Tvarumas šiandien — tai ne tik ekologinis, bet ir technologinis klausimas. Kol viena įmonė ieško būdų, kaip mažinti popieriaus sąnaudas ar optimizuoti transportą, kita susimąsto, kiek energijos ir resursų sunaudoja jos IT infrastruktūra. Kompiuteriai, serveriai, duomenų centrai ir debesijos paslaugos – visa tai turi savo „anglies pėdsaką“.

Tvarus IT valdymas tampa būtinybe verslui, siekiančiam ne tik efektyvumo, bet ir atsakomybės už aplinką, kurioje veikia.

Kas yra tvarus IT valdymas?

Tvarus IT valdymas – tai strateginis požiūris, kai technologijos valdomos taip, kad būtų taupomi energijos, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Tai nėra vien ekologinė iniciatyva – tai ir ekonominis sprendimas.

Tvaraus IT tikslas – sumažinti atliekas, optimizuoti veiklos procesus bei užtikrinti, kad IT infrastruktūra išliktų patikima ir efektyvi ilguoju laikotarpiu.

Pagrindiniai tvaraus IT principai:

• Energijos efektyvumas. Modernūs serveriai, virtualizacija ir debesijos technologijos leidžia sumažinti energijos suvartojimą.
• Įrangos gyvavimo ciklo valdymas. Daug įmonių renkasi atnaujintą (refurbished) techniką, pratęsia įrenginių naudojimo laiką.
• Procesų optimizavimas. Automatizacija, nuotoliniai valdymo sprendimai ir stebėsenos įrankiai mažina klaidų bei prastovų tikimybę.
• Atsakingas duomenų valdymas. Mažinant perteklinę informaciją ir duomenų dubliavimą, taupomi tiek energijos, tiek saugojimo kaštai.

Praktiniai žingsniai įmonėms

Dauguma organizacijų tvarumo link gali judėti palaipsniui, be didelių investicijų. Pirmas žingsnis – atlikti IT infrastruktūros auditą ir įsivertinti, kur galima sutaupyti.

1. Migruoti į debesiją. Tai sumažina poreikį turėti fizinius serverius biure, mažina elektros sąnaudas ir priežiūros išlaidas.
2. Įdiegti energijos stebėseną. Naudojant stebėsenos įrankius, galima nustatyti įrenginius ar sistemas, kurios naudoja daugiausiai energijos.
3. Optimizuoti darbo vietas. Automatinis kompiuterių išjungimas, miego režimai ar debesijos duomenų dalijimasis – paprasti, bet veiksmingi sprendimai.
4. Valdyti duomenų saugyklas. Sumažinus perteklinių kopijų ir nenaudojamų failų kiekį, sutaupoma ir vietos, ir elektros.

Tvarumo kelias Lietuvoje

Lietuvoje tvarus IT valdymas vis dar tik įgauna pagreitį. Daug verslų sutelkia dėmesį į gamybos ar logistikos tvarumą, tačiau IT infrastruktūra dažnai lieka „nematoma“.

Vis dėlto ši sritis turi didžiulį potencialą — tiek mažinant kaštus, tiek gerinant įmonės įvaizdį.

Vis dažniau organizacijos kreipiasi į profesionalias IT įmones, kurios padeda įdiegti efektyvius sprendimus: automatizuoti sistemų priežiūrą, pritaikyti debesijos paslaugas ir užtikrinti duomenų saugumą pagal tarptautinius standartus (pvz., ISO 14001 ar ISO 27001). Tokios bendrovės ne tik užtikrina stabilų IT veikimą, bet ir padeda verslui tapti atsakingesniu technologijų naudotoju.

Ateities perspektyvos

Ateityje tvarus IT taps ne pasirinkimu, o būtinybe. Europos Sąjungoje jau ruošiami teisės aktai, kurie skatins įmones skaičiuoti ir mažinti technologinį CO₂ pėdsaką.

Dirbtinis intelektas padės automatizuoti energijos valdymą, prognozuoti sistemos apkrovas ir net pasiūlyti tvaresnius sprendimus realiuoju laiku.

Lietuvos verslams tai galimybė būti priekyje — diegiant pažangius IT valdymo metodus, galima ne tik tausoti resursus, bet ir įgyti konkurencinį pranašumą tarptautinėje rinkoje.

Tvarus IT valdymas – tai daugiau nei ekologinė iniciatyva. Tai strateginis požiūris į technologijas, kuris leidžia įmonėms dirbti efektyviau, mažinti atliekas ir išlaidas, bei stiprinti savo įvaizdį kaip atsakingo rinkos dalyvio.

Kiekviena organizacija, nepriklausomai nuo dydžio, gali žengti šį žingsnį jau šiandien – pradedant nuo paprastų sprendimų ir bendradarbiaujant su patikimais technologijų partneriais.

Visi keliai veda į tvarias technologijas

„Logitech“ praneša, kad visi vaizdo konferencijų įrenginiai, veikiantys su „CollabOS“ operacine sistema, dabar bus gaminami naudojant perdirbtą plastiką. Tai žingsnis, padėsiantis įmonėms veiksmingiau įgyvendinti savo darnaus vystymosi tikslus.

Produktai atnaujinti, bet kokybė ir kaina tos pačios

„Perkeldami savo konferencijų patalpų įrenginių asortimentą į gaminių mažesnio anglies dioksido poveikio lygį, padedame kitoms įmonėms įveikti tvarumo iššūkius“, – sakė „Logitech“ veiklos vadovas Prakash Arunkundrum. „Mes ne tik kuriame ir gaminame naujus produktus iš perdirbto plastiko ir kitų mažiau anglies dioksido išskiriančių medžiagų, bet ir atnaujiname esamus produktus, kad IT lyderiai galėtų nauju būdu įvertinti savo darbo vietų technologijoms skirtas investicijas į konferencijų patalpų sistemas, atsižvelgiant žmones ir planetą. Tai darome nedidindami kainų ir nepakenkdami aukščiausiai kokybei ir našumui, kurių įmonės tikisi iš „Logitech“.

Pastangos sumažinti neigiamą įmonių poveikį aplinkai greitai tapo verslo reikalavimu. Neseniai analitinės įmonės „Frost & Sullivan“ IT specialistų atliktame tyrime 65 % respondentų teigė, kad ateinančiais metais lyderio pozicijų siekimas aplinkosaugos praktikos, socialinės atsakomybės, įmonių valdymo ir tvaraus vystymosi srityse yra pagrindinis arba labai svarbus jų įmonių verslo tikslas.

Tokie produktai kaip „Rally Bar“, „Rally Bar Mini“, „Tap IP“, „Tap Scheduler“ ir „Scribe“ bus atnaujinami naudojant medžiagas, mažinančias anglies dioksido išmetimą. „Logitech Sight“, „Rally Bar Huddle“ ir išoriniai įrenginiai, tokie kaip internetinės kameros, klaviatūros, pelės ir ausinės, jau gaminami iš perdirbtų medžiagų. Kai kurie perdirbtų medžiagų procentinės dalies pavyzdžiai:

• Rally Bar - 40%
• Rally Bar Mini - 36%
• Rally Bar Huddle - 42%
• Tap IP (grafitas) - 56%
• Tap Scheduler - 54%
• Logitech Sight - 59% (grafitas)
• Zone Wireless 2 - 20%
• Wave Keys for Business - 61%
• Brio 305 - 62%
• Brio 505 - 68%

Tvarumo dizainas (toliau – TD)

„Logitech“ vaizdo konferencijų produktų asortimente taikomi „Tvarumo dizaino“ (toliau – TD) principai leidžia klientams visapusiškai įrengti konferencijų patalpas, įskaitant patalpas skirtas „Microsoft Teams“ ir „Zoom“, panaudojant technologijas, skirtas tvariam vystymuisi. Ši pažanga išplečia jau pasiektus asmeninių išorinių įrenginių, tokių kaip internetinės kameros, ausinės, pelės ir klaviatūros, pasiekimus.

Pagrindinis TD programos elementas yra uždaro ciklo medžiagų, kurias galima regeneruoti iš atliekų, suteikiant joms antrą gyvenimą, naudojimas, įskaitant po vartojimo perdirbtą plastiką (PVPP), kurį „Logitech“ vadina „antrosios gyvybės plastiku“.

Atnaujintuose vaizdo konferencijų produktuose, tokiuose kaip „Logitech Sight“:

• naudojama bent 50 % sertifikuoto perdirbto plastiko,
  • 21 % sumažintas anglies dioksido poveikis***,
  • 1400 tonų anglies dioksido išmetimo pašalinama kiekvienam 100 000 produktų (pakanka apsukti Žemę maždaug 131 kartą†).

