Login to your account

Username *
Password *

    Technologijos palengvina daugelio žmonių kasdienybę. Jos vis aktyviau pasitelkiamos ir atliepiant regėjimo negalią turinčių žmonių poreikius bei sprendžiant jų problemas. Aklųjų, Silpnaregių ir Jaunimo Asociacijos prezidento Aurimo Papečkio teigimu, dėka išmaniųjų sprendimų regėjimo sutrikimų turinčių žmonių gyvenimas tampa pilnavertiškesnis, nors iššūkių vis dar netrūksta.

    Proveržį suteikė išmanieji telefonai

    A. Papečkio teigimu, neregius įgalinti padedantis technologinis lūžis įvyko prieš 7-erius metus, kuomet plačiai pradėti naudoti išmanieji telefonai ir imtos kurti įvairios jiems skirtos programėlės. Nemažai jų šiandien kuriamos omenyje turint regėjimo negalią turinčių žmonių poreikius. A. Papečkys sako, kad išmaniųjų įrenginių neregiams suteikiamos galimybės nuolat plečiasi.

    „Šiandien yra sukurta įvairiausių neregių gyvenimą palengvinančių programėlių – nuo mobilumą didinančių navigacijos sprendimų iki banknotus, spalvas ir įvairius objektus atpažinti padedančių programėlių. Taip pat ypač naudingos tokios bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba grįstos programėlės kaip, pavyzdžiui, „Be My Eyes“, kurios jungia neregius ir jiems padėti norinčius savanorius. Pavyzdžiui, jei neregys nori sužinoti tam tikro produkto sudėtį ar galiojimo laiką, jis gali įsijungti programėlę, kuri telefono kameros pagalba pateikia etiketės vaizdą savanoriams. Tuomet jie neregiui perduoda reikiamą informaciją“, – pasakoja A. Papečkys.

    Daugiau turiningo laisvalaikio galimybių

    Anot A. Papečkio, sukuriama ir vis daugiau neregiams ir silpnaregiams skirtų išmaniųjų telefonų priedų. Pavyzdžiui, specialūs akiniai, leidžiantys neregiams skaityti filmų titrus ar specialios ausinės su kaulinio laidumo sistema, padedančios geriau girdėti aplinką.

    „Progresas tikrai jaučiamas ir laisvalaikio srityje. Prieinama vis daugiau filmų su garsiniu vaizdavimu, kai tai, kas vyksta ekrane nupasakojama žodžiais, taip pat garsinių žaidimų – įvairių galvosūkių, neregiams skirtų šachmatų versijų ar net šaudyklių. Kasdienybe jau yra tapusios garsinės knygos. Visa tai neregiams suteikia turiningesnio laisvalaikio galimybes, leidžia plėsti akiratį ir ugdyti įvairius savo gebėjimus“, – sako A. Papečkys.

    Svarbu, kad įprastos paslaugos būtų prieinamos ir neregiams

    Anot Aklųjų, Silpnaregių ir Jaunimo Asociacijos prezidento, kiekvienas sprendimas, padedantis neregiams gyventi savarankišką pilnavertį gyvenimą yra labai svarbus. Pavyzdžiui, net ir tokia, atrodytų, smulkmena kaip galimybė naudotis paštomatu leidžia neregius geriau integruoti į visuomenę.

    „Anksčiau regos negalią turinčiam asmeniui pačiam atsiimti į paštomatą pristatytą prekę be pagalbos buvo neįmanoma. Dabar tokia galimybė jau egzistuoja, nors neregiams pritaikytus paštomatus, kol kas turi tik vienas Lietuvoje veikiantis jų tinklas. Kiek tenka bendrauti su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis, toks sprendimas jiems yra išties patogus“, – sako A. Papečkys.

    „Smartpost“ paštomatų tinklą valdančios bendrovės „Itella“ vadovas Gediminas Mickus sako, kad užtikrinti bendrovės paslaugų prieinamumą regėjimo negalią turintiems žmonėms yra bendrovės vertybių ir socialinės atsakomybės principų padiktuotas sprendimas.

