„Vaikai supranta, kad internete slypi įvairių pavojų, moka juos atpažinti ir žino, kaip elgtis patekus į įvairias situacijas. Pavyzdžiui, vaikai žino, kad internete ne visi yra tie, kuo dedasi, todėl internete sutiktam draugui pakvietus susitikti gyvai, prieš tai naudinga pasikalbėti vaizdo skambučiu, o apie susitikimą informuoti tėvus ar net nuvykti kartu su jais. Taip pat nereikia visko priimti už gryną pinigą ir nespausti kiekvienos pasitaikiusios nuorodos“, – teigia „Telia“ Integruotos komunikacijos vadovė Birutė Eimontaitė.

Projekto metu mokyklas lankę savanoriai su šeštokais kalbėjosi įvairiomis temomis, susijusiomis su saugumu internete, siekdami įvertinti jų žinias ir įpročius atliko jų apklausą, bendrose dirbtuvėse klausėsi pačių vaikų patarimų savo bendraamžiams.

Apklausoje dalyvavę šeštokai iš Lietuvos nurodė, kad bendravimui su draugais internete skiria daug laiko, be to, norėtų dar aktyvesnio virtualaus bendravimo – to pageidautų 74 proc. apklausos dalyvių iš mūsų šalies. Palyginimui, bendras Baltijos ir Šiaurės šalių vidurkis tesiekė 25 proc.

Apklausti vaikai taip pat nurodė, kad internetu dažnai naudojasi mokymosi tikslais, o 42 proc. jų teigė internete sužinantys ir išmokstantys daugiau nei iš jų tikisi mokytojai.

Iš kitos pusės, vaikams svarbu suvokti, kad kasdieniame gyvenime svarbus balansas ir virtualiam pasauliui skiriamą laiką reiktų riboti. Į klausimus atsakę šeštokai tai supranta ir patys pripažįsta, kad su telefonu, planšete ar kompiuteriu kartais išties praleidžia per daug laiko – su tokiu teiginiu sutiko kas trečias (37 proc.) apklaustas moksleivis. Panašus procentas (31 proc.) apklausoje dalyvavusių šeštokų nurodė, kad šie įrenginiai juos blaško ir trukdo atlikti namų darbus.

Daugiau nei pusė (55 proc.) apklausos dalyvių nurodė, jog nenorėtų daugiau tėvų įsitraukimo į jų veiklą internete ir tik 18 proc. sutiktų daugiau laiko internete praleisti kartu su tėvais ar jų prižiūrimi. Likusieji nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

„Netikėta tai, kad nors apklausoje vaikai nuoširdžiai prisipažino, jog didesnio tėvų įsitraukimo kontroliuojant jų veiklą internete nenorėtų, dirbtuvių metu vienu iš patarimų, kaip internete jaustis saugiau, jie įvardijo aktyvesnį tėvų dalyvavimą kalbantis apie jų virtualų gyvenimą ir žaidimus. Žaidybinė dirbtuvių forma taip pat atskleidė, kad nors vaikai internete bendrauja itin daug, į naujus draugus jie žiūri nepatikliai. Tai yra gera žinia, rodanti, kad tokių saugaus interneto iniciatyvų, kaip „Augu internete“, švietėjiška veikla mokyklose duoda vaisių“, – sako B. Eimontaitė.

Taip pat šeštokai kitus vaikus ragino pernelyg nesureikšminti to, kas vyksta virtualioje erdvėje. Apskritai, žaidimai, pokalbiai, žiūrimi vaizdo įrašai ir kitos veiklos internete turėtų suteikti geras emocijas. Taip pat svarbu jausti saiką ir neleisti veikloms virtualioje erdvėje užgožti svarbesnių dalykų, tokių kaip šeima, draugai, mokykla.

Iš viso Baltijos ir Šiaurės šalyse vykusiose dirbtuvėse ir apklausoje dalyvavo daugiau nei 770 moksleivių septyniose šalyse, iš jų 148 – Lietuvoje.