Technologijų ir konsultacijų įmonės „Gartner“ duomenimis, debesijos paslaugomis kiekvienais metais naudojasi apie 94 proc. technologijų naudotojų ir šis skaičius toliau auga. Nors ši technologinė galimybė mums yra tapusi neatsiejama kasdienybės dalimi, Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas, primena dažniausiai pasitaikančias vartotojų klaidas, kurias padarius duomenų saugumui iškyla grėsmė.

„Žmonėms perkeliant vis daugiau svarbios ir jautrios informacijos į debesijos saugyklas, didėja duomenų pažeidimų ir jų nutekėjimo rizika. Skaičiuojama, kad net 99 proc. debesijos saugumo nesėkmių ištinka dėl to, kad naudotojai nemoka tinkamai apsaugoti šios platformos“, – sako M. Užupis. 

Debesijas patogu naudoti

Terminas „debesija“ technologijų sektoriuje nėra naujas. Paprastai tariant, „debesija“ yra interneto serveris, kuriame galima saugoti įvairius asmeninius duomenis. Jei internetą įsivaizduotumėte kaip virtualią erdvę, kuri jungia naudotojus iš viso pasaulio, ši erdvė būtų panaši į virtualų debesį, kuriame vartotojai kasdien dalijasi įvairia informacija. 

Konfidencialius ar jautrius duomenis debesijoje saugoti patogu dėl to, kad visi duomenys kaupiami vienoje vietoje, jie automatiškai išsaugomi ir lengvai pasiekiami. Priklausomai nuo to, ar saugote asmeninius failus, ar debesija naudojatės darbo reikalais, ten saugomus duomenis galite pasiekti iš bet kurio savo įrenginio, pavyzdžiui, kompiuterio arba telefono.

Debesijos serverius prižiūri įvairios kompiuterines paslaugas teikiančios įmonės. Populiariausi debesijos saugyklų tiekėjai yra didieji technologijų rinkos žaidėjai „Amazon“, „Apple“, „Google“ bei „Microsoft“, kurie siūlo išbandyti jų sukurtas debesijos platformas. Populiariausios iš jų yra „Amazon Drive“, „Apple iCloud“, „Google Drive“ bei „Microsoft OneDrive“.

Atsiranda naujos saugumo spragos

Kaip teigia M. Užupis, viskas, kas tampa populiaru skaitmeniniame pasaulyje, neišvengiamai tampa kibernetinių įsilaužėlių taikiniu. Taip yra ir su debesijos platformomis. Bandydami pasiekti debesijos duomenis, kibernetiniai įsilaužėliai suplanuoja įsilaužimus. Tai reiškia, kad kibernetiniai įsilaužėliai bando pasiekti duomenis naudodami kenkėjiškas programas. Taip pat jie leidžia apgaulingus elektroninius laiškus su kenkėjiškomis nuorodomis, kurias paspaudus vėliau nesunkiai nutekinami visi jūsų duomenys. 

Dažnai kibernetiniai nusikaltėliai pasitelkia DDoS debesijos duomenų nutekinimo būdą. Ši kenkėjiška sistema užtvindo jūsų kompiuterį dideliu duomenų kiekiu, tuomet sulėtina kompiuterio darbą ir pažeidžia debesijos saugumą.

Dažnai kibernetiniai nusikaltėliai kėsinasi ir į įmonėse saugomus konfidencialius duomenis. Vadinasi, bando pasiekti klientų pokalbius, darbo sutartis, išrašytas sąskaitas, darbuotojų asmeninius duomenis. Jeigu šiuos duomenis pasiekti pavyksta, jie nukeliauja į tamsųjį žiniatinklį, kuriame yra parduodami. 

Tinkama apsauga padės išvengti duomenų nutekinimo

Pirmiausia, užtikrinkite, kad debesijos duomenys būtų kopijuojami. Tokiu būdu veikia duomenų  šifravimas. Tai reiškia, kad turėtumėte pasirinkti tokią debesiją, kuri šifruoja duomenis, kitaip tariant, prireikus juos paslepia. Dažniausiai tai vyksta automatiškai. Žinoma, debesijos serverį pravartu apsaugoti stipriu, ilgu slaptažodžiu, o jei yra galimybė – ir dviguba atpažinimo konfigūracija. 

Be to, M. Užupis rekomenduoja išbandyti programas, apsaugančias debesijos duomenis. Tam egzistuoja netgi specialios antivirusinės programos būtent debesijoje saugomiems duomenims. Naujausios iš jų yra „Kaspersky Endpoint Security Cloud 4.0“, „Avira Antivirus for Endpoint“ arba „SecureAPlus“.

Debesų kompiuterija iš esmės pakeitė mūsų gyvenimą ir verslo kraštovaizdį. Tai, kas visai neseniai buvo madinga, mokslinę fantastiką primenanti sąvoka, neseniai tapo mūsų asmeninio ir profesinio gyvenimo dalimi. 2021-aisiais debesų kompiuterijos rinka sugeneravo beveik 400 milijardų JAV dolerių pajamų, o per artimiausius keletą metų prognozuojamas dar spartesnis augimas. Daugelis sutinka, kad modernioms bendrovėms persikelti į debesį yra būtina, tačiau išlieka klausimas, kaip tai padaryti sklandžiai ir efektyviai?

Norint įgyvendinti sklandų perėjimą prie debesų kompiuterijos, reikia naudoti modernius technologinius įrankius, pasirinkti patikimus partnerius ir organizuoti mokymus darbuotojams. Apie svarbiausias migracijos į debesiją tendencijas bei būdus, kaip tai atlikti tikrai sklandžiai bus kalbama nemokamame šių metų lapkričio 16 dieną vyksiančiame migracijos į „AWS“ debesiją renginyje „CEE Smooth Cloud Migration“. Jį organizuoja dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, debesijos ir programinės įrangos sprendimus siūlanti tarptautinė bendrovė „Crayon“.

Forumo metu aktualiausius perėjimo į debesiją aspektus aptars patyrę šios srities ekspertai, tarp kurių ir „Crayon“ paslaugų ir debesijos sprendimų komandos vadovas Baltijos šalyse Linas Pečiūra bei „Crayon Group“ debesijos paslaugų techninių konsultacijų vadovas Milos Kitanovic.

Strategija yra pirmas žingsnis į sėkmę

Duomenų perkėlimas į „debesis“ iš pradžių gali pasirodyti kaip komplikuotas ir daug laiko atimantis procesas, todėl išsamus migravimo planas yra būtinas.

„Daugelis organizacijų pradeda perėjimą į „debesis“, neskyrus pakankamai laiko ir dėmesio strategijos kūrimui ir įgyvendinimui. Tačiau sėkmingas technologinių sprendimų pritaikymas reikalauja kruopštaus migracijos į debesiją plano, kadangi konkrečiai programai ar duomenų rinkiniui gali būti keliami skirtingi reikalavimai. Dėl šios priežasties renginyje kalbėsime ne tik apie strateginio mąstymo būtinybę, bet ir išskirsime svarbiausius sėkmingos migracijos bruožus“, – mintimis dalijasi Linas Pečiūra.

Į „debesis“ – su patikimu partneriu

Kuriant duomenų perkėlimo planą, reikia atsižvelgti į daugelį klausimų: kokių priemonių reikia migruojant, kokie duomenis yra patys svarbiausi ir ar jų visų prireiks darbui ateityje? Tai tik dalis sudėtingų problemų, kurias spręsti padeda „AWS Migration Competency“ partneriai, padedantys tūkstančiams organizacijų migruoti į debesiją, pritaikant moderniausius perkėlimo metodus.

