Nieko nebestebina dirbtinio intelekto (DI) panaudojimas technologinėse veiklose: programavime, inžinerijoje ir kt. Tačiau finansų, personalo valdyme, taip pat darbų saugoje ši technologija dar tik ieško sau vietos. Lietuvoje veikiančios technologijų įmonės ieško sprendimų, kaip DI įtraukti ir tradicinius verslo procesus, rašoma „Omnisend“ pranešime žiniasklaidai.

„DI įprasta naudoti sprendžiant klientų problemas, o ir kiekvienas vienaip ar kitaip šią technologiją išnaudoja savarankiškai. Mūsų tikslas – suprasti, kaip įmanoma DI įtraukti į kasdienius procesus ir juos pradėti atlikti sparčiau. Kalbame ne vien tik apie programuotojus ar inžinierius, kuriems tai – kasdienybė: norime palengvinti gyvenimą buhalteriams, personalo valdymo ir kitiems specialistams“, – sako „Omnisend“ komunikacijos ir kūrybos direktorius Bernardas Meyeris.

Pradėjo nuo žaidimų

Kaip pasakoja B. Meyeris, jo atstovaujamoje įmonėje kiekvieną mėnesį viena diena paskiriama nedidelių, bet klientus erzinančių smulkmenų sprendimui. Tačiau po paskutinės tokios dienos, nutarta imtis kitos veiklos – skirti dėmesio kasdienių procesų optimizavimui pasitelkiant DI.

„Jei įprastai tokių dienų metu dirbdavo produktų kūrimo, programavimo komandos, šįkart įsitraukė praktiškai visi darbuotojai. Taip padaryti buvo būtina: norėjome, kad kiekvienas pagalvotų, kaip DI gali padėti su kasdienėmis užduotimis. Visi mes turime savo rutiną, bet tik labai maža jos dalis yra vienaip ar kitaip susijusi su DI. Žinoma, galima naudotis „ChatGPT“ ar kitomis programomis, bet mūsų ilgalaikis tikslas – turėti tokias technologijas, kurios būtų realus kasdienis pagalbininkas“, – teigia ekspertas.

Pasak jo, norint į įprastą veiklą įdiegti pokyčius, geriausia tai daryti palengva, pasitelkiant įdomias, neįpareigojančias užduotis. Vienas tokių būdų – iššūkiai su žaidimais.

„Kiekviena komanda turėjo atlikti tris nesudėtingas, šmaikščias programavimo užduotis, bet tam pasitelkė dirbtinio intelekto įrankius. Vietoj tradicinio kodo jos kūrė programas tiesiog formuluodamos užduotis paprasta kalba – o DI jas paversdavo veikiančiais sprendimais. Norėjome, kad darbuotojai pirmiausia prisijaukintų DI, pažaistų kurdami trumpus žaidimus, suprastų, jog kurti galima ir be techninių žinių – ir tik tada pereitų prie sudėtingesnių iššūkių“, – pasakoja B. Meyeris.

Tinkama paskata – taip pat svarbu

Daugelis personalo valdymo ekspertų patvirtintų, jog tinkamai pritaikyta paskata gali padėti greičiau išmokti naujus dalykus ir juos įsisąmoninti. Tokios pat minties laikėsi ir Bernardo komanda, DI subtilybių besimokančius kolegas nusprendusi apdovanoti tikrai išskirtiniu prizu.

„Dirbant su DI tenka pasitelkti nemažai kūrybiškumo: norint sukurti naują kodą, programėlę ar žaidimą, reikia suformuoti aiškią užklausą ir tinkamai panaudoti gautą rezultatą. Todėl kūrybiškumą norėjome įvertinti kūrybiškai: geriausiai pasirodžiusią komandą apdovanoti didžiuliu „Lego“ rinkiniu. Iš tikrųjų, viskas atsiremia į komandiškumą: nuo pat proceso pradžios – idėjos sugeneravimo – iki pabaigos bei gauto prizo, kurį irgi reikia lipdyti iš mažų detalių“, – teigia B. Meyeris.