Be to, „Logitech“ vaizdo konferencijų produktuose:

• naudojamas mažai anglies dioksido išskiriantis aliuminis, pagamintas naudojant atsinaujinančią energiją, o ne iškastinį kurą,
  • pakuotė yra iš „FSC®“ sertifikuotų ir kitų kontroliuojamų šaltinių,
  • „Rally Bar“ serijoje naudojama 100 % perdirbtų medžiagų,
  • numatyta galimybė surinkti ir perdirbti senus vaizdo konferencijų įrenginius naudojant „Logitech Select“ programą,
  • yra akumuliatorių taupantys režimai, galintys sumažinti „Rally Bar“ ir „Rally Bar Mini“ anglies dioksido poveikį 1,65 tonos anglies dioksido**.

Parama vardan didesnio gėrio

„Logitech“ 2022 m. sumažino „Scope 3“ emisiją 21 %, siekdama iki 2030 m. pašalinti daugiau anglies dioksido nei ji pagamina.

Siekdama skatinti pažangą, bendrovė siūlo pasidalinti savo TD programos principais, įrankiais ir žiniomis apie tvaresnių medžiagų įtraukimą į gamybos procesą su bet kuria organizacija, besidominčia pastangų darniam vystymuisi padidinimu. Dėl konsultacijų šiais klausimais susisiekite su įmone adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Skaidrumas ir atskaitomybė

Kadangi vis daugiau įmonių prisiima atsakomybę už reikšmingą savo poveikio aplinkai mažinimą, jos aktyviai ieško technologijų tiekėjų, kurie užtikrintų skaidrumą naudodami pagrindinius veiklos rodiklius, ataskaitas ir trečiųjų šalių sertifikatus. „Logitech“ sėkmingai pasieks tikslo užsibrėžto 2025 metams, t. y. nustatyti anglies dioksido pėdsaką kiekvienam savo asortimente esančiam produktui, kad įmonėms skirtų technologinių sprendimų pirkėjams būtų lengviau priimti pagrįstus sprendimus. Bendrovė kasmet apratšo pažangą siekiant su klimatu susijusių tikslų 2023 m. poveikio ataskaitoje 2023 Impact Report.

Apie „Logitech“
„Logitech“ padeda visiems žmonėms siekti savo aistrų ir yra įsipareigojusi tai daryti taip, kad būtų naudinga žmonėms ir planetai. Kuriame aparatinės ir programinės įrangos sprendimus, kurie padeda verslui klestėti ir suvienija žmones dirbant, kuriant, žaidžiant ir transliuojant. 1981 m. įkurta „Logitech International“, kurios pagrindinė būstinė yra Lozanoje, Šveicarijoje, yra Šveicarijos akcinė bendrovė, įtraukta į SIX Šveicarijos biržos (LOGN) ir „Nasdaq Global Select Market“ biržos (LOGI) sąrašus. Ieškokite „Logitech“ ir daugiau jos verslo produktų bei sprendimų įmonėms adresu www.logitech.com/business, bendrovės tinklaraštyje, „Logitech Business“ ar @LogitechBiz.

„Logitech“ ir kiti „Logitech“ ženklai yra „Logitech Europe S.A.“ ir (arba) jos filialų JAV ir kitose šalyse prekių ženklai arba registruotieji prekių ženklai. Visi kiti prekių ženklai yra atitinkamų savininkų nuosavybė. Daugiau informacijos apie „Logitech“ ir jos gaminius rasite bendrovės svetainėje www.logitech.com.

Birželio 6–8 d. Nyderlandų sostinėje Amsterdame vyksta didžiausias Europoje fintech industrijos renginys – konferencija „Money 20/20 Europe 2023“. Konferencijoje, kuri, skaičiuojama, sutraukė per 7,5 tūkst. dalyvių iš viso regiono, daug dėmesio skiriama finansiniam tvarumui, finansų rinkos stiprinimui ir naujiems reguliaciniams iššūkiams.

Viename svarbiausių fintech renginių pasaulyje Lietuvai atstovauja VšĮ „Investuok Lietuvoje“, didžiausia, fintech įmones vienijanti bendruomenė „ROCKIT“, startuolis „Ondato“, skaitmeninis bankas „EMBank“ ir kt. Šiemet šalies delegaciją sudaro daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų, kurias renginio svečiai galės išvysti apsilankę ryškiame Lietuvos stende.