    „Mūsų įmonė yra skandinaviškos verslo grupės dalis, o įtraukties ir lygių galimybių visiems visuomenės nariams užtikrinimas Šiaurės šalyse yra pamatiniai principai. Juos perkeliame ir į Lietuvą, todėl visi mūsų paštomatai yra pritaikyti regos negalią turintiems asmenims. Visos paštomatų durelės yra sunumeruotos Brailio raštu. Be to, jie visi yra įrengti patalpų viduje, todėl – saugesnėje aplinkoje“, – sako G. Mickus.

    Iššūkis – navigacija mieste ir patalpose

    A. Papečkys išskiria šiuo metu regėjimo negalią turintiems žmonėms vieną aktualiausių problemų – patikimos navigacijos sistemos trūkumą.

    „Daug neregių naudoja „Google Maps“ navigaciją su balso instrukcijomis, kurios padeda orientuotis mieste. Visgi ši sistema veikia netobulai – dažnai balso instrukcijos yra ne visiškai tikslios, vėluoja ir turi gan didelę atstumų paklaidą, todėl vaikštant nepažįstamomis vietomis net ir su tokia programėle neregiams kyla nemažai iššūkių. Dar sudėtingiau neregiams susiorientuoti patalpų viduje, viešuosiuose pastatuose, kuriuose išties trūksta saugiai naviguoti padedančių sprendimų. Tai yra viena iš sričių tobulėjimui, kelianti didžiausius iššūkius“, – sako A. Papečkys. 

    Jis viliasi, kad technologijos toliau padės spręsti neregių problemas, o visuomenė taps vis supratingesnė regėjimo negalią turinčių žmonių poreikiams. Šiandieninės tendencijos šioje srityje A. Papečkį nuteikia optimistiškai.

    Valdymas balsu ar veido išraiškomis, teksto dydžio keitimas, vaizdų ar garsų atpažinimas – tai funkcijos, kurias jau turi daugelis populiarių išmaniųjų mobiliųjų telefonų modelių. Anot Indrės Bertašienės, „Tele2“ mobiliųjų telefonų kategorijos vadovės, šios kasdienybėje praverčiančios funkcijos gali padėti dar didesniam ratui žmonių patogiai ir paprastai naudotis technologijomis.   

    „Pastaraisiais dešimtmečiais technologijos stipriai tobulėja ir tampa vis labiau įtraukiančios ir prieinamos įvairių gebėjimų žmonėms. Vis dėlto, kai kurios išmaniųjų prietaisų ar programėlių savybės gali ne tik priartinti žmonių su negalia technologinę patirtį prie likusios visuomenės, bet ir padėti jiems naviguoti kasdienybėje: buityje, darbe, kelionėse ir kitur“, – sako I. Bertašienė.

    Mobilieji telefonai siūlo specialias parinktis

    Anot I. Bertašienės, pastaraisiais metais su „Apple“ „iOS“ ir „Google“ „Android“ operacinių sistemų atnaujinimais išmaniuosiuose įrenginiuose palaipsniui įdiegiama ir vis daugiau parinkčių įvairių gebėjimų žmonėms. Šiandieniniai išmanieji telefonai siūlo dar daugiau prieinamumo funkcijų, įskaitant patobulintus tiesioginės transkripcijos įrankius ir programas, kuriose objektams atpažinti naudojamas dirbtinis intelektas. Aktyvavus šias funkcijas, telefonas gali siųsti vaizdinį įspėjimą, kai, pavyzdžiui, kitame kambaryje pradeda verkti kūdikis, arba garsinį įspėjimą, kai priartėjama prie durų.

    Apie visas šias parinktis tiek „Google“, tiek „Apple“ informuoja savo tinklalapiuose – tam išskirta speciali prieinamumo (Angl. Accessibility) skiltis. „Ne visi žmonės gali naršyti telefono funkcijas braukiant ir bakstelint pirštu, tačiau „iOS“ ir „Android“ suteikia keletą būdų, kaip valdyti telefono ekraną ir meniu, balsu, specialiais greitaisiais paspaudimais ar gestais užduotims atlikti. Visas šias parinktis galima rasti bendruose išmaniojo telefono nustatymuose prie prieinamumo skilties“, – teigia I. Bertašienė.