Lietuvių technologijų įmonės atstovas pasakoja, kad tarp keturių geriausiai pasirodžiusių komandų tik dvi buvo sudarytos iš programuotojų: kitas dvi sudarė darbuotojai iš rinkodaros, personalo valdymo ir kitų padalinių. „Tai reiškia, kad norint dirbti su DI nebūtina būti programuotoju. Be to, taip įrodėme, jog ši technologija tampa vis svarbesne tradicinių verslo sričių dalimi.“

DI – reikalingas, bet ne panacėja viskam

Pasak eksperto, jau kurį laiką dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas ne tik bazinėms užduotims, tokioms kaip tekstų, vaizdų generavimas ar programinio kodo rašymui. Įdėjus pastangų, turint žinių ir gebėjimų, DI galima sėkmingai integruoti ir į sudėtingesnius, strateginius procesus – nuo verslo sprendimų priėmimo iki analitinių ar kūrybiškai reikalaujančių užduočių įvairiose srityse.

„Tačiau vertėtų įsisąmoninti, kad DI vis tiek nepakeis žmogaus, jo kūrybinių gebėjimų. Ši technologija nėra tikslas: tai – būdas greičiau pasiekti tikslą. Nereikėtų įsivaizduoti, kad DI ims ir vieną dieną užims mūsų darbo vietas – taip nenutiks. Kaip ir įvykus bet kuriam technologiniam progresui, taip ir šiuo atveju galime bei turime išnaudoti visus jo teikiamus privalumus“, – tvirtina „Omnisend“ komunikacijos ir kūrybos direktorius B. Meyeris.

„Omnisend“ – Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, sėkmingai veikiantis be išorinių investicijų. Įmonė jau trečius metus iš eilės yra įtraukta į sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą, sudaromą „Financial Times“. Bendrovės augimą skatina ne tik finansiniai rezultatai, bet ir stipri, brandi kultūra, kurioje darbuotojų gerovė tampa realia praktika, o ne pažadu.

Šiuo metu „Omnisend“ komandą sudaro daugiau nei 250 žmonių, dirbančių Vilniuje, Kaune ir Čarlstone (JAV). Bendrovė sėkmingai vysto tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą, kuria naudojasi daugiau nei 125 tūkst. el. komercijos verslų visame pasaulyje.

Šiandien informacinės sistemos (IS) vaidina ypatingai svarbų vaidmenį didinant viešojo sektoriaus efektyvumą, skaidrumą ir paslaugų teikimo kokybę. Profesionalus ir šiuolaikiniais technologiniais sprendimais grįstas informacinių sistemų programavimas, pritaikytas išskirtiniams viešojo sektoriaus institucijų poreikiams, pasižymi daugybe privalumų.

Informacinės sistemos gali pakeisti valdžios institucijų veiklą ir vartotojų aptarnavimą - nuo daugelio procesų supaprastinimo iki efektyvesnio sprendimų priėmimo ir piliečių patirties gerinimo.

Didesnis efektyvumas ir našumas

Vienas iš pagrindinių informacinių sistemų privalumų viešajame sektoriuje yra rutininių užduočių ir procesų automatizavimas. Skaitmenizuodamos darbo srautus, valstybinės institucijos gali racionalizuoti veiklą, sumažinti rankinių klaidų skaičių ir sutaupyti daug brangaus laiko bei išteklių strategiškesnėms iniciatyvoms.

Pavyzdžiui, internetiniai portalai, skirti tokioms paslaugoms, kaip mokesčių deklaravimas, paraiškų teikimas ir licencijų išdavimas, supaprastina procesus ne tik valstybės tarnautojams, tačiau ir piliečiams, todėl reikšmingai pagreitėja darbų atlikimo laikas ir pagerėja paslaugų teikimas.

Geresnis sprendimų priėmimas

Informacinės sistemos suteikia valstybės tarnautojams prieigą prie realaus laiko duomenų ir analizės, todėl tampa kur kas lengviau priimti tinkamus sprendimus ir formuoti vidaus politiką.

Analizuodami ir apdorodami duomenis iš skirtingų šaltinių, valstybinės tarnautojai gali lengviau gauti tinkamą informaciją apie piliečių poreikius, efektyviausius veiklos modelius ir kt., tokiu būdu pasiekiant optimalesnių rezultatų.

