Šiaulių bankas savo klientams pristato „Apple Pay“ – saugesnį, patikimesnį ir privatesnį atsiskaitymo būdą. Klientams nebereikės perduoti savo kortelės kitiems žmonėms, liesti fizinių mygtukų ar naudoti grynųjų pinigų. Kiekvieną operaciją apsaugo „iPhone“ galia.

„Swedbank“ pirmasis iš šalies bankų ir kitų tiekėjų Baltijos šalyse interneto prekybininkams pasiūlys atsiskaitymo sprendimo „Apple Pay“ integraciją. Šis e. parduotuvėms skirtas sprendimas leis pasiūlyti dar vieną patogų ir saugų atsiskaitymo būdą savo pirkėjams, naudojantiems „Apple“ įrenginius. Sparčiai augant apsipirkimams per mobiliuosius įrenginius, sklandus ir kuo paprastesnis mokėjimo procesas tampa vis aktualesnis.
 
Kaip rodo „Swedbank“ e. komercijos mokėjimų duomenys, beveik 3 iš 4 mokėjimų apsiperkant internetu Lietuvoje atliekama per mobiliuosius įrenginius. Per pastaruosius dvejus metus mobilių atsiskaitymų dalis apsiperkant internetu išaugo 48 proc. ir šiuo metu yra didžiausia tarp Baltijos šalių.
 
„Lietuvoje 74 proc. visų mokėjimu internetu atliekama iš mobiliojo įrenginio, kai Latvijoje ir Estijoje ši dalis siekia atitinkamai 63 proc. ir 57 proc. Dar prieš nepilnus dvejus metus tik kas antras apsipirkimas internetu buvo inicijuotas iš mobilaus įrenginio“, – sako „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.
 
Kaip pastebi D. Trumpickas, šie skaičiai rodo, kad lietuviai aktyviausiai tarp Baltijos šalių gyventojų linkę išnaudoti apsipirkimo per mobilius įrenginius galimybes ir yra atviri įpročių keitimui. Į tai turėtų dėmesį atkreipti interneto prekybininkai, siekiantys neatsilikti nuo tendencijų ir didinti savo pardavimų apimtis.
 
Kaip rodo interneto pirkėjų elgsenos analizė, susidūrus su kokiais nors nesklandumais, pavyzdžiui, nepavykus suformuoti užsakymo ar atsiskaityti už prekes pasirinktu patogiausiu ir paprasčiausiu būdu, pirkėjai dažnai neužbaigia pirkimo.
 
„Mokėjimą naudojantis „Apple Pay“ ar „Google Pay“ e. pinigine galima atlikti itin sklandžiai, jis yra vienas saugiausių būdų atsiskaityti su minimaliomis pastangomis. Šiuo metu šie būdai yra neabejotinai patogiausi ir paprasčiausi mokėjimams atlikti mobiliuosiuose įrenginiuose“, – pastebi D. Trumpickas.
 
„Swedbank“ duomenys rodo, kad su „Apple Pay“, „Google Pay“ ar kitomis piniginėmis savo korteles yra susieję beveik ketvirtis milijono „Swedbank“ klientų. Jie šias pinigines naudoja bekontakčiam atsiskaitymui su išmaniais įrenginiais ar atsiskaitymui už paslaugas e. parduotuvėse.
 
„Swedbank“ tampa pirmuoju šalies banku, kuris savo klientams-prekybininkams suteiks galimybę naudotis „Apple Pay“ integracija e. parduotuvėse. E. parduotuves valdantys ir elektroninių mokėjimų paslaugų sutartį su „Swedbank“ sudarę verslininkai šią mokėjimo galimybę gali aktyvuoti e. komercijos platformoje, prisijungę prie įmonės interneto banko paskyros.
 
Kitiems interneto prekybininkams, kurie nori savo pirkėjams pasiūlyti „Apple Pay“ atsiskaitymus, pirmiausia reikės sudaryti sutartį su „Swedbank“ dėl elektroninių mokėjimų.
 
Daugiau informacijos apie „Swedbank“ verslo klientams siūlomus atsiskaitymo sprendimus galima rasti čia.

Vis daugiau bankų siūlo už prekes ar paslaugas patogiai atsiskaityti naudojant skaitmenines pinigines, tokias kaip „Google Pay“ ar „Apple Pay“, nereikalaujančias po ranka turėti mokėjimo kortelės, o tai labai padidina mokėjimų skaitmeniniais įrenginiais populiarumą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad mokėjimai skaitmeninėmis piniginėmis yra vienas saugiausių mokėjimo būdų, tačiau vis tiek svarbu, kad klientai laikytųsi būtinų saugumo reikalavimų.

Norint naudotis skaitmenine pinigine mobiliajame telefone, reikia atsisiųsti atitinkamą programėlę iš saugių ir įgaliotų iOS, Android atstovų ar kitų elektroninių parduotuvių ir atlikti veiksmus, kuriuos nurodo programėlė įdiegimo metu.

Pridėjęs bekontaktę kortelę į savo skaitmeninę piniginę, klientas įrenginiu gali naudotis bet kur, kur priimami bekontakčiai mokėjimai, taip pat atsiskaitant internetu. Norėdamas parduotuvėje atsiskaityti skaitmenine pinigine, klientas turi pridėti savo telefoną prie atsiskaitymo terminalo – taip pat, kaip ir bekontakčio mokėjimo kortelę.

Mokėjimo kortelės pridėjimas prie skaitmeninės piniginės reikalauja autorizavimo keliais veiksmais, pavyzdžiui prašoma įvesti kortelės numerį ir jos galiojimo datą, CVC/CVV kodą, kuris nurodomas kitoje kortelės pusėje, PIN kodą ir šešių skaitmenų vienkartinį slaptažodį, kurį klientas gauna SMS žinute tuo telefono numeriu, kurį užregistravo banke.

„Mokėjimo kortelės įtraukimas į skaitmeninę piniginę apgaulės būdu galimas tik tais atvejais, kai kortelės turėtojas sukčiui pateikia ne tik savo kortelės duomenis, bet ir SMS žinute iš banko gautą vienkartinį slaptažodį. Tikimybė, kad taip įvyks, labai nedidelė, viskas priklauso tik nuo to, kiek kortelės turėtojas rūpinasi savo kortelės duomenų ir įrenginio saugumu.

Jei kortelė buvo pavogta arba jos duomenys buvo nukopijuoti, kortelės vis tiek neįmanoma pridėti prie skaitmeninės piniginės, nebent vagis taip pat turi prieigą prie SMS gaunamo vienkartinio slaptažodžio, kuris galioja tik 30 minučių“, – sako „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Norint apsisaugoti nuo finansinių sukčių atakų, savo mokėjimo korteles ir autorizacijos duomenis privalu laikyti saugioje vietoje, kurios negalėtų pasiekti pašaliniai asmenys. Saugumo specialistai primygtinai rekomenduoja nelaikyti mokėjimo kortelės kartu su PIN kodu ir neleisti pašaliniams asmenims naudotis išmaniuoju telefonu be savininko priežiūros.

Klientai taip pat raginami atkreipti dėmesį į savo įrenginio saugumą. Reikėtų būti atidiems atidarant el. paštu, SMS gautas ar socialiniuose tinkluose rastas nuorodas. Atidarius tokias nuorodas gali būti atsisiunčiamos įvairios kenkėjiškos programos ar aplikacijos, kurių pagrindinis tikslas yra išgauti asmens duomenis. Programų kilmę, saugumą ir autentiškumą visais atvejais taip pat reikėtų patikrinti prieš įdiegiant jas savo įrenginyje.

„Raginame klientus savo išmaniuosiuose įrenginiuose naudoti saugų slaptažodį arba veido ar lietimo identifikavimo programas ir nepamiršti atsisiųsti programinės įrangos atnaujinimų. Pametus telefoną geriausia kuo greičiau susisiekti su banku ir paprašyti išjungti jūsų kortelėje esančios skaitmeninės piniginės funkciją“, – ragina „Luminor“ banko ekspertas Linas Sadeckas.

Nors šiandien kišenėje nešiojamės išmaniuosius telefonus, kuriais už prekes galime atsiskaityti kone kiekvienoje parduotuvėje, palikę piniginę namuose greičiausiai vis tiek nedvejoję apsisuktume ir grįžtume. Paradoksalu, bet šis moderniausių technologijų pripildytas įrenginys vis dar priverstas nukelti skrybėlę prieš šimtmečius gyvuojantį aksesuarą. Tačiau „Google“ ir „Apple“ šiemet nusprendė padaryti tam galą ir tradicines pinigines galutinai paversti muziejaus eksponatais.

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, karantino laikotarpiu skaitmeninių piniginių naudotojų skaičius pakilo nuo 900 milijonų iki beveik 1,5 milijardo, tačiau analitikų teigimu, iš jų fizinių piniginių visiškai atsisakė tik labai maža dalis.

„Priežastis, kodėl dauguma žmonių vis dar negali apsieiti be tradicinės piniginės – akivaizdi. Joje laikome ne tik mokėjimo, bet ir nuolaidų, asmens tapatybės, sporto klubo bei kitas korteles, kurių išmanusis kol kas dar negali pakeisti. Visgi neseniai „Google“ ir „Apple“ pristatytos skaitmeninių piniginių naujienos netolimoje ateityje leidžia tikėtis, kad visas tradicinės piniginės turinys persikels į mūsų išmaniuosius telefonus“, – teigia „Telia“ telefonų pardavimų vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Ilgas ir duobėtas išmaniųjų piniginių kelias

Pasak R. Marcišauskienės, skaitmeninės piniginės idėja toli gražu nėra nauja. Ją 2011 metais savo kurtam „Nexus“ telefonui pristatė „Google“, leidusi talpinti įvairius kuponus ir per NFC ryšį atlikti mobiliuosius mokėjimus. Deja, tuo metu pasaulyje dar nebuvo išpopuliarėjusios bekontaktės banko kortelės, todėl prekybininkai neskubėjo įsigyti bekontakčius mokėjimus palaikančios įrangos, kas galiausiai lėmė „Google Wallet“ žlugimą.

„Apple“ iš konkurentų patirties pasimokė, todėl 2012 metais pristatytoje „Apple Passbook“ programėlėje mobiliųjų mokėjimų galimybės nebuvo – joje buvo galima laikyti tik skrydžio ir renginių bilietus bei kuponus. Virtualių atsiskaitymų lūžis įvyko 2014 metais, debiutavus „Apple Pay“ ir po metų jos pėdomis pasekus „Android Pay“ bei ne visuose regionuose prieinamai „Samsung Pay“ paslaugoms. Nors jų kelias taip pat nebuvo rožėmis klotas, šįkart šios mobiliųjų mokėjimų programos per keletą metų įsitvirtino didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje, įskaitant Lietuvą.

„Nenuostabu, kad skaitmeniniams atsiskaitymams įgaunant pagreitį technologijų gigantai sugrįžo prie skaitmeninės piniginės idėjos. Gegužę vykusioje „Google I/O“ konferencijoje bendrovė „Google Pay“ programėlę vėl pervadino į „Google Wallet“, pabrėždama nuo šiol platesnę jos atliekamų funkcijų gamą. Tuo metu „Apple“, pervadinimo procedūrą atlikusi jau prieš kurį laiką, šią savaitę surengtame „WWDC“ renginyje „Apple Wallet“ suteikė dar daugiau autonomijos ir galimybių“, – pasakoja ekspertė.

Skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai ir viešbučio raktai

„Telia“ atstovės teigimu, pagrindinė sritis, kur „Google“ ir „Apple“ deda daugiausiai pastangų – perkelti asmens tapatybės dokumentus į išmanųjį telefoną. Tam tikros JAV valstijos savo gyventojams tokią galimybę jau suteikė, tad skrendant lėktuvu ar norint išsinuomoti automobilį nebereikia iš piniginės traukti nei tapatybės kortelės, nei vairuotojo pažymėjimo.

Maža to, virtualūs dokumentai leis savo tapatybę patvirtinti privačiau. Pavyzdžiui, elektroninės prekybos aplikacijoms, kurioms privaloma patikrinti amžių parduodant tam tikras prekes, nebereikės fotografuoti visos tapatybės kortelės – jūsų išmanusis joms suteiks tik patvirtinimą, kad esate sulaukęs reikalaujamo amžiaus be įvairias grėsmes keliančio kitų duomenų atskleidimo.

„Deja, asmens identifikacijos dokumentų perkėlimas į skaitmeninę piniginę nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Tam reikia sukurti saugius skaitmeninio patvirtinimo kanalus, užtikrinti, kad dokumentas būtų maksimaliai šifruotas ir prie jo prieigą turėtų tik patikrintos aplikacijos, pakeisti tam tikrus valstybinius ir tarptautinius reglamentus bei surasti metodų, apsaugančių nuo sukčiavimo. Dėl šios priežasties ES siekia iš pradžių sukurti nuosavą asmens dokumentų skaitmeninę piniginę ir tik vėliau svarstyti apie integracijas su „Google“ ir „Apple“ paslaugomis“, – aiškina pašnekovė.

Kita vertus, „Google“ ir „Apple“ deda visas pastangas į išmanųjį telefoną perkelti ne tik šiuos svarbius dokumentus, bet ir tokį mūsų piniginėje atsiduriantį dalyką, kaip viešbučio kambario atrakinimo kortelė. Skaitmeninė jos versija, jau prieinama tam tikruose didžiausių viešbučių tinklų filialuose, suteiks galimybę raktą gauti iškart po kambario užsakymo, be būtinybės eiti į registratūrą, ir netgi elektroniniu paštu arba „WhatsApp“ žinute jį išsiųsti į svečius ateiti ketinančiam draugui. Tik laiko klausimas, kada skaitmeninėje piniginėje atsidurs nuolatiniai transporto bilietai, sporto klubo abonementai ir nuolaidų kortelės.

Dar daugiau priežasčių atsisakyti piniginės

Siekdamos, kad vartotojai skaitmenines pinigines naudotų dar dažniau, abi bendrovės ne tik ieško būdų į jas perkelti didesnę tradicinės piniginės turinio dalį, bet ir suteikti papildomo funkcionalumo. Geras to pavyzdys – „WWDC“ konferencijoje pristatyta „Apple Pay Later“ funkcija, kuri už prekes leis mokėti keturiomis lygiomis dalimis be jokių palūkanų. Įdomu tai, jog šią paslaugą be jokios finansinės įmonės pagalbos teiks pati „Apple“, o vartotojui pakaks tik pridėti savo turimą banko kortelę.

Be to, nuo šiol užsisakius prekę internetu „Apple Pay“ gebės automatiškai surasti jos siuntos sekimo numerį ir patogiai pateikti informaciją apie pristatymą. Tuo metu smulkiuosius verslininkus, prekiaujančius per įvairias muges ar renginius, atsisakyti grynųjų turėtų paskatinti galimybė gauti skaitmeninius atsiskaitymus be jokios specialios įrangos – kompanija „Apple Pay“ palaikančius „iPhone“ įgalino veikti kaip mokėjimų terminalą ir priimti bekontakčius mokėjimus.

„Beveik nėra abejonių, kad skaitmeninės piniginės galiausiai visiškai pakeis tradicines. Jos yra kur kas funkcionalesnės, lankstesnės, o svarbiausia – veikia įrenginyje, be kurio neįsivaizduojame nė vienos savo dienos. Vis dėlto Europoje asmens tapatybės dokumentų perkėlimas dėl būtinybės išspręsti tam tikrus teisinius bei techninius klausimus šiais metais dar greičiausiai neįvyks, tad tradicinę odinę piniginę ar sumažintą jos versiją dar turėsime su savimi nešiotis bent porą ateinančių metų“, – apibendrina „Telia“ telefonų pardavimų vadovė R. Marcišauskienė.

Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai kurie žmonės galbūt jau net neprisimena, kada pastarąjį kartą rankose laikė grynuosius pinigus. Mokėjimai be grynųjų ir toliau vaidins svarbų vaidmenį valdant koronaviruso grėsmes.

Finansinių technologijų bendrovės FIS tyrimas atskleidė, kad pernai pirmą kartą atsiskaitymai skaitmeniniais pinigais visame pasaulyje pralenkė mokėjimus grynaisiais. Tokiose šalyse kaip Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Norvegija, Švedija ir Australija mokėjimai parduotuvėse grynaisiais pinigais sumažėjo perpus ar net daugiau. Panašią tendenciją atspindi ir Lietuvos banko statistika. Pokyčiai neabejotinai skatina ieškoti naujų sprendimų, kurie išplėstų galimybes atsiskaityti nenaudojant grynųjų pinigų. Kokias tendencijas galėsime matyti artimiausioje ateityje?

„Pirk dabar, mokėk vėliau“

Vieniems auginant rekordinius indėlius bankuose, kiti pirmiausia rūpinsis padengti kasdienes išlaidas. Jeigu jie turėtų galimybę už brangesnius pirkinius mokėti lanksčiau, nelendant į santaupas, streso dėl tokių pirkinių būtų patiriama kur kas mažiau. 

Paslaugas pagal principą „pirk dabar, mokėk vėliau“ be palūkanų kai kuriose šalyse jau siūlo „PayPal“.  Jungtinėje Karalystėje „PayPal“ teikiama paslauga „Pay in 3“ leidžia mokėjimą už prekes išskaidyti į tris vienodas dalis be palūkanų, analogišką paslaugą „Pay in 4“ „Paypal“ teikia JAV. Manau, tik laiko klausimas, kada tokios mokėjimų išskaidymo paslaugos ateis į mažesnes rinkas. 

Mokėjimai per superprogramėles

Superprogramėlėmis (angl. superapps) vadiname skėtines programėles, kuriose telpa platus spektras paslaugų nuo maisto pristatymo iki taksi užsakymo. Tokios programėlės kaip „Alipay“ ar „Grab“ dėl pandemijos tapo dar universalesnės ir įtraukė daugiau atsiskaitymo galimybių. Jų augimas ir populiarėjimas aiškiai rodo, kad mokėjimų ateitis priklauso „vieno paspaudimo“ principui, kai bet kuris pirkinys, užklausa ar sandoris vyks vienu ekrano spustelėjimu.

Superprogramėlės galėtų padėti ne tik parduoti, padidinti paslaugų teikėjų pasiekiamumą, bet ir stebėti vartotojų elgseną ir suteikti duomenų jų pokyčių analizei.

QR kodo bumas

Technologija, savo valandos laukusi daugiau nei dešimtmetį — ir pagaliau ta valanda išmušė. Paprasti ir universaliai pritaikomi QR kodai pandemijos metais tapo vienu populiariausių mokėjimo įrankių pasaulyje. Fiziškai atspausdintų kodų ir elektroninių piniginių integravimas kol kas labiau paplitęs Pietryčių Azijos šalyse, tačiau augimas stebimas ir kitur.

QR kodus nėra sudėtinga integruoti, todėl jie galėtų tapti patraukliu įrankiu smulkiesiems prekybininkams, norintiems pasiūlyti savo klientams saugesnę galimybę atsiskaityti be grynųjų pinigų.

Auga „ApplePay“ ir kiti mPOS

Prie mobiliųjų kasos terminalų (mPOS) priskirtina ir „ApplePay“ funkcija, kuri leidžia susimokėti bekontakte banko kortele naudojant „Apple“ išmanųjį įrenginį. „iPhone“ turėtojų, aktyvavusių „ApplePay“ funkciją savo įrenginiuose, skaičius prasidėjus pandemijai pasaulyje išaugo nuo 441 mln. 2019 m. rugsėjo mėn. iki 507 mln. 2020 m. rugsėjį. Tuo metu jau 51 proc. „iPhone“ vartotojų visame pasaulyje savo telefonuose buvo aktyvavę „ApplePay“. Mokėjimų su „ApplePay“ skaičius tuo pat metu augo daugiau nei 30 proc. Manau, kad patogumas ir saugesnis atsiskaitymas spartins ne tik „Apple Wallet“, bet ir visų kitų mPOS augimą.

Didėja biometrinių duomenų svarba užtikrinant saugumą

Augant elektroninių mokėjimų kiekiui, jiems darantis vis sudėtingesniems, neišvengiamai daugėja ir sukčiavimų, todėl vartotojų tapatybės patikra paslaugų teikėjams tampa dar didesniu iššūkiu.

Biometriniai duomenys skaitmeniniuose mokėjimuose yra papildomas saugiklis kovojant su galimomis apgavystėmis. Naudojant unikalias vartotojų ypatybes ar vietos nustatymo duomenis realiuoju laiku, galima patikrinti vartotojo skaitmeninę tapatybę ir išvengti sukčiavimo ar paskyros vagystės. Europos Sąjungoje galiojant prievolei užtikrinti saugesnį autentiškumo patvirtinimą (angl. Strong Customer Authentication) internetu atliekamoms operacijoms, pagal kurį privalomas dviejų veiksnių autentifikavimas visoms internetinėms operacijoms ir bekontakčiams mokėjimams ES, biometriniai duomenys yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių. Paprastoms grėsmėms technologiškai tobulėjant, sunkiau suklastojamų biometrinių duomenų svarba tik didės.

Marius Galdikas yra finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vadovas, finansinių technologijų rinkos ekspertas