Didžiausias mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pristato naują paslaugą – pratęstą įrangos garantiją. Už nedidelį papildomą mokestį įsigyta paslauga užtikrina, kad „Tele2" salone įsigytam telefonui, planšetei ar televizoriui garantinis taisymas galios net ir pasibaigus gamintojo nustatytam garantiniam laikotarpiui – tai klientams padės sutaupyti pinigų ir pratęsti įrenginių  naudojimo ciklą. 

„Tikiu, kad tvarumas padeda gyventi sumaniau, prisidėti prie teigiamo pokyčio, bet ir neturi kainuoti daug. Pastebime, kad klientai atsisako besaikio vartojimo ir nori ilgiau naudotis jau turimais įrenginiais. Tai paskatino mus pristatyti naują paslaugą – pratęstą įrangos garantiją. Ją užsisakę klientai kur kas ilgesnį laiką galės savo įrenginius patikėti garantiniam taisymui, vietoje to, kad įsigytų naują, o tai – padės ir sutaupyti“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims. 

Ilgesnis naudojimasis įrenginiais už nedidelę kainą

„Klientai nori įrenginiais naudotis ilgiau, nei gamintojo suteikiama garantija. Niekas nėra apsaugotas nuo netikėto įrenginio gedimo. Naudojantis šia paslauga kiekvienas galės prailginti įrangos garantiją dar papildomiems 1–2 metams po oficialios pirkinio garantijos pabaigos“, – teigė Lukas Savickas, „Tele2" draudimo produkto vadovas.  

Anot jo, pratęsta garantija turi net kelis privalumus. Duomenys rodo, kad įrenginiai dažniausiai sugenda 3–4 naudojimosi metais. Tuo tarpu ši paslauga leidžia įrenginiu naudotis ilgiau, nes apsaugo klientus nuo papildomų išlaidų, susijusių su vidiniais įrenginio gedimais. 

Ši paslauga galioja ne tik telefonams, bet ir kitiems įrenginiams: planšetėms, kompiuteriams, televizoriams, modemams, žaidimų konsolėms, ausinėms, dulkių siurbliams, išmaniems laikrodžiams, paspirtukams, kameroms, garso kolonėlėms. 

Pratęsta garantija pasinaudoti galima pastebėjus, kad įrenginio ekranas pradėjo neįprastai mirguliuoti, staiga nustojo veikti mikrofonas, prietaisas ėmė strigti arba susidūrus su kitais vidiniais įrenginių gedimais.  

Naudojantis pratęsta garantija mokestis taikomas atsižvelgiant į įrenginio kainą. Kuo įrenginys pigesnis – tuo paslaugos kaina mažesnė. Mokėti už pratęstą garantiją galima dviem būdais: Kartą per mėnesį nedidelėmis dalimis arba už pasirinktą laikotarpį – 1 ar 2 metus sumokant iš karto.

„Tele2“ pasirūpina visa įrenginio tvarkymo grandine – įrenginiai neperduodami trečiosioms šalims, tad užtikrinama aukščiausia paslaugos kokybė. 

Paslauga sukurta klientų patogumui

Pratęstos garantijos paslaugą užsisakyti galima įsigyjant įrenginį „Tele2“ salone arba e-parduotuvėje. Anot L. Savicko, paslauga sukurta taip, kad klientas galėtų pats jam patogiu metu užregistruoti įrenginį taisymui „Tele2" svetainėje.

„Reikia nurodyti, kokiu adresu kurjeris turėtų atvykti pasiimti įrenginį. Sutvarkius, jis bus pristatytas atgal klientui. Taip pat sugedusius įrenginius pristatyti ir atsiimti galima ir bet kuriame „Tele2“ salone. Jeigu įrenginio sutaisyti nepavyks, jis bus pakeistas nauju,“ – aiškina L. Savickas.

Paslaugos sutartį galima nemokamai nutraukti per 30 dienų nuo sertifikate nurodytos išdavimo datos. Taip pat sutartį galima nutraukti, jeigu įrenginys buvo pavogtas, pakeistas nauju pagal gamintojo garantiją arba sertifikate buvo nurodyta klaidinga informacija. Garantija galioja tik vidiniams gedimams.

Amsterdamas, 2023 m. gegužės 9 d. – „AGON by AOC“ – pirmaujantis žaidimų monitorių ir IT priedų prekės ženklas – su pasididžiavimu skelbia, kad pagal „IDC Quarterly Gaming Tracker“ ketvirtojo 2022 m. ketvirčio ataskaitą užima pirmąją vietą pasaulyje tarp žaidimų monitorių prekės ženklų.

Į žaidimus orientuotas ekranų specialisto AOC prekės ženklas „AGON by AOC“ aplenkė savo konkurentus ir užėmė pirmąją vietą pasaulinėje žaidimų monitorių rinkoje dėl savo siūlomų pažangiausių technologijų (pvz., „MiniLED“ ir „DisplayHDR 1400“), išskirtinių savybių (tokių kaip 360 Hz atnaujinimo dažnis) ir tvirto įsipareigojimo užtikrinti geriausią žaidimų patirtį.

Praėjusiais metais „AGON by AOC“ pristatė penktos kartos AGON monitorius su atnaujintu dizainu ir greitais, staigiai reaguojančiais ekranais, taip pat diegė visiškai naujas technologijas savo AGON PRO linijoje.Anna Stefańczyk, AOC pasaulinės rinkodaros vadovė, pakomentavo: „Džiaugiamės galėdami tapti geriausiu žaidimų monitorių prekės ženklu pasaulyje. Tai nebūtų įmanoma be neįtikėtinos žaidimų scenos ir klientų visame pasaulyje paramos - jie ištikimai pasitiki mūsų patirtimi pristatant išskirtinius gaminius už puikią kainą. Augdami toliau esame pasiryžę rinkai pateikti daugiau inovatyvių gaminių, pritaikytų prie margos žaidėjų bendruomenės pageidavimų.“

„AGON by AOC“ siūlo platų žaidimų monitorių asortimentą, kuris savo trimis kategorijomis įtiks įvairiausio tipo žaidėjams:

- AOC GAMING: Šie monitoriai, skirti pradedantiesiems ir užkietėjusiems žaidėjams, tiks visiems – nuo turinio kūrėjų ir streamer’ių iki tų, kurie mėgaujasi atradimo ir nuotykių jauduliu. AOC GAMING linija pabrėžia pačios žaidimo patirties svarbą ir siūlo įvairias galimybes, kurios atitinka skirtingas žaidėjų nuotaikas ir pomėgius. AOC GAMING kategorija didžiulei pradedančiųjų ir mėgėjų kalibro žaidėjų auditorijai siūlo į vertę orientuotus aukštos kokybės, puikių savybių monitorius, tokius kaip garsieji 24G2SPU/BK, 25G3ZM/BK ar U28G2XU2/BK.

- AGON: AGON asortimentas pritaikytas ne tik tiems, kuriems kompiuteriniai žaidimai tėra laiko praleidimo būdas, bet ir užkietėjusiems žaidėjams, todėl jis taps puikiu pasirinkimu besivaržantiems žaidėjams, kurie siekia tapti žaidimų scenos herojais kaip jų mėgstami streamer’iai ar geriausi esporto atletai.

Savo puikiu dizainu ir naudingomis papildomomis funkcijomis AGON monitoriai užtikrina sklandžią ir įtraukiančią patirtį daugelio žaidėjų esporto žaidimuose, pvz., šaudyklėse ir MOBA žaidimuose.

