Login to your account

Username *
Password *

    Pasak pirmaujančios žaidimų analizės paslaugų teikėjos „Newzoo“, 2021 m. vaizdo žaidimus visame pasaulyje žaidė apie 3 mlrd. žmonių. Sparčiai plečiasi ir žaidimų technologijos – 2020 m. pabaiga žaidėjams buvo be galo reikšminga, kadangi prekyboje pasirodė 2 svarbiausios devintosios kartos konsolės – „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X/S“. Nors pirmus metus vartotojai dar laukė būtent šiai technologijai sukurtų žaidimų, dabar katalogas nemenkai užsipildė, o žaidėjai pagaliau atranda šios konsolių kartos pranašumus.

    Anot A. Lukošiaus, „Tele2“ inovacijų biuro eksperto, naujoji konsolių karta yra didžiulis technologinis šuolis, ne tik suteikiantis žaidimų sistemoms galios, bet ir pagerinantis grafines savybes bei išplečiantis atmintį.

    Su kiekviena karta – arčiau tobulumo

    Jeigu asmeniniai kompiuteriai gali būti tobulinami po atskirą detalę, tai žaidimų konsolė sukuriama kaip visuma. Taip slenkant ciklui, kuris paprastai trunka maždaug 7-8 metus, gamintojai reguliariai pristato įvairius konsolių patobulinimus. 2013 m. buvo išleistos „PlayStation 4“ ir „Xbox One“ konsolės, kurios konkuravo nuo pat pradžių. Šį konkuravimą sudrumstė trečiasis ryškus rinkos žaidėjas – „Nintendo Switch“, kuris pasirodė dar 2017 m.

    Žaidimai. Konsolių gamintojai stengiasi turėti kuo daugiau žaidimų, kurie skirti tik jų produktui, taip siekiama neapsisprendusius žaidėjus palenkti savo pusėn. Skirtingos kompanijos netgi pasirenka savas strategijas. „PlayStation“ gali girtis geresniais „pasakojimo“ tipo žaidimais, „Xbox“ geriau sekasi su šaudymo žaidimais, o „Nintendo“ orientuojasi į visai šeimai tinkančius žaidimus bei nuotykių žanrą. Dėl beveik 4 dešimtmečius siekiančios „Nintendo“ istorijos žaidimų rinkoje, šiam gamintojui priklauso gana gerai pasaulyje žinomi žaidimai, kaip „Mario“, „Pokemonai“ ir „Mario Kart“. Tačiau jiems nenusileidžia „PlayStation“ ir „Xbox“ su „Marvel‘s Spider Man Miles Morales“, „Sable“ bei „Forza Horizon“.

    Srautinė transliacija. Vienas ryškiausių konsolių evoliucijos bruožų, ypač gerai pastebimas devintojoje kartoje – skaitmeninimas. Labai ilgai žaidimus pirkdavome fiziniu pavidalu, nors toks būdas turi tam tikrų privalumų, tačiau jis vis labiau nyksta. Labai svarbi ir kita paslauga – žaidimų srautinė transliacija (angl. „streaming“), kai žaidėjai perka ne tuos pačius žaidimus, o prisijungimus prie jų bazės. „PlayStation Plus“ siūlo daug naujų ir senų žaidimų, skirtų ankstesnėms konsolės versijoms. „Nintendo Switch Online“ kataloge galite rasti tiek pačius seniausius retro žaidimus, tiek sukurtus legendinėms „Sega Genesis“ bei „Nintendo 64“ sistemoms. Galiausiai, „Xbox“ turi „Game Pass“ platformą, kuri tapo revoliucija žaidimų pasaulyje – už gana nedidelį mokestį gaunate galimybę rinktis iš nuolat atnaujinamo geriausių žaidimų katalogo.

    Pramoginės funkcijos. Konsolių gamintojai stengiasi, kad įrenginiai taptų tikrais pramogų centrais, siūlančiais gerokai daugiau nei vien žaidimai. Kiekviena sistema siūlo vaizdo įrašų žiūrėjimo, muzikos klausymo bei naršymo internete funkciją. „Playstation 5“ turi naują „Home“ mygtuką, kuris leidžia lengvai peršokti iš žaidimo režimo į „Media“ ir atgal. Labai panašiai veikia ir „Xbox“ – su juo galite žiūrėti filmus ir naršyti po vaizdo turinio platformas. „Nintendo“ šiuo aspektu yra pats paprasčiausias – jis turi kelias srautinės transliacijos programėlės, bet savo funkcionalumu neprilygsta kitoms konsolėms.

    Valdymo pulteliai. Kiekvienoje žaidimų kartoje įvykstančius pokyčius akivaizdžiai galima pastebėti svarbiausiame konsolės elemente – pultelyje. „PlayStation 5“ jutiklis išsiskiria vibracijomis – jis geba tai daryti reaguodamas į tai, ką matote ir patiriate ekrane. Tą patį daro ir kai kurie mygtukai – jie reaguoja į jūsų veikėjo veiksmus. „Xbox“ pultelis žinomas dėl savo ergonomiškumo ir patogumo. Devintojoje kartoje viskas dar šiek tiek patobulinta, tad konsolės valdymas ypač intuityvus ir paprastas. „Nintendo Switch“ naudoja visai kitokią taktiką – konsolė turi 2 režimus. Sujungus visus elementus, platforma tampa mobilia, o pultelis yra viso prietaiso dalimi. Sistemą prijungus prie televizoriaus, gaunami 2 pulteliai, kuriais galima dalintis ir žaisti su draugais.

    Ekspertė įspėja, kokia klaida gali lemti negrįžtamą duomenų praradimą

    Dirbtinio intelekto reklama tampa vis sunkiau pastebima, o vartotojams kyla naujų rizikų

    Stringantį ryšį gali lemti telefono dėklas

    Katė ant maršrutizatoriaus gali sulėtinti namų internetą

    „Greet“ pristatė lietuvišką sprendimą, skirtą visam restoranų darbui valdyti

    Keičiasi laikas – ką patikrinti, jei telefonas rodo neteisingą valandą?

    Lietuviai jau naudoja DI įrankius, bet dar neišnaudoja jų efektyvumui didinti - rodo apklausa

    Kaip gydytojai prisidėjo kuriant jiems skirtą dirbtinio intelekto asistentą

    „Instagram“ mini 16-ąjį gimtadienį: ar jūsų nuotraukos ten iš tiesų saugios?

    Tele2“ 5G pripažintas greičiausiu: nuo ko priklauso ryšio kokybė?

    Kada reikia perkrauti telefoną?

    Ar fizinis DI nauja investavimo kryptis, ar tolima ateitis? Atsako Ignas Goštautas

    Trys iš penkių naudojasi dirbtiniu intelektu: tyrimas apžvelgia, kaip šią technologiją naudoja lietuviai

    Be teksto, bet su atsakymu: „Jev“ siūlo kitokią dirbtinio intelekto ateitį

    © 2018 Your Company. All Rights Reserved. Designed By Tripples