„Savo klientams „Crayon“ gali pasiūlyti plačius „AWS“ kompetencijos centro įrankius, kurie padeda paspartinti debesijos diegimą ir sumažinti migracijos sąnaudų burbulą, dažnai pasitaikantį ankstyvaisiais migracijos etapais. „Migration Competency“ partnerių vardą turinčios įmonės padeda klientams gauti finansavimą diegiant šią technologiją ir turi įvairiapusės patirties įgyvendinant sklandų perėjimą prie debesų kompiuterijos“, – teigia Milos Kitanovic.

Jei apie galimybes migruoti į „debesis“ norite sužinoti plačiau, kviečiame užsiregistruoti į nuotolinį skaitmeninį renginį „CEE Smooth Cloud Migration“ šioje nuorodoje.

„Crayon“ turi daugiau nei 20 metų patirtį teikiant programinės įrangos ir debesų kompiuterijos optimizavimo paslaugas. Bendrovės būstinė įsikūrusi Norvegijoje, Osle, bet kompanija nuolat plečiasi ir šiuo metu turi daugiau kaip 3 500 darbuotojų beveik 40 valstybių. Bendrovė palaiko glaudžias partnerystes su tokiomis įmonėmis kaip „Microsoft“, „IBM“, „AWS“, „Oracle“, „Google“, „Workplace from Meta“ ir kitomis. „Crayon“ buvo pripažinta patikimiausia „Microsoft“ pasauline partnere dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi srityje bei yra viena iš nedaugelio „Microsoft“ partnerių pasaulyje, turinčių „Azure Expert MSP Managed Services Provider“ sertifikatą. Be to, 2021 m. „Gartner“ jau antrus metus iš eilės pripažino „Crayon“ lyderiu programinės įrangos valdymo paslaugų kategorijoje. Kompanija yra listinguojama Oslo vertybinių akcijų biržoje.

Išmaniuosiuose įrenginiuose laikome daug svarbios informacijos, tačiau jų atmintis itin greitai užsipildo. Informacijos saugojimo būdai laikui bėgant itin patobulėjo, tad dabar dokumentus galima archyvuoti ne tik fizinėje laikmenoje, bet ir debesijoje. Ekspertas aiškina, kuo skiriasi šie du saugojimo būdai bei kurią talpyklą reikėtų rinktis, atsižvelgiant į jūsų poreikius ir kasdienę veiklą.

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas teigia, kad saugyklos tipo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, kaip failo dydis ar net bendrinimas su kitais vartotojais, tad verta žinoti šių saugyklų išskirtinumus bei trūkumus.

Debesų saugykla dėl paplitusio hibridinio darbo modelio per pastaruosius kelerius metus tapo itin populiari. Anot įmonės „Zippia“ tyrimo, 2022 m. net 60 proc. pasaulio verslų duomenys yra saugomi debesyje. Debesų saugyklos veikimo principas yra gana paprastas – duomenys archyvuojami specialiuose serveriuose, o dokumentus galima pasiekti naudojantis interneto ryšiu.

Išorinė saugykla – tai skaitmeninių duomenų saugojimas fiziniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, kietuosiuose diskuose (HDD, SSD) arba išoriniuose saugojimo įrenginiuose (USB laikmena). Tam, kad šie prietaisai veiktų, jie turi būti tiesiogiai prijungti prie kompiuterio.

Kurį saugojimo būdą rinktis?

Kaina. Pirkti USB laikmenas ar kietuosius diskus gali būti brangiau nei įsigyti debesijos paslaugas. Didelės talpos lokalių saugyklų kaina yra gana didelė, o taip pat reikėtų turėti omenyje ir tai, kad jas patariama atnaujinti ne rečiau nei penkerius metus. Tad priešingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tai nėra vienkartinis pirkinys. Tuo tarpu debesijos paslaugomis iki tam tikros duomenų ribos galite naudotis nemokamai.