Tarp AGON 5-os kartos monitorių yra naujas 32 colių AG325QZN/EU su 240 Hz atnaujinimo dažniu ir vos 1 ms „GtG“ atsako laiku, todėl žaidėjai gali atskleisti savo refleksų greitį ir gebėjimą žaibiškai priimti sprendimus.

- AGON PRO: Sukurti aukščiausios klasės žaidėjams, AGON PRO monitoriai pasitarnauja aukšto lygio turinio kūrėjams, influenceriams ir profesionaliems esporto atletams, tokiems kaip garsios „G2 Esports“, RNG ir „Furia Esports“ komandos, kurias remia „AGON by AOC“ ir kurios reikalauja geriausių žaidimų technologijų. Šiuos asmenis motyvuoja varžybos, jie siekia asmeninių rekordų ir ieško puikių funkcijų, išskirtinių savybių ir neprilygstamos kokybės, kad galėtų atsiduoti savo aistrai žaidimams. AGON PRO monitoriai užtikrina neprilygstamą patirtį žaidžiant populiarius esporto, šaudyklių, MOBA ir panašius žaidimus, o monitorių asortimente yra ir ypatingų modelių, tokių kaip „League of Legends“ dizainu pasižymintis AG275QXL. AGON PRO monitoriuose įdiegtos pažangiausios technologijos, tokios kaip „MiniLED“ apšvietimas, leidžiantis pasiekti maksimalų 1000 nitų ryškumą ir lokalizuotas užtamsinimo zonas (AG274QZM), ar aukštas, iki 360 Hz, atnaujinimo dažnis, ir tokie profesionalūs įrankiai, kaip, pavyzdžiui, „NVIDIA Reflex Analyzer“ (AG254FG). Dėl integruotų funkcijų, tokių kaip KVM jungiklis ir USB-C (AG324UX), šie modeliai gerina turinio kūrėjų ir profesionalų produktyvumą, o įtraukti priedai, tokie kaip „Screen Shield“ (kai kuriuose modeliuose) arba „QuickSwitch“ valdiklis, labai pagerina žaidimų patirtį tiek esporto turnyruose, tiek žaidžiant patogiai įsitaisius savo svetainėje. Laukite AGON PRO 6-os kartos monitorių, kurie suteiks ilgai lauktas technologijas žaidėjams visame pasaulyje.

„AGON by AOC“ nuoširdžiai dėkoja žaidimų bendruomenei ir klientams už jų pasitikėjimą ir nuolatinę paramą. Prekės ženklas įsipareigoja ir toliau nepailsdamas siekti naujovių, užtikrindamas, kad žaidėjai turėtų geriausius įrankius savo mėgstamiems žaidimams įveikti.

Šiandien mintis, kad norint su kuo nors pasikalbėti telefonu reikėtų eiti iki mieste esančio taksofono, turbūt kelia šypseną, tačiau dar ne taip seniai telefonų būdelės vaidino išties svarbų vaidmenį ir buvo aktyvūs miesto gyvenimo taškai.

Lietuvoje daugiau nei šimtmetį trukusi taksofonų era baigėsi pernai, kai Vilniaus autobusų stotyje atliktas paskutinis skambutis. Nepaisant to, telefonų būdelės iš viešosios erdvės visiškai neišnyks ir jau dabar ruošiamasi jų prikėlimui naujam gyvenimui. 

Daugiau nei 100 metų trukusi istorija 

XIX a. pabaigoje pasaulyje sukurta mokamo viešojo telefono technologija į Lietuvą atkeliavo 1913 m., kai pirmasis taksofonas buvo įrengtas Vilniaus centriniame pašte. Visoje Lietuvoje ši ryšio priemonė ėmė sparčiai plisti ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tuomet taksofonus pradėta įrenginėti paštuose, stotyse, ligoninėse, valstybės įstaigose, gamyklose, gatvėse. Norint jais paskambinti tereikėjo vos keleto monetų, tad taksofonų populiarumas augo.  

Po Antrojo pasaulinio karo taksofonų tinklas Lietuvoje buvo toliau aktyviai plečiamas. Tais laikais vietiniai pokalbiai monetiniais taksofonais kainavo dvi, o tarpmiestiniai skambučiai – 15 kapeikų. Visgi tikrasis taksofonų suklestėjimo laikotarpis buvo aštuntasis praėjusios amžiaus dešimtmetis, kai ši ryšio priemonė tapo neatsiejama kasdienio žmonių gyvenimo dalimi.  

„Iki 8-ojo dešimtmečio svarbiausia ir skubiausia informacija vis dar buvo perduodama per kitus žmones arba naudojantis laidiniais namų telefonais, tačiau pastarųjų tinklas Lietuvoje dar tik augo. Taksofonai iš pradžių taip pat buvo naudojami tik skubiais atvejais ir buvo įrengiami pagrindinėse viešosiose vietose – centriniuose paštuose, stotyse, ligoninėse, valstybės įstaigose. Vėliau jų atsirado gatvėse ir kai kuriose pramonės gamyklose. Aštuntajame dešimtmetyje gerokai padidėjusį taksofonų poreikį, lėmė besikeičiantys žmonių įpročiai – pokalbiai viešaisiais mokamais telefonais trukdavo vis ilgiau ir vis rečiau apsiribodavo tik trumpos, skubios informacijos perdavimu“, – pasakoja kultūros istorikė Sonata Šulcė. 

Poreikį panaikino mobiliosios technologijos 

Nepaisant smarkiai išaugusio populiarumo aštuntajame dešimtmetyje, taksofonų tinklo plėtra Lietuvoje savo piką pasiekė gerokai vėliau – XXI a. pradžioje. Iki to laiko ir patys taksofonai spėjo gerokai pasikeisti. Devyniasdešimtųjų pabaigoje Lietuvoje pasirodė pirmieji naujos kartos taksofonai su kortelėmis, tad norint paskambinti nebereikėjo monetų. Dar kiek vėliau į šalį atkeliavo ir pirmieji modernūs mėlyni taksofonai. 

Apie 2000-uosius metus visoje Lietuvoje buvo apie 7,5 tūkst. būdelių – daugiausiai per visą taksofonų gyvavimo istoriją. Visgi, vis labiau įsigalint mobiliojo ryšio technologijoms, taksofonų aktualumas mažėjo, tad atitinkamai traukėsi ir jų tinklas. 2018 m. Lietuvoje veikė 989, 2019 m. – 392, 2020 m. – 213 taksofonų. Praėjusių metų pradžioje šalyje dar buvo galima naudotis 99 taksofonais, tačiau iš visų jų bendrai per metus buvo atlikta vos 2000 skambučių. Vidutinė jų trukmė neviršijo 30 sekundžių, o šia ryšio priemone pasinaudodavo vos 1 proc. šalies gyventojų – ir tik kartą ar kelis per metus. Todėl galiausiai praėjusių metų vasarą visi Lietuvoje veikę taksofonai buvo išjungti. 

Ieško naujų taksofonų būdelių įveiklinimo būdų 

Nors šiandien taksofonai kaip susisiekimo priemonė yra iš esmės nebereikalingi, tačiau jie neabejotinai yra tapę miestų kultūros dalimi, gerai atpažįstamais architektūriniais objektais ir laikmečio simboliais. Dėl to telekomunikacijų bendrovė „Telia“ į viešas erdves planuoja grąžinti 15 taksofonų būdelių. Kokią funkciją jos atliks, priklausys nuo aktyvių ir kūrybingų piliečių. 

„Taksofono būdelės neabejotinai yra mūsų kultūros istorijos dalis. Įveiklintos jos gali tapti ir dabarties dalimi. Manau, kad kiekvienos kartos potencialas iš dalies slypi gebėjime interpretuoti ir panaudoti seniau sukurtus dalykus, nebeatliekančius savo pirminės funkcijos. Tad mintis prikelti taksofonų būdeles naujam gyvenimui yra išties sveikintina. Pasaulyje nebenaudojami taksofonai virsta netikėčiausiais objektais – meno kūriniais, pilietinės raiškos priemonėmis, pramogų vietomis. Tikiu, kad įdomių idėjų turės ir lietuviai“, – sako S. Šulcė. 

Laukiama ir pačių netikėčiausių idėjų 

Anot kultūros istorikės, kiekviena karta gali per naują taksofono būdelių įprasminimą gali kelti jai aktualius klausimus. Pavyzdžiui, samanomis apželdinta taksofono būdelė gali nešti žinią apie ekologines problemas, o į ją sudėtos specialios šiukšlių dėžės gali skatinti ir pradėti rūšiuoti atliekas.  

„Man asmeniškai svarbi pilietiškumo tema, todėl pirma atėjusi mintis – taksofono būdeles panaudoti kaip platformą, kurioje piliečiai kūrybišku būdu – pavyzdžiui, rašant, dainuojant, piešiant, kitaip skelbiant savo mintis – galėtų pasisakyti jiems rūpimais klausimais. Taip pat įsivaizduočiau taksofono būdelę, kurioje būtų teikiama psichologinė pagalba“, – savo idėjomis dalinasi S. Šulcė. 

Savo pasiūlymus, kaip originaliai panaudoti taksofonų būdeles, gyventojai gali teikti užsiregistravę puslapyje www.taksofonai.lt. Pagrindinė „Telia“ organizuojamo konkurso sąlyga – idėjoms įgyvendinti dovanojamos taksofono būdelės turi likti viešojoje erdvėje. Tačiau kuo jos taps – akvariumu, diskotekų aikštele, biblioteka, garso įrašų studija, mažiausia kavine ar kitu stebinančiu projektu, priklausys tik nuo žmonių ar organizacijų fantazijos. 

Geriausias idėjas išrinks technologijų ir dizaino ekspertų komisija, kuriai priklauso S. Šulcė, kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas, mokslininkas, architektūros bei kultūros paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas Rokas Mikšiūnas ir „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.  

Generatyvinis dirbtinis intelektas (AI) ir kitos sparčiai besivystančios technologijos suartina fizinį ir skaitmeninį pasaulius. Šis procesas jau prasidėjęs – skaitmeniniai dvyniai naudojami  gamyboje ir infrastruktūroje, robotika – medicinoje, generatyvinis dirbtinis intelektas kuria produktų dizainą.  Pasaulinis „Accenture Technology Vision 2023“ tyrimas rodo, kad ir toliau tobulėjant šioms naujovėms bei jų technologinėms galimybėms, ateityje patirsime visišką mus supančios fizinės aplinkos transformaciją.

„Gyvename įdomiu laiku, kai generatyvinis dirbtinis intelektas gali keturis kartus padidinti bet kurio intelektualinį darbą dirbančio darbuotojo produktyvumą. Dirbtinis intelektas papildys arba automatizuos daugelį profesijų, visiškai jas pakeis, ir šis pokytis vyksta labai greitai. Turime išmokti juo naudotis“, – sako Maksims Jegorovs, „Accenture“ vadovas Baltijos šalyse.

Kelias į šią – anksčiau neįsivaizduojamą – ateitį bus sudėtingas ir kol kas nėra vienos konkrečios technologijos, į kurią būtų būtina investuoti. Kvantinė kompiuterija, dirbtinis intelektas ir papildytoji realybė neabejotinai vaidins didelį vaidmenį, tačiau svarbiau bus sukurti inovacijų strategiją, kuri palaikytų skaitmeninės ir fizinės veiklos jungimąsi.  

Kuriant strategiją „Accenture“ pataria vadovautis keturiomis naujausiomis technologijų tendencijomis: pirmoji – skaitmeninė tapatybė, leidžianti lengvai peržengti skaitmeninio ir fizinio pasaulio ribas; antroji – duomenų skaidrumas, didinantis pasitikėjimą ir leidžiantis analizuoti bei gauti įžvalgų, kurių reikia, norint atskleisti ir išspręsti plačiai visuomenėje paplitusias problemas; trečioji – generatyvinis dirbtinis intelektas, suteikiantis mums galių tai padaryti; ir ketvirtoji – mūsų galimybių ribas sparčiai plečia vienas prie kito artėjantys fiziniai mokslai ir informacinės technologijos.

Skaitmeninė tapatybė

Skaitmeninė tapatybė yra kito technologinio proveržio katalizatorius. Saugi ir patikima skaitmeninė tapatybė leis žmonėms lengvai autentifikuoti save bet kurioje skaitmeninėje ar fizinėje aplinkoje, griežčiau kontroliuoti saugomus ir bendrinamus duomenis bei sumažins susirūpinimą dėl saugumo, privatumo ir žmogiškųjų veiksnių, pvz., nesaugių slaptažodžių naudojimo. 

„Viena pirmųjų skaitmeninės tapatybės taikytojų yra Estija. Šioje šalyje 98% gyventojų yra užsiregistravę elektroninėje tapatybės sistemoje (e-ID), kuri naudojama viešosioms paslaugoms teikti ir gauti, tokioms kaip rinkimai, sveikatos draudimas, mokesčiai. „Apple“ išplėtė savo „Wallet“ programėlę, kuria JAV galima ne tik atsiskaityti, bet ir saugoti bei naudoti valstybės išduotas asmens tapatybės korteles, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimą“, – pasakoja Kristaps Banga, Accenture“ inovacijų vadovas Baltijos šalyse ir kosmoso technologijų verslo bendradarbiavimo plėtros vadovas Europoje.

Technologijų įmonė „b.well“ bendradarbiauja su „Mastercard“, kad sukurtų naują tapatybės platformą sveikatos priežiūros sistemoms, kurioje el. laiškai ir slaptažodžiai pakeičiami biometriniais duomenimis. Inovacijos tapatybės srityje paliečia ne tik žmones, bet ir daiktus, o tai reiškia bet kokį turtą – nuo jūrinio konteinerio iki meno kūrinio ar vertybinių popierių. Pavyzdžiui, „Unilever“ ir SAP naudoja blokų grandinės (blockchain) technologiją, kad sukurtų žetonus palmių aliejaus partijoms žymėti. Jie leidžia sekti tiekimo grandinę ir nustatyti, kuriame ūkyje buvo išgautas aliejus.

Duomenų skaidrumas

Nuo informacijos apie produktų kilmę iki duomenų apie gamybos įtaką klimatui ar darbuotojų atlyginimus – nuo neskaidrios informacinės aplinkos perėjome į tokią, kurioje informacijos skaidrumas tampa norma. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad du trečdaliai vartotojų nori pakeisti savo mėgstamą bakalėjos prekių ženklą į kitą, kuriame pateikiama daugiau informacijos apie produktą. Kitas tyrimas rodo, kad 60% žmonių, pirkdami drabužius, nori daugiau informacijos apie tai, kaip jie buvo pagaminti. Ir ši tendencija neapsiriboja vartotojais, nes verslo partneriai ir reguliavimo institucijos taip pat reikalauja informacijos. 

„Duomenų skaidrumas gali duoti didelės naudos įmonėms ir pramonės šakoms, skatinti augimą, optimizavimą ir efektyvumą. Jis gali pagerinti klientų aptarnavimo patirtį ir prisidėti kuriant patikimą reputaciją, nes skatina tokias vertybes kaip sąžiningumas ir tvarumas“, – teigia K. Banga. 

Skaidrumui įtakos turi ir jutiklių technologijų pažanga, leidžianti surinkti naujo tipo duomenis ir pagerinti duomenų apie mūsų fizinį pasaulį tikslumą. Pavyzdžiui, Švedijoje mokslininkai sukūrė nebrangų nanojutiklį, galintį per kelias minutes aptikti pesticidus vaisiuose. Skaidrumo tendencija ir ją palaikančios technologijos skatina įmones galvoti apie jų gebėjimą ir įgūdžius rinkti, valdyti ir naudoti duomenis.

Generatyvinis dirbtinis intelektas

Spartus „ChatGPT“ programos populiarumas atkreipė pasaulio dėmesį į generatyvinio dirbtinio intelekto galimybes. 98% apklaustų verslo lyderių sutinka, kad dirbtinio intelekto modeliai atliks svarbų vaidmenį jų organizacijos strategijoje per ateinančius trejus ar penkerius metus. 

„Dirbtinio intelekto sukurtas turinys yra didelių pokyčių pradžia – iš anksto apmokyti AI baziniai modeliai, galintys prisitaikyti ir atlikti įvairiausias užduotis be papildomo mokymo, leis sukurti naujus dirbtinio intelekto panaudojimo būdus. AI jau prižiūri klientų aptarnavimo robotus, kuria gaminių dizainą ir automatizuoja programavimą“, – vardija K. Banga.

Praėjusiais metais pasaulis fiksavo rekordines investicijas į generatyvinio AI plėtrą. Vien startuoliai sudarė 110 sandorių ir pritraukė 2,6 milijardo JAV dolerių, o augimas yra itin greitas. Šiuo metu baziniai dirbtinio intelekto modeliai daugiausia veikia su natūralia kalba ir vaizdais, tačiau netrukus prie duomenų tipų prisijungs vaizdo ir 3D erdviniai duomenys, kurie vaidins lemiamą vaidmenį plečiant metavisatą. 

Bazinis kompiuterinio regėjimo AI modelis galės atlikti su stebėjimu susijusias užduotis fiziniame pasaulyje, pavyzdžiui, saugumo ir sveikatos priežiūros srityse. Bazinio modelio kūrėjai siūlo prieigą kiekvienam, veikdami platformų principu. Todėl įmonės nebegali susitelkti vien ties savo AI modelių kūrimu, bet turėtų vertinti tai, ką galima sukurti naudojant šiuos modelius.

Mokslo technologijų revoliucija

COVID-19 pandemija sukėlė pasaulinį spaudimą, paspartindama naujoves. mNRA tipo vakcinos buvo sukurtos precedento neturinčiu greičiu daugiausia dėl kompiuterinės imunologijos pažangos, taip pat virtualių komunikacijos ir bendradarbiavimo technologijų. Šie pasiekimai parodė, kad grįžtamasis ryšys tarp mokslo ir technologijų gali būti daug greitesnis, nei matėme anksčiau. 

„Pasaulis susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais medicinoje, tiekimo grandinėse ir klimato kaitos srityse, todėl mums reikia geresnių ir greitesnių mokslo ir technologijų sprendimų. Nauja technologinė pažanga skaičiavimo, raketų ir palydovų bei biotechnologijų srityse patobulins medžiagų mokslą ir energetiką, Žemės ir kosmoso tyrinėjimus bei sintetinę biologiją, o tai savo ruožtu pakeis technologijas“, – įsitikinęs K. Banga. 

Pavyzdžiui, įdiegus kvantinį skaičiavimą, chemikai galės atlikti sudėtingesnius ir tikslesnius molekulinius modeliavimus nei bet kada anksčiau, o tai palengvins naujų medžiagų ir energijos sprendimų kūrimą. „Hyundai“ jau bendradarbiauja su kvantinių skaičiavimų įmone „IonQ“, kad analizuotų ir modeliuotų baterijų medžiagas. 

Taip pat pradeda rastis naujos pritaikymo sritys, tokios kaip sintetinė biologija. Maisto technologijų įmonė „Upside Food“ gamina sintetinę vištieną ir jautieną. Ir tai yra ne tik inovatyvūs, bet ir aplinką labiau tausojantys produktai. 

„Accenture Technology Vision 2023“ tyrime dalyvavo 4777 vadovai iš 34 šalių.

2030 metais žaidimų pasaulį galėsime supainioti su realiu, o jų technologijos bus naudojamos pramonėje, statybose ar net gaminant automobilius, skelbiama naujausioje Švedijos telekomunikacijų milžinės „Ericsson“ ataskaitoje. Ekspertų teigimu, kylantis virtualios (VR) ir papildytos realybės (AR) akinių bumas jau po keleto metų žaidimus „išvaduos“ nuo ekranų bei klaviatūrų, perkeldamas juos prieš mūsų akis ir taip atverdamas kelią į visiškai naujus patyrimus.

„Kompiuteriai, konsolės ir išmanieji telefonai, buvę ir vis dar esantys svarbiausiomis platformomis, žaidimų kūrėjams pamažu tampa kliūtimi. Kad ir kiek pastangų jie įdėtų kurdami virtualų pasaulį, dabartiniai žaidimų įrenginiai neleidžia mums judėti, atsiriboti nuo aplinkos ir todėl gali garantuoti tik labai riboto įtraukumo patirtis. Intensyviai tobulinamos VR ir AR technologijos tai turėtų išspręsti jau artimiausiais metais bei dar labiau išplėsti žaidimų, kaip universalaus įrankio, panaudojimo galimybes praktikoje“, – ataskaitą komentuoja „Telia“ vaizdo žaidimų ekspertas Žilvinas Pūkas.

Žaidimai smelkiasi visur

Pasak Ž. Pūko, net jeigu nesame žaidimų gerbėjai, šiandien juos žaidžiame patys to nesuprasdami. „Geimifikacija“ arba jų elementų panaudojimas sistemų, paslaugų ar organizacijų veiklos gerinimui nuolat populiarėja ir pasiekia vis naujas sritis. Pastebėta, jog „sužaidybinimas“ motyvuoja ir skatina vartotojus mokytis, socializuotis ar išreikšti save, todėl artėjant 2030 m. įvairių jo išraiškų išvysime vis daugiau.

„Turintieji išmaniuosius laikrodžius ar tiesiog sekantys savo fizinį aktyvumą įvairiose išmaniojo telefono programėlėse greičiausiai pastebėjo, kad jos skatina žingsniais „užpildyti“ progresą iliustruojančius žiedus, už tam tikrus pasiekimus skiria virtualius medalius bei ragina varžytis su draugais. Mažai kas žino, bet net daugelio mūsų naudojama navigacijos programėlė „Waze“ gimė, kaip išmaniojo telefono žaidimas, kuriame iki šiol važiavimas tam tikromis gatvėmis, perduodant informaciją apie eismo sąlygas, leidžia rinkti saldainius ir kitas ikonėles, vėliau virstančias taškais“, – „geimifikacijos“ pavyzdžius vardina pašnekovas.

Visgi platesniame kontekste naudojami ne tik žaidimų elementai, bet ir jų technologijos. Mažo vėlinimo sprendimai, kurti internetinėms šaudyklėms, šiandien naudojami nuotoliniu būdu atokiose vietovėse įsikūrusių gamyklų robotų valdymui, todėl darbuotojams nereikia gyventi Ekvadoro džiunglių viduryje ar Kanados šiaurėje. Tuo metu automobilių fabrikuose darbuotojų mokymui jau bandomi „skaitmeninių dvynių“ principu paremti žaidimai, kuriuose žmogus gali pasitreniruoti įvairių sudėtingų komponentų surinkimą ir vėliau nedaryti klaidų tikroje gamybos linijoje.

Žaidimus žaisime su akiniais

„Telia“ atstovo teigimu, artimiausiais metais didžiausią įtaka vaizdo žaidimams darys ne augantis procesorių bei vaizdo plokščių pajėgumas, kaip buvo iki šiol, o naują formatą įgalinantys VR bei AR akiniai. Tai rodo tokie produktai, kaip „Meta Quest 2“, kurie šiandien jau įperkami didelei daliai žaidimų gerbėjų ir siūlo kelis šimtus į virtualų pasaulį nukeliančių žaidimų.

Apie VR ir AR technologijų ateitį klydęs neseniai pripažino net „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas. Prieš savaitę „GQ“ žurnale publikuotame interviu JAV technologijų gigantės vadovas pasisakė manantis, kad realybę papildantys virtualaus pasaulio elementai iš tikrųjų gali pasitarnauti žmonėms, o ne trukdyti, kaip jis teigė anksčiau. Tai tik dar labiau pakurstė jau keletą metų sklandančius gandus apie artėjantį išmaniųjų „Apple“ akinių pristatymą, kuris neabejotinai paveiktų visą žaidimų rinką.

„Pagrindinis tokių įrenginių privalumas, jog jie suteikia galimybę į virtualų pasaulį pasinerti betarpiškai. Žaisdamas virtualios ar papildytos realybės žaidimus vartotojas tai gali daryti natūraliai – eiti, apsidairyti aplink, atlikti veiksmus rankomis ar tam tikrais įrankiais. Taip pat juose jam nereikia susitapatinti su kažkieno sukurtais veikėjais, todėl virtualioje realybėje jis gali būti savimi, atskleisti savo kūrybingumą ar būdo savybes, kurias galbūt drovisi parodyti realiame pasaulyje“, – aiškina Ž. Pūkas.

Išbandyti galima jau dabar

Nors VR žaidimai savo piką turėtų pasiekti tik 2030 m., galimybę pajusti virtualaus pasaulio žaidimų skonį turime jau ir šiomis dienomis. Neseniai „Sony PlayStation 5“ konsolei išleistas ir netrukus prekyboje pasirodysiantis jos priedas „PlayStation VR 2“ leidžia tam tikrus įprastai pulteliu valdomus žaidimus patirti iš pirmojo asmens perspektyvos. 

„Su šiais prie konsolės jungiamais akiniais „Gran Turismo 7“ žaidime galime atsisėsti už 1961 m. „Ferrari 250 GT Berlinetta“ vairo ir apsukti kelis Moncos trasos ratus, o „Half Life: Alyx“ suteikia galimybę atsidurti kovos su ateivių pajėgomis epicentre, išbandyti įvairiausius ginklus ar tiesiog išbaidyti balandžius, atsainiai metus virtualią skardinę. Žinoma, kadangi šie žaidimai buvo kurti žaisti sėdint kelių metrų atstumu nuo televizoriaus, jiems atsidūrus prieš pat mūsų akis esančiuose ekranuose jų grafikos detalumas kol kas nestebina. Tačiau šį trūkumą atperka nauji pojūčiai ir įspūdžiai, kurie nenuslūgsta net ir praėjus kuriam laikui“, – patirtimi dalijasi žaidimų ekspertas.

Specialistas prognozuoja, jog VR žaidimų grafikos su realiu pasauliu galės lygintis maždaug po 5-7 metų, kai rinkoje atsiras didesnės raiškos ekranus turintys akiniai ir kūrėjai žaidimus pradės kurti išskirtinai jiems.

Per tą laiką Ž. Pūkas siūlo atkreipti dėmesį ir į ne mažiau perspektyvius AR sprendimus. Aplinkinio pasaulio iki galo ne eliminuojančios, o jį virtualiais elementais tik papildančios technologijos panaudojimo būdus itin gerai iliustruoja per keletą metų išpopuliarėjęs ir netgi Lietuvą neseniai pasiekti spėjęs HADO žaidimas. Uždaroje arenoje į komandas pasiskirstę žaidėjai vienas į kitą mėto virtualius energijos kamuolius, siekdami sunaikinti priešininko gyvybės skydelius ir taip atvesti savo komandą į pergalę. Mokykloje daugelio žaistą kvadrato žaidimą primenantis HADO reikalauja daug fizinių pastangų, todėl kūrėjai siekia jį panaudoti ne tik žmonių laisvalaikio praleidimui ar komandos formavimo veikloms, bet ir kaip krepšinio ar futbolo alternatyvą kūno kultūros pamokose.

Pastarosiomis savaitėmis dirbtinis intelektas (DI) yra bene populiariausia technologijų pasaulio aktualija. Dėmesys yra pelnytas, nes ši technologija iš pagrindų keičia mūsų gyvenimą: dėl galimybės apdoroti didžiulius duomenų kiekius, mokytis iš dėsningumų bei daryti prognozes dirbtinis intelektas revoliucionizuoja laisvalaikį, darbą ir tarpusavio bendravimą. Gyvenant pokyčių laikotarpiu, verta įsivertinti, kaip DI veikia išmaniųjų telefonų industriją bei kokios perspektyvos laukia visų technologijų vartotojų. 

Fotografija be dirbtinio intelekto – neįsivaizduojama

Šiandien DI išnaudojamas optimizuojant išmaniųjų telefonų fotografijos galimybes, kuriant akiai patrauklesnius vaizdus.

„Dirbtinis intelektas yra kertinis sprendimas, leidžiantis užtikrinti aukščiausios kokybės nuotraukas fotografuojant išmaniaisiais telefonais. DI algoritmai nustato fiksuojamą objektą bei automatiškai pritaiko reikiamą filtrą, apšvietimą ir kitus nuotraukos parametrus. 

Pavyzdžiui, fotografuojant portretinę nuotrauką ši technologija automatiškai pašalina raudonų akių efektą, nuskaidrina veido odą. Nuotraukų galerijose išsaugomos fotografijos taip pat rūšiuojamos dirbtinio intelekto: vaizdai suskirstomi pagal draugų vardus ar veidą tam, kad būtų lengviau naršyti tarp turimų nuotraukų“, – teigia Urtė Eidžiūnaitė, „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje. 

Atlieka saugos funkciją

Vienas iš svarbiausių dirbtinio intelekto panaudojimo būdų – tai išmaniojo įrenginio apsaugos užtikrinimas, naudojant veido atpažinimo technologiją.  

„Su veido atpažinimo technologija vartotojai gauna prieigą prie išmaniojo telefono greitai bei patogiai, o naujausi technologiniai laimėjimai garantuoja šio sprendimo saugumą. Veido atpažinimui naudojami dirbtinio intelekto algoritmai, kurie leidžia atskirti žmogaus veidą.

Algoritmas atpažįsta žmogaus akis, antakius, nosį ir burną bei šiuos duomenis sulygina su jau turimais vaizdais. Nors šis procesas reikalauja daugybės duomenų įvertinimo, DI tai atlieka žaibiškai, tad kiekvienas vartotojas gali džiaugtis visomis išmaniojo telefono funkcijomis vos pažvelgęs į įrenginio ekraną“, – pažymi U. Eidžiūnaitė.

Patikimas pagalbininkas kasdienybėje

Daugelis išmaniųjų telefonų turi įdiegtus virtualiuosius asistentus, kurių teikiamos galimybės sparčiai tobulėja. 

„Nors šiandien nuo virtualiųjų asistentų mus gali sulaikyti kalbos barjeras bei netobula garso fiksavimo technologija, laikui bėgant virtualūs asistentai taps vis svarbesne mūsų sąsajos su išmaniuoju įrenginiu dalimi. Dirbtinio intelekto valdomi virtualūs asistentai leis atlikti kelias užduotis vienu metu: rašyti trumpąsias žinutes, kurti priminimus ar naršyti internete tuo pat metu atliekant kitas veiklas. Svarbiausia, kad DI su kiekviena užklausa mokosi, todėl gali pateikti vis taiklesnes rekomendacijas, remiantis įrenginio naudojimosi istorija“, – sako U. Eidžiūnaitė.

Kas laukia ateityje?

Nors dirbtinio intelekto technologijos vaisiais galime mėgautis jau šiandien, artimiausiu metu išmaniųjų telefonų vartotojų lauks ir daugiau šio sprendimo pritaikymo būdų.

„Išmanieji telefonai netrukus turėtų tapti pagrindiniu namų automatizavimo įrenginiu. Sujungus išmanųjį telefoną su kitais elektroniniais namų prietaisais, pavyzdžiui, termostatu, namų pramogų ar apšvietimo sistemomis, DI algoritmai galėtų automatiškai reguliuoti vartotojų pageidavimus dėl šviesos lygio, temperatūros ar kitų nustatymo koregavimo.

Be to, šios technologijos valdomas sveikatos stebėjimas gali iš esmės pakeisti mūsų sveikatos priežiūrą. Dirbtinis intelektas artimiausiu metu turėtų ne tik pasiūlyti kokybiškus sveikatos patarimus, įvertinus vartotojų širdies ritmo, kraujospūdžio ar kvėpavimo dažnio duomenis, bet ir paskirti reikiamą gydymą“, – apibendrina U. Eidžiūnaitė.

Orų programėlės išmaniuosiuose – vienas lengviausių būdų sužinoti orų prognozes. Vienos tai daro pagal jūsų lokaciją, kitos – pasikliaudamos gausybės meteorologinių stočių informacija ir duomenimis. A. Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, sako, kad ne visos orų aplikacijos veikia vienodai patikimai – kai kurios jų gali turėti net saugumo spragų. Ekspertas dalijasi naujausiomis orų programėlėmis, kurios padės tinkamai pasirengti buvimui lauke. 

„Reikėtų visada kritiškai vertinti orų programėlėms duodamus sutikimus, nes, pavyzdžiui, populiariausios orų programėlės, tokios kaip „AccuWheather“, „WheatherBug“ ar „Wheather Channel“ buvo nuskambėjusios prieš keletą metų atliktame saugumo tyrime, kad perduoda asmeninius duomenis reklamos bendrovėms. Dalinamės naujausiomis orų programėlėmis, kurios bus naudingos tiek sporto aktyvistams, tiek keliautojams, tiek kasryt besiruošiantiems kelionei į darbą“, – sako A. Lukošius. 

Tiksliausia orų prognozė – „WheatherUndergound“ 

Ši programėlė vartotojams suteikia labai tikslią orų prognozę. Tarp kitų programėlių ji pirmauja kaip tiksliausiai nuspėjanti artėjantį lietų ir temperatūrą. Be to, ji rodo net oro užterštumą. Ši programėlė informaciją apie orus gauna iš daugiau nei 30 000 meteorologijos stočių. Programėlėje įgalintas interaktyvus žemėlapis, rodantis dabartinę oro temperatūrą, jutiminę temperatūrą, jos pokyčius. Taip pat „WheatherUnderground“ seka artėjančių dienų prognozes, todėl iš anksto įspėja apie nepalankias oro sąlygas, karščio bangas, audras ir pan. Šioje programėlėje orų prognozės rodomos išmaniu būdu – galite rasti vaizdo įrašų ir patarimų sveikatingumo temomis. Programėlė netgi parodo, kada aktyviausiai siaučia gripas. 

Savaitės prognozes seka „Flowx“

Aplikacija „Flowx“ vartotojus informuoja apie savaitės orus. Vadinasi, šioje programėlėje galima matyti orų prognozes artėjančioms 7 dienoms. Orų prognozės sekamos pagal naujausius meteorologinius duomenis. Programėlė turi nemažai išmanių funkcijų. Pavyzdžiui, joje galite stebėti orus pagal jūsų vietovės žemėlapį. Tokiu būdu, kad galite matyti, kada bus saulėta, lietus, kada bus debesuota, kada prognozuojamos audros. Be to, programėlėje galite stebėti šiltus ir šaltus frontus, parodančius besikeičiančią temperatūrą. „Flowx“ rodo saulės patekėjimo, nusileidimo laiką bei mėnulio fazes.

Kitokiu būdu apie orus praneša „Carrot Wheather“

Orų programėlėje „Carrot Wheather“ šmaikščiai ir spalvotai pateikiamos naujausios orų prognozės. Programėlėje galite pasirinkti netgi orų pranešimo toną – jis gali būti lengvabūdiškas, juokingas arba rimtesnis. Šioje programėlėje rasite visą standartinę orų informaciją – dienos temperatūrą, oro sąlygas, UV spinduliuotės indeksą. Programėlėje orai sekami remiantis net penkiais šaltiniais ir nuolat atnaujinama meteorologijos stočių informacija. Šią aplikaciją galite įsigalinti tiek telefone, tiek išmaniajame laikrodyje. Įsigalinę programėlę pagrindiniame ekrane rasite pastarųjų 24 valandų ir artėjančių 7 dienų prognozių santraukas. 

Keliautojams puikiai tiks „DarkSky“

Šioje aplikacijoje galite stebėti orus visame pasaulyje. Ji akimirksniu praneša orų naujienas įvairiuose pasaulio kampeliuose. Pavyzdžiui, jeigu keliaujate į Jungtinę Karalystę, programėlė praneš apie saulėtą dangų, artėjantį lietų ar vėjo kryptį. Tokiu būdu keliaudami visuomet būsite informuoti apie besikeičiančias oro sąlygas.

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjams pagelbės „Windy“ 

„Windy“ aplikacija puikiai tinka į pavasarinius žygius besiruošiantiems poilsiautojams. Ši programėlė suteikia gana išsamią orų apžvalgą. Ji tinkama ne tik sporto entuziastams, bet ir lakūnams, banglentininkams, žvejams, nes joje pateikiama išsami informacija apie vėją, debesuotumą, artėjančias liūtis. Ji suasmenina jūsų profilį pagal pageidavimus, todėl šia aplikacija naudotis lengva ir patogu.

Kiekvienais metais pasaulyje minint tarptautinę Moters dieną, Jungtinės Tautos (JT) jai suteikia tam tikrą aktualią temą. Šiemet organizacija nusprendė pagerbti moteris, kurios prisideda prie inovacijų kūrimo ir skaitmeninio švietimo pažangos bei pabrėžti lyčių lygybės poreikį informacinių technologijų pasaulyje. Nors Lietuva minėtame kontekste lenkia nemažai šalių, ekspertų teigimu, moterų atskirtis šioje rinkoje apskritai tebėra didelė.

Naujausia JT ataskaitoje pateikia, kad per pastarąjį dešimtmetį skaitmeninė moterų atskirtis nurėžė beveik trilijoną eurų nuo mažų ir vidutinių valstybių bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis mokslininkų prognozėmis, šie praradimai 2025 m. išaugtų dar 50 proc., jei situacija nesikeis.