    Regėjimo sutrikimų turintys žmonės gali nustatymuose pasirinkti balso įgarsinimo funkcijas, kurios perskaito ar apibūdina ekrane matomus objektus bei tekstą. Taip pat siūloma funkcija pakeisti teksto dydį ar vaizdo priartinimo galimybės, naudojamos silpną regą turinčių žmonių. Motorikos sutrikimų turintys žmonės gali tvarkyti parinktis, susijusias su lengvesniu ekrano lietimu, veido atpažinimu, prietaiso valdymu balsu, susijusių įrenginių valdymu. Klausos negalią turintys žmonės gali aktyvuoti garso atpažinimo funkciją, koreguoti esamus ausinių garso nustatymus, garsą paversti tekstu ar net suporuoti įrenginį su savo klausos aparatu.

    Įrenginį išrinks už jus

    Skirtingi išmaniųjų įrenginių gamintojai orientuojasi į skirtingus naudotojų poreikius. Nors gamintojai dažniausiai skelbia papildomas savo įrenginių funkcijas padedančias žmonėms su negalia, gali būti sunku palyginti skirtingus įrenginius. Dėl to gali būti sunku surasti įrenginį, atitinkantį jūsų poreikius. Šią bendrą informacijos duomenų bazę siūlo iniciatyva „GARI“ (Angl. Gobal Accessibility Reporting Innitiative), kuri informacija dalijasi savo tinklapyje. 

    Jame informacija apie telefonus ir negalią turinčių žmonių poreikius pateikiama daugybe kalbų, įskaitant ir lietuvių. Įvedus regioną, kuriame gyvenate, negalios tipą bei kelis papildomus kriterijus programa pateikia rekomenduojamų įrenginių sąrašą. Šis tinklapis reitinguoja telefonus, planšetinius telefonus ir mobiliąsias programėles ir įvertina jų tinkamumą.

    Naudingos programėlės ir ne tik

    „StorySign“. Ši programėlė padeda išmokti skaityti vaikams, turintiems klausos sutrikimų. Įrankis išverčia vaikiškas knygas į gestų kalbą, taip palengvindamas mokymosi procesą. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia. 

    „LetSee“. Tai mobilioji programėlė, kuri palengvina gyvenimą turintiems regos sutrikimų. Dirbtiniu intelektu paremta programa geba atpažinti skirtingas pinigų kupiūras ir net jūsų parduotuvių ar vaistinių lojalumo korteles. Ši funkcija yra ypač praverčia kelionių metu, kuomet tenka naudotis mažiau pažįstama kitos šalies valiuta. Programėlę „Android“ naudotojai gali parsisiųsti čia, o „iOS“ – čia.

    „SmyleMouse“. Ši programinė įranga padeda žmonėms su negalia lengviau naudotis kasdienėmis technologijomis, leisdama kontroliuoti kompiuterio pelytę ar kito įrenginio ekraną naudojant galvos judesius, veido išraiškas. „SmyleMouse“ naudotojams leidžia laisviau judėti internetinėje erdvėje ir būti labiau nepriklausomiems. 

    „Scanmarker Air“. Audio knygos, elektroninės knygos bei popierinės knygos – dabar visas jas žmonės gali skaityti net turėdami regos sutrikimų. Prietaisas „Scanmarker Air“ turi elektroninį žymeklį, kuris nuskaito tekstą ir perkelia jį į turimą kompiuterį ar išmanųjį telefoną. Šis žymeklis atpažįsta daugelį kalbų, įskaitant ir lietuvių kalba parašytą tekstą. Tuomet šį į telefoną perkeltą tekstą telefonas gali perskaityti balsu.