 Siekiama dar labiau išryškinti Lietuvos patrauklumą

 Pasak vienos iš „Money 20/20“ dalyvių, asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Vaivos Amulės, Lietuva jau dabar yra matoma kaip ryški fintech inovacijų kryptis, pritraukianti įvairių fintech įmonių iš viso pasaulio dėmesį. 

„Mūsų bendradarbiavimo ekosistema puoselėja dalijimosi žiniomis, bendradarbiavimo ir augimo dvasią, ir dėl to Lietuvos fintech sektorius pasiekė puikių laimėjimų. Šiame pasaulinio lygio renginyje dalyvaujančios šalies įmonės siekia atrasti naujų partnerių, investuotojų ir klientų, taip pat įgyti pačių naujausių žinių bei atkurti ryšius su senais partneriais. Tokie renginiai – galimybė parodyti dinamišką Lietuvos fintech kraštovaizdį ir įtvirtinti mūsų, kaip lyderiaujančio fintech centro Europoje, poziciją“, – teigia V. Amulė. 

Lietuva garsėja pasiekimais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityse, pažangia skaitmeninių technologijų pramone ir atitikties ekosistema šalyje, taip pat nacionaline reguliavimo patirtimi finansų sektoriuje. 

Šalies sostinė Vilnius jau kelerius metus iš eilės pripažįstamas didžiausiu fintech centru Europoje pagal Europos Sąjungos (ES) licencijuotų įmonių skaičių bei daugiau nei 7 tūkst. specialistų, dirbančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje. Kitas sostinės žingsnis – tapti naujaisiais ES Kovos su pinigų plovimu institucijos (angl. Anti-Money Laundering Authority) namais.

Lietuva – svajonių namai fintech bendrovėms 

Šalies patrauklumus vardija ir Lietuvos banko Finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis: „Turint platų užsakomųjų paslaugų spektrą, viską, ko reikia verslo plėtrai, pas mus besikuriančios fintech įmonės ras po ranka. Be to, pats rinkos reguliavimo procesas – nesudėtingas ir lengvai valdomas. Tad, jei svajojama sukurti savo fintech įmonę ar plėstis Europoje, Lietuva – puiki vieta tam įgyvendinti.“

Pasak nuotolinio klientų atpažinimo technologijų bendrovės „Ondato“ bendraįkūrėjo ir vadovo Liudo Kanapienio, Lietuvos, kaip Europos „fintech hub“ vardas, pastebimai ryškėja pasaulinėse rinkose. Vis daugiau fintech įmonių iš Lietuvos plečiasi į užsienį, ir taip didina šalies rinkos žinomumą. 

„Apskritai, pati fintech rinka darosi brandesnė, o naudojami ir sukurti technologiniai sprendimai yra vis pažangesni tiek tradicinių finansų, tiek kriptovaliutų srityje. Todėl į joje veikiančius žaidėjus kur kas daugiau dėmesio atkreipia stambesni prekių ženklai, į juos palankiau žvelgia užsienio rinkos. 

Be abejonės, reikia suprasti ir dabartinę makroekonominę situaciją: karas Europoje, sulėtėjęs investavimas į startuolius, fintech sektorių taip pat skatina elgtis apdairiau ir protingai planuoti plėtrą. Nors investicijų šiais metais matome ir matysime mažiau, Lietuvos fintech sektorius toliau stiprins savo konkurencingumą, o viena pagrindinių to priežasčių yra ekosistemos alkis inovacijoms ir sugebėjimas jas greitai adaptuoti“, – sako L. Kanapienis.

Tarptautinės organizacijos „Circle Economy“ 2022 m. pristatytos paskutinio penkmečio ataskaitos duomenys parodė, kad tik 8,6 proc. to, ką žmonija sunaudoja, grįžta atgal į gamtos ciklą. Likę daugiau nei 90 proc. išteklių įvardinami kaip žiedinio ciklo spraga, kelianti taršos problemas. Pasauliui susiduriant su vis didesniais aplinkosaugos iššūkiais, tvaraus vartojimo filosofija įgauna vis didesnį pagreitį – tarp kasdien naudojamų daiktų šiandien ne tik perdirbtas plastikas, baldai ar rūbai, tačiau net ir išmanieji įrenginiai.