„Klaidinga manyti, kad profesinės diskriminacijos problema aktuali tik besivystantiems regionams. Europos Sąjungos statistika rodo, kad 13 proc. siekianti Lietuvos vyrų ir moterų pajamų nelygybė atitinka ES vidurkį ir netgi lenkia Norvegiją, tačiau kaimyninėje Latvijoje vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas viršija 20 proc., o situacija tokiose išsivysčiusiose valstybėse, kaip Vokietija ar Šveicarija, ne ką geresnė. Aukščiausius rodiklius – 0,7 proc. ir 2,4 proc. pasiekę Liuksemburgas ir Rumunija įrodo, kad šis modernios visuomenės skaudulys gali būti visiškai „išgydytas“, – sako „Telia“ žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas.

Jis pažymi, kad geresnė moterų integracija technologijų pramonėje lemia kūrybingesnių sprendimų sukūrimą ir skatina lyčių lygybę plačiąja prasme, o moterų neįtraukimas baigiasi didžiuliais nuostoliais visuomenėms ir valstybėms.

Deja, nepaisant Lietuvos ir įvairių kitų valstybių progreso, analitikai konstatuoja, jog jis yra smarkiai per lėtas, kad įvykdytų JT iškeltą tikslą lyčių lygybę pasiekti jau 2030 m. Skaičiuojant dabartiniais tempais, galutinai atšaukti diskriminuojančius tesės aktus bei priimti moteris ir merginas apsaugančius įstatymus prireiks net 286 metų.

Merginos – į filologiją, vaikinai – į IT?

Pašnekovo manymu, durys į skaitmeninę darbo erdvę  moterims dažnai užtrenkiamos dar vaikystėje. Tai dažnai vyksta dėl stereotipų, sustabarėjusios visuomenės normos ir pasenusios mokymo praktikos. Tą patį patvirtina ir vėlesnius merginų pasirinkimus iliustruojanti Mokslo ir studijų stebėsenos analizės centro (MOSTA) statistika – Lietuvoje tiksliesiems mokslams prioritetą teikia tik kas dešimta aukštojo išsilavinimo siekianti mergina.  

„Mažesnį merginų susidomėjimą tiksliaisiais mokslais lemia vyraujantis supratimas, kad minėtose specialybėse dominuoja ir karjerą padaryti gali tik vyrai. Akivaizdu, jog, merginoms trūksta šioje srityje daug pasiekusių moterų pavyzdžių, tačiau prie tokių apmaudžių rezultatų neabejotinai prisideda ir pradinio bei vidurinio ugdymo sistema, kuri nesistengia tiksliaisiais mokslais sudominti merginų bei jas kreipia humanitarine kryptimi“, – pasakoja Ramūnas Bagdonas, „Telia“ personalo vadovas.

Pastarąją problemą būtų galima spręsti jau į pradinio ugdymo programą integruojant „Python“ ar kitas paprastesnes programavimo kalbas, kurių nesudėtingą kodą gali išmokti parašyti net septynmečiai. Tai padėtų merginoms dar jauname amžiuje įsitikinti įvairiais savo gabumais ir nesijausti prastesnėms už berniukus, kas neabejotinai darytų teigiamą įtaką technologinių specialybių pasirinkimui ateityje.

Taip pat prie merginų ir moterų skatinimo atkreipti dėmesį į IT specialybės prisideda ir įvairios iniciatyvos. „Telia Globl Services Lithuania“ organizuojamas „Nacionalinis IT iššūkis“ kviečia moksleives ir moksleivius susipažinti su IT specialybėmis ir įgyti naudingos praktikos – tai padeda ir mergaitėms geriau pažinti šią rinką. O studentėms ar profesinį kelią jau pradėjusioms moterims susipažinti su technologinėmis specialybėmis ir paskatinti jų įsitraukimą padeda mentorystės programa „Women Go Tech“.

Diskriminacija tęsiasi ir profesinėje karjeroje

„Telia“ atstovas atkreipia dėmesį ir į tai,jog net ir prasibrovus į vyrų dominuojamą technologijų pasaulį, kliūčių ruožas moterims nesibaigia. Skaičiuojama, kad dvidešimtyje didžiausių pasaulio technologijų kompanijų moterys sudaro trečdalį darbuotojų, tačiau joms tenka vos viena iš keturių vadovaujančių pozicijų. Tai netgi mažiau, nei Pasaulio ekonomikos forumo nustatytas visų industrijų vidurkis, siekiantis 33 proc.

„Nors pasaulinės tendencijos nėra džiuginančios, visgi „Telia“ yra užsibrėžusi aktyviai spręsti šį iššūkį. Šiuo metu vadovaujančiose pozicijose moterys sudaro 53 proc., o vyrai – 47 proc., o ne vadovaujančios lyčių pasiskirstymas yra apylygis: moterys sudaro 49 proc. darbuotojų, o vyrai – 51 proc. O kompetencijų centre „Telia Global Services Lithuania“ lyginant tose pačiose pareigose dirbančius darbuotojus, moterų atlygiai nuo vyrų atsilieka tik 0,5 proc.“, – atskleidžia pašnekovas.

Nors skatinti moteris įsilieti į sparčiai augančią technologijų rinką ir užtikrinti nediskriminuojantį atlyginimą yra moralinė visuomenės pareiga, įvairūs tyrimai rodo, kad tai organizacijoms atneša ir ekonominės naudos. Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad komandos, kurias sudaro abiejų lyčių atstovai, pasiekia geresnių rezultatų, nei vyrų dominuojamos, o moterų daliai komandoje didėjant iki 50 proc. stebimas ir tiesioginis pelno augimas

Barselonoje vykusioje prestižinėje telekomunikacijų parodoje „MWC 2023“ technologijų bendrovė „Huawei“ pristatė mobiliosios fotografijos tyrimą. Ataskaitoje „XMAGE Trend Report“ buvo apžvelgta beveik 4 mln. išmaniaisiais telefonais darytų nuotraukų, atsiųstų iš 170-ies skirtingų valstybių. Tyrimas atskleidė naujausias fotografavimo tendencijas ir jose atsispindinčius visuomenės pokyčius.

„Mūsų turimais duomenimis, kasmet pasaulyje padaroma virš 1,4 trilijono nuotraukų, iš kurių daugiau nei 89 proc. užfiksuojama išmaniaisiais telefonais. Išmaniųjų telefonų technologijos keičia ne tik fotografavimo pobūdį, bet ir padeda žmonėms geriau apibendrinti juos supantį pasaulį. Šią tendenciją atspindi ir nuo 2017-ųjų metų „Huawei“ organizuojamas nuotraukų konkursas „Next Image“, kurio pagrindu atlikome savo tyrimą. Pristatytoje ataskaitoje apibendriname įvairias fotografavimo tendencijas: nuotraukų gamtoje, mieste ir namuose bruožus bei skirtingus žmonių fotografavimo įpročius“, – teigia „Huawei Consumer BG“ strateginės rinkodaros viceprezidentas Li Changzhu.

„XMAGE Trend Report“ tyrėjų grupės vadovė sociologė Nicole Fernandes pastebi, kad, pavyzdžiui, šiuolaikinės moterys nuotraukose renkasi pabrėžti naujus socialinius akcentus, lyginant su rezultatais prieš kelis dešimtmečius.