Saugumas. Debesija yra laikoma saugesne dėl naudojamų šifravimo algoritmų. Debesijos savininkas gali pats rinktis, kuriais duomenimis ar failais dalintis su kitais asmenimis, todėl tai apsaugo informaciją nuo svetimų akių. Tuo tarpu pavogta ar pamesta vietinė saugykla gali kitiems vartotojams suteikti prieigą prie jums svarbios informacijos.

Prieinamumas. Naudojant vietinę saugyklą, jums nereikia interneto ryšio, todėl norėdami pasiekti savo duomenis, nebūsite priklausomi nuo interneto. Vis gi, jei laikmeną paliksite namuose, neturėsite jokios galimybės peržiūrėti reikiamus dokumentus. Debesija suteikia prieigą prie failų iš bet kurios vietos ir įrenginio, o tam reikės tik interneto ryšio.

Duomenų bendrinimas. Vienas iš esminių lokalios saugyklos trūkumų yra tai, kad duomenis sunkiau bendrinti su kitais žmonėmis. Naudodami debesiją pasidalinti prieiga prie failo su kitais žmonėmis galite vos keliais paspaudimais. Debesijos saugykloje taip pat galėsite dalintis didesniais failais, nei leidžiama siųsti el. paštu, o tai ypač naudinga dalinantis vaizdo įrašais.

Atkūrimas. Sugedus kietajam diskui ar įvykus kitam techninės įrangos gedimui, failus galima pasiekti debesyje – taip neprarasite jums svarbių duomenų. Dauguma tokio tipo saugyklų siūlo galimybę automatiškai sukurti atsargines kopijas debesyse, todėl galėsite būti ramūs dėl jų saugumo. Norint pasiekti bet kokius duomenis lokalioje talpykloje, reikės su savimi turėti USB laikmeną arba kietąjį diską. Jeigu šias laikmenas pamesite ar jos suges, nebeturėsite prieigos prie savo failų.

Atnaujinimas. Kaskart, kai faile atliksite bet kokį naujinimą, turėsite iš naujo įkelti failą į lokalią saugyklą. Išvengti šio žingsnio padės debesija, kadangi kiekvieną kartą atnaujinus failą, jis bus automatiškai sinchronizuojamas visuose jūsų įrenginiuose.

Talpa. Vartotojai, kuriems reikia nedidelio duomenų saugyklos kiekio, dažnai naudojasi nemokama „Google Drive“ arba „iCloud“ paskyra, priklausomai nuo turimo išmanaus telefono operacinės sistemos. Užpildžius visą nemokamą talpą, už papildomą mokestį galima ją išplėsti, arba pasirinkti kitą debesijos paslaugų įmonę. Šiuo metu pasaulyje pirmaujantis šios paslaugos teikėjas yra „Amazon Web Services“, kuris užima net 32 proc. rinkos.

Greitis. Naudojant vietinę saugyklą, jūsų neriboja interneto pralaidumas, tad duomenų perdavimo greitis bus gerokai didesnis nei debesų saugykloje. Tai reiškia, kad didesnius failus daug greičiau įkelsite į išorinius diskus nei į debesiją. Failus saugant debesijoje reikėtų atsiminti, kad paslaugos tiekėjas gali susidurti su prastu interneto ryšiu, elektros energijos tiekimo nutrūkimu, tad visi šie komponentai turės įtakos darbo našumui.

Bendrovė „Stellantis“, valdanti tokius automobilių prekių ženklus kaip „Citroën“, „Peugeot“ ar „Jeep“, ir pasaulyje pirmaujanti IT debesijos sprendimų teikėja „Amazon“ šių metų pradžioje paskelbė apie partnerystę, siekiant, kad vairuotojų gyvenimas būtų lengvesnis ir patogesnis. Milžiniškus kiekius duomenų generuojanti automobilių pramonė integruoja vis daugiau debesijos paslaugų, o gamintojai atrodo kaip niekad atviri naujiems sprendimams. Tad kas lemia šią tendenciją ir kas iš to vairuotojams?

