Login to your account

Username *
Password *

Per pastaruosius kelerius metus ypač išpopuliarėjo vaizdo skambučių platformos, o šios srities lydere tapo „Zoom“. Tačiau įrankiui populiarėjant kilo ir susirūpinimas dėl jo saugumo ir privatumo funkcijų – bendrovei ne kartą teko aiškintis dėl renkamų vartotojų duomenų. Anot Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, nors dalį saugumo spragų įmonė išsprendė, kai kurių funkcijų geriau nenaudoti.

„Nuotolinių skambučių platformų saugumas ekspertų plačiai aptarinėjamas jau ne vienerius metus, o „Zoom“ platformą tikrai galima įvardinti sukėlusia daugiausiai diskusijų. Dirbant iš namų, bendraujant su užsienyje gyvenančiais draugais ar šeimos nariais svarbu didesnį dėmesį skirti ir savo duomenų saugumui“, – sako Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas.

Nepasitikėjimas tęsiasi kelerius metus

„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl „Zoom“ susidūrė su vartotojų nepasitikėjimu, buvo tai, kad nesugebėjo tinkamai išspręsti gana anksti atsiradusių saugumo ir privatumo spragų. Dar 2020 m. pradžioje pasirodė pranešimų apie vadinamąjį „Zoom“ bombardavimą“, kai į žmonių skambučius įsilauždavo ir neadekvačiai elgdavosi nekviesti asmenys. Tai sukėlė klausimų dėl platformos gebėjimo apsaugoti naudotojų duomenis, o kai kurie verslai net visiškai atsisakė „Zoom“ platformos naudojimo“, – sako D. Drakickas.

Bendrovė net buvo apkaltinta tuo, kad be naudotojų sutikimo perdavė surinktus duomenis tokioms įmonėms, kaip „Facebook“ ir „Google“. Kiek vėliau buvo keliamas klausimas dėl „Zoom“ platformoje naudojamo galutinio šifravimo. Nors naudotojų duomenys buvo šifruojami – ir taip geriau apsaugomi – perdavimo metu, „Zoom“ vis tiek turėjo prieigą ir prie nešifruoto turinio bei galėjo juo naudotis.

„Nepasitikėjimą platforma labiausiai paskatino tai, kad „Zoom“ į visas su saugumu susijusias problemas reagavo vangiai, jų nesprendė operatyviai, skaidriai. Tiesa, dabar, sulaukusi daug neigiamos kritikos, platforma skiria daugiau dėmesio saugumo ir privatumo funkcijoms, pasamdė saugumo ekspertus ir pagerino galutinio šifravimo parinktis“, – pastebi D. Drakickas.

Kelių funkcijų pataria nenaudoti

Eksperto teigimu, šios vasaros pabaigoje „Zoom“ buvo apkaltinta dar vienu saugumo pažeidimu – įtarta, kad bendrovė be sutikimo naudojo vartotojų vaizdo skambučius savo dirbtinio intelekto (DI) modeliams apmokyti. Kai kurie tąkart atnaujintos naudojimo politikos punktai nurodė, kad platformos naudotojai suteikia leidimą naudoti savo sukuriamą turinį  „Zoom“ DI algoritmams ir mašininiam mokymuisi. 

Tiesa, įmonė netruko paaiškinti, kad naudojami duomenys niekaip nesusiję su vartotojų skambučių vaizdu, garsu ar kitu turiniu – DI renka tik nuasmenintą informaciją apie skambučių laiką, trukmę. Vis dėlto, jeigu to nepageidaujate, D. Drakickas pataria įsitikinti, ar nesinaudojate kai kuriomis platformos funkcijomis.

„Platforma nerinks jūsų duomenų savo dirbtinio intelekto modeliams mokyti, nebent pasirinksite dirbtinio intelekto funkcijas. Vykdydami skambučius per „Zoom“ venkite „IQ Meeting Summary“ ir „IQ Team Chat Compose“ funkcijų, kurios paremtos DI technologija. Jei jau esate jas kartą pasirinkę, reikėtų išjungti  funkciją „Data Sharing“, kuri siunčia jūsų pokalbių duomenis į „Zoom“. Tą patį reikėtų padaryti ir kitiems jūsų skambučių dalyviams“, – pataria ekspertas.