„Apibendrindami ataskaitą pastebėjome, jog šiuolaikinės moterys yra labiau linkusios pabrėžti savo įvaizdį – jų apranga kruopščiai apgalvota, o portretinėse nuotraukose mėgstama naudoti įvairius filtrus. Svarbu, jog šiuolaikinė moteris siekia atskleisti ir stiprų savo charakterį – ji atrodo tvirtai, pasitikinti savimi“, – sako N. Fernandes.

Sociologė pastebi, kad vyrai fotografijose šiandien dažniau yra linkę pabrėžti savo šeimos padėtį.

„Mūsų analizuotose nuotraukose vyrai dažniausiai užfiksuojami atliekant kasdienes veiklas, pomėgius ar tiesiog laiką leidžiantys šeimos aplinkoje. Be to, vis daugiau vyrų nuotraukose yra linkę atskleisti savo tėviškas puses. Fotografijos atspindi ir visuomenės tendencijas: šeima bei kokybiškas laiko praleidimas su ja yra svarbus šiuolaikiniam vyrui“, – pažymi N. Fernandes

Vidutinio amžiaus (40-60 metų) žmonės yra linkę fotografuotis rečiausiai. Tiesa, šioje amžiaus kategorijoje kur kas dažniau užfiksuojami vyrai, o ne moterys.  Beveik kas trečioje vidutinio amžiaus sulaukusių žmonių atsiųstoje nuotraukoje figūruoja vyras ir tik 10,7 proc. nuotraukų užfiksuotos tokio pat amžiaus moterys.

Pristatymo apibendrinimo metu „Huawei“ specialistai akcentavo, jog išmanieji telefonai daro ryškią įtaką žmonių bendravimui ir socializacijai. Net ir būdami kartu, žmonės žiūri vienas kito telefone darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus. Pavyzdžiui, savo paskutinio susitikimo metu darytus vaizdus, arba dalijasi įspūdžiais rodant savarankiškai užfiksuotas akimirkas.

Atliekant tyrimą „Huawei“ bendradarbiavo su „FactStory“ vaizdo analitikų komanda, kuri nagrinėjo pateiktas nuotraukas ir vaizdo įrašus, ypatingą dėmesį skiriant sociologiniams ir psichologiniams vaizdų aspektams bei emocijoms, kurias sukelia nuotraukos. Analitikams padėjo mašininio mokymosi programinės įrangos bendrovė „Mobius Labs“.

Skaičiuojama, kad šiuo metu „Facebook“ turi 2,9 mlrd., o „Instagram“ ir „TikTok“ po daugiau nei 1 mlrd. vartotojų visame pasaulyje. Didžiulis kasdien skelbiamo turinio ir reklamų kiekis reikalauja tvarkos, kad vartotojai galėtų matyti juos dominančią informaciją – būtent dėl šios priežasties kiekvienas socialinis tinklas turi savo algoritmus. Ekspertas aiškina, kaip veikia populiariausių platformų algoritmai ir kas lemia tai, ką kaskart matote įsijungę šias platformas. 

Anot „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto Arnoldo Lukošiaus, visi algoritmai diktuoja, kokią vietą vartotojai užima socialinių naujienų sraute, tačiau kiekviena platforma taiko vis kitokią techniką. Anot jo, geriau susipažinę su populiariausių tinklų reitingavimu, ne tik galėsite atitinkamai koreguoti tai, ką matote, bet ir tapsite labiau pastebimi. 

Užtikrina turinio tvarką 

Socialiniuose tinkluose algoritmai padeda palaikyti tvarką ir reitinguoti paieškos rezultatus ar reklamas.  Esant tokiai daugybei turinio, socialiniai tinklai remiasi įvairiais veiksniais ir teikia pirmenybę tam, kuris, jų manymu, vartotojui patiks. Trumpai tariant, algoritmai yra priežastis, dėl kurios nė vienas iš dviejų naudotojų nematys lygiai tokio paties turinio, net jei jie seka tas pačias paskyras. 

Kiekvienas socialinės žiniasklaidos kanalas turi tam tikras formules, pagal kurias nustatoma, kokie įrašai rodomi naudotojo naujienų kanale. Konkretiems algoritmams sukurti naudojamas duomenų generavimo ir mašininio mokymosi derinys. Tačiau socialiniai tinklai nuolat keičiasi, tad atitinkamai jie koreguoja ir savo algoritmus, kad pagerintų žmonių patirtį. 

„Facebook“. Vartotojų įsitraukimas yra šios platformos algoritmo išdėstymo raktas – turinio kokybės įrodymu laikomi „like“ paspaudimai, komentarai ir pasidalinimai. „Facebook“ algoritmai analizuoja kiekvieną įrašą, jį įvertina ir naujienų sraute išdėsto pagal kiekvieno naudotojo susidomėjimą. Pirmenybė turiniui teikiama atsižvelgiant į 3 pagrindinius veiksnius. Pirmasis, turinio šaltinis, kuris reiškia, kad jūsų siena užpildoma žmonių ir puslapių, kuriuos sekate ir su kuriais bendraujate, turiniu. Atsižvelgiama ir į turinio pobūdį – algoritmas pranešimus prioretizuoja pagal tai, su kokio tipo turiniu naudotojai sąveikauja dažniausiai. Galiausiai, algoritmas atpažįsta ir sąveikas – dažniau padidina populiarių pranešimų skaičių, kuriuose daug įsitraukimo. 

„TikTok“. Kalbant apie šio sparčiai populiarėjančio tinklo algoritmą, svarbu suprasti, kad kitaip nei konkurentai, jis rodo naują turinį, o ne tik tų žmonių, kuriuos jūs sekate. Būtina atkreipti dėmesį į „For You“ skiltį, kurioje rodomi individualiam vartotojui aktualūs įrašai. Šioje platformoje veikia keli paprasti turinio reitingavimo signalai, kaip naudotojo sąveika, antraštės ir grotažymės, įrenginio ir paskyros nustatymai (šalis ir kalba) bei tendencijos. Įdomu tai, kad „TikTok“ rekomendacijos nėra pagrįstos sekėjų skaičiumi ar vaizdo įrašų sėkme, tad bet kuris įrašas turi šansų papulti tarp populiariausių. 

„Instagram“. Platformos algoritmas atsižvelgia net į kelis pagrindinius veiksnius: susidomėjimą, ryšį su naudotoju, sesijos ir paskelbimo laiką. Tikėtina, kad šioje platformoje dažniau matysite turinį žmonių, kuriuos sekate, su kuriais susirašinėjate ar kitaip bendraujate. Matomam turiniui įtakos turi ir jo paskelbimo data, grotažymės, vietos žymos, paminėjimai ir įsitraukimo lygis – kiek mėgstate, komentuojate ar dalinatės kitų vartotojų įrašais. Taip pat kai kurių vartotojų paskyrų tikrinimas gali lemti tai, kad jų turinys dažniau pasirodys jūsų kanale. 

„LinkedIn“. Profesinio socialinio tinklo algoritmas paremtas ryšiais ir įsitraukimu, todėl stiprus bei tinkamas turinys yra „LinkedIn“ sėkmės paslaptis. Platformos algoritmas atlieka pirminį rūšiavimą, taip įrašai skirstomi į 3 kategorijas: šlamštas, žemos kokybės arba aukštos kokybės turinys. Netinkamas turinys iš karto atmetamas, o per kitą valandą pranešimai pereina dar vieną vertinimo procesą. „LinkedIn“ išmatuoja jų išankstinį įsitraukimo lygį ir nusprendžia, kurie iš jų bus rodomi naudotojų kanaluose. Įrašai taip pat reitinguojami, atsižvelgiant į ryšį su vartotoju, sekamas grupes, grotažymes ir paskelbimo laiką.