Pavyzdžiui, prognozavimo analizė gali padėti nustatyti kylančias problemas ar būsimas tendencijas, todėl tampa gerokai paprasčiau imtis atitinkamų veiksmų ir optimizuoti valstybinių institucijų išteklius.

Didesnis skaidrumas ir geresnė atskaitomybė

Informacinės sistemos skatina skaidrumą ir atskaitomybę, suteikdamos piliečiams prieigą prie vyriausybės informacijos ir paslaugų.

Atvirai pateikiami duomenys, interaktyvios informacinės lentelės, internetiniai portalai ir kitos informacinės sistemos suteikia piliečiams galimybę naudotis viešąja informacija, sekti valdžios išlaidas ir kt.

Kadangi informacinės sistemos pasižymi didesniu skaidrumu ir skatina visuomenės pasitikėjimą, jos tiesiogiai prisideda prie demokratiškesnės ir labiau atskaitingos valdžios.

Didesnis piliečių įsitraukimas

Informacinės sistemos palengvina piliečių įsitraukimą ir dalyvavimą įvairiuose valdžios procesuose ir sprendimų priėmime.

Internetinės apklausos ir viešos konsultacijos suteikia gyventojams galimybę išreikšti savo nuomonę, prisidėti idėjomis ir dalyvauti politikos formavimo procesuose.

Be to, socialinės žiniasklaidos integracija ir mobiliosios programėlės leidžia vyriausybinėms institucijoms pasiekti platesnę auditoriją ir įtraukti piliečius į prasmingą dialogą.

Kaštų mažinimas ir išteklių optimizavimas

Informacinių sistemų programavimas gali padėti viešajam sektoriui sutaupyti nemažai lėšų ir optimizuoti išteklius.

Skaitmenizuoti procesai užtikrina mažesnį popierizmą ir padeda pašalinti neefektyvius sprendimus, tokiu būdu suteikiant vyriausybinėms institucijoms galimybę racionalizuoti veiklą ir sumažinti pridėtines administracines išlaidas.

Taip pat, debesija pagrįsti sprendimai pasižymi mastelio keitimu ir lankstumu, todėl agentūros gali prisitaikyti prie kintančių poreikių be didelių investicijų į infrastruktūrą.

Kokybiškesnis paslaugų teikimas

Informacinės sistemos pagerina paslaugų teikimą, suteikdamos gyventojams patogią prieigą prie vyriausybės teikiamų paslaugų ir informacijos.

Internetiniai portalai, mobiliosios programėlės ir savitarnos svetainės suteikia piliečiams galimybę naudotis paslaugomis bet kuriuo paros metu ir būnant bet kurioje vietoje, todėl sumažėja laiko sąnaudos ir padidėja efektyvumas.

Įvairios papildomos funkcijos, tokios kaip daugiakalbė pagalba ir kitos pagalbinės technologijos, užtikrina, kad valdžios sektoriaus paslaugos būtų lengviau prieinamos kiekvienam piliečiui.

Informacinės sistemos – viešojo sektoriaus pagrindas

Viešojo sektoriaus informacinių sistemų programavimas pasižymi gausybe privalumų – tiek valdžios institucijoms, tiek ir piliečiams. Didesnis efektyvumas, optimalesnis sprendimų priėmimas, didesnis skaidrumas ir mažesnės išlaidos – tai vos keli iš daugybės privalumų, kurie neatsiejami nuo šiuolaikinių informacinių sistemų.

Pasitelkdamos informacines sistemas, valdžios institucijos gali racionalizuoti savo veiklą ir modernizuoti teikiamas paslaugas, o tai geriau patenkina piliečių poreikius ir didina pasitikėjimą valdžios institucijomis.

„Turėdamas dabartinę patirtį, savo karjeros pradžioje kai kuriuos dalykus būčiau daręs kitaip“, – prisipažįsta Eugenijus Boguško, jau dešimtmetį dirbantis programuotoju IT ir skaitmenizacijos sprendimų bendrovėje „Baltic Amadeus“. Renginyje „Drupal Camp Baltics“ jis pasidalino patarimais jaunesniesiems programuotojams, dar tik pradedantiems karjerą IT srityje.