Geriau supras, ko tikisi konkretus žmogus

Lankstumas ir patogumas dažnai yra didžiausi IT debesijos paslaugų naudojimo automobiliuose privalumai. Pavyzdžiui, vienas ryškiausių „Stellantis“ ir „Amazon“ bendradarbiavimo bruožų bus universali „STLA SmartCockpit“ platforma, kuri ateityje valdys automobiliuose esančias multimedijos sistemas.

Inovatyvi platforma leis daugybę gamintojų vienijančiai bendrovei pasiūlyti specialias funkcijas konkrečiam modeliui, o tai reiškia, kad sistemos veikimas galės būti tiksliai pritaikytas konkretaus vairuotojo poreikiams.

Pavyzdžiui, šeimyniniuose „Citroën“ automobiliuose „STLA SmartCockpit“ pateiks rekomendacijų dėl kelionės planavimo ar kelią supančių įstaigų, pavyzdžiui, restoranų, o „Jeep“ visureigiuose multimedijos sistema paaiškins vairuotojui apie važiavimo bekele ypatybes bei atitinkamas automobilio funkcijas ir netgi jį apmokys.

Bendradarbiavimas su technologijų įmonėmis leis naujose transporto priemonėse įdiegti technologijas, kurios iki šiol buvo prieinamos tik išmaniuosiuose telefonuose. Pavyzdžiui, debesijos paslaugos galės būti naudojamos vaizdo skambučiams. Keleiviai, sėdintys galinėje sėdynėje, galės naudotis srautinio perdavimo paslaugomis.

Automobilių žinovo Matas Buzelio vertinimu, netolimoje ateityje dėl daiktų interneto (angl. Internet of things, IoT) technologijos ir šių bendradarbiavimo sprendimų žmogus visuomet po ranka turės būtent jam aktualų funkcionalumą

„Naujos kartos automobiliai įdarbina žymiai daugiau duomenų. Tokios technologijos leis gamintojams juos panaudoti tikslingiau ir sukurti papildomą vertę vairuotojams“, – įsitikinęs automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ komunikacijos vadovas.

Anot jo, tokios partnerystės ne tik labiau paskatins vairuotojus išnaudoti siūlomą funkcionalumą, įvertinti jos patogumą. Suprantama, tai taip pat padės pardavinėti automobilius, nes gamintojai turės dar vieną kozirį, kuriuo galės paryškinti savo siūlomų modelių privalumus.

„Galbūt atsiras koks integruotas „Spotify“, kurį naudojant nereikės automobilio susieti su telefonu. Tiesiog vieną kartą prijungus programėlę prie savo paskyros, klausytis norimos muzikos bus galima bet kada įšokus į automobilį“, – artimiausių paslaugų pavyzdį pateikia pašnekovas.

Programinės įrangos atnaujinimai atkeliaus greičiau

Vis didėjančią debesijos paslaugų integraciją automobilių pramonėje skatina poreikis užtikrinti didesnį naudojimo saugumą, greitaveiką ir išmaniąsias funkcijas, kurias sukurti nuo nulio gali būti nepagrįstai brangu. Dėl to automobilių gamintojai savo paslaugas dažnai grindžia debesų technologijomis paremtais įrankiais, sukurtais kietų savo srities profesionalų, kuriems milijardinės investicijos jau yra pasiteisinusios.

Pavyzdžiui, pasirinkę „Amazon Web Services“ (AWS), automobilių gamintojai turės prieigą prie šimtų skirtingų paslaugų ir galės sukurti norimus produktus savo klientams. O vairuotojai galės būti tikri, kad jų automobiliuose programinės įrangos sistemos atnaujinimai ir saugos pataisymai atsisiųs žymiai greičiau ir sistemos patikimumas bus užtikrintas bet kuriuo metu.

M. Buzelio pastebėjimu, automobilių gamintojams kurti tokio lygio funkcionalumus nuo nulio būtų gerokai brangiau nei pasitelkus patyrusius partnerius. Ne mažiau svarbus ir saugumo klausimas – tokie žaidėjai kaip „Amazon“ turi sukaupę milžinišką patirtį dirbdami su duomenimis, užtikrindami jų perdavimo bei operacinį saugumą, greitaveiką tarp skirtingų įrenginių ir pan.

