Login to your account

Username *
Password *


Lietuvių sukurtas „fintech” startuolis „DeepFin”, individualią veiklą vykdantiems freelanceriams ir smulkiam verslui pasiūlęs išmanų finansinį asistentą, pritraukė beveik 700 tūkst. Eurų investiciją iš Skandinavijos bei Lietuvos investuotojų.

Sudomino Lietuvos ir užsienio investuotojus

Į trečius metus veikiantį „Fintech” startuolį „DeepFin“ 685 000 eurų investavo rizikos kapitalo fondas iš Suomijos „SuperHero Capital,”, taip pat lietuvių „Iron Wolf Capital” bei verslo angelai.

„Šis dėmesys mūsų startuoliui rodo tikėjimą mūsų komanda ir produktu. Pritrauktos investicijos leis mūsų sukurtą išmanų asistentą paversti dar patogesniu. Savo esamiems klientams galėsime pasiūlyti papildomų funkcionalumų.

Taip pat turėsime galimybę plėstis ir pasiekti užsienyje esančius savarankiškai dirbančius asmenis. „DeepFin” automatizuoja svarbiausius finansinius procesus. Verslo finansų valdymas nebėra darbas, tai paprastas ir automatizuotas procesas. Tad iki šiol bijojusiems finansinės apskaitos, nebelieka priežasties neišbandyti savęs savarankiškai dirbant”, - sako UAB „DeepFin” generalinis direktorius Algirdas Šakmanas.

Pasiūlė unikalų sprendimą įmonėms ir freelanceriams

„DeepFin” veiklos vadovė Gabija Gertienė pastebi, kad susidomėjimas produktu auga ir tai diktuoja rinkos tendencijos. „Vien Lietuvoje yra beveik 230 000 žmonių, dirbančių nepriklausomai, ir šis skaičius sparčiai auga. Mūsų klientų bazė yra labai įvairi - tai ir kurjeriai, programuotojai, statybininkai, grožio specialistai.

Europoje taip vykdančių veiklą yra netoli 40 mln, taigi, potencialas skaitmeniniams produktams šioje rinkoje yra didžiulis”. Pastebima, jog „Gig“ ekonomikoje savarankiškai dirbantys asmenys (pvz. kurjeriai, pavežėjai ir pan.), jungiasi prie įvairių platformų, kurios pastaruoju metu Lietuvoje kitose šalyse labai populiarėja.

Šiuo metu skaičiuojama, kad visoje Europoje aktyviai veiklą „Gig“ platformose vykdo 28 mln. žmonių. Prognozuojama, kad jau 2025 m. šis skaičius pasieks 45 mln. Tai reiškia, kad „DeepFin“ poreikis didėja kasdien“, - sako G.Gertienė.

Tokios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. „DeepFin” kūrėjai, pasiūlę išmanų asistentą, orientavosi į savarankiškai dirbančius asmenis, tačiau pastebėjo, kad tai aktualus sprendimas ir įmonėms.

„Daug bendraujame su įmonių vadovais ir sužinojome, kad vis daugiau įmonių dirba su savarankiškai dirbančiais asmenimis bei susidomi mūsų produktu - tai joms leidžia supaprastinti savo verslo procesus. Įmonė gali įsigyti „DeepFin” licencijas, kad laisvai samdomi specialistai galėtų mūsų produktu naudotis nemokamai.

Mūsų komanda apmoko freelancerius, kaip vesti apskaitą, o „DeepFin” išmanusis asistentas automatizuoja įmonės apskaitos valdymą bei sutaupo nemažai laiko ir lėšų. Mes taip pat siekiame, kad žmonės gilintų žinias apie indvidualią veiklą ir kuo mažiau laiko praleistų prie administracinių, laiką eikvojančių, užduočių.“, - sako G.Gertienė.

Sprendžia svarbią individualią veiklą vykdančių asmenų problemą

Tarp „DeepFin“ jau išbandžiusių freelancerių yra ne tik kurjeriai ir maisto išvežiotojai, bet ir statybininkai, programuotojai, kiti laisvai samdomi specialistai. Naudodamiesi programėle, jie gali automatizuoti finansų valdymą.

„DeepFin“ programėlė tiksliai apskaičiuoja verslo mokesčius, palengvina pajamų deklaraciją. Programėlė leidžia patogiai ir paprastai valdyti finansinę apskaitą, gyvai matyti ateinančius atsiskaitymus. Tai suteikia galimybę smulkiam verslui sumažinti administravimo naštą, o sutaupytą laiką skirti verslo vystymui.

„Iki šiol daugelis individualiai dirbančių specialistų turėdavo savo finansus tvarkyti patys. Nes tokios paslaugos, kaip profesionali buhalterinė apskaita, yra brangios ir dažniausiai orientuotos į įmones. „DeepFin” buvo sukurtas tam, kad atlieptų savarankiškai dirbančių specialistų poreikius. Didėjantis susidomėjimas rodo, kad pavyko pasiūlyti patogų sprendimą”, - sako G.Gertienė.

„DeepFin“ yra išmanusis finansinis asistentas – mobili programėlė vykdantiems individualią veiklą. „DeepFin“ vizija – palengvinti savarankiškai dirbančių žmonių kasdienybę, nuimant nuo jų pečių administracinę finansų valdymo naštą, kad jie galėtų susikaupti ties tuo, ką daro geriausiai, t.y. kurti vertę savo klientams. Neseniai šį startuolį išbandė ir „Bolt” bei „Wolt“ partneriai.

„Iron Wolf Capital“ yra lyderiaujantis ankstyvosios startuolių stadijos kapitalo fondas, kurio dydis siekia 21 milijoną eurų. Fondas investuoja į novatoriškas, potencialą augti turinčias komandas ir įmones. „Iron Wolf Capital“ administruoja „Invega“, o fondo lėšos yra finansuojamas pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rizikos kapitalo priemonę „Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondas II“ (European Regional Development Fund (ERDF)).

Vos praėjusiais metais savo veiklą pradėjusi personalizuotų papildomų naudų darbuotojams valdymo platforma „benme“ šiuo metu laukia jau trečiosios investicijos iš verslo angelų, prisijungė prie Lietuvos startuolius vienijančios organizacijos „Vienaragiai LT“, o Europos startuolių ekosistemą nagrinėjanti kompanija „beststartup.eu“ „benme“ įvardijo geriausių Lietuvos HR startuolių 15-tuke bei Baltijos HR startuolių 50-tuke.

Organizacijos įkūrėjos ir vadovės Irmos Bučinskaitės teigimu, toks sėkmingas startas dar kartą įrodo, kokią didelę reikšmę papildomos naudos turi darbo rinkoje Europoje ir kaip svarbu spręsti jų valdymo problemas.  

Tarptautinės anoniminių darbuotojų atsiliepimų svetainės „Glassdoor“ tyrimo duomenimis, darbuotojai, priimdami sprendimą dėl darbo pasiūlymo vis labiau atsižvelgia į papildomų naudų paketą, siūlomą darbdavio. Net 60 proc. darbuotojų peržiūri ir apgalvoja jiems siūlomas papildomas naudas, o 80 proc. jų verčiau renkasi papildomas naudas nei didesnį atlyginimą. 

Darbdavių lenktynėse laimės siūlantys ne daugiau, o tikslingiau  

„Iššūkiai daugelyje Europos rinkų šiandien panašūs. Opiausia problema, ypatingai IT, tech sektoriuje – darbuotojų trūkumas, tad norint išlikti konkurencingam ir pritraukti geriausius talentus, papildomos naudos darbuotojui yra būtinas elementas pasiūlymo pakete. Ir nors įmonių vadovai šiandien supranta, kaip svarbu siūlyti papildomas naudas darbuotojams, problema, su kuria susiduria daugelis, yra žemas jų naudojimo lygis. Kad ir kokios puikios naudos būtų, jeigu darbuotojams jos nėra aktualios, jie jomis nesinaudos. Visai kas kita, kai žmogus gali pats pasirinkti tai, kas jam yra svarbiausia duotuoju momentu“, – sako I. Bučinskaitė. 

„Benme“ veikia kaip tarpininkas tarp darbdavių ir naudas teikiančių partnerių. Įmonės darbuotojai pagal darbdavio numatytą biudžetą išsirenka jiems patinkančias naudas iš tiekėjų, o „benme“ administruoja visus procesus ir darbdaviui pateikia vieną sąskaitą už visas per sutartą laikotarpį darbuotojų įsigytas naudas. Neseniai „Beststartup.eu“ „benme“ įtraukė į top Lietuvos HR startuolių 15-tuką ir bei Baltijos HR startuolių 50-tuką. Pernai įkurtas startuolis pritraukė 150 tūkst. eurų investicijų, o šiuo metu laukia trečiosios finansinės injekcijos.  

Nuo manikiūro iki psichologinės sveikatos stiprinimo 

 Kalbėdama apie šiuo metu populiariausias naudas tarp darbuotojų įvairiose Europos šalyse I. Bučinskaitė sako, kad tendencijos panašios – užtikrintai pirmauja socialinės apsaugos paketai įtraukiantys sveikatos draudimą, papildomą pensijos kaupimą, įvairias pašalpas ir pan. Ne mažiau aktualios psichologinės sveikatos programos.  

„Greitėjant gyvenimo tempui darbdaviai atsigręžia ir į tokias naudas, kurios leistų palengvinti buitį – tai maisto, transporto išlaidų kompensavimas, kirpėjų, manikiūristų, vizažistų ir kitų specialistų paslaugos“, – vardija startuolio vadovė.   

„Benme“ šiandien veikia 22-iose šalyse, artimiausiuose planuose – įsitvirtinti Estijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo rinkose. 

Vienas sprendimas visiems 

„Visų naudų valdymas ir administravimas vienose rankose ypatingai aktualus toms kompanijoms ir personalų vadovams, kurie atsakingi už kelių regionų darbuotojus, įmonėms, kurios samdo darbuotojus iš viso pasaulio ir nori visiems suteikti vienodas galimybes rinktis naudos paketus“, – sako I. Bučinskaitė.

Ji pastebi, kad Lietuvoje papildomos naudos paprastai sunkiai pasiekiamos laisvai samdomiems, pagal terminuotas darbo sutartis prie konkrečių projektų dirbantiems darbuotojams. 

„Personalizuotų papildomų naudų platforma leidžia per vieną programą valdyti visų darbuotojų, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba pagal individualią veiklą ar pagal darbo sutartį, naudas ir paketus. Mūsų tikslas – patogus, paprastas ir visiems prieinamas sprendimas nepriklausomai nuo darbo principo, pobūdžio, įmonės dydžio ar srities, kurioje ji veikia“, – pažymi „benme“ vadovė. 

Personalizuotų papildomų naudų platformą startuolis pradėjo vystyti 2021 m. pradžioje. Šiuo metu „Benme“ veikia 22-iose šalyse Europoje. Tarp įmonės klientų – „Bitė Lietuva“, „Ovoko“, „carVertical“, „Bored Panda“,„Multitude SE“, „PV case“ ir kiti."

 

„iDenfy”, nuotolinės tapatybės patvirtinimo ir sukčiavimo prevencijos technologijas vystantis lietuvių startuolis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusia, Fintech sektoriaus atstove „Nikulipe”. Bendrovės „iDenfy” automatinis tapatybės patvirtinimas finansų paslaugas teikiančiai bendrovei padės apsaugoti klientų duomenis nuo internetinių sukčių. 

Tobulėjant informacinėms technologijoms, didėja jomis besinaudojančių skaičius, įskaitant internetinius sukčius. Pastarieji virtualią erdvę išnaudoja kaip patogią priemonę nusikalstamai veiklai vykdyti. Internetiniai sukčiai remiasi tradiciniais sukčiavimo principais, siekiant pasisavinti asmeninę informaciją, pavyzdžiui, slaptažodžius, mokėjimo kortelių duomenis ar banko sąskaitos rekvizitus.

Pasak Frank Breuss, „Nikulipe” generalinio direktoriaus, tokios vartotoją identifikuojančių duomenų vagystės turi skaudžias pasekmes, todėl svarbu naudotis kibernetinį saugumą stiprinančias priemones. Viena iš jų, tai skaitmeninės tapatybės patvirtinimo paslauga, kurią „Nikulipe” nuo šiol teiks startuolis „iDenfy”. 

„Nikulipe”, kurdama ir apjungdama vietinius mokėjimo būdus, sparčiai auga ir stiprina savo poziciją pasauliniame kontekste tarp pažangiausių Fintech bendrovių, siūlančių  prieigą mokėjimo paslaugų teikėjams bei šiomis paslaugomis besinaudojančiomis pasaulinėms elektroninės prekybos įmonėms. Sparčiai auganti paklausa bendrovę paspartino susitelkti į mokėjimų rinkos susiskaidymo mažinimą vis labiau. Įmonė ką tik pristatė rinkai naują mokėjimo būdą „banklinq“, skirtą Baltijos šalių regionui.

Lietuviškas startuolis „iDenfy”, siekdamas padėti organizacijoms apsaugoti savo klientų duomenis ir užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams, yra atsakingas už tapatybės patikrinimo bei sukčiavimo prevencijos paslaugas. Įmonės inovatyvus technologinis sprendimas geba automatiškai atpažinti ir nuskenuoti daugiau nei 2 700 rūšių tapatybę patvirtinančių dokumentų, tokiu būdu užtikrinant, kad platformoje besiregistruojantys klientai yra tikri. Klientams tereikia nufotografuoti savo tapatybę liudijantį dokumentą, kaip pasas ar tapatybės kortelė bei pateikti asmenukės fotografiją. 

„iDenfy“ įmonės vadovo, Domanto Čiuldės teigimu, profesionalūs sukčiai tampa vis kūrybiškesni ir atranda vis naujesnių būdų kaip įsilaužti į įmonių apsaugos sistemas, siekiant panaudoti netikras tapatybes tolimesniems nusikaltimams vykdyti, todėl įmonėms svarbu įdiegti saugų ir greitą tapatybės patvirtinimo procesą. „iDenfy“ paslaugos automatizuojamos su dirbtinio intelekto pagalba, tačiau startuolis turi dokumentų patvirtinimo tikrinimo specialistų komandą, kuri garantuoja, jog klientų pateikiami duomenys nėra suklastoti. 

F. Breuss sako: „Mes esame įsitikinę, kad aukščiausi tapatybės patvirtinimo paslaugos standartai garantuoja teigiamą klientų patirtį. Didžiuojamės galėdami pranešti apie savo partnerystę su „iDenfy“, kuri padės mūsų klientams tapatybę patvirtinti saugiai ir be jokio vargo”.

„Džiaugiamės galėdami dirbti kartu ir dalytis savo žiniomis apie saugų tapatybės patvirtinimą. Mūsų partneriai efektyviai ir tiksliai kontroliuoja nuolat didėjančias elektroninių mokėjimų apimtis, o mes džiaugiamės galėdami prisidėti saugumo srityje”, — priduria D. Čiuldė. 

Estijos startuolis „Montonio Finance“, veikiantis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei siūlantis „viskas viename“ tipo e. komercijos atsiskaitymo sprendimus, pritraukė 11 mln. Eur finansavimą. Bendrovė taip pat paskelbė apie savo plėtrą į Lenkiją bei planus šiais metais žengti į daugiau naujų rinkų. Besiruošdama šiam augimui, įmonė siekia išplėsti savo komandą visoje Europoje.

Pagrindinis platformos, kuri siūlo verslui mokėjimų priėmimo paslaugas ir užtikrina sklandų procesą nuo siuntimo iki pristatymo el. parduotuvėms, „A serijos“ finansuotojas – „Index Ventures“. Šiame etape taip pat dalyvavo ir ankstesni investuotojai: „Lithuanian Practica Capital“, „Practica“, „Tera Ventures“, „ffVC“ ir „Superangel“. Prie augančio startuolio sėkmės anksčiau prisidėjo „Wise“, „Pipedrive“ ir „Bolt“ vadovai, tarp kurių – „Bolt“ generalinis direktorius Markus Villig ir buvęs „Adyen“ vykdomasis direktorius Myles Dawson, dabar prisijungiantis prie „Montonio“ valdybos.

„Montonio“ platforma per vieną integruotą savitarnos sistemą leidžia prekybininkams sklandžiai priimti banko mokėjimus ir tvarkyti įvairias el. prekybos paslaugas, nuo finansavimo iki pristatymo ir pinigų grąžinimo valdymo. Ši platforma sprendžia dažną e. komercijos verslo problemą, kai įmonės priverstos naudotis keliomis sistemomis ir dėl to patirti didesnes sąnaudas arba pasikliauti sprendimais, kurie nėra pritaikyti jų rinkai.

„Smulkūs ir vidutinio dydžio prekybininkai paprastai gauna standartinius pasiūlymus iš tradicinių mokėjimų bei logistikos paslaugų tiekėjų. Dažnu atveju jie negali priimti dalies mokėjimų, yra apmokestinami priemokomis už mažas sumas ir turi derinti daugybę skirtingų sprendimų. Tai reiškia, kad verslas patiria didesnes išlaidas ir negali užtikrinti aukščiausios kokybės klientų aptarnavimo. Mes norime tai pakeisti“, – sako „Montonio“ generalinis direktorius ir vienas iš bendrasteigėjų Markus Lember.

„Montonio“ yra viena iš bendrovių, pasirinkusių savo mokėjimų įstaigą įkurti Lietuvoje. Domas Dieliautas, Lietuvos padalinio vadovas, vertina čia sudarytas sąlygas finansinių technologijų startuoliams vystyti: „Lietuva turi gerai išvystytą infrastruktūrą su daugybe organizacijų, verslo centrų, inkubatorių ir pasižymi į ateitį orientuotu požiūriu. Mums labai svarbu, kad turime čia savo biurą ir juridinį vienetą, nes tai – didžiausia Baltijos šalių rinka ir viena pirmaujančių valstybių pasaulyje pagal sąlygas „fintech“ startuoliams augti.“

Pritrauktas investicijas įmonė planuoja panaudoti ir savo pajėgumams Vilniuje plėsti. Jau šiuo metu aktyviai ieškoma programinės įrangos kūrėjų, pardavimų, pinigų plovimo prevencijos, atitikties ir kitų sričių specialistų, kurie galėtų netrukus prisijungti prie komandos.

Kaip savo stiprybę bendrovė išskiria tai, kad naudodamiesi jų platforma, verslai gali atsisakyti keleto tiekėjų, kad galėtų priimti tiesioginius pavedimus, „pirk dabar, mokėk vėliau“ ir kitas mokėjimų formas. Platformos specifika leidžia lengvai pritaikyti ją konkretiems vietiniams poreikiams pasitelkiant platų paslaugų spektrą – nuo siuntimo iki prekių bei pinigų grąžinimo.

„Montonio“ sprendžia tikrai svarbų, bet nepakankamai aptarnaujamą elektroninės prekybos infrastruktūros aspektą – viską, kas vyksta po apmokėjimo. Organiškas šio verslo augimas rodo tikrą jų produkto paklausą ir poreikį“, – sako Julia Andre, viena iš „Index Ventures“ partnerių. Kartu su Jan Hammer jie prisijungia prie startuolio valdybos.

Buvęs „Adyen“ generalinis direktorius Myles Dawson, prisijungiantis kaip investuotojas ir valdybos narys teigia, kad investuotojams patraukli „Montonio“ vizija pateikti visapusišką el. prekybos sprendimą nuo mokėjimo momento, kurioje pabrėžiamas perėjimas nuo individualių mokėjimo produktų prie naujos kartos el. prekybos platformų, prekybininkams teikiančių daugiau vertės ir pagerinančių klientų patirtį.

„Montonio“ Baltijos šalyse jau turi daugiau kaip 3000 klientų – e. komercijos prekybininkų, kurie naudojasi įvairiais jų sprendimais. Tarp platformos klientų Lietuvoje – tokie prekės ženklai kaip „Gera dovana“ ir „Forum Cinemas“. Pernai „Rockit“ organizuojamuose Lietuvos „fintech“ startuolių apdovanojimuose bendrovė pateko į trumpuosius sąrašus dviejose nominacijose.

„Fintech Week Lietuva“ renginį vainikavusiuose apdovanojimuose lietuvių įkurtas fintech startuolis „Bankera“ pripažintas geriausią fintech sprendimą verslui sukūrusia įmone. „Bankera“ įvertinta už tai, kad parodė didžiausią solidarumą COVID-19 kontekste ir sukurtu inovatyvia smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo sprendimu prisidėjo prie tvarios ateities tikslų įgyvendinimo verslo bendruomenėje.

„Būdami lietuviška fintech įmone ir teikdami skaitmenizuotas finansines paslaugas, pirmiausia siekiame kurti vertę mūsų šalies ekonomikai. Tad džiaugiamės, kad „Bankera“ kuriami sprendimai susilaukia įvertinimo ne tik tarptautiniu, bet ir Lietuvos mastu. Savo idėją jau baigiame realizuoti, tad finansavimo paslaugas smulkiam bei vidutiniam verslui pradėsime teikti artimiausiu metu. Manome, kad verslas įvertins skaitmeninių sprendimų pranašumus - prieinamą kainą, greitį ir lankstumą. Be to, savo paslaugomis tikimės prisidėti ne tik prie Lietuvos kaip fintech šalies vardo garsinimo, bet ir didesnio konkurencingumo finansinių paslaugų rinkoje”, - teigia „Bankera“  bendraįkūrėjas Vytautas Karalevičius.

Balandžio pabaigoje Europos Komisijos inicijuotame hakatone „Bankera“ sukurtas sprendimas, skirtas trumpalaikiam smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui, buvo pripažintas geriausiu „Skaitmeninių finansų“ kategorijoje. „Bankera“ tapo vienintele lietuvių komanda, pelniusia vieną iš šešių pagrindinių Europos Komisijos hakatono apdovanojimų. 

Virtuali finansinių technologijų konferencija „Fintech Week Lithuania“, vykusi birželio 15-18 dienomis, buvo vainikuota Lietuvos fintech apdovanojimų finalu. Renginio metu išdalinta 10 apdovanojimų industrijos lyderiams, kuriuos vertino ir išrinko specialiai sudaryta tarptautinė ekspertų komisija.

„Fintech Week Lithuania“ virtualią konferenciją birželio 15-18 d. organizuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Finansų ministerija, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centras „ROCKIT“, „Fintech Lithuania“ ir „Fintech Hub LT“ asociacijos.

„Bankera“ – jau daugiau nei kelerius metus veikianti FinTech įmones vienijanti ekosistema, kurią įkūrė trys verslininkai iš Lietuvos: Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas. „Bankera“ šiuo metu siūlo skaitmenizuotus mokėjimo sprendimus tiek privatiems asmenims, tiek verslo įmonėms, ieškančioms patogesnių ir pigesnių mokėjimų bei kasdienių finansinių operacijų valdymo būdų.

Puslapis 1 iš 2
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle

 „Samsung“ užmezgė partnerystę su jauniausia šių metų Lietuvos olimpiete – pasaulio čempione Dominika Banevič

Prie ekranų vaikai praleidžia ilgiau, nei manote: įveikti tėvų kontrolės nustatymus jiems – juokų darbas

Masyvūs žemi dažniai. „Sony“ pristato naują garsiakalbių ir ausinių seriją ULT POWER SOUND

Įvardijo, kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: nepasitikrinę ryšio nustatymų, galite būti nepasiekiami

Paprastai ir aiškiai: kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?

Geros žinios „Facebook“ senbuviams: sugrąžinta naudotojų itin mėgta sena funkcija

Paaiškino, ką daryti, jei stringa mėgstamiausias kompiuterinis žaidimas 

Logitech G pristato PRO X 60 žaidimų klaviatūrą su Keycontrol technologija – kompaktiška ir sukurta laimėti

Kibernetiniai išpuoliai: „fintech“ ekspertai pataria, kaip apsisaugoti ne tik jums, bet ir kokių priemonių imtis versle

Ar muzikos per ausines klausotės saugiu garsu? Kelios klaidos gali lemti suprastėjusią klausą

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

„404“ klaida: nuo konspiracijos teorijų iki interaktyvių žaidimų pasiklydusiems internete

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus