„Jei grįžę po darbo ir patogiai įsitaisę sofoje tiesiog norite pažiūrėti filmą, varginantį pasirinkimo procesą nuo mūsų pečių nuimantys algoritmai gali būti net labai naudingi. Tačiau savaime jie tėra mūsų skonį statistiniais metodais analizuojantys robotai, kurie ilgainiui mus uždaro populiariausių hitų kokone ir neleidžia patirti nieko nauja. Nenuostabu, kad pavargę nuo monotoniškų rekomendacijų, vartotojai į šį procesą nori grąžinti žmogišką prisilietimą ir turinio idėjų ieško specializuotose socialinių tinklų grupėse ir net radijo stotyse“, – teigia „Telia“ turinio ekspertas Tomas Tamulevičius.

Raskite įkvėpimą socialinėse medijose

Norint socialiniuose tinkluose pastebėti neatrastus muzikos ar vaizdo turinio „deimantus“, labai dažnai reikia sekti savo sritį gerai išmanančius kritikus ar entuziastus. Vis dėlto yra ir kitas kelias – užsukti į tam skirtas grupes mažiau populiariose socialinėse medijose. Itin kokybiškomis filmų rekomendacijomis yra pagarsėjusios r/MovieSuggestions ir r/Letterboxd socialinio tinklo „Reddit“ grupės, o nerti į ne taip plačiai ištyrinėtos muzikos vandenis gali padėti r/ifyoulikeblank bendruomenė.

„Reddit“ leidžia žengti dar vieną žingsnį ir susidėlioti savo naujienų juostą („Custom Feed“), sugrupuojant tam tikras bendruomenes pagal temą. Pavyzdžiui, jei radote gerais pasiūlymais pasižyminčią filmų mėgėjų grupę, nuėję į „About Community“ skiltį ir spustelėję tris taškus viršutiniame dešiniajame kampe, galite pasirinkti „Create a custom feed“. Į naujienų juostą įtraukite porą viršuje paminėtų grupių ar daugiau ir susikursite nuosavą „žmogišką“ algoritmą, kuris leis nebegalvoti apie tai, kokį kinematografijos šedevrą pasirinkti šeštadienio vakarui“, – pataria T. Tamulevičius.

Pasinaudokite ekspertų išmintimi 

Egzistuoja nemažai žmonių, kurių pagrindinis darbas yra rašyti muzikos ir filmų apžvalgas. Nors jų vertinimai galimai nebeturi tokios įtakos, kaip kadaise, jie vis dar egzistuoja, siūlydami įžvalgas apie naujausius kūrinius.

Gerų idėjų filmams gali pasiūlyti įvairios tinklalaidės, tokios kaip „Kermode & Mayo's Take“ ir „The Big Picture“, o „Flow State“ naujienlaiškis kūrybingas rekomendacijas muzikai darbe ar laisvalaikiui gali pristatyti tiesiai į jūsų el. pašto dėžutę.

Pasirinkite temą

Daug naujų muzikos scenų ir filmo seansų galima surasti padedant tokiems internetiniams puslapiams, kaip „Internet Movie Database“ ir „Wikipedia“. Pakanka pasirinkti norimą režisierių ar muzikos albumų žanrą ir daug neatrastų deimantų gražiai „nuguls“ į tvarkingą sąrašą.

„Itin geras būdas į savo turinio rotaciją įtraukti naujų „perliukų“ yra vienos ar kitos temos pasirinkimas. Pavyzdžiui, savaitgalį galima paskirti „Oskarų“ apdovanojimų laimėtojams, pradedant pokario šedevrais, arba praėjusio amžiaus pabaigą menantiems „Mercury Prize“ laureatams. Jei esate nusiteikęs paeksperimentuoti dar labiau, nebloga idėja pasirinkti tokį originalų žanrą, kaip japoniški kriminaliniai trileriai ar devintajame dešimtmetyje grojusios roko grupės. Kitaip tariant, unikalios temos pasirinkimas gali smarkiai palengvinti turinio paieškas ir išplėsti akiratį“, – įsitikinęs „Telia“ atstovas.

Sekite paskui muziką ar filmus

Jei esate kiek vyresnio amžiaus, greičiausiai puikiai prisimenate, kiek dėmesio susilaukdavo ant žurnalo viršelio atsidūrusi muzikos grupė ir kaip įdėmiai buvo skaitomi ją pristatantys straipsniai. Visa tai niekur nedingo, o tiesiog persikėlė į specializuotas programėles. 