AWS klientai yra žinomos bendrovės, kaip antai „Twitter“, „Netflix“, „Facebook“, BBC, taip pat įvairios vyriausybinės agentūros. Stiprioji amerikiečių įmonės pusė yra kone nenutrūkstamas paslaugų veikimas ir aukščiausios klasės saugumas.

„Artėjant metui, kai automobiliai taps beveik ar visiškai autonomiški, jie neišvengiamai turės būti sujungti tarpusavyje ir su infrastruktūra. Tuomet duomenų saugumo vaidmuo bus dar didesnis, todėl tam jau dabar turi būti skiriamas didžiulis dėmesys. Manyčiau, kad tokios partnerystės kartu gali padidinti apsaugą nuo kibernetinių išpuolių“, – pažymi specialistas.

Naujos ir greitesnės paslaugos

Nors „Tesla“ iki šiol buvo pagrindinė novatoriškų programinės įrangos sprendimų automobilių pramonėje pažiba, bendradarbiavimas su AWS leis pasiūlyti dar daugiau naujoviškų sprendimų visoms „Stellantis“ koncerno transporto priemonėms.

Siekdamos greičiau pristatyti naujus produktus klientams, „Stellantis“ ir „Amazon“ įmonės drauge kuria debesų technologijomis pagrįstą „Virtual Engineering Workbench“ kūrimo aplinką, kuri automatizuoja kai kuriuos programinės įrangos kūrimo ir mašininio mokymosi vystymo procesus. Tai reiškia, kad ateityje gamintojai ir į rinkos poreikius galės greičiau atsakyti, o nauji produktai transporto priemones turėtų pasiekti daug greičiau.

Be to, „Amazon“ yra ne tik vieta serveriams saugoti. AWS savo klientams siūlo šimtus įrankių ir papildomų paslaugų.

Automobilių pramonės kontekste tai reiškia, jog gamintojai neprivalo investuoti į serverius ir jų priežiūrą. Naudodamiesi valdomomis debesų paslaugomis, jie gali greitai ir paprastai kurti paslaugas savo klientams. Pavyzdžiui, būsimų „Citroën“ modelių vairuotojai gali tikėtis greitai integruoti šiuolaikiškiausias paslaugas į savo automobilius net ir po to, kai juos įsigis.

Balso komandos ir pramogos

Be to, kad naujų skaitmeninių paslaugų kūrimas yra greitesnis ir lengvesnis, partnerystė su „Amazon“ gamintojams suteikia galimybę į automobilius įtraukti išmanųjį asistentą „Alexa“, kuris palengvina informacijos paiešką ir įvairių transporto priemonių funkcijų valdymą.

Daugelis automobilių gamintojų savo transporto priemonėse jau ne vienus metus siūlo valdymo balsu sistemą, tačiau dažnai ji veikia toli gražu netobulai ar jos funkcionalumas būna ribotas. Kadangi didelės įmonės, turinčios pasaulinę aprėptį, šimtus milijonų eurų investavo į savo asistentų kūrimą, jų integracija vairuotojams gali pasiūlyti žymiai daugiau funkcionalumo nei anksčiau.

Šiandien daugelis gamintojų ėmė taikyti panašius sprendimus, o, be „Stellantis“ prekių ženklų, „Alexa“ gyvena „Jaguar Land Rover“ grupės, „Alfa Romeo“ ir „Audi“ automobiliuose. Vairuotojui bendradarbiavimas su technologijų gigantu reiškia, kad valdyti įvairias transporto priemonės funkcijas yra lengviau nei kada nors anksčiau.

Visi naujieji produktai, sukurti „Stellantis“ bendradarbiaujant su „Amazon“, automobilius pasieks per kelerius ateinančius metus.