Login to your account

Username *
Password *

Nuolat mus supantys muzikos garsai yra kasdieniai palydovai ne tik darbo, bet ir laisvalaikio metu. Ši tendencija ypatingai išaugo pastaraisiais metais, kai daugelis mūsų pradėjome naudotis belaidėmis ausinėmis, kurios supaprastino garso turinio vartojimo procesą. Kita vertus, išmaniųjų ausinių vartotojai muzikos klausymusi neturėtų apsiriboti, nes audio turinio kūrėjai siūlo įvairių alternatyvų, padedančių ne tik atsipalaiduoti, bet ir pagilinti savo žinias.

„Žmonės išmaniąsias ausines vertina dėl jų universalumo, praktiškumo bei pagalbos tvarkantis su kasdienėmis užduotimis. Girdimi garsai mus įkvepia, suteikia energijos ir pozityvių minčių, užpildo tylą ir padeda pailsėti. Tačiau šias užduotis atlieka ne vien tik mėgstamų atlikėjų kūriniai, bet ir kitos garso turinio formos, apie kurias klausytojai ne visada pagalvoja pirmiausiai.

Dėl šios priežasties naujų pojūčių ieškantiems vartotojams pateikiame kelias garso turinio rekomendacijas, padėsiančias praskaidrinti dieną“, – teigia Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje.

Savišvietai – tinklalaidės

Tinklalaidžių mylėtojai ne tik įgauna daugiau žinių, bet ir ugdo savo psichologinį pasiruošimą, kadangi nuolat girdi skirtingus pašnekovus ir jų gyvenimo perspektyvas. Tinklalaidžių klausymasis yra puikus būdas praplėsti akiratį bei išgirsti įvairiapusių nuomonių ir išgyvenimų.

„Tinklalaidžių populiarumas pastaraisiais metais augo eksponentiškai ir ši garso turinio forma tapo svarbiausia alternatyva muzikos klausymuisi.

Klausantis įvairiausios tematikos tinklalaidžių laviname savo protą atliekant kasdienius darbus, pavyzdžiui, vedžiojant šunį ar tvarkantis namuose bei taip išmokstame naujų dalykų kasdien. Šiandien galima rasti įvairiausios tematikos tinklalaidžių: pradedant astrofizika ar literatūra ir baigiant auto sportu bei saviugda“, – dalinasi U. Eidžiūnaitė.

Pasak specialistės, norintys šviestis laisvalaikiu taip pat gali išbandyti ir įvairias audio pamokas, kurios skirtos naujos kalbos mokymuisi ar kitoms teorinėms žinioms įgyti.

Gamtos garsai padeda pailsėti

Modernus gyvenimo ritmas diktuoja, jog šiuolaikinis žmogus gamtos prieglobstį randa vis rečiau. Visgi buvimas gamtoje ir joje sutinkami garsai padeda išlaikyti psichologinę ir fizinę sveikatą – užtikrina teigiamas emocijas ir ramybę.

„Deja, bet ne visi galime sau leisti kasdien lankytis miške ar prie ežero bei taip susilieti su gamta. Nepaisant to, dėl naujausių išmaniųjų technologijų sprendimų ne visada turime būti gamtoje tam, kad pajustume jos didybę: užtenka išmaniųjų ausinių ir tam tinkamo garso takelio.

Populiariausiose garso turinio platformose rasite ne vieną specialiai sudarytą gamtos garsų grojaraštį, kuris leis pasijusti tarsi ką tik įžengus į sunkiai aprėpiamą girią. Pavyzdžiui, tokios išmanios ausinės kaip „Huawei FreeBuds 5i“ užtikrina itin platų garsų diapazoną bei siūlo pažangų aktyvaus triukšmo šalinimo sprendimą net ir einant judriausia miesto gatve“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Istorijoms atgaivinti: audio knygos ir radijo dramos

Audio knygos yra plačiai pripažinta alternatyva popierinėms knygoms, kuri padeda sutaupyti laiko bei skaityti užsiimant kitomis veiklomis. Be to, audio knygos padeda plėsti žodyną ir padeda geriau įsisavinti turinį, o dramatiškai įgarsinta knyga suteikia didesnį estetinį pasitenkinimą.