Nors tvarumo sąvoka atrodo ganėtinai nauja, jos ištakos glūdi gilioje senovėje. Žiedinės ekonomikos idėja – kurti gaminius ir sistemas, kurios mažina atliekų kiekį, leidžia kuo tvariau naudoti medžiagas ir padeda atkurti gamtinius išteklius. 

Tiesa, nors žiedinės ekonomikos principas egzistavo jau seniai, anksčiau žmonės pakartotinai naudodavo arba perdirbdavo daiktus iš būtinybės, o ne iš pasirinkimo. Pavyzdžiui, gyvūnų kaulai buvo naudojami klijų gamybai, riebalai pasitarnaudavo žvakių liejime, stikliniai buteliai grąžinami gamintojui, kad šis juos vėl pripildytų. Viskas buvo naudojama pakartotinai arba paliekama suirti savaime. 

Bėgant amžiams ir plintant vartojimo kultūrai, tokia praktika tapo mažiau įprasta, o vienkartiniai produktai ir pakuotės tapo norma. Žiedinės ekonomikos sampratą, bylojančią perėjimą nuo „pirkti – sunaudoti – išmesti“ modelio prie atsinaujinančios, tvaresnės sistemos, pradėta vartoti XX a., aplinkosaugininkams pasiūlius kurti produktus, kuriuos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti, o ne išmesti po panaudojimo. 

Pamažu versle pradėjo atsirasti socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi iniciatyvų, taikančių žiedinės ekonomikos principus. Tokių įmonių šiandien – dauguma, o perdirbami net tokie gaminiai, apie kurių antrinį panaudojimą anksčiau nebuvo galima įsivaizduoti. 

„Second hand“ rinką plečia antram gyvenimui prikeltos išmaniosios technologijos

Tarptautinės rinkos ir vartotojų duomenų platformos „Statista“ duomenimis, pajamos, sugeneruotos iš žiedinės ekonomikos 2022 m. viršija 338 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2026 m. prognozuojama, kad jos sieks daugiau nei 712 mlrd. JAV dolerių. Antrinio žaliavų panaudojimo augimą lemia ir tai, kad perdirbama ir antram gyvenimui prikeliama vis daugiau įvairesnių gaminių, tarp jų ir kasdien naudojami išmanieji telefonai.

Pavyzdžiui, išmaniuosius įrenginius gaminančios bendrovės „Apple“ tikslas iki 2030 m. – visų produktų gamyboje naudoti tik atsinaujinančias arba perdirbamas medžiagas. Įmonė savo pažadų laikosi pavyzdingai – iš viso 2021 m. „Apple“ gaminiuose buvo 45 proc. sertifikuotų perdirbtų retųjų Žemės elementų – tai aukščiausias kada nors pasiektas bendrovės rodiklis.

2022 m. įmonė gerokai išplėtė pagrindinių perdirbtų metalų naudojimą ir dabar daugiau nei du trečdalius viso aliuminio, beveik tris ketvirtadalius visų retųjų Žemės elementų ir daugiau nei 95 proc. volframo „Apple“ gaminiuose gauna iš 100 proc. perdirbtų medžiagų. 

Negana to, iki 2025 m. bendrovė siekia išplėsti perdirbtų medžiagų naudojimą išmaniųjų įrenginių gamyboje – visose baterijose naudoti 100 proc. perdirbtą kobaltą, prietaisų magnetuose naudoti tik perdirbtus retuosius Žemės elementus, o plokštėse naudoti 100 proc. perdirbtus alavą ir auksą. Tai reiškia, kad net salone įsigytas visiškai naujas telefonas bus pagamintas iš jau kadaise naudotų detalių.

Prie žiedinės ekonomikos prisidėti gali kiekvienas

Kaip ir kitose „Apple“ produkciją pardavinėjančiose šalyse, Lietuvoje taip pat veikia mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“ priklausantis autorizuotas „Apple“ išmaniųjų įrenginių servisas „Smart Master“, kuris atsakingai laikosi visų bendrovės taikomų tvarumo reikalavimų. 

Kiekvienas išmanusis įrenginys remontuojamas taip, kad neliktų jokių atliekų – detalės taisomos ir prikeliamos antram gyvenimui, o jei prikelti ir antrą kartą panaudoti jų nepavyksta – jos grąžinamos gamintojui arba siunčiamos perdirbimui. 