Interviu su režisieriais ar atlikėjais visuomet puikiai padėdavo atrasti naujos muzikos, kurią jau mėgstate, bet tas pats galioja ir aktoriams, bei filmų režisieriams. Jei jau esate jų gerbėjas, žinosite, kad galite pasitikėti jų rekomendacijomis, be to, jas lengvai rasite rašytine forma ar tam skirtose laidose

Rašytinėms rekomendacijoms gali pasitarnauti „Readly“ programėlė, leidžianti prenumeruoti „Total Film“, „Little White Lies“ ir tūkstančius kitų kinematografijos žurnalų tiesiai iš jūsų „iPhone“, „iPad“ ar „Android“ įrenginio. Tuo metu muzikos naujienas galite išgirsti klausydami „BBC Radio 6 Music“ radijo stoties, kurios redaktorių sudarytas grojaraštis taip pat yra nuolat pasiekiamas ir „Spotify“ platformoje. 

Išgirskite šeimos narių ir draugų nuomonę

Susitikus su artimais žmonėmis, klausimas „Ar žiūrėjai ir klausei kažką įdomaus pastaruoju metu?“ gali tapti ne tik malonia pokalbio tema, bet ir jūsų grojaraštyje įžiebti ilgai lauktą įkvėpimo kibirkštį. Paprastai kiekvienas žmogus turi kuo pasidalinti šia tema, todėl tokiu būdu galima turėti beveik neišsenkantį rekomendacijų lobyną.

Dar paprastesnis būdas – pritrūkus idėjų turiniui, parašyti trumpą žinutę tiems žmonėms, kurių skoniu visada pasitikite. Jų pasiūlymai dažnai visa galva gali aplenkti tuos, kuriuos sugeneruoja platformų dirbtinis intelektas.

Be muzikos – nė žingsnio: vieniems tai fonas bėgiojant ar pakeliui į darbą, kitiems ji padeda susikaupti dirbant, atsipalaiduoti ilsintis ar išsilieti vakarėlio metu. Keičiasi tik muzikos klausymosi įpročiai, būdai ir naudojami įrenginiai, o šiuo metu didžiausia kova verda tarp muzikos ir vaizdo įrašų transliavimo platformų.

Ketvirtadienį minint Pasaulinę muzikos dieną „Telia“ komercijos ir paslaugų vadovė Elina Dapkevičienė apžvelgia, kaip šiandien atrodo populiariausių muzikos klausymosi platformų ir įrenginių kraštovaizdis.

„Buvo laikai, kai muzikos žmonės klausėsi patefonais ir kasetiniais grotuvais. Juos nukonkuravo kompaktiniai diskai, o pastaruosius – skaitmeniniai MP3 įrašai. Ir nors pastarąjį dešimtmetį vinilinių plokštelių pardavimai vėl auga, tai yra ir liks tik smulki niša palyginus su įspūdingais tempais rinką okupuojančiomis muzikos transliavimo paslaugomis“, – sako „Telia“ ekspertė E. Dapkevičienė.

Pasaulyje per 400 milijonų žmonių muzikos klausosi naudodamiesi specialiomis transliavimo platformomis, rodo „Counterpoint Research“ duomenys. Šioje srityje dvi aiškios lyderės – „Spotify“ su 30 proc. ir „Apple Music“ su 25 proc. rinkos. Dar po maždaug dešimtadalį pyrago atriekia „Amazon Music“ ir „YouTube Music“, o likęs ketvirtadalis tenka smulkesniems žaidėjams, tokiems kaip „Pandora“, „Tidal“ ir kitiems.

Muziką žmonės... žiūri!

Tačiau tai – tik muzikos įrašų transliavimo platformos. Pasirodo, dar dažniau žmonės muzikos klausosi žiūrėdami muzikinius vaizdo klipus, pavyzdžiui, „YouTube“.

Naujausia Tarptautinės fonogramų pramonės federacijos IFPI apklausa, kurioje dalyvavo 34 tūkst. žmonių iš 21 šalies, rodo, kad vaizdo įrašų platformoms tenka net 47 proc. muzikos transliavimo laiko. Apskritai net 77 proc. apklausos dalyvių nurodė per pastarąjį mėnesį bent kartą klausęsi muzikos per „YouTube“.

Tyrimų bendrovė „Nielsen“ pateikia dar didesnį atotrūkį: anot jos, iš 5,1 trilijono 2019 metais transliuotų muzikos įrašų 66 proc. buvo žiūrimi vaizdo įrašų svetainėse ir tik likusių 33 proc. žmonės klausėsi muzikos platformose.

