Marijus Plančiūnas, „Paysera“ generalinis direktorius:

Esu dviejų berniukų tėtis, todėl dažnai sulaukiu jų skambučių: „Tėti, ar gali pratęsti ekrano laiką dar valandai?“ Pripažinsiu – kartais sunku pasakyti „ne“. Vaikai mėgsta žaisti ir neretai prašo pinigų virtualiems žaidimų aksesuarams, pavyzdžiui, šarvams, ginklams ar išskirtinei veikėjų išvaizdai (vadinamiesiems „skinams“). Tokiais momentais suprantu, kad mano, kaip tėčio, užduotis – ne tik nustatyti ribas, bet ir padėti jiems suprasti laiko, pinigų bei pasirinkimų vertę.

Jei banko sąskaitos išraše pastebėjote pirkinių su vaiko mėgstamo žaidimo pavadinimu arba, kad jis leido pinigus virtualiam kardui ar šarvams, tikriausiai pirma mintis buvo: „Nejaugi jis leidžia tikrus pinigus daiktams, kurių neįmanoma pačiupinėti?“ Toks nustebimas – visiškai natūralus. Tačiau vietoj pykčio ar priekaištų, siūlau pažvelgti į šią situaciją kaip į vertingą galimybę. Tai puikus metas supažindinti vaiką su pinigų verte, atsakingu pasirinkimu ir finansinio raštingumo pagrindais – jų pačių kalba, per tai, kas jiems įdomu ir artima.

Kodėl virtualūs daiktai vaikams tokie svarbūs?

Suaugusiesiems gali būti sunku suprasti, kodėl verta mokėti už virtualius šarvus ar išskirtinį ginklo dizainą. Tačiau verta prisiminti savo vaikystę: juk ir mes rinkome krepšininkų korteles, leisdavome pinigus interneto kavinėse ar žaidimų automatuose. Tai buvo mūsų būdas pritapti, išsiskirti, išreikšti save. Šiandien vaikų pasaulis didele dalimi persikėlė į skaitmeninę erdvę.

Interneto kavines ir žaidimų automatus pakeitė žaidimų aksesuarai. Vienas iš geriausių to pavyzdžių – platforma „Roblox“, turinti savitą virtualią ekonomiką. Joje vaikai tikrais pinigais perka valiutą „Robux“ ir išleidžia ją norimiems personažo aksesuarams ar žaidimo patobulinimams.

Šie ir panašūs virtualūs pirkiniai vaikams praktiškai tapo socialine valiuta. Čia slypi esminis skirtumas, kurį turime suprasti. Jei mums tokie pirkimai buvo malonus priedas prie kasdienybės, vaikams, kurių gyvenimas internete yra toks pat natūralus kaip mums buvimas lauke, virtualūs daiktai tapo beveik būtinybe. Tai jau ne tik „atliekami pinigai“ – ne kažkas, ką leidžiama tik po pagrindinių poreikių tenkinimo. Šiandienos vaikų kartai virtualus turtas yra svarbi Maslow poreikių piramidės dalis – būdas užsitikrinti socialinį statusą, pripažinimą ir savivertę.

Tiesą sakant, čia susiduriame su visiškai naujais e. komercijos principais, kurių mes, kaip tėvai, dažnai iki galo nesuvokiame ir menkai kontroliuojame. Platformos kaip „Minecraft“ ar „Roblox“ veikia tarsi uždaros ekosistemos – savarankiški pasauliai, turintys ne tik savo virtualią valiutą, bet ir unikalias žaidimo taisykles. Šiose erdvėse vertę ir reikšmę nustato ne išorinė logika, o patys žaidimų kūrėjai. Todėl mūsų bandymai taikyti tradicinį požiūrį į daiktų vertę dažnai nepateisina lūkesčių ir pasmerkti nesėkmei.