„Augantis technologijų vaidmuo kasdienybėje reiškia, kad pasaulyje įrenginių vis daugėja, o ši tendencija artimiausiu metu tikrai nesikeis. Ryšio paslaugų rinka neatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių, tad siekiame savo veikloje skatinti žiedinės ekonomikos ciklą ir prisidedame prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

Vartotojai naują telefoną vis dar labiausiai renkasi pagal prekės ženklą ir kainą, tačiau jų prioritetų sąraše sparčiai kyla įrenginio tvarumas. Naujausia „Telia“ statistika rodo, kad iš dešimties 2022 m. perkamiausių modelių Lietuvoje šeši pateko į telefonų draugiškumą aplinkai vertinantį „Ekoreitingą“ ir netgi aplenkė jo vidurkį. Nors ši iniciatyva jau duoda pirmųjų vaisių, patys gamintojai taip pat aktyviai ieško būdų sumažinti savo prietaisų daromą žalą gamtai.

„Nepaisant to, kad išmaniuosius telefonus pasaulyje turi daugiau, nei 5 milijardai žmonių, naujų įrenginių pardavimai reikšmingai nemažėja ir kasmet laikosi ties 1,3 milijardo riba. Akivaizdu, jog taip sparčiai didėjantis įrenginių kiekis tampa rimta aplinkosaugine problema. Tad galime tik pasidžiaugti, kad lietuviai vis labiau atkreipia dėmesį „Ekoreitingo“ žymėjimą, o kai kurie gamintojai, siekdami didesnio tvarumo, netgi pasiruošę keisti savo ilgametę politiką. Pavyzdžiui, „Apple“ neseniai Europoje pristatė galimybę pačiam susitaisyti pažeistą ar sugedusį išmanųjį“, – teigia „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.

Besiplečianti „Ekoreitingo“ iniciatyva

Kadangi įvertinti, kiek išmaniojo gamintojas stengiasi sumažinti savo taršos pėdsaką, gali tik specialistai, prieš dvejus metus „Telia“ su keturiais kitais didžiaisiais Europos operatoriais sukūrė „Ekoreitingo“ žymėjimą, įvertinantį įrenginio poveikį aplinkai balu nuo 1 iki 100. Tai leidžia paprastai palyginti skirtingus modelius ir į tai atsižvelgti, priimant galutinį sprendimą.

„Ekoreitingo“ vertinimo metodologija apima prietaiso patvarumą, pataisomumą, galimybę perdirbti, įtaką klimato kaitai ir išteklių naudojimo efektyvumą. Per dvejus metus prie iniciatyvos prisijungė 22 gamintojai, o žymėjimas pradėtas naudoti 35 šalyse. Nuo šių metų pradžios vertinimo sistema buvo šiek tiek patobulinta, atsižvelgus į rinkos žaidėjų pastebėjimus ir daugiau dėmesio skiriant prietaiso ilgaamžiškumo bei atsinaujinančios energetikos panaudojimo gamyboje aspektams“, – aiškina I. Bimbirytė-Yun.

Šio tvarumo indekso kūrėjai taip pat skaičiuoja, kad nuo jo sukūrimo pradžios vidutiniškai telefono surenkamas balų skaičius pakilo nuo 74 iki 76 iš 100 balų. Į gera besikeičiančias rinkos tendencijas atspindi ir situacija Lietuvoje. Lyginant su 2021 m., pernykščiame perkamiausių telefonų dešimtuke „Ekoreitingu“ paženklintų išmaniųjų skaičius pakilo nuo 4 iki 6, o trečioje jo vietoje netgi atsidūrė vienas indekso lyderių – „Samsung Galaxy A52s 5G“, įvertintas 84 balais. Mažiausiai balų iš šešetuko surinko prabangusis „Galaxy S22 Ultra 5G“, tačiau net ir jo pelnytas 77 taškų rezultatas lenkia reitingo vidurkį.

Telefonus netrukus galėsime susitaisyti namuose

Pasak „Telia“ atstovės, tyrimai rodo, jog net 60 proc. žmonių nusprendžia įsigyti naują išmanųjį telefoną senajam sugedus ar pradėjus prasčiau veikti. Skilęs ekranas, ištvermę praradusi baterija ir išsidėvėjusi įkrovimo jungtis – šios priežastys vartotojus dažniausiai atveda į telefonų prekybos vietas. Tačiau iš tiesų didelę dalį minėtų nusiskundimų galima išspręsti, net ir neperkant naujo prietaiso, kurio gamybai bus išeikvota daug brangių planetos resursų.

