Login to your account

Username *
Password *

Create an account

Fields marked with an asterisk (*) are required.
Name *
Username *
Password *
Verify password *
Email *
Verify email *
Captcha *
Reload Captcha

Ekspertai: žalingo turinio plitimą internete paspartina abejingumas, dažniausiai nukenčia vaikai

By Langas į ateitį Vasario 03, 2021 25

Skaitmeninis pasaulis atveria begales naujų galimybių, tačiau jame, kaip ir realiame gyvenime, slypi ir grėsmės. Viena tokių – žalingas turinys, su kuriuo gali susidurti kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar skaitmeninių įgūdžių. Visiškai išnaikinti žalingą turinį iš interneto net ir ekspertai vadina neįmanoma misija, tačiau priemonių, kaip su juo kovoti, yra nemažai, o viena efektyviausių – nulinė tolerancija.

Rasa Karalienė, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir interneto karštosios linijos „Švarus internetas“ atstovė, sako, kad su žalingo turinio problema susiduriame tikrai jau ne vienerius metus, o priežasčių, kodėl ji nemažėja, yra ne viena.

„Tai ir išaugęs socialinių tinklų naudojimas, ir pačių interneto vartotojų kiekis. Įtaką tokio turinio plitimui turi ir vis tebesitęsianti pasaulinė pandemija, kuomet žmonės, net ir tie, kurie anksčiau aktyviai nedalyvavo virtualioje erdvėje, buvo priversti prisijungti prie skaitmeninių tinklų.

Visiškai išvengti tokio turinio būtų nelabai įmanoma misija, tačiau jokiais būdais netoleruoti jo skleidėjų ir mažinti mastą – mūsų visų tikslas. Bendromis valstybinių institucijų, interneto paslaugų teikėjų ir, žinoma, pačių interneto vartotojų pastangomis galima pasiekti, kad tokio turinio būtų mažiau, jis būtų laiku šalinamas“, – sako R. Karalienė.

Jautriausia auditorija – nepilnamečiai

RRT atstovė sako, kad per 2020 m. karštąja linija „Švarus internetas“ gauti 1373 pranešimai apie neteisėtą ar žalingą turinį internete, 2019 m. gauti 998 tokie pranešimai. Žalingas turinys apima patyčias, pornografiją, rasinės ir tautinės neapykantos kurstymą, smurtą, vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus. Pagrindiniu skauduliu, R. Karalienės teigimu, išlieka netinkamas turinys nepilnamečiams – pornografija, vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga, patyčios.

Per praėjusius metus interneto karštoji linija „Švarus internetas“ ištyrė 640 pranešimų apie vaikų seksualinį išnaudojimą internete. Iš jų 239 atvejais imtasi veiksmų – perduota policijai arba kitų šalių interneto karštosioms linijoms, kitais atvejais fiksuoti pasikartojantys pranešimai apie tą patį turinį.

„Žvelgiant į pasaulinę situaciją, 2019 m. pasaulio interneto karštąsias linijas vienijanti asociacija INHOPE savo duomenų bazėje fiksavo beveik 184 tūkst. pranešimų, susijusių su seksualiniu vaikų išnaudojimu.

Nepilnamečiai yra jautrioji interneto auditorija, tad suaugusiųjų pareiga yra juos apsaugoti ir mokyti saugotis pačius nuo galimų grėsmių, kurios gali turėti neigiamą poveikį fizinei ar psichologinei būsenai. Tėvai, globėjai, ugdymo įstaigų specialistai privalo įgyti vaikų pasitikėjimą, kad, iškilus pavojui internete, vaikas nebijotų jiems apie tai papasakoti“, – tikina pašnekovė.

Susidūrus svarbiausia netylėti

Jos teigimu, kad jauni žmonės būtų saugūs internete, reikia jiems paaiškinti, kaip naudotis mėgstamomis svetainėmis, programomis, žaidimais, kodėl reikia saugoti asmeninę informaciją, padėti susikurti saugius slaptažodžius, parodyti, kaip užblokuoti besityčiojančius ar priekabiaujančius asmenis telefone ar socialinių tinklų paskyrose bei kaip apie žalingą turinį internete pranešti interneto karštajai linijai „Švarus internetas“.

Nepilnamečiai turėtų žinoti, kad internete negalima bendrauti su nepažįstamais asmenimis ir juo labiau neiti į susitikimus su jais realiame gyvenime, taip pat skatinti vaikus būti nepakantiems patyčioms, smurtui internete.

„Visi šie patarimai tinka bet kokio amžiaus žmonėms. Be to, kiekvienam svarbu žinoti, kad Lietuvoje griežtai draudžiama skelbti ir platinti pornografinį turinį, taip pat informaciją, kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Tokios informacijos platinimas arba nutylėjimas ją pamačius prisideda prie žalingo turinio gyvavimo, todėl raginame tokių dalykų neignoruoti ir neplatinti, o apie juos pranešti. Taip pat naudinga įsivertinti, ar tikrai verta rašyti įvairius komentarus – prieš paskelbdami kažką neetiško ar grubaus stabtelėkime, suvaldykime emocijas ir pagalvokime, ką tuo pasieksime“, – pataria ji.

R. Karalienė sako, kad geriausiai įsisavinama per praktiką įgyjama informacija, tad nepilnamečius būtų naudinga skatinti pačius rinkti informaciją apie saugų elgesį internete, kurti klasės ar šeimos saugaus elgesio skaitmeniniame pasaulyje taisykles, rengti diskusijas klasėse saugumo internete klausimais.

Daug įvairiapusių, naudingų ir patrauklių veiklų jaunimui siūlo ir vasario 8-13 d. rengiama Saugesnio interneto savaitė 2021. Tai pasaulinė kasmet vykstanti iniciatyva, kurios metu projektas „Prisijungusi Lietuva“ didelį dėmesį skirs ir žalingo turinio internete temai. 4-6 klasių moksleiviai galės stebėti edukacines pamokėles apie internetinius žaidimus, internetinius draugus, saugų elgesį ir žalingą turinį internete bei dalyvauti nacionalinėje saugesnio interneto viktorinoje.

Žalingo turinio ieškos dirbtinis intelektas

R. Karalienės teigimu, siekiant efektyviau identifikuoti žalingą turinį internete ir sustabdyti jo plitimą, pernai RRT inicijavo Memorandumą dėl švarios interneto aplinkos. Prie iniciatyvos prisijungė 10 Lietuvos informacijos prieglobos (angl. hosting) paslaugų teikėjų.

„Lietuvos įstatymai numato prievolę paslaugų teikėjams per RRT nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse (serveriuose) saugomą draudžiamą informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti, o šiuo Memorandumu siekiame sukurti tokią bendradarbiavimo aplinką, kurioje draudžiamos informacijos šalinimo ar galimybės ją pasiekti panaikinimo procedūra vyktų kuo sklandžiau“, – sako RRT atstovė.

Netrukus prie žalingo turinio internete identifikavimo prisijungs ir inovatyvus, dirbtinio intelekto panaudojimu grįstas įrankis, kuriuo bus galima identifikuoti Lietuvos skaitmeninėje erdvėje saugomą draudžiamą interneto turinį ir apie jį pranešti RRT interneto karštajai linijai. R. Karalienė sako, kad kūrimas jau artėja į pabaigą – įrankį šiuo metu testuoja jį sukūrusio startuolio „Oxylabs“ komanda. Įrankis leis specialistams išplėsti savo veiklos lauką – ne tik, kaip iki šiol, tirti iš visuomenės gaunamus pranešimus apie žalingą turinį internete, bet ir patiems užsiimti efektyvia tokio turinio paieška.

Saugesnio interneto diena – tai 150 pasaulio šalių apimanti iniciatyva, šiemet ši diena minima vasario 9 d. Iniciatyvos tikslas – atkreipti dėmesį į aktualius skaitmeninius iššūkius, skatinti saugesnį visų žmonių, ypač vaikų ir jaunuolių, naudojimąsi internetu ir skaitmeninėmis technologijomis. Lietuvoje įvairios šviečiamosios saugesnio interneto veiklos vyksta visą savaitę (šiemet – vasario 8-13 d.), organizuojant teminę akciją Saugesnio interneto savaitė. Informaciją apie Saugesnio interneto savaitės 2021 veiklas Lietuvoje galima rasti interneto svetainėje www.prisijungusi.lt.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Rate this item
(0 votes)
Žiemos grožis nuotraukose – ką reikėtų žinoti norint jį užfiksuoti išmaniuoju telefonu?

Atrinkta lietuviškų fonų galerija vaizdo skambučiams: nuo Signatarų namų iki kosminio biuro

Vasario 16-ąją švęskite išmaniai: 3 būdai pažinti Lietuvą ir jos istoriją

Švėntam tarptautėnė gimtuosės kalbuos dėina: godrė būdaa, katrėi padies gerintė lietoviu kalbuos muokiejėma

Mobiliųjų žaidimų tendencijos: ko galime tikėtis 2021 metais?

Įvedė remonto indeksą išmaniesiems telefonams ir nešiojamiesiems kompiuteriams

Patogus „Tele2“ gidas: kaip išsirinkti naują išmanųjį telefoną

Filmuojame telefonu – „Tele2“ patarimai dar įspūdingesniems kadrams

Šiais metais pasirodysianti „Android 12“ – ko laukti?

Naujos eros pradžia: „Mac“ kompiuteriai su „M1“ lustu

Naujoji „Samsung Galaxy S21“ serija: nuo plokščio ekrano, atnaujintų kamerų iki dirbtinio intelekto galimybių

Šių laikų rykštė – žalingas aplinkos triukšmas: kaip jo išvengti?

Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

5 naujos „iOS“ funkcijos, kurias verta išbandyti

Švenčiame „Google Maps“ gimtadienį: 5 patarimai, padėsiantys žemėlapiais naudotis patogiau

Dovilė Rusytė. Programėlių duomenys atspindi savijautą: kaip išnaudoti technologijų potencialą?