Kasmet liepos 17 dieną švenčiama Pasaulinė emociukų diena. Kadaise orų prognozes ir šalių vėliavas žyminčių simbolių sąrašas šiandien išaugo iki daugiau nei 3,5 tūkst. ir tapo vieninga bei visame pasaulyje puikiai suprantama vizualine kalba. Gimimo dienos proga „Bitės Profai“ pranešime žiniasklaidai apžvelgia 22 metus trunkančią emociukų istoriją: nuo to, kaip viskas prasidėjo, iki ateities prognozių.

„Emociukai šiuo metu tiek populiarūs bei mėgstami žmonių, kad galima rasti daugybę jų panaudojimo būdų, originalumu lenkiančių vienas kitą. Tai – žmonių kūnus puošiančios tatuiruotės, Holivude išleistas filmas ir net į šią netradicinę kalbą išversti tekstai, tarp kurių vienas – lietuvių autorės Monikos Budinaitės novelė „Pažadas“. Tiesa, taip buvo ne visada, – sako „Bitės Profė“ Lina Štrafėlaitė ir pasakoja, nuo ko viskas prasidėjo.

Meno kūrinių kolekcija

Pirmuosius 176 emociukus 1999 m. sukūrė grafikos dizaineris iš Japonijos Shigetaka Kurita, dirbęs mobiliojo ryšio operatoriaus „DOMOCO“ komandoje. Tai buvo oro prognozių, transporto ir ryšio priemonių, vėliavų piktogramos. O visiems gerai žinomas geltonas veidukas pridėtas prie simbolių kur kas vėliau – 2015 metais.

„Japono sukurti emociukai šiandien saugomi Niujorko Modernaus meno muziejaus nuolatinėje kolekcijoje kaip meno kūrinys. Jie žymi pradžią universalios ir vienodai suprantamos kalbos visame pasaulyje, kurią šiandien naudoja 92 proc. žmonijos“, – sako „Bitės“ išmaniųjų įrenginių ekspertė.

Staigus populiarumas

Japono idėją labai greitai nukopijavo kitos mobiliojo ryšio bendrovės. Kadangi 2004–2005 m. sparčiai augo kompiuterių populiarumas, tokios bendrovės, kaip „Apple“ matė potencialą simbolius pritaikyti naudoti ir kitose platformose. Šios užduoties ėmėsi „Unicode“ konsorciumas, sukūręs pasaulinį emociukų kodavimo standartą.

„Dėl šio standarto skirtingose platformose, tokiose kaip „Android“, „iOS“ ir „Messenger“ emociuko esmė išlieka ta pati. Tik gali šiek tiek skirtis jų spalvos ar dizainas. Pradžioje norėdami panaudoti tam tikrą simbolį pranešime, žmonės turėjo jį nukopijuoti ir įklijuoti. Tik 2011 m. „Apple“, o 2013 m. – „Android“ įtraukė juos į pagrindinę klaviatūrą, taip kur kas palengvindamos jų naudojimą“, – teigia L. Štrafėlaitė,

Nuo 2010 iki 2015 metų jų gretas papildė puikiai pažįstami veidukai, tuzinai augalų ir gyvūnų rūšių. Vis tik plečiantis jų sąrašui, kilo nemažas nepasitenkinimas dėl skirtingų šalių virtuvių, odos spalvos tonų trūkumo bei diskriminacijos dėl lyties. Kadangi profesijų emociukuose, tokiuose kaip policininkas, gydytojas ar virėjas, buvo vaizduojami tik vyrai.

Kitąmet – iš pirštų sudėliota širdelė ir pupelės

2020 m. emociukų sąrašą papildė 117, 2021 metais – 217, o 2022 metais turėtume sulaukti dar 107 naujų simbolių. Tarp jų: pupelės, iš pirštų sudėliota širdelė ir K-pop muzikos žanro išpopuliarintas rankų gestas. Patvirtinus juos visus, kitąmet simbolių skaičius turėtų išaugti iki 3 460 vienetų.

„Nauji emociukai užpildys įvairias sritis nišiniais simboliais. Pavyzdžiui, pupelės turėtų papildyti nuolat besiplečiantį maisto produktų asortimentą, o tarp K-pop gerbėjų gerai žinomas rankų gestas, greičiausiai, taps populiaria jų komunikacijos priemone“, – teigia L. Štrafėlaite.