„Skaityti bei susikaupti po sunkių dienos darbų gali tikrai ne kiekvienas, todėl audio knygos yra išmani alternatyva, kuri padeda pailsėti bei mėgautis mėgstamomis istorijomis. Klausantis audio knygų atpalaiduojate ne tik savo protą, bet ir akis, kurios dienos metu yra nuolat varginamos mėlynos ekranų šviesos.

Pastebime, kad vartotojai pamažu vėl pratinasi praeityje didelio dėmesio sulaukusias radijo dramas. Priešingai nei audio knygos, radijo dramos yra teatrališkai atliekami kūriniai, kurie sukurti specialiai klausytojams. Nors anksčiau šie kūriniai buvo pasiekiami išskirtinai per radiją, šiandien visas populiariausias istorijas galite rasti ir per savo išmanųjį telefoną, naudojant pasirinktas garso turinio platformas“, – pažymi U. Eidžiūnaitė.

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ dovanoja specialius grojaraščius Lietuvai – komiko ir laidų vedėjo Pauliaus Ambrazevičiaus sudaryti dainų sąrašai yra dedikuoti 5 regionams. Nuo Mažosios Lietuvos iki Dzūkijos, nuo Suvalkijos iki Aukštaitijos bei Žemaitijos – šie grojaraščiai apima įvairiausius muzikos žanrus ir dar neatrastus atlikėjus. Regionų dainų sąrašus rasite „Spotify“ platformoje „Tele2 Laisvas“ paskyroje.

Muzika man yra labai svarbus dalykas – jos klausau nuolat ir man labai svarbu žinoti iš kur ji ateina – kaip atsirado viena ar kita daina. Visus atlikėjus ir kūrinius, kuriuos atrinkau grojaraščiams, žinojau seniai, tad nebuvo sudėtinga juos priskirti regionams. Tikiuosi, kad šie grojaraščiai padės žmonėms atrasti naujų ir mažiau žinomų atlikėjų“, – teigia P. Ambrazevičius.

Superžvaigždės iš Mažosios Lietuvos

Specialiai Mažosios Lietuvos regionui sudarytame grojaraštyje išgirsite amerikiečių ir kanadiečių roko grupę „Steppenwolf“, pasaulyje plačiai žinomą dėl savo kūrinio „Born to be Wild“. P. Ambrazevičius šį kūrinį čia priskyrė ne veltui – jo tėtis kilęs iš netoliese Pagėgių esančios gyvenvietės – Opstainių. Grojaraštyje skambanti repo muzikos kolektyvo „Jama & W“ daina „(Raj)one“ yra apie vieno iš grupės įkūrėjų Roko Grajausko vaikystę Klaipėdoje. Mažosios Lietuvos regionui skirtame sąraše savo vietą rado ir Šilutėje gimusi atlikėja Doris Traic (Alexandra) bei Klaipėdoje gimusi Vokietijos superžvaigždė dainininkė Lena Valaitis.

Grojaraštį, skirtą Mažajai Lietuvai, galite rasti čia.

Suvalkijos atlikėjų būrys

Kaip pasakoja P. Ambrazevičius, sudėtingiausia užduotimi tapo Suvalkijos krašto grojaraščio kūrimas, kadangi šis nedidelis regionas turi itin negausų būrį atlikėjų. Pasak jo, Suvalkijos grojaraštis įvairus kaip ir pats kraštas. Dainų sąraše galima rasti nuo atlikėjo Will Smith kūrinio „Miami“, kurio pavadinimas marijampoliečiams asocijuojasi su vietiniu „Majemio“ pavadinimu, iki operos atlikėjų, kaip iš Kybartų kilęs Edgaras Prudkauskas bei marijampolietė Violeta Urmana. Į Suvalkijos regionui skirtą dainų sąrašą P. Ambrazevičius įtraukė nemažai atlikėjų, kurie kilę iš šio krašto: Rytis Cicinas, Saulius Prūsaitis, Iglė, Paulius Bagdanavičius ir grupė „Studentės“. Grojaraštyje skamba ir kiek mažiau žinomo šakiečio Augusto Masevičiaus kūriniai bei Latvijos pagoniško metalo grupės „Skyforger“ daina „Sudovian Horsemen” (liet. „Sūduvos raiteliai“). Sąrašą paįvairina ne tik Prienų krepšinio klubo himnas „Tik aukštyn“ ir vargonais atliekamas kūrinys, įrašytas Vilkaviškio katedroje, bet ir P. Ambrazevičiaus brolio – Gyčio Ambrazevičiaus ir grupės daina „Liepalotai“, sukurta apie jų gimtąjį kaimą.