    „Samsung Galaxy Buds2 Pro”. Naujosios „Samsung Galaxy Buds2 Pro” ausinės žmonėms su klausos sutrikimais siūlo pagerintą garso kokybę. Ausinės ne tik leidžia reguliuoti automatinį medijos garso limitą, bet ir sustiprinti aplinkos garsus. Pastaroji funkcija leis sunkiau girdintiems ausinių naudotojams mėgautis paprastesne ir aiškesne kasdienybe.

    Nors be išmaniojo ir kitos elektronikos šiandien jaustumės kaip be rankų, daliai žmonių jie atstoja ne tik jas, bet ir akis bei ausis. Negalią turintiems asmenims šiuolaikinės technologijos tampa tikru išsigelbėjimu kasdienybėje ir padeda gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau ekspertai teigia, kad dabartiniai sprendimai yra tik pradžia – šiemet rinkoje pasirodė ypač daug neįgaliesiems skirtų inovacijų.

    „Samsung“ ir kitas technologijų milžines konsultuojanti tarptautinė rinkodaros agentūra „Wunderman Thompson“ technologijų pasiekiamumo (angl. tech accessibility) gerėjimą vadina viena svarbiausių šių metų rinkos tendencijų ir prognozuoja, kad dauguma dabartinių platformų ir sistemų netrukus bus perkurtos kur kas labiau atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius. 

    „Telia“ tvarumo projektų vadovė Indrė Bimbirytė-Yun pasakoja, kad dar praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo priimtas „Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų“ įstatymas, kuriame yra išskirtos sritys, tarp jų ir telekomunikacijų sritis, kuriose nuo 2025 metų birželio privalės būti užtikrintas gaminių ir paslaugų prieinamumas neįgaliesiems.

    „Padėti neįgaliesiems skatina ne tik technologijų kompanijų noras būti socialiai atsakingomis, bet ir praktiniai sumetimai. Skaičiuojama, kad vienokią ar kitokią negalią turi net 15 proc. pasaulio gyventojų, tad tai sudaro didelį rinkos segmentą. Todėl nenuostabu, jog neįgaliesiems vis geriau pritaikomi ne tik mūsų išmanieji ir televizoriai, tačiau netgi tokie kasdieniai daiktai, kaip lūpdažis. Dėl priimto įstatymo visus šiuos teigiamus pokyčius per artimiausius kelis metus pamatysime ir Lietuvoje“, – atskleidžia I. Bimbirytė-Yun.

    Televizoriai – net akliems ir silpnaregiams

    Viena šių metų pasiekiamumo naujovių – specialus „Relumino“ režimas „Samsung“ televizoriuose. „Neo QLED“ modelius pasiekti turinti funkcija silpnaregiams padeda komfortiškiau mėgautis filmais ir kitu vaizdo turiniu. Naudodamas kamerų technologijas, šis techninis sprendimas automatiškai išryškina objektų kontūrus, sureguliuoja šviesumą ir kontrastą, pagerina spalvas bei padidina detalumą, todėl vietoje vaizdo lyg pro rūką, regėjimo sutrikimų turintys asmenys gali džiaugtis kur kas ryškesne žiūrėjimo patirtimi.

    Vis dėlto tai tėra tik dar viena didelį paketą papildžiusi funkcija. Pernai „Samsung“ savo televizoriams išleido specialų gido funkcionalumą, kuris neregius balsu informuoja apie pasirinktą televizijos kanalą, garso lygį ar pasirinktą meniu punktą, o turintiems klausos sutrikimų – automatiškai rodo subtitrus.

    Verta dėmesį atkreipti ir į Jungtinės Karalystės Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto apdovanojimą pelniusią „SeeColors“ funkciją. Atsisiuntus tuo pačiu pavadinimu pavadintą programėlę, pasitelkiančią sudėtingus matematinius modelius, galima ganėtinai tiksliai nusistatyti savo spalvų nematymo lygį ir šią informaciją perduoti televizoriui. Pagal ją jis automatiškai susikalibruoja taip, kad kuo geriau kompensuotų žmogaus nematomų spalvų spektrą ir leistų nebejausti šios problemos sukuriamo diskomforto.