Šiuo metu vyr. programuotojo pareigas užimantis specialistas pirmuosius žingsnius toje pačioje „Baltic Amadeus“ žengė dar paskutiniais studijų metais. Kaupdamas patirtį ir kildamas karjeros laiptais, E. Boguško nuolat padeda jaunesniems kolegoms, todėl sulaukęs pasiūlymo skaityti pranešimą renginyje ilgai nedvejojo ir nusprendė į vieną vietą sujungti svarbiausius patarimus.

„Mano filosofija paprasta: pradedančiais mes būname nuolat. Naujas darbas, nauja kalba, naujas hobis, naujas gyvenimo etapas – norėdami kažko išmokti, judėti į priekį, visada pradedame nuo nulio. Svarbiausia, kaip visa tai priimame ir judame į priekį. Taigi šie patarimai, nors pirmiausia skirti programuotojams, gali tikti ir daugeliu kitų atvejų“, – sakė E. Boguško.

1. Daug klausinėkite. Pradžia dažnai būna nelengva ir kyla daug neaiškumų, o klausinėti nedrąsu, bijoma pasirodyti neprofesionaliu. Tačiau klausinėti būtina – juk niekas negimė viską žinodamas. „IT sritis yra itin plati ir dinamiška, mes visi nuolat mokomės. Todėl svarbu suprasti, kad kvailų klausimų nėra. Nebent klausinėjate to paties per tą patį. Kol nieko nepaklausite, kolegos manys, kad su viskuo susitvarkote ir pagalbos jums nereikia“, – sakė E. Boguško.
2. Klyskite. Patirties trūkumas kartu yra ir didžiausias pradedančių specialistų trūkumas, ir privalumas. Kadangi jie neturi išankstinių nusistatymų, ieškodami problemų sprendimo būdų gali išbandyti dalykus, kurie vyresniems kolegoms nė neateitų į galvą. Svarbiausia nebijoti bandyti, daryti ir, neišvengiamai, klysti. „Baltic Amadeus“ turime sesijas pavadinimu „itHappens“, kurių metu kolegos pasakoja, su kokiomis problemomis susidūrė, kas nepavyko ir ką jie iš to išmoko. Sėkmės istorijos, žinoma, malonesnės, tačiau iš nesėkmių mes mokomės, jos suteikia daugiau vertės“, – teigė E. Boguško.
3. Skaitykite instrukcijas. IT specialistas prisipažino pirmaisiais metais dažnai „keitęs kodą ir žiūrėjęs, kas iš to išeis“, vietoje to, kad pasidomėtų, kaip tam tikras įrankis veikia ir kaip jį reikėtų naudoti. Pasak jo, nors skaityti instrukcijas ar žiūrėti mokomuosius vaizdo įrašus gali būti nuobodu, būtina perprasti įrankius, su kuriais dirbate – finale tai padeda sutaupyti laiko ir rasti sprendimus greičiau. Mokytis taip pat galite skaitydami kodo pavyzdžius, peržvelgdami vyresniųjų kolegų atliktus kodo pakeitimus.
4. Išeikite iš komforto zonos. Greičiausiai mokosi tie, kas nebijo išbandyti naujų dalykų, pastatyti save į nepatogią padėtį. Tas pat galioja ir programuotojams – ieškokite, bandykite ir atraskite. O jei pajausite, kad jums tai per sunku, trumpam atsitraukite. „Tai panašu į kompiuterinį žaidimą: įveikiate vieną lygį ir kylate aukštyn. Jei per sunku – grįžtate į ankstesnį lygį ir dar pasimokote“, – sakė IT specialistas.
5. Pasitikėkite savimi. Galbūt teko girdėti apie apsišaukėlio sindromą, kuomet žmonės jaučiasi neverti komplimentų, netiki savo nuopelnais. Programuotojai dažnai su tuo susiduria, kadangi tobulėdami jie ima galvoti, kad tai, ką jie daro, yra paprasta ir visi tai moka. Iš tiesų ne užduotys lengvėja, o jūs įgaunate vis daugiau patirties. Pasidžiaukite tuo.
6. Įsigilinkite į problemą. Imantis darbo svarbiau klausti ne ką, o kodėl reikia padaryti, t.y. kokia yra tikroji problema, kurią norima išspręsti. Galbūt tai galima atlikti paprasčiau, greičiau, efektyviau? „Ne kartą teko susidurti su sudėtingomis užduotimis, tačiau įsigilinęs suprasdavau, kad tą patį rezultatą galiu pasiekti lengvesniu keliu. Klientas paprasčiausiai nepagalvojo apie kitus sprendimo būdus arba apie juos nežinojo“, – sakė E. Boguško.
7. Sakykite „ne“. Jaunesnieji programuotojai dažnai jaučiasi įpareigoti atlikti visas jiems paskiriamas užduotis, tačiau kolegos nebūtinai žino jūsų užimtumą. Todėl būkite atviri ir nebijokite pasakyti „ne“, jei matote, kad darbo atlikti nespėsite arba galite jį atlikti nekokybiškai. Arba, dar geriau, nuolat kalbėkite apie darbų krūvį ir užduočių terminus su savo vadovu.
8. Paverskite programavimą hobiu. Mokydamasis naujų dalykų arba tiesiog norėdamas patobulinti žinias, E. Boguško stengiasi tai susisieti su savo pomėgiais, hobiais ir susikuria „žaidimų aikšteles“, kuriose nėra griežtų taisyklių ir terminų. Tokiu būdu gimė bent keli šalutiniai projektai, o vienas jų – tinklalapis gitaros entuziastams – dar ir neša papildomas pajamas iš reklamos.
9. Planuokite laiką. Sėdėti prie ekrano 8 valandas įtemptai dirbant gal ir įmanoma, bet nėra nei produktyvu, nei malonu. Planuodami savo darbo dieną nusimatykite laiko tam, kas jums patinka ir padeda bent trumpam atsipalaiduoti. Tai gali būti stalo futbolo partija, pertraukėlė su „PlayStation 5“ ar naršymas socialiniuose tinkluose. „Jūsų poilsis nėra laiko švaistymas. Žinoma, nereikėtų ir persistengti, juk darbus taip pat svarbu atlikti“, – sakė E. Boguško.
10. Atitrūkite. Susidūrę su problema, kurios niekaip nepavyksta išspręsti, pabandykite pereiti prie kitos, lengvesnės užduoties, o sunkiąją, jeigu įmanoma, atidėkite kitai dienai. Kaip sakoma, „rytas už vakarą protingesnis“, – kitą dieną galite nustebti, kaip viskas iš tiesų yra paprasta. Taip pat minčių, naujų idėjų gali ateiti ir užsiimant veikla, kuri nereikalauja mąstymo, pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti, bėgiojant, vedžiojant šunį, sportuojant, medituojant ir kt.

„Apibendrindamas galiu pasakyti tik tiek, kad ne visada bus lengva ir įdomu, bet pasitikėkite savimi, siekite savo tikslų, planuokite laiką ir, svarbiausia, enjoy IT! O savo kolegas, kurie padeda jaunesniesiems programuotojams augti, raginu prisiminti savo pačių pirmuosius žingsnius ir būti kantriems“, – renginio „Drupal Camp Baltics“ dalyviams kalbėjo E. Boguško.

„Drupal Camp Baltics“ – tai kasmetinis, nekomercinis „Drupal“ bendruomenės renginys, kuriame specialistai iš Baltijos šalių ir ne tik dalinasi savo patirtimi, mokosi ir bendradarbiauja. „Baltic Amadeus“ yra auksinis renginio rėmėjas.

Plačios karjeros perspektyvos, puikios darbo sąlygos, solidus atlyginimas – dėl šių ir daugybės kitų privalumų programuotojo profesija tapo itin patraukli bei geidžiama. Nors užaugę vaikai savo gyvenimo kelią rinksis patys, yra daugybė būdų, kaip tėvai gali paskatinti savo atžalas domėtis informacinėmis technologijomis dar mokykloje. 

„Informacinės technologijos jau dabar mus lydi kiekviename žingsnyje, kuo toliau, tuo jų vaidmuo bus svarbesnis. Tam būtina pasiruošti, todėltėvų vaidmuo bei įsitraukimas yra ypač reikalingi. Tik padėdami vaikams atrasti technologijų suteikiamas galimybes, suprasti, ką svarbaus ir naudingo galima nuveikti su kompiuteriu ar telefonu, tėvai juos įgalins tobulėti. Taigi vietoje draudimų ir ribojimų svarbiau nukreipti vaikus teisinga linkme“, – sako „Baltic Amadeus“ Operacijų vadovas Vytautas Kaminskas. 