Grojaraštį, skirtą Suvalkijai, galite rasti čia.

Aukštaitijos žanrų įvairovė

Kaip pasakoja P. Ambrazevičius, ieškodamas dainų grojaraščiui, jis rinko mažiau žinomus kūrinius, kuriuose būtų įvairių miestų ir vietovardžių paminėjimų, viena iš jų – „Jonava kaip LA“. Aukštaitijos regiono grojaraštis išsiskiria savo eklektika – čia daugybė skirtingų žanrų: nuo džiazo iki elektronikos bei dainuojamosios poezijos ar tautinių dainų, kaip „Saulala nusilaido“. Į šį grojaraštį įtraukti kūriniai ne tik apie laikinąją sostinę Kauną, bet ir „Liūdnų slibinų“ – „Anykščių šilelis“, Petro Vyšniausko bei Vytauto Kernagio dainos.

Grojaraštį, skirtą Aukštaitijai, galite rasti čia.

Įdomūs atradimai Žemaitijoje

Pasak P. Ambrazevičiaus, Žemaitijos regiono grojaraštyje įdomiausias atradimas – Amerikos lietuvių humoristinė roko grupė – „The Steel Wolf“, dainuojanti apie naktinį traukinį į Šiaulius. Šiame dainų sąraše nemažai kūrinių apie Palangą ir jūrą bei jaunų lietuviškų grupių, kaip „diso.kognityvas“ iš Mažeikių. Čia girdėsite ir legendinę „Bixų“ dainą apie Šiaulius „Žiurkių miestas“, Aistės Smilgevičiūtės „Strazdą“, Safo ir Viktoro dainą apie Palangą ir atlikėjo „FC Baseball“ kūrinį – „Plungė“. Žinoma, čia neapsieita ir be klasikinio Žemaitijos atlikėjo – Žilvino Žvagulio.

Grojaraštį, skirtą Žemaitijai, galite rasti čia.



Daugiakultūrė Dzūkija

Dzūkijos grojaraštyje rasite dainų apie Vilniaus Žirmūnų rajoną, grupės „G&G Sindikatas“ bei atlikėjo Petro Zalansko kūrinių. P. Ambrazevičius šiame dainų sąraše išskiria savo favoritą – dzūkišką Roko Kašėtos dainą „Pamėgyk“. Čia išgirsite itin daug kūrinių užsienio kalbomis – sąraše gausu nuo tarpukario iki lenkiškų dainų. P. Ambrazevičius į sąrašą įtraukė ir savo mėgstamos pankroko grupės „Padugnės“ dainą „Ir Vilniuje gyventi galima“ bei tolimo giminaičio atlikėjo Ryčio Ambrazevičiaus kūrinį.

Grojaraštį, skirtą Dzūkijai, galite rasti čia.

Specialius grojaraščius, kuriuose išgirsite ne tik skirtingų regionų atlikėjus, bet ir įvairiausių žanrų kūrinius, dovanoja mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“. Plačiausiai veikiantis 4G internetas Lietuvoje – nuo didžiausių miestų iki atokiausių kaimelių, kad ir kur gyvenate, „Tele2 Laisvas internetas“ veikia ten, kur jūsų namai.

Pagal Ryšių Reguliavimo tarnybos (RRT) paskelbtą judriojo ryšio tinklų tikėtinų aprėpties zonų žemėlapį, „Tele2“ mobilusis 4G internetas pirmauja tarp trijų didžiausių judriojo ryšio tiekėjų vidutinio rėžio aprėptyje („Tele2“ dengia 80 – 85 proc. Lietuvos teritorijos, kiti du ryšio tiekėjai 75 – 80 proc.), o kituose rėžiuose nenusileidžia kitiems judriojo ryšio tiekėjams (silpnojo rėžio aprėptis visų operatorių apima 97 – 100 proc. teritorijos, stipriojo rėžio aprėptyje „Tele2“ kartu su vienu iš ryšio tiekėju apima 45 – 50 proc. teritorijos, kai trečiasis operatorius – 40 – 45 proc.).