Anot D. Drakicko, kaip ir naudojant bet kokią kitą technologiją ar skambučių platformą, būtina išlaikyti budrumą, peržvelgti visus saugumo nustatymus ir išlikti informuotiems apie saugumo atnaujinimus.

 

„Sony“ televizoriuose „BRAVIA“, kuriuose integruota kamera „BRAVIA CAM“, veiks kompanijos „Zoom Video Communications“ programinė įranga. Ši partnerystė įgalins vartotojus bendrauti su draugais, šeimos nariais ir kolegomis naudojantis tam pritaikytas vaizdo skambučiais tiesiai iš savo svetainės. „Sony BRAVIA“ televizoriai yra pirmieji rinkoje, pritaikyti veikti su „Zoom“ programėle, kurią bus galima parsisiųsti iš „Google Play Store“.

Programėlė „Zoom“, kurią bus galima įdiegti į „BRAVIA“ televizorius, leis vartotojams išnaudoti vienos geriausių rinkoje vaizdo pokalbių platformos pranašumus. Tai apima vaizdo pokalbius televizoriaus ekrane, pasidalijimo ekranu funkciją ir bendro darbo įrankius. Vartotojams taip pat bus prieinamos pažangiosios „BRAVIA CAM“ funkcijos, pavyzdžiui, kamera galės nustatyti vartotojo buvimo vietą patalpoje ir atsižvelgiant į tai pritaikyti garso ir vaizdo nustatymus. Be to, įdiegti „Zoom“ programėlę į televizorių ir paruošti ją naudojimui itin paprasta – užteks ją parsisiųsti iš „Google“ parduotuvės ir paleisti naudojantis televizoriaus pulteliu.

„Džiaugiamės partneryste su „Zoom“, kuri suteikia galimybę vaizdo konferencijų funkcionalumą pasiūlyti „BRAVIA“ televizoriuose ir padaro „Zoom“ prieinamą „Android TV“ platformoje, – sako „Sony Corporation“ produktų technologijų centro „BRAVIA TV“ produkto dizaino vadovas Shusuke Tomonaga. – Ši partnerystė leis mūsų klientams mėgautis realistiškesniais vaizdo skambučiais dideliame TV ekrane savo svetainėse bei taip užmegzti ryšį su reikalingais žmonėmis dirbant iš namų, mokantis nuotoliniu būdu ar tiesiog norint pabendrauti su savo draugais ar šeima“.

„Džiugu, kad kartu su „Sony“ galime pristatyti „Zoom“ jų „BRAVIA“ televizoriuose, – sako „Zoom“ techninės įrangos partnerysčių vadovas Eric Yu. – Savo vartotojams suteikiame progą naudotis vaizdo konferenciniais skambučiais savo televizoriuose ir tuo pačiu metu turėti priėjimą prie pajėgių „Zoom“ bendradarbiavimo įrankių“.

Programėlę „Zoom“ į atitinkamus „BRAVIA“ televizorių modelius, turinčius „BRAVIA CAM“, bus galima atsisiųsti šią vasarą.

Daugiau informacijos apie „Sony BRAVIA“ televizorius galima rasti čia: https://www.sony.co.uk/electronics/tv/t/televisions

Daugiau informacijos apie „Zoom“ galima rasti čia: https://zoom.us/ 

Šiemet naršymui internete naudojame dvigubai daugiau duomenų nei pernai. Tą lemia tiek nuolatos stebimas organinis duomenų naudojimo augimas, tiek metų pradžioje prasidėjęs karantinas. Karantinas išpopuliarino ir iki tol mažai žinomas pokalbių platformas bei atvėrė kelią didesniam socialinių tinklų ir vaizdo turinio naudojimui, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys.