Mažiau vagia, bet mažiau ir perka

„Muzikos vaizdo įrašų populiarumui įtakos gali turėti tai, kad „YouTube“ išlieka visiškai nemokama, nereikalauja registracijos ir praktiškai neturi jokių apribojimų – išskyrus tai, kad joje rodomos reklamos. Bet juk kažkaip už muzikos klausymąsi susimokėti reikia“, – pastebi E. Dapkevičienė.

Ji priduria, kad nemokamos muzikos transliavimo alternatyvos svariai prisideda prie muzikos piratavimo mažinimo. IFPI duomenimis, 2019 metais maždaug kas ketvirtas (27 proc.) apklausos dalyvis prisipažino per pastarąjį mėnesį muzikos klausęsis nelegaliais būdais, nors metais anksčiau tokių buvo net 38 proc.

„Nielsen“ skaičiuoja, kad žemyn ritasi ir albumų pardavimai – fizinėse laikmenose įrašytų albumų pernai parduota 15 proc., skaitmeninių įrašų – 25 proc. mažiau nei 2018-aisiais. Tiesa, vinilinių plokštelių prekyba nežymiai atsigauna: tokių albumų pernai parduota beveik 10 proc. daugiau nei užpernai. Visgi tai išlieka smulki niša, mat per visus praėjusius metus pasaulyje parduota vos apie 8 mln. į vinilines plokšteles įrašytų albumų.

Išnaudoja ne visas galimybes

„Bendrai muzikos vartojimas pasaulyje atsigauna. Ir nors muzikos klausymosi platformų populiarumas auga itin sparčiai, anaiptol ne visi žino ir išnaudoja visas jų suteikiamas galimybes. Imkime kad ir tą patį „Spotify“ – dauguma žmonių pasitenkina tik bazinėmis funkcijomis, nors ši platforma siūlo kur kas daugiau“, – sako E. Dapkevičienė.

Netikite? „Telia“ ekspertė atrinko penkias retai naudojamas, bet kiekvienam klausytojui naudingas „Spotify“ funkcijas:

1. Klaviatūros kombinacijos. Jos pravers kiekvienam, kuris naudojasi „Spotify“ platforma kompiuteryje. Klaviatūros kombinacijomis galima valdyti beveik viską: nuo dainų perjungimo („Ctrl“+rodyklė į kairę/dešinę), dainų maišymas („Ctrl“+S), kartojimas („Ctrl“+R) ir dar daugiau. Išsamų klaviatūros kombinacijų sąrašą „Windows“ ir „Mac OS“ kompiuteriams rasite „Spotify“ svetainėje.
2. Miego laikmatis. Žmonės, kurie mėgsta užmigti su muzika, gali pasinaudoti miego laikmačio funkcija, kuri sustabdo grojaraštį pasibaigus nustatytam laikui. Šią funkciją telefono programėlėje rasite paleidę grojaraštį, dešiniame viršutiniame kampe paspaudę tris taškus ir pasirinkę miego laikmačio (angl. Sleep timer) režimą.
3. Žadintuvas. Užmigus su muzika, su ja galima ir atsikelti! „Android“ išmaniųjų telefonų savininkai „Google Clock“ programoje gali išsirinkti unikalią žadintuvo melodiją iš „Spotify“ kataloge esančių muzikos įrašų. Išjungus žadintuvą galima pasirinkti funkciją, kuri pratęs muzikos įrašo grojimą per programą.
4. Asmeninė muzika. Įsigiję „Spotify Premium“ prenumeratą klausytojai tikisi rasti visus norimus kūrinius mediatekoje, tačiau kai kurių kūrinių ten gali nebūti. Tarkim, „Jungėnų kaimo kapelos“ įrašų „Spotify“ neturi. Tokiu atveju galite pasinaudoti funkcija, kuri importuoja muzikos įrašus iš kompiuterio arba išmaniojo telefono muzikos bibliotekos. Ją rasite programos nustatymuose pasirinkę vietinių failų (angl. Local files) skirtuką.
5. Išmanioji paieška. „Spotify“ klausytojai kasdien ieško dainų pagal pavadinimą, muzikos atlikėją ar albumą, todėl „Spotify“ sukūrė išmaniąją paiešką, kuri padeda rasti norimą albumą ar muzikos kūrinį paprasčiau ir greičiau. Ši paieška naudoja žymas (angl. Search tag), kurios susiaurina paiešką. Pavyzdžiui, paieškoje įvedus „year:2000“ matysite 2000 metais išleistus muzikos kūrinius. Taip pat šias žymas galima naudoti vienu metu: paieškoje įvedus „genre:pop and year:1993” rezultatai rodys 1993 metais išleistus popmuzikos kūrinius. Daugiau patarimų rasite „Spotify“ svetainėje.

„Spotify“ sėkmės istorija žavi tuo, kad ji tarsi iš vadovėlio perskaityta – du verslininkai rado trūkumų muzikos klausymosi pasaulyje, sugalvojo juos sprendžiantį ir vartotojų gyvenimą lengvinantį modernų technologinį sprendimą, taip patenkino rinkos poreikius ir dabar raško visiškai pelnytus verslo sėkmės vaisius“, – pasakoja „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir dalinasi žinomiausios muzikos klausymosi platformos sėkmės istorija.

Kaip gimė „Spotify“?

2006 m. Švedijoje buvo sukurta „Spotify“ – muzikos klausymosi internetu platforma. Jos įkūrėjams – švedų verslininkams Daniel Ek ir Martin Lorentzon – tokios technologijos idėja gimė vieno jų namuose ieškant naujų verslo galimybių. Verslininkus suerzino tai, kad nors namų kino sistema, iš kurios jie leido foninę muziką, ir galėjo būti pavadinta modernia, ji buvo visiškai nepatogi.

„Tuo metu, kai buvo įkurta „Spotify“, muzikos industrija ir visas pasaulis, atrodė visiškai kitaip. Internetas muzikai rasti jau buvo aktyviai naudojamas, tačiau tam skirtus piratinius muzikos atsisiuntimo puslapius jau buvo pradėję uždaryti teisininkai, o internetinės radijo stotys dar tik pradėjo savo veiklą. Tokiu metu Daniel Ek bei Martin Lorentzon ir sugalvojo sukurti „Spotify“ – platformą, kurioje muziką rasti ir jos klausytis turėjo būti lengva, greita, patogu, o svarbiausia – legalu ir pigu“, – pasakoja A. Adomaitytė.

Tuo pat metu pasaulyje veikė itin populiari muzikos failų dalinimosi platforma „Napster“, tačiau ji buvo pripažinta piratine ir sulaukė sankcijų, trukdžiusių vystyti patogią platformą. Sėkmės jau buvo sulauksi ir „iTunes“ muzikos parduotuvė, tačiau vartotojų teigimu kiekviena daina ten kainuodavo pernelyg brangiai, o nemokamai buvo galima paklausyti tik trumpų dainų atkarpų. Tokioje rinkoje svarbiausius vartotojų poreikius – muzikos klausytis greitai, patogiai ir nemokamai – patenkinusi „Spotify“ iš karto sulaukė sėkmės.

„Praėjus keturiems mėnesiams po idėjos gimimo, jau buvo sukurtas „Spotify“ prototipas, o praėjus metams – ir vartotojams prieinama programos beta versija. Ji iš karto patraukė muzikos industrijos dėmesį ir tolimesniems darbams kompanija pritraukė 70 milijonų eurų investicijų Praėjus 5 metams po technologijos sukūrimo, „Spotify“ platformoje vartotojai jau galėjo rasti 10 milijonų dainų, o kompanijos vertė šoktelėjo iki 85 milijonų eurų. Sulaukusi tokios įspūdingos sėkmės Europoje, „Spotify“ nusprendė plėstis į Jungtines Amerikos Valstijas, kur pradėjo savo kelią į pasaulinės rinkos užkariavimą“, – pasakoja A. Adomaitytė.

Kuo ši platforma nustebino pasaulį?

„Spotify“ nuo konkurentų ar panašių platformų skyrėsi ne tik tuo, kad iš tiesų tenkino svarbiausius muzikos klausytojų poreikius, tačiau ir tuo, kad naudojo patogius verslo bei technologinius sprendimus.

„Internete egzistuoja platformų veiklos modelis, pavadinimu „freemium“. Pavadinimas sudarytas iš dviejų angliškų žodžių „free“ (liet. nemokama) ir „premium“ (liet. mokama), tad ir reiškia nemokamo bei mokamo turinio derinį vienoje platformoje. „Freemium“ leidžia vartotojams naudotis platforma nemokamai, tačiau suteikia galimybių įsigyti papildomų paslaugų. Tokiu principu „Spotify“ veikia dar ir dabar – vartotojai čia nemokamai gali klausytis milijonų dainų, tačiau norėdami aktyvuoti kai kuriuos programos funkcionalumus – dainų „prasukimo“, jų grojimo eilės pasirinkimo ir kt. – turi įsigyti mokamą programos versiją“, – aiškina „Bitės Profė“.

Dabar toks modelis mums visiškai natūralus, tačiau „Spotify“ veiklos pradžioje buvo mažiau įprastas. „iTunes“ platformoje už kiekvieną dainą reikėdavo mokėti, o nemokamai buvo galima perklausyti tik dalį dainos. Kita galimybė – nelegaliai siųstis kitų vartotojų pasidalintus kūrinius iš „Napster“ ar panašių platformų, tačiau tokiu atveju įrenginiai galėdavo būti užkrėsti virusais, o pats principas laikytas nelegaliu.

„Be patogios kainodaros „Spotify“ turėjo ir tuo metu neįtikėtiną technologijų derinį – tūkstančių dainų buvo galima patogiai, nemokamai ir legaliai klausytis internetu, kada tik panorėjus. Kompanijos įkūrėjai prisimena istoriją, kai ieškodami investuotojų, programos prototipą parodė didžiausioms Amerikos muzikos įrašų kompanijoms, kurių atsakymas buvo vienas – šis sprendimas skamba per gerai, kad būtų tiesa. Turbūt taip jautėsi ir programos vartotojai Europoje, pirmą kartą istorijoje milijonus dainų galėdami pasiekti akimirksniu, iš bet kurios pasaulio vietos“, – pasakoja „Bitės Profė“.

Kas „Spotify“ laukia toliau?

Dabar programos technologinės galimybės dar labiau išsiplėtė – šių metų liepos mėnesį „Spotify“ paskelbė, kad savo platformoje išbandys ir vaizdo turinio galimybes. Tai reiškia,  kad vartotojai nuo šiol čia galės rasti ne tik muzikos kūrinius ir mėgstamas tinklalaides, tačiau ir turės galimybę pastarųjų klausytis su vaizdu – taip, kaip dabar tai gali daryti platformoje „YouTube“.

„Tai didelis kompanijos žingsnis, kuris dar kartą parodo jos kūrėjų inovatyvumą ir gebėjimą suprasti rinkos poreikius. Tinklalaidės dabar ypač populiarios visame pasaulyje, tad leisti jų klausytis dar patogiau ir, kaip sako „Spotify“ atstovai, per vaizdą megzti dar artimesnį ryšį su kūrėjais, yra svarbus žingsnis tolimesniam kompanijos augimui“, – pasakoja A. Adomaitytė.

Paskelbusi šią didelę naujieną, kompanija netrukus paskelbė ir dar vieną – pranešė pasirašiusi 85 milijonų Jeurų vertės susitarimą su ypač populiariu tinklalaidžių kūrėju Joe Rogan, kuris dabar veikia „YouTube“ platformoje. Ši sutartis ne tik sudrebino visą internetą bei žinią apie pokyčius „Spotify“ paskleidė dar plačiau, bet ir atskleidė „Spotify“ ambicijų mastą.

„Joe Rogan „YouTube“ turi ne vieną paskyrą, tačiau pagrindinę – „PowerfulJRE“ – seka daugiau nei 9 milijonai žmonių, o kūrėjo podkastuose lankosi garsiausi pasaulio žmonės, tarp kurių ir verslininkas bei inovatorius Elonas Muskas, atlikėjas Post Malone, boksininkas Mike Tyson ar JAV kandidatas į prezidentus Bernie Sanders. Be to, Joe Rogan yra ir JAV įžymybė – TV laidų vedėjas ir komikas. Į savo platformą persivilioti tokio masto žvaigždę yra labai rimtas pareiškimas, rodantis, kad į platformos plėtrą ir naujų funkcionalumų pristatymą kompanija pasiruošusi smarkiai investuoti“, – pasakoja A. Adomaitytė.

Daugiau informacijos apie išmaniąsias programėles ir populiariausias turinio platformas galite sužinoti iš didžiųjų miestų „Bitės“ salonuose įsikūrusių „Bitės Profų“. Išmaniųjų technologijų ekspertai konsultuoja nemokamai nepriklausomai nuo to, kokio tinklo paslaugomis naudojatės. Daugiau naudingų patarimų ir įdomių naujienų ieškokite „Bitės Profų“ puslapyje https://www.bite.lt/profai.