Startas – nuo žaidimų 

Šiuolaikinių vaikų pažintis su technologijomis dažnai prasideda dar pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas mato, kaip tėvai žiūri televizorių, dirba su kompiuteriu, naudojasi telefonu. Natūralu, vos ūgtelėjęs ir jis pats ima visu tuo domėtis: žiūri filmukus, klausosi vaikiškų dainelių, vėliau – jau ir žaidžia su telefonu ar kompiuteriu.  

„Tai ir gali tapti atspirties tašku, užvesti vaiką ant kelio. Pavyzdžiui, tėvai gali parinkti atitinkamus filmukus, žaidimus, kuriuose vaikai mokosi skaičiuoti, logiškai mąstyti, jungti detales, spalvas, formas, atrasti sąsajas, sekas ir panašiai. Šie dalykai turi daug bendro su programavimu ir gali pakloti pamatus vėlesniems užsiėmimams“, – sako V. Kaminskas. 

Priešmokyklinių ar pradinių klasių moksleiviai jau gali imtis rimtesnių užsiėmimų, kaip programavimo pradmenų mokantys fiziniai žaidimai (pvz., „Rumble & Bumble“, „Scottie Go“), žaidimai kompiuteryje ar išmaniajame (pvz., „Kidlo“ žaidimų serija, „CodeSpark Academy“), taip pat LEGO robotų konstravimas, o filmukus ir daineles iškeisti į įvairias edukacines, interaktyvias vaizdo pamokas.  

Lietuvoje tokio amžiaus vaikams taip pat siūlomi užsiėmimai „Robotikos akademijos“ ar „CodeAcademy Kids“ būreliuose, kuriuose, padedami mokytojų, jie gali išbandyti LEGO programavimą, kurti interaktyvius animacinius pasakojimus ir panašiai.  

„Gyvi užsiėmimai vaikams yra smagesni dėl to, kad tuomet jie gali dirbti ne vieni, susirasti bendraminčių. Bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai programuotojams taip pat itin svarbūs, kadangi su įvairiais projektais, produktais įprastai dirba ne pavieniai žmonės, o komandos“, – atkreipia dėmesį V. Kaminskas.  

Pirmosios programavimo kalbos 

Vyresnio amžiaus moksleivius jau galima supažindinti su tikruoju programavimu. „Programavimo kalbų yra daugybė, kiekviena jų turi savo ypatumų, skiriasi ir jų taikymo sritys. Realybėje, norint tapti profesionaliu programuotoju ir dirbti su dideliais projektais, teks mokytis sudėtingesnių kalbų, tokių kaip „PHP“, „Java“, „.NET“ ir panašių. Bet pačioje pradžioje svarbiausia perprasti algoritmus, jų taikymą, loginį mąstymą“, – sako V. Kaminskas.  

Pirmuosius žingsnius jis rekomenduoja žengti su „Python“ programavimo kalba – ją bene lengviausia suprasti, kadangi programinės eilutės labai primena įprastą kalbą. Taip pat prie lengvesnių priskiriamos „Ruby“, „Scratch“, „Lua“ programavimo kalbos. 

Programavimo pradmenis vaikai gali gauti tiek specifiniuose užsiėmimuose, būreliuose, tiek mokydamiesi individualiai. Pavyzdžiui, tam tinka tokie įrankiai, kaip „CodeMonkey“, „Tynker“ ir panašūs.  

Tiesa, programinių eilučių rašymas vaikui gali atrodyti nuobodus užsiėmimas. Todėl jam yra svarbu jausti prasmę, suprasti, kodėl jis visa tai daro. „Vienus motyvuoja matyti, kaip robotas atlieka jų pavestas užduotis, kiti nori kurti prasmingas programėles, kurios padeda taupyti išteklius, tretiems įdomūs grafiniai, dizaino sprendimai. Tėvų pareiga – padėti vaikui atrasti tai, kas jam išties įdomu, prasminga, bei pagirti už pasiekimus“, – sako V. Kaminskas. 