Reikšmingai išaugus apkrovimams Europos ryšių tinkluose žemyne įvedus karantiną, „Youtube“ ir „Netflix“ platformose laikinai sumažino transliavimo kokybę, kuri neseniai pagaliau grąžinta į ankstesnį lygį.

Duomenų augimo lyderis – „TikTok“

Neseniai mažai kam Lietuvoje žinomu buvęs socialinis tinklas „TikTok“ šiandien yra viena populiariausių programėlių pasaulyje, perkopusi 2 mlrd. atsiuntimų ribą.

„Nenuostabu, kad susidomėjimas šiuo socialiniu tinklu sparčiai auga ir Lietuvoje. Šiemet „TikTok“ naudojimas lyginat su pernai išaugo net 61 proc. Šioje programėlėje suvartojamų duomenų srautas „Bitės“ tinkle nuolat augo ne tik karantino metu, bet ir jam pasibaigus, o naudojimo piką pasiekė rugpjūtį. Vis tik atėjus rugsėjui, vartotojai socialiniame tinkle tampa mažiau aktyvūs“, – pasakoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Anot eksperto, greičiausiai rudenį žmonės apskritai mažiau laiko skiria pramogoms juos pasivijus mokslo metų ir naujo darbų sezono rūpesčiams.

Nors „TikTok“ šiuo metu išgyvena milžinišką pakilimą, kai kuriose šalyse, visų pirma, JAV, kyla nuogąstavimų dėl programėlės renkamų vartotojų duomenų saugumo. Vis tik socialinio tinklo populiarumui tai įtakos nepadarė – „TikTok“ šiemet yra dažniausiai atsisiunčiama programėlė visame pasaulyje, rodo analitikos bendrovės „Sensor tower“ duomenys. Populiarumą patvirtina ir „Bitės“ tinklo duomenys.

„Lyginant šių metų sausį su rugpjūčiu, kai „TikTok“ pasiekė savo naudojimo piką, naudojimasis socialiniu tinklu vien mūsų tinkle yra išaugęs dvigubai. Tokį augimą galima aiškinti tiek naujovių ilgesiu, nes socialinių tinklų versle gana ilgą laiką be didesnės konkurencijos karaliavo senieji žaidėjai, tiek vis dar gana nedideliu tinklo vartotojų skaičiumi. „Facebook“ ar „Instagram“ tokius augimo rodiklius demonstruoti būtų sudėtinga, nes šiandien šiomis programėlėmis ir taip naudojasi daugybė klientų“, – neįprastą augimą aiškina G. Butėnas.

Nepaisant to, „Facebook“ rugpjūtį ir ypač rugsėjo pradžioje pasiekė šių metų naudojimosi piką, kas padėjo išlikti socialiniam tinklui aiškiu lyderiu Lietuvoje. Tuo metu jau minėta „Instagram“ platforma šį rudenį susilaukia net 30 proc. mažiau dėmesio nei balandį, kai buvo pasiektas pandemijos pikas. Tam įtakos galimai turėjo dalies gyventojų sugrįžimas į darbus po vasaros atostogų bei dalies vartotojų migravimas į „TikTok“.

Jausdama konkurento alsavimą, „Instagram“ jau kopijuoja į populiarumo viršūnę kopiančios platformos funkcionalumus – naujas produktas „Instagram Reels” apžvalgininkų laikomas „TikTok” klonu.

Ilgalaikis pandemijos poveikis – nuotolinis darbas

Pandemijos laikotarpiu ypač augo įvairių pokalbių platformų – „Zoom“, „Messenger“, „Whatsapp“, „Viber“ ir kt. – populiarumas. Joms aptarnauti skirtas duomenų srautas padidėjo net 480 proc.

Nors pasibaigus karantinui daugumos bendravimo programų populiarumas krito, naršymas jose rugsėjį vis tiek išlieka gerokai didesnis nei prieš karantiną. Pavyzdžiui, duomenų srautas bendravimo platformoje „Slack“ dabar yra net 50 proc. didesnis, lyginant su sausio ir vasario mėnesiais.