Todėl, kai vaikas prašo nupirkti naują „skiną“, jo poreikis yra toks pat svarbus kaip mūsų noras įsipilti degalų į automobilį – be to jis tiesiog negali jaustis pilnaverčiu bendruomenės nariu. Galiausiai, vaikams, kurie įpratę leisti laiką internete, nebėra skirtumo, ar džiaugsmą suteikia fizinis žaislas, ar virtualus patobulinimas – malonumas ir pasitenkinimas yra vienodai tikri. Supratę šį skirtumą, vietoje smerkimo galime atverti duris nuoširdžiam dialogui.

Kaip virtualius pirkinius paversti finansinio raštingumo pamoka?

Teisingas kelias – ne draudimas, o valdomas ir pamokantis įsitraukimas. Štai keli praktiniai veiksmai:

· Planuokite biudžetą. Vietoj to, kad tiesiog patenkintumėte ar uždraustumėte vaiko norus, duokite jam savaitės ar mėnesio kišenpinigius, kuriuos jis galės valdyti pats. Jei visą sumą jis išleis virtualiems pirkiniams, teks susidurti su pasekmėmis, pavyzdžiui, negalėjimu nusipirkti kitų norimų dalykų. Tačiau būna atvejų, kai vaikas, net ir išleidęs biudžetą, prašo papildomų lėšų.

Tokiu atveju verta parodyti lankstumą – kartais verta padėti, tačiau kartu aptarti, kodėl prireikė papildomų pinigų ir tokios situacijos išvengti ateityje. Tai ne tik suteikia vaikui galimybę jausti tėvų palaikymą, bet ir skatina savirefleksiją bei atsakingesnį biudžeto planavimą ateityje.

· Kalbėkitės apie vertę. Klauskite, kodėl vaikui svarbus konkretus pirkinys – ką jis jam reiškia? Kartais noras atsiranda iš noro pritapti ar prilygti draugams. Tai puiki proga aptarti protingą vartojimą ir priminti, kad ne daiktai, net ir virtualūs, apibrėžia mūsų vertę.

· Būkite pavyzdžiu. Vaikai yra mūsų veidrodis. Jei patys dažnai impulsyviai perkame daiktus internetu, kurių iš tikrųjų nereikia, negalime pykti ant vaikų, kai jie taip elgiasi savo virtualiame pasaulyje. Mūsų pačių finansinė disciplina – geriausia pamoka.

Balansas tarp dviejų pasaulių

Ir pabaigai. Prisiminkime fantastinį filmą „Klonai“ (angl. Surrogates), kuriame vaidino Bruce’as Willisas. Šioje juostoje žmonės nustojo gyventi tikrą gyvenimą ir viską patirdavo per savo tobulus, nuotoliniu būdu valdomus robotus-avatarus. Jie rinkosi gražesnį, saugesnį, tačiau netikrą pasaulį. Nors tai tik filmas, jis puikiai atskleidžia kraštutinumą, į kurį gali nuvesti noras pasislėpti virtualioje erdvėje. Mūsų pareiga – padėti vaikams išlaikyti sveiką balansą tarp realybės ir skaitmeninio pasaulio.

Svarbiausia suprasti, kad pinigų valdymo principai išlieka tie patys – nesvarbu, ar perkame batus, ar virtualius burtus. Pasinaudokime šia šiuolaikine vaikų realybe kaip galimybe ugdyti atsakingus, protingus ir finansiškai raštingus žmones.

Dvi Lietuvos finansinių technologijų bendrovės sujungė jėgas, kad populiariausia investicijų rūšis Lietuvoje būtų lengviau pasiekiama savo telefone. „Paysera“ į programėlę įtraukė galimybę tiesiogiai, neišeinant iš aplikacijos aplinkos, investuoti sutelktinio finansavimo į NT nuomos projektus platformoje „InRento“. Iki šiol „Paysera“ programėlėje siūlė įsigyti investicinio aukso.

Abi bendrovės tikisi, kad šis žingsnis paskatins daugiau žmonių žengti pirmuosius investavimo žingsnius arba diversifikuoti esamas investicijas, nes minimali vienos investicijos suma prasideda vos nuo 500 Eur.

„Lyginant su kitomis investicijų rūšimis, NT nuoma istoriškai pasižymi stabilumu ir nuspėjamumu. O dėka mūsų partnerio „InRento“, ši investicijų rūšis tampa prieinama praktiškai kiekvienam, nes norinčiam investuoti nebūtina pirkti viso būsto, o galima finansuoti profesionalų vykdomus nuomos projektus. Tikiu, kad galimybė sau pažįstamos aplikacijos aplinkoje investuoti į nuomos projektus sudomins nemažą dalį iš mūsų maždaug 300.000 privačių klientų, – teigia Marijus Plančiūnas, „Paysera“ generalinis direktorius. – Siūlydami naujas investavimo galimybes, mes žingsnis po žingsnio artėjame link superprogramėlės. Programėlė ateityje toliau plėsis, įtraukdama paslaugas, kurios apims daugiau nei tik tradicinius pervedimus ir mokėjimus“.

Gustas Germanavičius, „InRento“ direktorius, pabrėžia, kad dviejų „fintech“ įmonių bendradarbiavimas padidins investavimo galimybes Europoje.

„Tikime, kad mūsų bendradarbiavimas padarys investavimą Europoje populiaresnį ir tai taps pavyzdžiu, kaip finansų įstaigos gali kartu gerinti klientų patirtį bei priartinti aukštos vertės paslaugas iki vos kelių paspaudimų kliento gerai atpažįstamoje aplinkoje“, – sako G. Germanavičius.

Jis taip pat priduria, kad nuo įmonės veiklos pradžios buvo nubrėžtas aiškus tikslas – pasiūlyti inovatyviausius investavimo sprendimus, kurie siektų patraukliausios rizikos ir grąžos santykio ir užtikrintų geriausią investavimo patirtį.

„Esame dėkingi, kad galime tai įgyvendinti bendradarbiaudami su Paysera, kurių mokėjimų sprendimus naudojame jau ketverius metus“, – teigia G. Germanavičius. 

„InRento“ platforma šiuo metu turi virš 2.800 aktyvių investuotojų, kurie į NT nuomos projektus Lietuvoje, Lenkijoje ir Ispanijoje, yra investavę per 23 mln. Eur, o iš investicijų grąžos uždirba vidutines 11,25% metines palūkanas, iš viso virš 1,6 mln. Eur nuo platformos veiklos pradžios. Istoriškai nei vienas „InRento“ siūlytas projektas nevėlavo vykdyti savo įsipareigojimų ar tapo nemokiu.

2022 metais Europos finansinių technologijų apdovanojimuose, kurie vyko Londone, „InRento“ buvo įvertinta kaip geriausia investavimo technologija Europoje.

„Paysera LT“, elektroninių pinigų įstaiga, teikianti einamosios sąskaitos ir pinigų pervedimo paslaugas visame pasaulyje, savo klientams pristato „Apple Pay“ – saugesnį, patikimesnį ir daugiau privatumo suteikiantį atsiskaitymo būdą, kuriuo naudojantis, klientams nereikia paduoti mokėjimo kortelės kitam asmeniui, liesti mygtukų ar atsiskaityti grynaisiais pinigais, ir kuris užtikrina visų sandorių saugumą naudojantis „iPhone“.

Klientai, norėdami atlikti bekontaktį mokėjimą, priglaudžia savo „iPhone“ ar „Apple Watch“ prie mokėjimo terminalo. Atsiskaitymas „Apple Pay“ yra saugus, nes patvirtinamas naudojant „Face ID“, „Touch ID“ ar įrenginio atpažinimo kodu, o taip pat konkrečios operacijos dinaminiu saugos kodu. Su „Apple Pay“ galima atsiskaityti maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, taksi, restoranuose, kavinėse, prekybos vietose ir kitur.

Klientai, naudodamiesi „Apple Pay“ „iPhone“, „iPad“ ar „Mac“, gali greičiau ir patogiau atsiskaityti už pirkinius programėlėse ir „Safari“ naršyklėje, nes nereikia iš naujo susikurti paskyros ar kiekvieną kartą įvesti siuntimo ir sąskaitos išrašymo duomenų. Naudojant „Apple Pay“ lengviau atsiskaityti už maisto ir maisto prekių pristatymą, pirkinius internete, transporto paslaugas, parkavimą ir kt. „Apple Pay“ galima naudoti ir atsiskaitant per programėles „Apple Watch“.

„Apple Pay“ daug dėmesio skiria saugumo ir privatumo standartams. Susiejus savo kredito ar debeto kortelę su „Apple Pay“, kortelės numeris nėra saugomas įrenginyje ar „Apple“ serveriuose. Vietoj to, priskiriamas konkretaus įrenginio sąskaitos numeris, kuris yra užšifruotas ir saugomas jūsų įrenginio „Secure Element“, t. y. pramonės standartus atitinkančiame sertifikuotame luste, kuriame jūsų mokėjimų informacija patikimai saugoma. 

Nustatyti „Apple Pay“ paprasta. „iPhone“ atidarykite „Wallet“ programėlę, bakstelėkite „+“ ir atlikite veiksmus, kad pridėtumėte „Paysera Visa“ mokėjimo kortelę. Pridėję kortelę prie „iPhone“, „Apple Watch“, „iPad“, ar „Mac“, klientai iš kart gali pradėti naudotis „Apple Pay“ tame įrenginyje. Klientai ir toliau galės naudotis visomis „Paysera“ mokėjimo kortelės privilegijomis.

„Shopify“, vienoje populiariausių pasaulyje e. prekybos platformų, kurią naudoja ir lietuviškos e. parduotuvės, integruota galimybė atsiskaityti per mokėjimų operatorių Paysera. Lietuvių fintech įmonei tapus oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi, šią platformą naudojatys e. prekybininkai galės keliais mygtuko paspaudimais aktyvuoti pirkėjų atsiskaitymus per Baltijos šalyse veikiančias finansų įstaigas.

„Iki šiol „Shopify“ el. parduotuvėms nebuvo iškart integruotos galimybės priimti pirkėjų atsiskaitymų per Baltijos šalyse veikiančius bankus, kaip ir per „Paysera“. Tam prekybininkams reikėjo pasirašyti papildomas sutartis, investuoti į programavimą, naudoti papildomas nuorodas į kitas sistemas. Dabar to nebereikia”, - sako Vytenis Morkūnas, didžiausios Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos „Paysera LT“ generalinis direktorius. Mums tapus oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi, praktiškai kiekvienas e. parduotuvės vadovas savarankiškai gali aktyvuoti atsiskaitymus per Baltijos šalių finansų įstaigas”.

Pasak V. Morkūno, e. komercijos milžinė oficialiems mokėjimų operatoriams kelia patikimumo, apyvartos ir kokybinius reikalavimus, todėl  „Shopify“ mokėjimų operatoriaus statusas suteiks papildomo pasitikėjimo įmone, kuri nuolat plečia partnerių tinklą užsienio rinkose.

Lietuvos banko duomenimis, „Paysera LT“ yra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga (EMI) Lietuvoje. Bendrovė teikia pinigų surinkimo internete, pervedimų, valiutos konvertavimo, bilietų platinimo ir kitus mokėjimo sprendimus. Bendrovės įmokų surinkimo sprendimais naudojasi apie 90 proc. el. parduotuvių Lietuvoje. Per metus „Paysera” mokėjimų sistemoje ir mobilioje programėlėje atliekama 6 mlrd. EUR operacijų, tai 16 mln. Eur operacijų kasdien. Pinigų perlaidos vyksta 23-imis valiutomis ir pasiekia 180 pasaulio šalių. „Paysera“ įmonės Lietuvoje ir Kosove tapo pirmosiomis, kurioms suteiktos EMI licencijos šiose šalyse.