„Suprasdami, kad vartotojai vietoje brangaus įrenginio remonto mieliau renkasi atsikratyti sugedusiu prietaisu ir šias lėšas skirti naujo įsigijimui, gamintojai pradėjo eksperimentuoti su savarankiško taisymo programomis. Štai nuo praėjusių metų gruodžio Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir dar keturiose Europos šalyse gyvenantys „Apple“ įrenginių savininkai gali į namus užsisakyti originalias prietaisų dalis, išsinuomoti specialius įrankius bei gauti prieigą prie detalių instrukcijų, kurios leistų pasikeisti ekraną ir įvairius kitus prietaiso gedimus išspręsti neiškėlus kojos iš namų“, – pasakoja pašnekovas.

Nors „Apple“ savarankiško taisymo programa sulaukė kritikos dėl didelių komponentų ir įrankių nuomos kainų, apžvalgininkai tai vertina kaip teigiamą poslinkį bendrovės politikoje ir pasiruošimą paklusti „Teisę taisyti“ reglamentuojantiems ES teisės aktams. Bendrovė istoriškai labai neigiamai žiūrėdavo į savo produktų remontą bet kur kitur, nei jos įgaliotuose servisų centruose, tad jos parodytas pavyzdys paskatino panašias programas kurti „Samsung“ ir kitus didžiuosius rinkos žaidėjus.

Telefono tvarumą lemia ne tik jo gamybos procesai

I. Bimbirytė-Yun pastebi, jog išmaniojo tvarumas yra kompleksiškas aspektas, kurį lemia ne tik tai, iš ko jis pagamintas ar kaip efektyviai jo gamybos procese buvo panaudoti įvairūs ištekliai, bet ir jo palaikymas bei paties vartotojo elgsena.

Išmaniųjų rinkoje ilgą laiką egzistavo problema, kad gamintojai įsipareigodavo teikti programinės įrangos atnaujinimus tik dvejus metus po įrenginio išleidimo, nors jo techninės savybės ir leisdavo palaikyti naujesnes operacinės sistemos versijas. Akivaizdu, jog po atnaujinimų pabaigos pasireikšdavę įvairūs veikimo nesklandumai bei naujausių funkcijų nepalaikymas vartotoją priversdavo naujo modelio dairytis kur kas anksčiau, nei būtina. Laimė, šios neigiamos tendencijos pamažu virsta praeitimi.

Pavyzdžiui, „Samsung“ praėjusiais metais išleistiems „Galaxy S22“ bei kai kuriems „Galaxy A“ serijos modeliams pažadėjo net keturis „Android“ operacinės sistemos atnaujinimus ir penkerius metus teikti saugumo pataisymus. Ilgesnę, nei praeityje, atnaujinimų politiką pernai pažadėjo ir kiti gamintojai – „Xiaomi“, „OnePlus“ bei „Sony“, tačiau nepavejamais rinkos lyderiais šioje srityje išlieka „iPhone“ telefonai, kurių programinės įrangos palaikymas peržengia penkerių ar net šešerių metų ribą.

„Kita vertus, kad ir kaip ilgai gautų palaikymą ir kaip ekologiškai būtų pagamintas įrenginys, gamintojo pastangas gali nubraukti netvarus vartotojo elgesys. Išmetus seną telefoną į buitinių atliekų konteinerį arba tiesiog padėjus jį į stalčių „juodai dienai“, kuri taip ir neateina, aplinkai padaroma itin didelė žala. Siekdami pratęsti įrenginių naudojimo ciklą, jau keletą metų savo klientams sudarome galimybę nebenaudojamus įrenginius atiduoti „Telia“ salone, kur jie bus teisingai utilizuoti arba atnaujinti. Skaičiuojame, kad net apie 70 proc. senų prietaisų yra tinkami panaudoti antrąkart ir taip sutaupyti dešimtis tonų CO2 emisijų, kurios išsiskirtų gaminant naujus išmaniuosius“, – iškalbingą statistiką atskleidžia „Telia“ tvarumo projektų vadovė.