Pasak G. Butėno, akivaizdu, kad karantino metu pamėgtas bendrauti ir dirbti  skirtas programėles žmonės ir toliau pritaiko savo kasdienybėje. Pandemija išmokė dirbti nuotoliniu būdu, todėl net ir sugrįžę atgal į biurus, daugelis vis dar daug funkcijų atlieka virtualiai, dėl saugumo vengia gyvo kontakto.

„Balandžio pradžioje, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, duomenų srautas „Zoom“ platformoje buvo beveik 30 kartų didesnis. Rugsėjį programoje suvartojamų duomenų kiekis jau yra beveik devynis kartu mažesnis nei per patį piką, tačiau lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, programa vis tiek išlieka beveik 10 kartų populiaresnė“, – pasakoja G. Butėnas.

Panaši situacija pastebima ir verslo, mokymosi įstaigų pamėgtoje platformoje – „Microsoft Teams“: lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, rugsėjį duomenų srautas čia išaugęs net 90 proc.

„Bitės“ ekspertas pasakoja, kad šie duomenų srauto rodikliai atskleidžia, jog po vasaros dalis žmonių neskuba grįžti į biurus ir toliau dirba nuotoliniu būdu. Taip pat tikėtina, kad net ir tie, kurie sugrįžo į darbo vietas, darbo susitikimus su klientais ar kolegomis ir toliau organizuoja virtualiai. Panašu, kad tai tvarus, ilgalaikis pandemijos poveikis.

„Netflix“ ir „YouTube“ grąžino vaizdo kokybę

Legalus vaizdo turinio žiūrėjimas Lietuvoje pamažu auga. Štai naršymui vaizdo įrašų nuomos platformoje „Netflix“ išnaudotų duomenų srautas šiemet net tris kartus didesnis nei pernai. Susidomėjimas platforma šiek tiek šoktelėjo prasidėjus karantinui, tačiau piko metu dramatiškas srauto augimas nefiksuotas.

„Tam įtakos galėjo turėti sumažinta „Netflix“ transliavimo kokybė. Tuo buvo siekiama suvaldyti karantino metu ženkliai išaugusius apkrovimus Europos ryšių tinkluose. Dėl šios priežasties transliavimo kokybė iš aukštos (angl. High Definition, HD) sumažinta į įprastą (angl. Standard Definition, SD) ir „Youtube“ platformoje. Jei šie pakeitimai nebūtų įgyvendinti, būtume matę dar dramatiškesnį duomenų srauto augimą, kas būtų buvusi dar didesnė našta ir taip gana aktyviai veikusiems Lietuvos ir Europos tinklams“, – aiškina G. Butėnas.

Pasak G. Butėno, duomenų srautai atskleidžia, kad vasaros pradžioje Lietuvai perduodamo vaizdo kokybė – atstatyta. Tiesa, tai padaryta tyliai, be informacinių pranešimų. Dėl šios priežasties dalis vartotojų to galėjo nė nepastebėti, tačiau tai yra svarbus kokybinis pokytis.

Nuolatinis duomenų augimas pastebimas ir „Go3“ išmaniosios televizijos platformoje. Atėjus vasarai, duomenų srautas sumažėjo nežymiai, o vaizdo turinį žmonės dažniau žiūrėjo per skirtingus įrenginius – ne tik televizorių, tačiau ir telefoną, planšetę, kompiuterį. O štai rugsėjį, kaip įprasta, vaizdo turinys ir vėl dažniau vartojamas televizoriuje.

Šiemet, lyginant su pernai, 40 proc. augo ir muzikos programėlės „Spotify“ duomenų srautas. Tuo metu rudenį, lyginant su vasaros mėnesiais, srautas augo apie 10 proc. Platformą žmonės dažniausiai naudoja kaip būdą prasiblaškyti antroje darbo dienos pusėje ar po darbo, rodo tyrimai.

Pasaulį sukaustęs karantinas Lietuvoje išpopuliarino iki tol gerokai mažiau dėmesio sulaukdavusias platformas – „Zoom“, „Microsoft Teams“, „Slack“, „TikTok“ ir kitas. Karantinui pasibaigus, kai kurių jų populiarumas neblėsta, o kitos naudojamos net gi mažiau nei prieš krizę. Štai, pavyzdžiui, „Zoom“ vis dar 10 kartų populiaresnė, „TikTok“ vis dar stabiliai auga, o štai „Facebook“ vartojimas – šiandien netgi kiek mažesnis nei prieš karantiną, rodo „Bitės“ tinklo duomenys. Kaip atrodo karantino interneto žvaigždės pandemijai pasibaigus?

Nuotolinio bendravimo įrankiai nepraranda aktualumo

Iki šiol vartotojų beveik nenaudota bet dėl intensyvaus nuotolinio darbo išpopuliarėjusi vaizdo konferencijų programėlė „Zoom“ populiarumą išlaiko ir karantinui pasibaigus, rodo anoniminiai agreguoti „Bitės“ tinklo duomenys, lyginant laikotarpį prieš karantiną, karantino viduryje (balandžio 2 ir 3 savaites) su laikotarpiu po karantino.

„Balandžio viduryje, lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, tinkle fiksavome įspūdingą, beveik 30 kartų išaugusį, platformos „Zoom“ duomenų srautą. Karantinui pasibaigus, programoje suvartojamų duomenų kiekis yra beveik 3 kartus mažesnis nei piko metu, tačiau lyginant su laikotarpiu prieš karantiną, programa vis tiek maždaug 10 kartų populiaresnė. Šie duomenys rodo dvi tendencijas – žmonės neskuba grįžti į biurus ir, greičiausiai, toliau darbuojasi iš namų, o į biurus grįžę darbuotojai įprastus susitikimus keičia nuotoliniais“, – pasakoja Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.

Karantino metu duomenų srauto ūgtelėjimą patyrusios nuotolinio bendravimo platformos „Skype“ situacija panaši – balandžio viduryje dvigubai išaugęs jos populiarumas dabar susitraukė, tačiau vis tiek išlieka apie 70 procentų didesnis nei prieš karantiną. Duomenų srautai atskleidžia, kad per karantiną vartotojai programoje rinkosi tiek vaizdo, tiek įprastus garso skambučius. 

„Stebėdami duomenų pokyčius, matome, jog nesustoja augęs bendravimo platformos „Slack“ populiarumas. Balandžio viduryje jai skirtų duomenų suvartojimas „Bitės“ tinkle augo net 40 proc., o dabar yra beveik 50 proc. didesnis. Panašu, kad karantino metu žmonės šią platformą atrado, prisijaukino ir toliau ja sėkmingai naudojasi“, – sako G. Butėnas.

Dirbama mažiau?

Nuotolinio bendravimo programas vartotojai visuotinio užsidarymo metu naudojo tiek darbo reikmėms, tiek mokymui, tiek laisvalaikiui, o tai reikšmingai prisideda prie šių paslaugų populiarumo. Vis tik dažniausiai tik darbui naudojami įrankiai po karantino generuoja kur kas mažesnį duomenų srautą.

„Įdomu, kad, pavyzdžiui, el. pašto programa „Microsoft Outlook 365“ ir darbui skirtų programų paketas „Microsoft Office 365“ po karantino naudojami mažiau. Tokia tendencija stebina, nes šie įrankiai darbe reikalingi nepriklausomai nuo to, kokiu būdu – nuotoliniu ar tiesioginiu – dirbama. Panašu, kad tai gali būti susiję su prasidėjusiu atostogų sezonu, pasibaigusiais mokslo metais, galimai ir dėl šiuo metu padidėjusiu nedarbu šalyje“, – sako G. Butėnas.

Kiek neįprasta, kad nuotoliniu būdu darbinėms užduotims planuoti ir deleguoti skirtas įrankis „Trello“ balandžio 2 ir 3 savaitėmis naudotas net 30 proc. mažiau nei prieš karantiną. O dabar, karantinui pasibaigus, po truputį grįžta į įprastas populiarumo vėžes. Spėjama, kad tam įtakos galėjo turėti sumažėjęs didelių projektų kiekis bendrovėse – jiems valdyti dažniausiai ir naudojama ši platforma. Per karantiną pasikeitė ir užduočių pobūdis – dažnai darbus reikėdavo atlikti greitai, per daug neplanuojant, „čia ir dabar“, tad projektų valdymui labiau praversdavo kiti įrankiai. 

Netikėta: „YouTube“ – mažiau populiarus nei prieš karantiną

Karantino pradžioje lietuviams dar svarbesnis nei įprastai tapo vaizdo turinys – ypač augo vaizdo įrašų ir jų nuomos platformų, taip pat kompiuterinių žaidimų populiarumas. Pavyzdžiui, „YouTube“ duomenys sudarė 60 proc. bendro „Google“ serverių duomenų prieaugio. Šis srautas išaugo įvedus karantiną, tačiau jam pasibaigus neįtikėtinai nukrito – yra net gi 15 proc. žemesnis nei prieš karantiną.

„Viena vertus, kilusi „YouTube“ populiarumo banga suprantama – namuose daugiau laiko leisti pradėję žmonės atsisuko į internete prieinamas ir įtraukiančias pramogas. Be to, ši paslauga – nemokama, tas dar labiau didina jos patrauklumą. Kita vertus, šioje platformoje sunaudojamų duomenų srauto nuosmukis neįtikėtinas – platforma netgi mažiau populiari nei iki karantino. Matyt, vartotojai kiek pavargo nuo nuolatinio buvimo namuose ir imasi kitokių laisvalaikio praleidimo būdų. Sumažėjusiam srautui įtakos turi ir puikūs vasaros orai“, – aiškina G. Butėnas.

JAV vaizdo įrašų nuomos platformos „Netflix“ duomenų srautas šiuo metu yra kiek didesnis nei prieš karantiną, tačiau lyginant su karantino laikotarpiu – susidomėjimas platforma kiek krito.

„Išmaniosios televizijos „Go3 | Bitė“ „Bitės“ tinkle suvartojamų duomenų kiekis šiuo metu didesnis 2,5 karto, lyginant su laikotarpiu karantino pradžioje, kovo mėnesio viduryje. Būtent tuo metu ir pristatėme šią paslaugą, o vartotojai turinį galėjo pasiekti karantino metu nemokamai“, – sako G. Butėnas.

„Facebook“ naudojamasi mažiau, „TikTok“ populiarumas – neblėsta 

Nors „LinkedIn“ ir nėra populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje, jo augimas karantino metu  – pats didžiausias. Kovą lyginant su vasariu, naršymui šiame socialiniame tinkle išnaudota net 680 proc. daugiau duomenų. Vis tik nors po karantino šis skaičius ir susitraukė, dabar čia suvartojama apie 33 procentų daugiau duomenų.

Panaši tendencija matoma stebint ir socialinio tinklo „Facebook“ suvartojamų duomenų srautą – karantino metu feisbukas sulaukė didesnio vartotojų srauto, bet dabar platforma „Bitės“ tinkle naudojamasi netgi mažiau nei prieš karantiną.

„Kaip ir vaizdo įrašų platformų atveju, taip ir socialiniuose tinkluose žmonės dabar mažiau aktyvūs nei buvo per karantiną. Toks pokytis natūralus, nes daugiau laiko leidžiame gryname ore ar draugų kompanijoje, o ne prie išmanių įrenginių ekranų. Nepaisant to, prognozuojame, jog metų pabaigoje vartotojai mūsų tinkle bus sunaudoję maždaug 35 proc. daugiau mobiliųjų duomenų nei pernai, jų augimas – nuolatinis procesas. Vasarą jis taip pat stabiliai auga – nors po karantino vartotojai ir naršo mažiau, gerokai daugiau keliauja po Lietuvą, rečiau laiką leidžia namuose prie bevielių „WiFi“ tinklų, tad ir mobiliųjų duomenų suvartojama gerokai daugiau“, – pasakoja G. Butėnas. 

Per karantiną į viršų šoktelėjęs socialinio tinklo „Instagram“ vaizdo įrašų vartojimas ir socialinio tinklo „TikTok“ populiarumas neblėsta. Abi platformos skaičiuoja iki 30 proc. didesnį duomenų suvartojimą nei balandžio viduryje.

„Tendencijos rodo, kad toks vaizdo turinys, kokį siūlo „Instagram“ ar „TikTok“ – trumpi, smagūs, „namų gamybos“ vaizdo įrašai – šiuo metu yra itin populiarus. „TikTok“ apskritai muša visus populiarumo rekordus – jau perkopė 2 milijardų atsisiuntimų ribą, o praėjusį mėnesį buvo labiausiai parsisiunčiama programėlė pasaulyje“, – pasakoja G. Butėnas.

Su duomenų apsaugos problemomis susidurianti vaizdo konferencijų programa „Zoom“ dabar tapo gerokai saugesnė. Siekdami išspręsti balandžio pradžioje iškilusias duomenų apsaugos problemas, programos kūrėjai išleido naują jos versiją, padėsiančią užtikrinti vartotojų privatumą. Karantino metu „Zoom“ sulaukė neįtikėtino populiarumo – tapo nuotolinio bendravimo programėlių lydere Lietuvoje, rodo „Bitės“ tinklo duomenys. Ką reiškia šis sistemos atnaujinimas ir kodėl jis svarbus vartotojams, pasakoja „Bitės Profai“.

Duomenys bus šifruojami kitaip

Praėjusią savaitę atnaujinta vaizdo skambučių programa „Zoom“ – išleista naujoji jos versija „Zoom 5.0“, oficialiame pranešime nurodo kompanija. Šioje versijoje naudojamas naujas informacijos šifravimo standartas, skambučių informaciją koduojantis išmaniau ir taip paverčiantis ją atsparesne vagystėms ir kitoms atakoms.

„Skambučių informacijos kodavimas reiškia, jog prieš išsiunčiant, informacija yra paverčiama kitokia forma, skaitmeniniu kodu. Todėl net jei ir yra nutekinama, tą padarę asmenys gauna tik jokios sistemos neturintį ir visiškai nesuprantamą kodą ir informacijos panaudoti negali. Naujasis „Zoom“ kodavimo sistemos pakeitimas itin reikšmingas – pasaulinio lygio ekspertai teigia, kad tai tas pats, lyg telefonų gamintojai peršoktų dvi išmaniojo telefono kartas ir po, pavyzdžiui, „iPhone 8“ iš karto pristatytų „iPhone 11“. Tai didelis technologinis šuolis“, – pasakoja „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.

Be šifravimo standarto atnaujinimo, „Zoom“ vartotojams suteikė galimybę pasirinkti, per kuriuos regionus duomenims keliauti nebus leidžiama.

„Vaizdo skambučiai veikia tokiu principu, jog informacija yra užkoduojama ir kaip duomenų srautas iš vieno skambinančio įrenginio perduodama į kitą. Pokalbio dalyvius skiria duomenų centrai, kurie perduodamą informaciją apdoroja ir užtikrina, kad pokalbis vyktų sėkmingai. Po programos atnaujinimo, vartotojai galės pasirinkti, kurių šalių duomenų centrų informacija skambučio metu pasiekti neturėtų. Tai vartotojams leis būti tikriems, kad jų informacija nepasieks šalių, kuriomis nepasitikima, pavyzdžiui, Kinijos ar Rusijos“, – aiškina K. Špiliauskas.

Su naująja versiją kiek atnaujinti ir programos saugumo funkcionalumai. Visus saugumo ir privatumo nustatymus vartotojai dabar ras vienoje vietoje,  o skambučiai ir virtualūs susitikimų kambariai bus automatiškai apsaugoti slaptažodžiu.

Visi šie pakeitimai atlikti po balandžio pradžioje pasirodžiusių kaltinimų dėl netinkamo vartotojų duomenų valdymo. Teigiama, kad vartotojų duomenų šifravimas programoje nebuvo atliktas tinkamai, todėl kilo didelė grėsmė, jog duomenys bus pavogti. Dar daugiau, jie galėjo keliauti per Kinijos duomenų tinklus, kuriuos valdyti ir stebėti gali Kinijos vyriausybė. 

Po šių pareiškimų „Zoom“ kompanija sustabdė programos atnaujinimus 90 dienų, per kurias pažadėjo susitvarkyti su saugumo problemomis. Pastarieji atnaujinimai yra šio 90 dienų plano dalis.

Norėdami pasitikrinti, ar įrenginyje turite naujausią programos versiją, kompiuteryje ar telefone atsidarykite programos nustatymų (angl. Settings) langą ir spauskite parinktį „About Zoom“ (liet. Apie „Zoom“). Atsidariusiame lange matysite dabartinę programos versiją. Norėdami programą atnaujinti, apsilankykite puslapyje www.zoom.com/download arba programos nustatymuose pasirinkite punktą „Check for Updates“ (liet. ieškoti atnaujinimų) ir sekite nurodymus ekrane.

Dar naujesnę programos versiją planuojama pristatyti gegužės 30 dieną.

Problemų šaknis – išaugęs populiarumas 

Karantino metu „Zoom“ patyrė neįtikėtiną populiarumo šuolį. Praėjusių metų pabaigoje programa sulaukdavo iki 10 milijonų vartotojų kasdien, o dabar šis skaičius išaugo iki 300 milijonų, teigė Eric. S. Young, „Zoom“ kompanijos vadovas ir įkūrėjas. Jo teigimu, būtent tai ir sukėlė programos saugumo problemas – „Zoom“ buvo sukurta ir pritaikyta verslo poreikiams patenkinti, o ją pradėjus naudoti viso pasaulio mokykloms ar pramogų atstovams, iškilo techninių nesklandumų, apie kuriuos kompanija net negalėjo pagalvoti.

Įspūdingą šuolį programa patyrė ir Lietuvoje – iš iki šiol vartotojų beveik nenaudotos ji tapo rinkos lydere, rodo agreguoti ir anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys.

„Šių metų kovo mėnesio pradžioje „Zoom“ naudojosi labai mažai mūsų klientų, o dabar programa aplenkė net populiarųjį „Facebook Messenger“ ir tapo bene svarbiausia nuotolinės komunikacijos platforma. Pagal persiųstų duomenų kiekį „Bitės“ tinkle ji užima 45 proc. tokio tipo programėlių sugeneruojamo duomenų srauto“, – pasakoja K. Špiliauskas.

Programą vis dažniau renkasi ne tiek verslo ar viešasis sektoriai, tačiau švietimo ir mokymo įstaigos. Itin ženklus „Zoom“ duomenų šuolis matomas nuo kovo 30 d. – kaip tik tądien mokyklose prasidėjo nuotolinio mokymosi laikotarpis.

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: padės spręsti numerių trūkumo klausimą

Ekspertas besinaudojantiems nemokamu „Wi-Fi“ pataria vengti vieno

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

Iš savo patirčių nesimoko: tyrimas atskleidžia, kad tėvai apie grėsmes vaikams internete žino, bet abejingumas auga

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

„Samsung“ skelbia apie atnaujinimą, dėl kurio „Galaxy AI“ funkcijos pasieks ir ankstesnių įrenginių savininkus

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai

Kovodama su kibernetinėmis atakomis „Bitė“ investuoja 5 mln. eurų į tinklų apsaugą