Šiandien interneto dėka muzika pasiekiama lengviau nei bet kada anksčiau, o tokios skaitmeninės muzikos platformos kaip „Spotify“, „Apple Music“, „SoundCloud“, „Tidal“ ir daugelis kitų atveria praktiškai neribotas klausymosi galimybes. Tačiau atlikėjas Domantas Razauskas akcentuoja, kad tuo pačiu tokia laisvė kelia naujus klausimus apie muzikos vaidmenį ir prasmę, sąžiningą atlygį atlikėjams ir tolimesnę muzikos perdavimo būdų raidą.

Suteikia daugiau laisvės klausytis

Skaitmeninės muzikos platformos muziką padarė pasiekiamą visur ir visada. Kiekvieną mėnesį už nedidelį prenumeratos mokestį ar netgi visai nemokamai klausytojai gali pasiekti milijonus dainų, DJ miksų, tinklalaidžių, baltojo triukšmo ir neišsenkamas valandas kito garsinio turinio. Maža to, skaitmeninių platformų algoritmai pagal klausytojo skonį pateikia muzikos rekomendacijas, sudaro naujus grojaraščius ir taip padeda atrasti naujus atlikėjus.

„Klausytis muzikos internetu neabejotinai yra patogu, tačiau tai darydamas dažnas net nesusimąsto, kad tai yra įmanoma tik dėl modernios ryšių infrastruktūros. Greitas ir visur pasiekiamas interneto ryšys yra skaitmeninių muzikos platformų suklestėjimo sąlyga. Muzikai persikėlus į interneto „debesis“ išnyko daugelis barjerų, o savo mėgstama muzika tapo įmanoma legaliai mėgautis iš esmės bet kur ir bet kada. Tereikia parsisiųsti skaitmeninės muzikos programėlę, tokią kaip, pavyzdžiui, „Spotify““, – sako telekomunikacijų bendrovės „Telia“ išmaniųjų įrenginių ekspertas Simonas Tilindis.

Gelbėjimosi ratas ar nusistovėjusios tvarkos griovimas?

Jungtinės Karalystės Konkurencijos ir rinkos tarybos atliktas muzikos industrijos tyrimas rodo, kad skaitmeninės muzikos platformos pasirodė rinkai itin svarbiu metu. Jungtinėje Karalystėje, skaičiuojant laikotarpį nuo 2001-ųjų iki 2015-ųjų, pajamos iš muzikos įrašų krito maždaug 60 proc. Šią mažėjimo tendenciją pakeitė tik praėjusio dešimtmečio viduryje išmaniuosiuose įrenginiuose įsitvirtinusios skaitmeninės muzikos transliavimo platformos. Nuo 2015-ųjų iki 2021-ųjų metų muzikos įrašų industrija vėl išgyvena net 45 proc. pajamų augimą.

Tokie industrijos pokyčiai, be abejo, turėjo pakeisti ir vyraujančius verslo modelius. Pirmiausiai, vertėtų pastebėti sumažėjusius leidybos kaštus – kompaktiniams diskams bei vinilinėms plokštelėms užimant labiau kolekcinę nei funkcinę rolę jų poreikis mažėjo. Tuo metu įrašų įkėlimo į platformas kaštai išlieka minimalūs. Tai pakeitė ir pajamų modelį – jei išleidus albumą pajamas ribotą laiką generuodavo jo pardavimai, dabartinėje rinkoje uždirbama be pertraukos visus metus, atsižvelgiant į įrašų perklausas. Atlikėjams vis mažiau priklausant nuo pajamų iš albumų, vis daugiau jų renkasi leisti singlus. 

Rinkos tyrimų organizacijos „Grand View Research“ duomenimis, pasaulinė skaitmeninių muzikos platformų rinka 2021 metais siekė 30,3 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 metų ji kasmet augs vidutiniškai po 15 proc. Muzikos industrija, tikėtina, ateityje tik dar labiau priklausys nuo skaitmeninių muzikos platformų. Jau dabar matome jų žingsnius ir į įrašų leidybos sritį. Jei ši tendencija tęsis ir toliau, tikėtina, kad tai gali iš esmės pakeisti per dešimtmečius nusistovėjusias muzikos industrijos praktikas.

Atlikėjai mato ir privalumų, ir trūkumų

Dainų autorius, atlikėjas, poetas, Lietuvos atlikėjų asociacijos AGATA tarybos pirmininkas Domantas Razauskas sako, kad skaitmenininės muzikos platformos padarė įtakos visoms muzikos industrijos grandims – nuo kūrimo, prodiusavimo ir leidybos iki įrašų platinimo ir rinkodaros. Maža to, keliais kompiuterio pelės spragtelėjimais ar telefono ekrano spustelėjimais pasiekiami beribiai muzikos vandenynai iš esmės pakeitė klausytojų santykį su ja ir atlikėjais.

„Tokių platformų kaip „Spotify“ patogumas klausytojui nenuneigiamas. Atlikėjams jos taip pat suteikia daugiau galimybių būti atrastiems ir išgirstiems. Visgi skaitmeninių platformų, kaip dominuojančios muzikos klausymo priemonės, įsigalėjimas turi ir savų minusų. Pavyzdžiui, daug diskutuojama sąžiningo atlygio atlikėjams klausimais. Daugeliu atvejų už dainų perklausas platformose muzikos kūrėjams tenka tik labai nedidelė suma. Savo ruožtu klausytojai pratinami muzikos tiesiogiai nepirkti, net jei kas mėnesį platformoms moka už prenumeratą“, – sako D. Razauskas.

Industrija segmentuojasi

D. Razauskas pasakoja, kad skaitmeninės platformos prisidėjo prie muzikos tapimo greitojo vartojimo preke ir pakeitė muzikos kaip meno ir klausymosi kaip ritualo suvokimą. Milžiniškos skaitmeninės įrašų kolekcijos yra greitai pasiekiamos, tačiau paprastai nesuteikia aukštos kokybės muzikos klausymosi patirties. Stilių populiarumo ciklai tampa vis trumpesni, vienas populiarias dainas ir atlikėjus greitai keičia kiti, o išliekamoji vertė mažėja. Patys atlikėjai taip pat vis rečiau galvoja apie muzikinio albumo, kaip vientiso kūrinio, formatą. Dažniau siekiama kurti populiarius hitus, įsimenančius muzikinius motyvus.

„Visgi galima pastebėti ir atsaką į tai – vis daugiau dėmesio sulaukia atlikėjams draugiškesnės platformos ar tos, kurios prioritetą teikia muzikos kokybei. Muzikos platformų rinka segmentuojasi ir prisitaiko prie skirtingų klausytojų poreikių. Taip pat jaučiamas ir atsigręžimas į muzikos klausymąsi kaip ritualą – tą liudija, pavyzdžiui, vinilinės plokštelės renesansas. Manau, kad visuomet bus melomanų, kurie muziką traktuos, visų pirma, kaip meną, kuris reikalauja nuoseklaus, „lėto“ ir atidaus klausymosi. Bet kuriuo atveju, muzikos klausymosi horizontai plečiasi, o kiekvienas žmogus šiandien turi daugiau galimybių rinktis, kokiu būdu muzikos klausytis, o tai, žinoma, yra gerai“, – sako D. Razauskas.

Naujausios skaitmeninės muzikos eros pradžia?

Žvelgiant į tolimesnę ateitį, skaitmeninės muzikos platformos toliau evoliucionuos ir žengs į naujas sritis, tokias kaip virtuali realybė, „Metaverse“ ar NFT (angl. non-fungible token). Šios technologijos gali atversti dar vieną intriguojantį lapą muzikos industrijos evoliucijoje. Jau šiandien įmanoma virtualiai dalyvauti populiarių atlikėjų koncertuose ar festivaliuose, eksperimentai su blokų grandinės ir NFT technologijomis žada daugiau galios ir kontrolės suteikti atlikėjams bei jų gerbėjams, taip sumažinant  tarpininkų įtaką.

Pavyzdžiui, su unikaliu ir nesuklastojamu NFT kodu ir išmaniaisiais kontraktais susieti muzikiniai failai atlikėjui gali generuoti pajamas už bet kurį kūrinio perpardavimą. Savo ruožtu klausytojai gali įgyti teisę į unikalų muzikos kūrinį ir disponuoti juo kaip potencialiai vertingu skaitmeniniu resursu, o tuo pačiu svariau prisidėti prie mėgstamų atlikėjų sėkmės.

Kad ir kokia ateitis laukia skaitmeninių muzikos platformų, be jų suteiktų privalumų muzikos klausymasis nebeįsivaizduojamas.

Turbūt daugelis prisimena laikus, kai iš dulkių siurblio garso suprasdavome, kad kaimynai tvarkosi namus. Per pastarąjį dešimtmetį buitiniams prietaisams gerokai patobulėjus, siurbiant namus galima ne tik nesukelti nepatogumų kaimynams ar namiškiams, bet ir klausytis muzikos. Tai kartais daro net 58 proc. lietuvių, rodo „Samsung“ užsakymu atliktas reprezentatyvus Baltijos šalių gyventojų tyrimas.

„Tyliu veikimu šiandien pasižymi pažangūs dulkių siurbliai, siurbliai-robotai ir vis populiaresnėmis tampančios belaidės elektrinės šluotos. Nors daugelis jų turi galingus variklius, tačiau veikia itin tyliai. Pastebime, kad belaidžių elektrinių šluotų populiarumas auga ir dėl to, kad jos primena visiems puikiai pažįstamą šluotą ir padeda namus sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ buitinės technikos ekspertas Vytautas Povilas Jurgaitis.

Net 77 proc. lietuvių, išbandžiusių belaidę elektrinę šluotą, tvirtina, kad tai yra patogiausias prietaisas tvarkai namuose palaikyti, atskleidžia tyrimo duomenys. Perpus mažiau (38 proc.) jų pasisakė, kad buities darbus labiau palengvina dulkių siurblys-robotas.

Sparčiai skinasi kelią Lietuvoje

Dar neseniai su įtarumu vertintus siurblius-robotus mūsų šalyje jau naudoja trečdalis, o belaides elektrines šluotas – penktadalis namų ūkių.

Pastarosios itin vertinamos dėl savo praktiškumo. Jos aukštesnės nei įprastos šluotos, o vietoj siurblio žarnos naudojamas šepetys, todėl tvarkantis, žmonėms tenka mažiau lankstytis. Kartu belaidės elektrinės šluotos yra kompaktiškos ir lengvesnės nei įprasti dulkių siurbliai. Todėl netyčia kažką išbėrus ant žemės, pastebėjus dulkių sankaupas ar grįžtant iš lauko prinešus purvo, patogu ją pasiimti, greitai išplauti ir tęsti kasdienius darbus. Nereikia ieškoti nei šluotos, nei dulkių semtuvėlio.

Belaidės elektrinės šluotos ne tik neužima daug vietos, bet ir yra stilingas namų aksesuaras, todėl jų, priešingai nei griozdiškų dulkių siurblių, nereikia slėpti spintoje ar sandėliuke. Palikus šluotą kambaryje, vėliau patogu ją pasiimti vos prireikus, todėl 44 proc. lietuvių, turinčių belaidę elektrinę šluotą, namus tvarko keliskart per savaitę, o 39 proc. – kasdien.

Populiarumo augimas nestos

Įsisiūbavęs belaidžių elektrinių šluotų populiarumas, tikėtina, nestos ir ateityje. Daugiau nei trečdalis (39 proc.) tyrime dalyvavusių lietuvių planuoja ją įsigyti ateityje. 36 proc. ketina pirkti dulkių siurblį-robotą.

P. Jurgaitis priduria, kad, kaip ir buvo galima tikėtis, belaidės elektrinės šluotos nėra tik trumpalaikė mada. Įvertinę jų naudą ir praktiškumą daugelis nebeįsivaizduoja geresnio pagalbininko buityje. Be to, belaidės elektrinės šluotos tampa vis išmanesnės, todėl ateityje sulauksime dar daugiau naujų jų funkcijų ir pažangių galimybių.

Pasirinkimą lemiantys parametrai: nuo siurbimo galios iki lengvos priežiūros

Renkantis dulkių siurblį apklausoje dalyvavusiems lietuviams vienas svarbiausių parametrų yra pažangi oro filtravimo sistema. Ji užtikrina, kad susiurbtos dulkės ir kiti nešvarumai negrįžtų atgal į orą. Belaidėse elektrinėse šluotose dažnai naudojama kelių sluoksnių filtrų sistema, kuri sulaiko ne tik dideles, bet ir mikrodulkes, o tai ypač aktualu jei namuose yra alergiškų asmenų ar gyvūnų.

Didelei daliai respondentų svarbus ir dulkių siurblio pajėgumas. Jis itin reikšmingas ieškant siurblio ne tik kietų grindų, bet ir kiliminės dangos valymui. Taip pat turintiems namuose augintinių. Tam tikslui pažangiausios belaidės elektrinės šluotos gaminamos su nailono ir gumos šeriais, kurie pagerina kilimų valymą.

Dulkių siurblio mobilumas ir patogus nešvarumų talpos išvalymas – kiti svarbūs prietaiso parametrai lietuviams. Net ir pažangiausios belaidės elektrinės šluotos nešvarumų talpą iškratyti būtina, tačiau didelė dalis jų turi lengvai ištuštinamas ir plaunamas šiukšliadėžes, todėl prietaisą galima be didelių pastangų išlaikyti švarų. Nepamiršti apie nešvarumų iškratymą leidžia „Samsung Bespoke Jet“ modelis, kuris atėjus laikui ekrane parodo priminimą, kad reikia sutvarkyti rezervuarą.

Kalbant apie belaidžių elektrinių šluotų parametrus, svarbu paminėti ir įkraunamą bateriją bei įkrovimo stotelę, kuri naujausiame Samsung modelyje kartu yra ir dulkių šalinimo stotelė. Pastačius į ją šluotą, baterija ims krautis, o šiukšliadėžė bus ištuštinta automatiškai, taip užtikrinant, kad prietaisas bus visiškai paruoštas kitam naudojimui.

Jeigu manote, kad išgirdus patinkančią melodiją, sudėtinga ar neįmanoma sužinoti jos atlikėjo ir pavadinimo, turbūt savo išmaniajame dar neturite įsidiegę specialiai tam sukurtos programos. Inovatyvios technologijos dabar leidžia vos keliais paspaudimais atrasti ir išsaugoti kone bet kurį išgirstą muzikinį kūrinį, nesvarbu, tai būtų filmo garso takelis ar trumpa reklamos melodija.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas teigia, kad išmaniosios dainų atpažinimo programėlės yra puikios pagalbininkės, kurios leidžia greitai atrasti bei patogiai dalintis muzikos kūriniais. Specialistas aiškina, kaip veikia žinomiausias dainų atpažinimo įrankis – „Shazam“ bei daugybę įdomių funkcijų siūlantys jo konkurentai.

Shazam“ – programėlėje veikia dirbtinio intelekto technologija. Specialus algoritmas suformuluoja vadinamą „audio piršto antspaudą“. Iš tiesų, tai spektrograma, kuri sudaroma fiksuojant skirtingus dažnius – jų aplikacijos duomenų bazėje yra šimtai tūkstančių. Kai užfiksuojate „audio piršto atspaudą“, jis sugretinamas su esančiais serveryje, ieškomas atitikmuo ir pateikiamas dainos pavadinimas. Sistemai tobulėjant, „Shazam“ jau geba atpažinti filmų ar net reklamų garso takelius. Visai neseniai kompanija pristatė ir „Chrome“ naršyklės plėtinį – vartotojai nuo šiol turi galimybę vienu mygtuko paspaudimu identifikuoti „Youtube“ vaizdo įrašo fone skambančią dainą.

SoundHound“ – šis įrankis veikia panašiu principu, kaip ir prieš tai minėta programa, tačiau turi nemažai unikalių bruožų. Bazinė funkcija čia ta pati – paspaudžiate mygtuką ir įrašote dainos fragmentą, o sistema zonduoja savo didžiulį katalogą ir ieško atitikmens. Šią programą išskiria balso kontrolės funkcijos – jums nereikia nieko įrašyti, pakanka pasakyti „OK Hound...what‘s this song?“ ir programėlė viską padarys pati. Ji suteikia galimybę perskaityti dainos žodžius ir peržiūrėti vaizdo klipą neišeinant iš aplikacijos, o joje naudojamas algoritmas pakankamai gerai atpažįsta ir niūniavimą. Taip pat vartotojai gali bendrauti su „SoundHound“ ir paklausti, kokia yra naujausia mėgstamo atlikėjo daina.

Genius“ – šis įrankis pirmiausia asocijuojamas su dainų žodžiais, kadangi programėlėje sukaupta milžiniška muzikinių kūrinių tekstų bazė. Mažai žinomas faktas – aplikacija geba ir atpažinti dainas. Fone skambant patinkančiai dainai, paspauskite mygtuką ir „Genius“ suras kūrinį, jo žodžius ir vaizdo klipą. Čia galėsite patogiai pasidalinti dainomis per pokalbių programėles ar paleisti jas per „Spotify“, „Apple Music“ ar kitą patinkančią platformą. Be to, aplikacija leidžia susikurti asmeninę paskyrą, bendrauti su kitais melomanais, sužinoti naujienas ir gauti muzikos rekomendacijų.

MusicXMatch“ – ši programėlė ne tik groja dainas, jau įrašytas jūsų įrenginyje, bet ir sėkmingai atpažįsta fone skambančius kūrinius bei pateikia jų tekstus. Norint sužinoti, kas groja fone, jums reikia paspausti „Identify Lyrics“ mygtuką. Čia veikiantis dirbtinis intelektas vadovaujasi žodžių kombinacijomis, ritmais, pasikartojimais ir kitais skiriamaisiais dainų bruožais. Įrankis, atpažinęs dainą, ekrane pateikia jos žodžius, tad galėsite įsiminti ne tik melodiją, bet ir tai, kas dainuojama. 

Google Now Playing“ – didžiausias pasaulyje paieškos variklis jau ilgą laiką turi savo dainų atpažinimo įrankį. Skirtumas tik tas, kad tai ne atskira programėlė, o funkcija, integruota į „Android“ operacinę sistemą. Ją aktyvuoti labai paprasta – nustatymuose spustelėkite „Sounds & Vibration“, naujame lange slinkite žemyn, kol surasite „Now Playing“ pasirinkimą. Galiausiai, liks patikrinti, ar funkcija įjungta. Kai tai padarysite, aktyvuokite telefono ekraną taip, lyg tikrintumėte, kiek yra valandų. Ekrano apačioje po laikrodžiu pamatysite informaciją, kas groja fone. Jeigu aktyvuosite ir „Show search button on lock screen“ pasirinkimą, gausite girdimos dainos nuorodą („Youtube“ platformoje). Čia galite peržiūrėti ir klausytų dainų istoriją – tereikia skiltyje „Now Playing“ pasirinkti „Now Playing history“.

Puslapis 1 iš 2
Naujas terminas psichologijoje – nomofobija. Kodėl taip bijome rankose neturėti išmaniojo telefono?

Socialiniai tinklai – ne tik susirašinėjimui: prekes juose įsigyja daugiau nei pusė lietuvių

Lietuvoje pradėjo veikti naujieji telefono numeriai: galima skambinti vietoje aštuoneto naudojant nulį

Šie ženklai išduoda, kad laikas atsinaujinti maršrutizatorių: senas įrenginys kelia riziką saugumui

2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto (M2M/IoT) sprendimus ateityje – 5 būdai, kaip elgtis, kad tai nenutiktų

Artėja vienas svarbiausių metų technologijų renginių: pristatys ir pirmą skraidančio automobilio prototipą

Laukiamiausi 2024 m. vaizdo žaidimai: nuo atgimusios „Final Fantasy VII“ klasikos iki „S.T.A.L.K.E.R. 2“ siaubo Černobylyje

Prastas ryšys namuose? Kaltas gali būti naujas ar renovuotas jūsų namas

„Philips Monitors“ E1 linijoje – keturi nauji monitoriai šių laikų profesionalams, dirbantiems hibridinėje darbo aplinkoje

Interneto slapukai miršta: kas juos pakeis ir kodėl visiškai atsisakyti – nenaudinga?

Mobiliųjų žaidimų tendencijos 2024: kas lydės šiais metais?

Ilgaamžiškumo paslaptys: kaip prie jų šiandien prisideda išmaniosios technologijos?

Dėl kilusių nesutarimų „TikTok“ platformoje nebeliko Taylor Swift, Drake ir kitų atlikėjų dainų: paaiškino, kas nutiko

5 būdai, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jūsų kasdienybę

Išmanusis laikrodis vaikui su GPS – kodėl verta įsigyti tokį prietaisą?

4 priežastys, kodėl 2024 – išmaniųjų laikrodžių metai