    Be telefono apsieiti tampa dar sunkiau

    Neseniai išleistose bei daugelio mūsų telefonuose jau veikiančiose „iOS 16“ ir „Android 13“ operacinėse sistemose taip pat atsirado kasdienybę palengvinančių pasiekiamumo funkcijų.

    Pavyzdžiui, turintieji „iPhone 12 Pro“ ar naujesnį modelį ir tam tikrų regos sutrikimų gali išbandyti nemokamai iš „App Store“ atsisiunčiamą „Magnifier“ programėlę. Tai – lyg virtualus kamerą naudojantis „Apple“ padidinamais stiklas, kuris „iOS 16“ versijoje „išmoko“ atpažinti duris, šalia esančius žmones ir identifikuoti bei apibūdinti įvairius aplinkos objektus. „Magnifier“ rezultatus gali pranešti per telefono garsiakalbį arba dideliu teksto šriftu parodyti įrenginio ekrane.

    „iOS 16“ atnaujinimas taip pat suteikė „Live Captions“ funkciją, kuri dialogą realiu laiku paverčia tekstu. „Live Captions“ labiausiai praverčia kurtiesiems, kurie ne visada gali suprasti, ką aplinkiniai nori jiems pasakyti. Kita vertus, panašiu „Live Caption“ pavadinimu „Android 13“ platformoje pakrikštyta funkcija atlieka kiek kitokią misiją – ji realiu laiku subtitruoja filmus, tinklalaides ir net vaizdo skambučius. Deja, kol kas šios funkcijos nesuderinamos su lietuvių kalba“, – pasakoja „Telia“ tvarumo projektų vadovė.

    Nuo lūpdažio iki „PlayStation 5“

    Kasmet sausį Las Vegase vykstanti „Consumer Electronics Show“ (CES) paroda taip pat tiek pernai, tiek šiemet pažėrė netikėtai daug į pasiekiamumą orientuotų inovatyvių sprendimų. Iš jų ypač dideliu susidomėjimu pasigirti galėjo „L’Oréal“, pristačiusi kompiuterizuotą lūpdažio naudojimo įrankį, skirtą dėl Parkinsono ligos ar kitų sutrikimų ribotas judesių galimybes turintiems žmonėms.

    „HAPTA“ vadinamas prietaisas, į kurį įstatomas lūpdažis, yra aprūpintas išmaniomis stabilizacijos ir valdymo judesiu technologijomis. Jos pagerina vartotojo judesių amplitudę ir padeda lengvai bei tiksliai pasidažyti lūpas, net ir stokojant raumenų jėgos ar koordinacijos. „HAPTA“ lūpdažį gali sukti 360 laipsnių amplitude ir įsiminti vartotojo nustatymus, todėl preciziškai pasidažyti lūpas pakanka vos keleto minučių“, – ypatingojo įrankio galimybes vardina I. Bimbirytė-Yun.

    Į ribotų judesių sukeliamas problemas dėmesį atkreipė ir „Sony“. Pastebėjusi tuo besiskundžiantiems žmonėms kylančią problemą paspausti mažus mygtukus ir ilgai rankose išlaikyti jos kuriamų konsolių valdiklius, kompanija parodoje pademonstravo inovatyvų „PlayStation 5“ žaidimų pultą. „Project Leonardo“ pavadintas specialus aksesuaras pasižymi patogesniais analoginių svirčių gaubteliais ir dideliais skirtingų formų mygtukais, kuriems žaidėjas pagal savo judesių amplitudę gali priskirti įvairius veiksmus ir jų sekas. 

    Pasak pašnekovės, abu šie produktai demonstruoja, jog įvairių negalių turintiems žmonėms technologijos gali padėti užtikrinti ne tik būtiniausius, bet ir gyvenimo kokybę gerinančius poreikius. Tokie įprastus daiktus papildantys aksesuarai turėtų smarkiai prisidėti prie atskirties mažinimo ir palengvinti neįgaliųjų integraciją.