Pradėti niekada nevėlu 

Jei 9–12 klasių moksleivis iki šiol nebandė programuoti, tai anaiptol nereiškia, kad jis to niekada neišmoks. Tiesa, mokytis su gerokai jaunesniais vaikais jiems gali būti nepatogu. Paskutinių klasių moksleiviams pritaikytas programavimo pamokas siūlo NKKM kompiuterių mokykla, o norintys mokytis individualiai gali paieškoti dominančios srities internetinių kursų „Udemy.com“ ar „Edx.org“ svetainėse.  

„Pradėti niekada nevėlu, nei mokykloje, nei jau įsiliejus į darbo rinką. Ir tarp „Baltic Amadeus“ kolegų turime daugybę pavyzdžių, kaip žmonės pakeičia karjeros kryptį ir tampa programuotojais, o daugybė suaugusiems skirtų kursų tik patvirtina, kad viskas yra įmanoma“, – pastebi V. Kaminskas.  

Jis priduria, kad pagrindinė, būtina sąlyga nusprendus persikvalifikuoti – polinkis į technologijas. Kitu atveju, jei vienintelė motyvacija yra pinigai, tokie žmonės greit išsenka ir nusivilia. „Vien išklausyti kursus ar kelis mėnesius pasimokyti programuoti neužtenka. Programavimas yra sritis, kurioje būtina nuolat mokytis, kadangi technologijos nuolat keičiasi, tobulėja, vienas sistemas ir platformas keičia kitos. Smalsumas, imlumas naujovėms bei savarankiškumas yra būtinos programuotojų savybės“, – teigia V. Kaminskas. 

 „Baltic Amadeus“ – unikalius IT sprendimus kurianti ir skaitmenizacijos klausimais konsultuojanti bendrovė siekia užtikrinti geriausią patirtį savo klientams, naudotojams bei darbuotojams. Daugiau nei 250 kvalifikuotų profesionalų kuria naujausiomis technologijomis paremtus daugiakanalės prekybos, mobiliosios bankininkystės, duomenų bei verslo analitikos sprendimus, teikia individualios programinės įrangos kūrimo, IT konsultavimo, informacijos saugumo ir debesijos paslaugas. Per 34 veiklos metus „Baltic Amadeus“ bendrovė yra įgyvendinusi jau daugiau nei 2000 IT sprendimų Šiaurės Europos finansų, energetikos, telekomunikacijų, logistikos ir kitų sektorių įmonėms.  

Prestižiniame skaitmeninių inovacijų konkurse „World Summit Awards“ (WSA) apdovanota Lietuvoje sukurta platforma „Angis“, siekianti programavimą padaryti patrauklų jaunimui. Kūrėjų teigimu, per kelis mėnesius jiems pavyko tūkstančius paauglių sudominti „Python“ programavimu.

„World Summit Awards“ – pasaulinė iniciatyva, kurios tikslas – atrasti ir skleisti geriausias pasaulyje skaitmenines inovacijas, prisidedančias prie Jungtinių Tautų iškeltų Darnaus vystymosi tikslų.

„Angį“, sukurtą informacinių technologijų bendrovės „Visma Lietuva“, WSA apdovanojimui dar 2021-ųjų rugpjūčio mėnesį nominavo nacionalinis konkursas „Naujasis knygnešys”, skyręs pagrindinį prizą „Mokymosi ir švietimo“ kategorijoje. Šį vasarį iš skirtingų pasaulio valstybių sudaryta profesionalų žiuri išrinko po 5 geriausius skaitmeninius sprendimus 8 konkurso kategorijose.

Tarp jų „Švietimo ir mokymosi“ kategorijoje pateko ir paaugliams skirta nemokama platforma „Angis“, kurioje vaizdo įrašų formatu bei automatinių namų darbų pagalba patyrę programuotojai moko „Python“ – vienos populiariausių programavimo kalbų pasaulyje. Šiuo metu projektas pritraukė jau daugiau kaip 15 tūkst. Lietuvos moksleivių.

Reikšmingas komandos ir Lietuvos įvertinimas

„Visma Lietuva“ vadovo ir „Angies“ autoriaus Manto Urbono teigimu, platformos pripažinimas tarptautiniu mastu – didžiulis laimėjimas tiek visai prie projekto dirbusiai komandai, tiek Lietuvai.

„Per nepilnus metus „Angies“ platforma spėjo tapti reikšmingu ir įdomiu įvadu į programavimą tūkstančiams paauglių iš visos Lietuvos, todėl džiaugiamės, kad mūsų indėlis į IT švietimo puoselėjimą yra pastebimas ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Šis įvertinimas – svarbus postūmis tiek mums, tiek visai šaliai, raginantis ir toliau ieškoti unikalių sprendimų, kurie padėtų auginti jaunąją programuotojų kartą nepriklausomai nuo jų socialinės aplinkos“, – sako M. Urbonas.

Ilgametė WSA Lietuvos nacionalinė ekspertė ir WSA Didžiosios žiuri narė Ieva Žilionienė priduria, kad vertindama pretendentus, žiuri kasmet ieško prasmingų ir realų pokytį kuriančių skaitmeninių produktų, padedančių praktiškai siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų. Anot jos, „Angies“ platforma – vienas iš tokių projektų.

„Pernai pristatytas „Angies“ projektas jau yra tapęs svarbiu, patraukliu ir nemokamu šalies paauglių IT išsilavinimo elementu. Tai – jau ne pirmas kartas, kai Lietuva įrodo savo pranašumą WSA Švietimo ir mokymosi kategorijoje, todėl šis laimėjimas tik dar kartą patvirtina faktą, kad esame puikius edukacinių technologijų sprendimus kurianti valstybė“, – teigia I. Žilionienė.

WSA laureatai šių metų kovo pabaigoje nuotoliniu būdu susitiks WSA Pasauliniame kongrese, vyksiančiame Vienoje. Jo metu bus pristatomi skaitmeninių inovacijų kūrėjų sprendimai, vyks mokymai ir susitikimai su tarptautiniais mentoriais bei ekspertais. Taip pat nugalėtojai bus apdovanoti iškilmingos pagerbimo ceremonijos metu.

Augina jaunąją programuotojų kartą

M. Urbonas pratęsia, kad „Angies“ platforma yra svarbi ir tuo, jog didina IT švietimo prieinamumą visoje Lietuvoje. Jo teigimu, nors platforma daugiausia vartotojų turi didmiesčiuose, tačiau aukštųjų technologijų žinias svarbu skleisti visiems vaikams, visose šalies vietovėse. Tai puikiai iliustruoja ir projekto partnerystė su „Mažaisiais stebukladariais“ – socialine iniciatyva, skirta mokyti programavimo pradmenų vaikus, gyvenančius mažuose miesteliuose ar augantiems nepasiturinčiose šeimose.

„Stengiamės, kad vaikų išsilavinimas taptų nepriklausomas nuo jų gyvenamosios vietos ar finansinių galimybių, o programavimo pagrindų galėtų išmokti kiekvienas jaunosios kartos atstovas. Šio tikslo siekti padeda ir sklandus bendradarbiavimas su kitais partneriais, pavyzdžiui, „Mažųjų stebukladarių“ projektu, leidžiančiu pasiekti socialiai pažeidžiamose grupėse esančius vaikus“, – teigia „Visma Lietuva“ vadovas.

Šį projektą kuruojančios organizacijos „Vaikų svajonės“ atstovė Rasa Statulevičienė pažymi, kad „Angies“ platformą „Mažųjų stebukladarių“ dalyviai naudoja nuo pat projekto starto praėjusių metų rudenį.

Jos teigimu, vaikai noriai jungiasi prie iniciatyvos – programavimo pagrindų jau mokosi 174 vaikų dienos centrų lankytojai, o šį kovą startuos nauja 182 vaikų grupė, nersianti į IT subtilybių pilną pasaulį.

„Angies“ platforma yra puiki galimybė vaikams susipažinti su programavimu – jos užduotys įtraukia savo draugiška ir šilta atmosfera. Pagrindiniu jos išskirtinumu laikyčiau lietuvių kalbą, nes tai yra itin aktualu vaikams, gyvenantiems mažuose miesteliuose ar augantiems nepasiturinčiose šeimose, kurių žinios skiriasi nuo didmiesčiuose augančių moksleivių. Reikšminga ir tai, kad šis bendradarbiavimas padeda atrasti talentingus vaikus, norinčius sieti savo ateitį su programavimu“, – sako R. Statulevičienė.