Login to your account

Username *
Password *

Apie gandrų grįžimą sužinokite realiuoju laiku: kaip stebėti paukščių maršrutus ir kokios technologijos juos seka

Apie gandrų grįžimą sužinokite realiuoju laiku: kaip stebėti paukščių maršrutus ir kokios technologijos juos seka Unsplash

Dar prieš gerą dešimtmetį sužinoti, kaip skraido gandrai ar nardo kormoranai, buvo sudėtinga. Dabar mokslininkams paukščių elgesio ir migracijos stebėjimus palengvina specialūs GPS arba GSM mobiliojo ryšio siųstuvai, į kuriuos dedamos operatorių, taip pat ir „Tele2“ SIM kortelės. Paukščių elgesį daugelį metų analizuojantis mokslininkas Mindaugas Dagys pasakoja, kaip šios technologijos padeda stebėti net atokiausiuose pasaulio kampeliuose apsistojusius paukščius.

Paukščiai sekami mobiliuoju ryšiu

Gamtos tyrimų centre dirbantis mokslininkas Mindaugas Dagys sako, kad dabar paukščių migracijos, jų veiklos ir elgesio duomenis galima sekti pasitelkiant modernius GPS arba GSM siųstuvus, perduodančius duomenis GSM mobiliu ryšiu. Jie pritaikyti skirtingų paukščių stebėsenai.

„Dažniausiai šie prietaisai renka tikslias koordinates apie paukščių buvimo vietą ir kitus rodiklius. Tai reiškia, kad duomenys apie paukščius yra perduodami telefoniniu ryšiu. Dabar didžioji dalis paukščių tyrėjų yra perėję prie šių mobilaus ryšio sekimo technologijų. Pavyzdžiui, su šiuo siųstuvu galima susekti, kokiu būdu kormoranai nardo vandenyje arba kur sklando gandrai“, – teigia M. Dagys.

GPS-GSM siųstuvai nuolat atnaujina informaciją – jie fiksuoja duomenis apie paukščių veiklą, greitį, aukštį, skridimo kryptį. Ši informacija fiksuojama kas kelias minutes arba kas pusvalandį, o perduodama kartą ar kelis kartus per parą – tai priklauso nuo to, kur paukščiai yra. Kai paukščiai būna nuskridę į itin atokius kampelius, kuriuose siųstuvai sudėtingiau gaudo mobilųjį ryšį, informacija atsinaujina kiek rečiau – kas kelias paras ar net savaites. Mokslininko teigimu, visa tai priklauso nuo siųstuvo modelio ir jo baterijos dydžio.

„Būna, kad paukščiai tris dienas ar netgi savaitę nieko nepraneša apie save, nes tiesiog nėra ryšio. Bet kai atsiranda ryšys, jie patenka į signalą ir mes vėl matome jų duomenis. Siųstuvuose įgalintas automatinis reguliavimas – informacija atnaujinama priklausomai nuo to, kiek siųstuve yra baterijos. Kuo geriau pakraunama baterija, kuri, beje, kraunasi saulės energija, tuo dažniau duomenys atnaujinami“, – sako M. Dagys.

Technologijos tik tobulės

Dabar duomenų apie paukščius yra daugiau nei buvo prieš dešimtmetį ar kelis dešimtmečius. Taip yra dėl to, kad mobiliojo ryšio siųstuvuose įgalinti papildomą informaciją renkantys davikliai (akselerometrai, magnetometrai), su kuriais galima sužinoti daugiau apie paukščių skrydžio įpročius, paukščių energetiką ar jų elgseną – ar paukščiai dažniau skraido, ar tupi, kur apsistoja, kiek kartų sumoja sparnais skrisdami.

„Iš akselerometro duomenų galima matyti, kiek paukštis juda, kiek laiko jis skrenda, kiek laiko ilsisi. Jei duomenys įrašomi didesniu dažniu, tai galima matyti praktiškai kiekvieną sparno mostą – tokiu atveju akselerometras fiksuoja paukščio judesius 20 kartų per sekundę. Tokiu būdu galima matyti, kiek paukštis sunaudoja energijos skrisdamas. Pavyzdžiui, gandrai sparnais stengiasi nemojuoti – jie dažniausiai tik sklando”, – paaiškina M. Dagys. 

Egzotiškiausius paukščius dabar galite stebėti ir namuose

Mokslininkas sako, kad paukščių stebėsenos duomenys nėra lengvai prieinami. Visgi M. Dagys dalinasi keliais paprastais būdais, kaip šiuos duomenis pamatyti visiems gamtos mylėtojams. Pirmiausia, jie saugomi tarptautinėje duomenų bazėje „Movebank“ (ši svetainė pasiekiama adresu: movebank.org). Joje galima pamatyti įvairiausių rūšių paukščių, kurių dar nesate matę, kelionių.

Mobiliems telefonams M. Dagys rekomenduoja Vokietijos Max Planck instituto sukurtą išmanią aplikaciją „Animal Tracker App“. Joje galima rasti įvairiausios informacijos apie gyvūnus visiems gamtos mylėtojams, mokytojams, studentams, mokslininkams. Kiekvienas, kuris naudojasi šia programėle, gali pranešti apie gyvūnus ar paukščius, jų elgesį – šie duomenys archyvuojami ir panaudojami atsekti gyvūnų maršrutams.

Rate this item
(0 votes)
„Xiaomi“ pristato „Xiaomi Smart Band 10“: stilinga naujiena išmaniam gyvenimui

Netikra tikrovė: kaip atpažinti DI sugeneruotą realistišką vaizdą?

Sveikatos elgsenos tyrimas: išmanieji įrenginiai vis dažniau tampa svarbiu įrankiu laiku aptikti sveikatos rizikos požymius

Vaikai vasarą leidžia ne kieme, o prie kompiuterio: ekrano laikas išaugo 40 proc.

Programuoti gali kiekvienas: dirbtinis intelektas praverčia ir finansininkams, ir personalo specialistams

Dar daugiau galimybių sekti savo poilsio rodiklius – „Garmin“ pristato miego matuoklį „Index Sleep Monitor“

Minint brūkšninio kodo gimtadienį: 7 įdomūs faktai

RRT pirmininkė Jūratė Šovienė: Lietuva pirmauja 5G srityje, tačiau fiksuoto ryšio plėtra kelia susirūpinimą: kur link judame?

Kelionėse naudojatės viešu „Wi-Fi“ ir įkrovimo stotelėmis? Ekspertas įspėja dėl grėsmių

Susipažinkite su „Venu X1“ – ploniausiu „Garmin“ laikrodžiu su išskirtiniu 2 colių AMOLED ekranu

Dirbtinis intelektas turi daugiau empatijos už žmogų: įspėja nepasitikėti aklai

Per Timberlake koncertą „Telia“ siūlo svarbiausius skambučius atlikti telefonu, ne per programėles

Nenorite, kad vaikui rašytų nepažįstamieji? „Apple“ siūlo sprendimą

Gąsdinantis DI pastabumas: ChatGPT gali atspėti, kur daryta jūsų nuotrauka

Amžių patvirtins DI: vienoje Lietuvos parduotuvėje tai jau galite išbandyti patys

Planuojantiems keliones svarbus įspėjimas – sena telefono SIM kortelė paliks be ryšio