    Startuoja nauja Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonė „Geresnės neįgaliųjų komunikavimo galimybės pasitelkiant informacines technologijas“. Ji skirta dviem informacinių technologijų sprendimams, kurie skirti neįgaliesiems, sukurti.

    Vienas jų – geresnėms kurčiųjų komunikacijos galimybėms, kitas – aklųjų prieigai prie informacijos užtikrinti. Priemonės finansavimas skirtas jos įgyvendintojui – Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėtiems projektams numatyta skirti beveik 2,5 mln. eurų lėšų.

    „Skatinant visuomenei naudingus inovatyvius sprendimus ir siekiant, kad kuo daugiau žmonių galėtų naudotis išmaniomis technologijomis, bus sukurtos tokios skaitmeninės programos, kuriomis negalią turintys žmonės galės lengviau ir paprasčiau bendrauti ir naudotis viešosiomis paslaugomis.

    Tai užtikrintų ne tik didesnę šių žmonių įtrauktį į visuomenę, bet ir palengvintų jų skaitmeninius gebėjimus“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

    „Tikimės, kad sukurti informacinių technologijų sprendimai palengvins komunikaciją tiek regėjimo ir klausos negalią turintiems asmenims, tiek juos aptarnaujantiems paslaugų teikėjams, pardavėjams, viešojo sektoriaus atstovams“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.

    IT sprendimas klausos negalią turintiems asmenims padėtų gauti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugą, t. y. būtų diegiama mobilioji programėlė, kuri užtikrintų kokybiškesnį nuotolinių lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų teikimą. Ši programėlė leistų ne tik skambinti kurčiajam, bet ir klausos negalios neturintis asmuo galėtų paskambinti savo kurčiam draugui ar klientui ir su gestų kalbos vertėjo pagalba bendrauti ar aptarti dalykinius klausimus.

    Regos negalią turintiems asmenims IT sprendimas leistų kokybiškiau žiūrėti filmus. Vartotojas turėtų atsisiųsti programėlę, kurios veikimo principas – garso atpažinimo technologija, naudojantis telefono ar planšetės mikrofonu ir atpažįstant filmo garsus. Tai užtikrintų galimybę akliesiems išgirsti garsus kino teatre, taip pat žiūrint per televiziją rodomus filmus.

    Projektams įgyvendinti Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuoja pasitelkti partnerius – Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos aklųjų biblioteką.

    Finansuojamos veiklos turi būti baigtos įgyvendinti iki 2026 m. kovo 31 dienos.

    Ekspertė įspėja, kokia klaida gali lemti negrįžtamą duomenų praradimą

    Dirbtinio intelekto reklama tampa vis sunkiau pastebima, o vartotojams kyla naujų rizikų

    Stringantį ryšį gali lemti telefono dėklas

    Katė ant maršrutizatoriaus gali sulėtinti namų internetą

    „Greet“ pristatė lietuvišką sprendimą, skirtą visam restoranų darbui valdyti

    Keičiasi laikas – ką patikrinti, jei telefonas rodo neteisingą valandą?

    Lietuviai jau naudoja DI įrankius, bet dar neišnaudoja jų efektyvumui didinti - rodo apklausa

    Kaip gydytojai prisidėjo kuriant jiems skirtą dirbtinio intelekto asistentą

    „Instagram“ mini 16-ąjį gimtadienį: ar jūsų nuotraukos ten iš tiesų saugios?

    Tele2“ 5G pripažintas greičiausiu: nuo ko priklauso ryšio kokybė?

    Kada reikia perkrauti telefoną?

    Ar fizinis DI nauja investavimo kryptis, ar tolima ateitis? Atsako Ignas Goštautas

    Trys iš penkių naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimas apžvelgia, kaip šią technologiją naudoja lietuviai

    Be teksto, bet su atsakymu: „Jev“ siūlo kitokią dirbtinio intelekto ateitį

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples