas atspindi ir situacija Lietuvoje. Lyginant su 2021 m., pernykščiame perkamiausių telefonų dešimtuke „Ekoreitingu“ paženklintų išmaniųjų skaičius pakilo nuo 4 iki 6, o trečioje jo vietoje netgi atsidūrė vienas indekso lyderių – „Samsung Galaxy A52s 5G“, įvertintas 84 balais. Mažiausiai balų iš šešetuko surinko prabangusis „Galaxy S22 Ultra 5G“, tačiau net ir jo pelnytas 77 taškų rezultatas lenkia reitingo vidurkį.

Telefonus netrukus galėsime susitaisyti namuose

Pasak „Telia“ atstovės, tyrimai rodo, jog net 60 proc. žmonių nusprendžia įsigyti naują išmanųjį telefoną senajam sugedus ar pradėjus prasčiau veikti. Skilęs ekranas, ištvermę praradusi baterija ir išsidėvėjusi įkrovimo jungtis – šios priežastys vartotojus dažniausiai atveda į telefonų prekybos vietas. Tačiau iš tiesų didelę dalį minėtų nusiskundimų galima išspręsti, net ir neperkant naujo prietaiso, kurio gamybai bus išeikvota daug brangių planetos resursų.

„Suprasdami, kad vartotojai vietoje brangaus įrenginio remonto mieliau renkasi atsikratyti sugedusiu prietaisu ir šias lėšas skirti naujo įsigijimui, gamintojai pradėjo eksperimentuoti su savarankiško taisymo programomis. Štai nuo praėjusių metų gruodžio Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir dar keturiose Europos šalyse gyvenantys „Apple“ įrenginių savininkai gali į namus užsisakyti originalias prietaisų dalis, išsinuomoti specialius įrankius bei gauti prieigą prie detalių instrukcijų, kurios leistų pasikeisti ekraną ir įvairius kitus prietaiso gedimus išspręsti neiškėlus kojos iš namų“, – pasakoja pašnekovas.

Nors „Apple“ savarankiško taisymo programa sulaukė kritikos dėl didelių komponentų ir įrankių nuomos kainų, apžvalgininkai tai vertina kaip teigiamą poslinkį bendrovės politikoje ir pasiruošimą paklusti „Teisę taisyti“ reglamentuojantiems ES teisės aktams. Bendrovė istoriškai labai neigiamai žiūrėdavo į savo produktų remontą bet kur kitur, nei jos įgaliotuose servisų centruose, tad jos parodytas pavyzdys paskatino panašias programas kurti „Samsung“ ir kitus didžiuosius rinkos žaidėjus.

Telefono tvarumą lemia ne tik jo gamybos procesai

I. Bimbirytė-Yun pastebi, jog išmaniojo tvarumas yra kompleksiškas aspektas, kurį lemia ne tik tai, iš ko jis pagamintas ar kaip efektyviai jo gamybos procese buvo panaudoti įvairūs ištekliai, bet ir jo palaikymas bei paties vartotojo elgsena.

Išmaniųjų rinkoje ilgą laiką egzistavo problema, kad gamintojai įsipareigodavo teikti programinės įrangos atnaujinimus tik dvejus metus po įrenginio išleidimo, nors jo techninės savybės ir leisdavo palaikyti naujesnes operacinės sistemos versijas. Akivaizdu, jog po atnaujinimų pabaigos pasireikšdavę įvairūs veikimo nesklandumai bei naujausių funkcijų nepalaikymas vartotoją priversdavo naujo modelio dairytis kur kas anksčiau, nei būtina. Laimė, šios neigiamos tendencijos pamažu virsta praeitimi.

Pavyzdžiui, „Samsung“ praėjusiais metais išleistiems „Galaxy S22“ bei kai kuriems „Galaxy A“ serijos modeliams pažadėjo net keturis „Android“ operacinės sistemos atnaujinimus ir penkerius metus teikti saugumo pataisymus. Ilgesnę, nei praeityje, atnaujinimų politiką pernai pažadėjo ir kiti gamintojai – „Xiaomi“, „OnePlus“ bei „Sony“, tačiau nepavejamais rinkos lyderiais šioje srityje išlieka „iPhone“ telefonai, kurių programinės įrangos palaikymas peržengia penkerių ar net šešerių metų ribą.

„Kita vertus, kad ir kaip ilgai gautų palaikymą ir kaip ekologiškai būtų pagamintas įrenginys, gamintojo pastangas gali nubraukti netvarus vartotojo elgesys. Išmetus seną telefoną į buitinių atliekų konteinerį arba tiesiog padėjus jį į stalčių „juodai dienai“, kuri taip ir neateina, aplinkai padaroma itin didelė žala. Siekdami pratęsti įrenginių naudojimo ciklą, jau keletą metų savo klientams sudarome galimybę nebenaudojamus įrenginius atiduoti „Telia“ salone, kur jie bus teisingai utilizuoti arba atnaujinti. Skaičiuojame, kad net apie 70 proc. senų prietaisų yra tinkami panaudoti antrąkart ir taip sutaupyti dešimtis tonų CO2 emisijų, kurios išsiskirtų gaminant naujus išmaniuosius“, – iškalbingą statistiką atskleidžia „Telia“ tvarumo projektų vadovė.

Pusiau sunaudotas ir pasibaigusio galiojimo grietinės indelis, sudžiūvusios salotos ar supelijusi duona – tokie produktai dažnai iš šaldytuvo keliauja tiesiai į šiukšlių dėžę. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis viso pasaulio maisto yra išmetamas – tai yra apie 1,3 mlrd. tonų per metus. Švaistomas maistas ne tik didina sąvartynų plotą, bet ir gilina bado pasaulyje problemą.

Planuoti protingai ir pirkti tiek, kiek būtina

2022 m. rugpjūtį „Samsung“ atliko Baltijos šalių apklausą, išgryninusią, kad 15 proc. lietuvos jaunuolių būsimas aplinkos problemas sieja būtent su maisto švaistymu. „Tikime jaunąja karta, jos pasiryžimu gyventi žalesnėje planetoje, todėl palaikome visas iniciatyvas, kurios prisideda prie mūsų aplinkos ekobalanso gerinimo“, – teigia programos „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.

Anot jos, vienas iš būdų pradėti gyventi tvariau ir ekologiškiau – planuoti savo kasdienį meniu ir atkreipti dėmesį į tinkamą maisto produktų suvartojimą. Tai atlikti gali padėti mobiliosios programėlės, kurios ne tik seka turimų maisto produktų galiojimo laiką, bet ir pateikia receptus, kuriuos galima pasigaminti vos iš kelių šaldytuve esančių ingredientų: 

1. „NoWaste“
Šioje programėlėje yra stebimos jūsų šaldytuve ir sandėliuke esančių maisto produktų galiojimo datos. Joje galite rankiniu būdu įvesti maisto produktų galiojimo datas ir aktyvuoti funkcija, kuri jums siųstų pranešimus, kai baigiasi maisto produktų galiojimo laikas. „NoWaste“ taip pat buria ir tvaraus požiūrio bendruomenę, kurioje galima dalytis savo maisto švaistymo statistika ar naudingais patarimais.

2. „Olio“
Tai programėlė, padedanti kaimynams susivienyti kovai su maisto produktų galiojimo pabaiga ir švaistymu. „Olio“ suteikia galimybę šalia esantiems kaimynams ar draugams pranešti apie turimą maistą, kurio jūs nebevartosite, todėl galima lengvai mainyti turimus maisto produktus. Ši programėlė yra puikus būdas užmegzti ryšius su savo bendruomene, susirasti draugų ir kartu užkirsti kelią maisto švaistymui.

3. „Nosh“
Tai dirbtiniu intelektu pagrįsta programėlė, siūlanti dar vieną galimybę stebėti namuose esantį maistą. Naudodamiesi „Nosh“ viename ekrane galite peržiūrėti kategorizuotas galiojimo bei tinkamumo vartoti datas ir taip lengvai nustatyti, kuriuos maisto produktus sunaudoti pirmiausia. Galima išbandyti receptų pasiūlymus, aiškiai matyti jau turimus maisto produktus ir savaitės pirkinių sąrašą, sudarytą atsižvelgiant į jų pirkimo ir švaistymo įpročius. „Nosh" kūrėjai apskaičiavo, kad ši programėlė iki šiol padėjo sutaupyti 103 400 maisto produktų ir 41,94 tonos CO2 emisijų.

4. „Empty My Fridge“
Programėlė padeda sekti maisto ingredientų galiojimo terminus ir atrasti receptus iš to, ką turite šaldytuve ar sandėliuke. Į šią programėlę galite įdėti visą savo šaldytuvo, sandėlio ar šaldiklio turinį ir matyti visų turimų maisto produktų galiojimo laiką. „Empty My Fridge“ skaičiuos produkto galiojimo dienas už jus ir, kai artės tinkamumo vartoti pabaiga, sąraše produktą pažymės geltonai arba raudonai. Čia taip pat galite rasti daugybę lengvų receptų (dalis jų yra vegetariški), taip pat susidaryti pirkinių sąrašą.

Puslapis 1 iš 2
„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: padės spręsti numerių trūkumo klausimą

Ekspertas besinaudojantiems nemokamu „Wi-Fi“ pataria vengti vieno

Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

Iš savo patirčių nesimoko: tyrimas atskleidžia, kad tėvai apie grėsmes vaikams internete žino, bet abejingumas auga

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį

Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

„Samsung“ skelbia apie atnaujinimą, dėl kurio „Galaxy AI“ funkcijos pasieks ir ankstesnių įrenginių savininkus

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai