Cpu.lt naujienas galima perpublikuoti tik gavus raštišką administracijos sutikimą. Nebijokit, paprašykit, mes draugiški :) Jei vis dėl to nuspręsite "biški pavogti", būsim priversti imtis teisinių priemonių.
+(370) 684-97070
info(eta)cpu.lt
Ar kada nors pastebėjote, kad vienos į jūsų „iPhone“ ateinančios žinutės yra mėlynos spalvos, o kitos – žalios? Taip yra todėl, kad mėlynai žymimos iš kitų „iPhone“ ateinančios „iMessage“ žinutės, o žalia spalva pažymėtos iš „Android“ įrenginių ateinančios įprastos SMS ar MMS žinutės, kurios neturi papildomų funkcionalumų.
Vis dėlto, sulaukusi kritikos, „Apple“ kitais metais pasiūlys naują žinučių siuntimo standartą. Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, tai suteiks daugiau galimybių skirtingais įrenginiais bendraujantiems žmonėms.
Pokyčius paskatino konkurentai
Tarpusavyje žinutėmis bendraujant „iPhone“ telefonais galima pasinaudoti ir keliomis papildomomis galimybėmis: pasidalinti savo buvimo vieta, matyti, kada žinutė buvo perskaityta bei kai pašnekovas rašo naują žinutę, dalintis nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Be to, tokias žinutes „Apple“ laiko saugesnėmis, nes jos apsaugotos galutiniu šifravimu.
Šiomis papildomomis savybėmis „iMessage“ sistema pasižymi todėl, kad žinutėms siųsti naudoja ne mobilųjį ryšį, o interneto duomenis arba belaidį „Wi-Fi“ ryšį. Norėdama pažymėti, su kuriais pašnekovais galima naudotis visais šiais funkcionalumais, „Apple“ tarp „iPhone“ siunčiamas „iMessage“ žinutes žymi mėlynai, o iš „Android“ įrenginių gaunamas paprastas SMS ar MMS žinutes – žaliai. Tačiau „iPhone“ naudotojai „iMessage“ paslaugos gali ir nenaudoti – ją įrenginiuose galima išjungti.
„Vis dėlto, „Apple“ konkurentams tokia naudotojų atskirtis nepatinka – jie paskatino prekės ženklą pritaikyti naują RCS (angl. „Rich Communication Services“) žinučių siuntimo standartą. Jis suteiktų panašių galimybių skirtingais įrenginiais bendraujantiems žmonėms, nes taip pat veikia naudodamas interneto duomenis ar belaidį ryšį“, – sako A. Lukošius.
Tarp labiausiai tokį pokytį skatinusių „Apple“ konkurenčių atsidūrė „Google“ ir „Samsung“, kurios raštu kreipėsi į Europos Komisiją. Tačiau įtakos turėjo ir naujausios ES skaitmeninių platformų taisyklės. Skaitmeninių rinkų įstatymas nurodo, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai nustatytų būdus, kaip jų platformų naudotojai galėtų lengvai sąveikauti su konkuruojančiomis platformomis.
Žalios spalvos neatsisakys
Nors ir ketina nuo 2024 m. naudotojams pasiūlyti universalų RCS žinučių siuntimo standartą, „Apple“ kol kas ketina ir toliau žymėti iš „Android“ įrenginių gaunamas žinutes žalia spalva. Tačiau nepatvirtinama, ar toks spalvų žymėjimas išliks visada. „Apple“ teigimu, „iMessage“ ir toliau išlieka geriausiu ir saugiausiu būdu susirašinėti tarp dviejų „iPhone“ įrenginių.
„Tikėtina, kad „Apple“ ir toliau skatins vartotojus naudotis „iMessage“ paslaugomis, net jei pritaikys RCS standartą. „iMessage“ žinutės yra užšifruotos, taip pat neseniai įdiegta išplėstinė „iCloud“ žinučių duomenų apsauga. „Apple“ teigia, kad RCS šiuo metu nepalaiko tokių stiprių saugumo galimybių kaip „iMessage“, – sako A. Lukošius.
Eksperto teigimu, nors naudotojams šis pokytis bus naudingas – netrukus net ir „Android“ telefonus turintys žmonės su „iPhone“ savininkais galės žinutėmis dalintis įvairiais failais, matyti, kada pašnekovas rašo naują žinutę ir mėgautis kitomis funkcijomis.
Vis plačiau naudojant išmaniuosius įrenginius ir įvairias paslaugas internete, auga ir sukčiavimų elektroninėje erdvėje skaičius. Tokių nusikaltimų padaroma žala siekia dešimtis milijonų eurų.
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pateikė savo sprendimus, kaip būtų galima sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių, kai pasitelkiamos SMS žinutės ir elektroniniai laiškai – tokių atvejų skaičius pernai siekė apie 30 proc. nuo visų nustatytų sukčiavimo atvejų.
„Sukčiavimo atvejų daugėja. Operatoriai, institucijos bei verslai turi prisiimti atsakomybę ir apsaugoti savo paslaugų vartotojus. Šiuo metu vienas populiariausių SMS sukčiavimo būdų yra vardinė SMS žinutė, kurioje yra suklastotas siuntėjas, ir raginimas atidaryti SMS žinutėje nuorodą ir prisijungti prie toje nuorodoje nurodyto tinklapio.
Dėl to įvardijome galimus šių probleminių klausimų sprendimo būdus“, – sako Darius Kuliešius, RRT pirmininko pavaduotojas.
Jo teigimu, pirmiausia, RRT siekia įpareigoti operatorius persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius.
„Taikydami siuntėjo identifikavimo priemones operatoriai reikšmingai sumažins sukčių galimybes apsimesti Lietuvos valstybės institucijomis, bankais, pašto kurjeriais ir kitais populiariais paslaugų teikėjais, kurie dažnai vartotojams siunčia informaciją pasitelkdami SMS“, – aiškina RRT tarybos narys.
Be to, gavę informaciją apie sukčiavimo atvejus ar kitus saugumo incidentus, susijusius su vardinių trumpųjų žinučių siuntimu, operatoriai privalės nedelsiant nutraukti tokių trumpųjų žinučių persiuntimą.
Numerių blokavimas
2020 metais RRT jau kreipėsi į mobiliojo ryšio operatorius su prašymu bendradarbiauti ir taip užkirsti kelią sukčiavimo atvejams. Be to, Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėse yra numatyta, kad ryšio paslaugų teikėjai, suteikę RRT išduotus telefono ryšio numerius kitiems asmenims, neša atsakomybę už suteiktų telefono ryšio numerių panaudojimą. Deja, esama situacija rodo, kad šių priemonių neužteko.
Įsigaliojus naujiems RRT siūlomiems sprendimams, operatoriai turėtų pareigą blokuoti telefono ryšio numerius, kai skambučiai gaunami iš užsienio operatorių su lietuviškais fiksuoto ryšio numeriais, taip pat – kai skambučiai gaunami iš numerių, kurie nėra paskirti, ar kai vykdomi skambučiai, susiję su tarptinklinio ryšio paslauga, nors numerio naudotojas nėra išvykęs iš Lietuvos teritorijos.
„Netinkamos identifikacijos SMS blokavimas yra pirma vartotojų gynimo linija. Jei sukčiams visgi pavyktų išsiųsti žinutę, suveiktų antroji gynybos linija – SMS turinyje esančios kenkėjiškos nuorodos blokavimas. Interneto paslaugų tiekėjams nustatoma pareiga taikyti prieigos blokavimą prie žalingų interneto resursų, kurių registrą sudaro Nacionalinio kibernetinio saugumo centras.
Tokiu būdu net ir laikinai atsargumą praradęs vartotojas būtų apsaugotas ir negalėtų patekti į apgaulingą interneto tinklalapį“, – teigia D. Kuliešius, pabrėžiantis, kad RRT be numatytų priemonių ir toliau aktyviai švies vartotojus.
Šiuo metu dėl RRT siūlomo teisės akto projekto paskelbta vieša konsultacija – rinkos dalyviai, kiti suinteresuoti asmenys per penkias dienas kviečiami teikti savo pasiūlymus.
Asmeninį susirašinėjimą perėmusios bendravimo programėles išstūmė tradicines SMS žinutes iš mūsų kasdienybės. Tačiau, skirtingai nei taksofonai, jos niekur nedingo - jau trečią dešimtį skaičiuojančią technologiją vis labiau atranda verslas. Prie rekordinio SMS žinučių atgimimo prisidėjo ne tik jų technologijų pažanga, bet ir šiuolaikinių socialinių platformų informacinis „triukšmas“ – SMS pasiekia net ir skaitmeninius „atsiskyrėlius“.
„Telia“ per mėnesį Lietuvoje išsiunčia apie 25 mln. SMS žinučių, tačiau ne tarp žmonių – o iš verslo įmonių savo klientams. Šis skaičius ne tik stabiliai laikosi nuo pandemijos laikų, kai buvo pasiektas istorinis SMS pranešimų siuntimo pikas, bet netgi pamažu didėja.
„SMS pranešimai daugeliui mūsų šiandien atrodo, kaip reliktas iš laikų, kai neegzistavo „Messenger“ ir „WhatsApp“, o žmonės savo rankose laikė mygtukinius telefonus. Ir iš tiesų šiomis dienomis būtų sunku įsivaizduoti bendravimą kanale, kuriame negali patogiai siųsti nuotraukų, GIF animacijų ir pritaikyti kitų modernios komunikacijos įpročių. Tačiau verslui šios galimybės nėra aktualios – daug svarbiau, kad trumposios žinutės nepasimeta bendrame skaitmeniniame sraute ir jomis efektyviai galima pasiekti visas vartotojų grupes“, – sako verslo „Telia“ SMS verslo vadovas Arnoldas Svirskis.
Švarus ir neperkrautas kanalas
Analizuodamas didėjančio trumpųjų žinučių populiarumo priežastis, A. Svirskis išskiria didelę šiuolaikinių žmonių informacine apkrovą. Įvairių šaltinių duomenimis, vidutinis vartotojas per dieną iš skirtingų programėlių gauna apie 50 pranešimų, o papildomą informacijos dozę jam „suleidžia“ dar ir elektroniniai laiškai, socialiniai tinklai bei televizija. Nenuostabu, kad kai kuriuos asmenis šis krūvis paskatina imtis drastiškų priemonių – nutraukti skaitmeninių paslaugų prenumeratas, atsisakyti televizoriaus ar netgi ištrinti socialinių tinklų aplikacijas.
Remiantis vartotojų įtraukimo strategijas kuriančios „Moengage“ įmonės statistika, 2023 m. programėlių pranešimus linkę aktyvuoti vos 0,5-15 proc. vartotojų, todėl moderniais kanalais informuoti šias augančias „skaitmeninių atsiskyrėlių“ gretas apie naujienas arba paslaugų pasikeitimus verslams tampa nemenku iššūkiu.
„Tuo metu kasdieniam žmonių bendravimui iš trumpųjų žinučių migravus į „Messenger“, „WhatsApp“, „Viber“, „Telegram“ ir kitas internetines susirašinėjimo platformas, žmonių telefonuose atsirado savotiškas įėjimas su atviromis durimis. Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Gartner“ skaičiavimais, vartotojai perskaito net 98 proc. SMS, tad šiuo kanalu išsiuntęs svarbią žinią verslas gali būti tikras, jog ji „neužstrigs“ pranešimų filtruose, nepapuls į el. pašto šlamšto aplanką ar tiesiog nepasimes tarp eilės kitų tą dieną vartotojo gautų naujienų“, – SMS pranašumus prieš kitus kanalus vardina ekspertas.
Platėjantis SMS pritaikymo spektras
Pašnekovas taip pat akcentuoja, kad trumposiomis SMS žinutėmis galima pasiekti tas vartotojų grupes, kurių skaitmeniniai pranešimai paprasčiausiai nepasiektų. Tarp tokių asmenų yra internetu nesinaudojantys vyresnio amžiaus asmenys, mygtukinių telefonų savininkai ir neturintieji pastovios interneto prieigos. Tai ypač svarbu bankams, mažmeninės prekybos tinklams ir kitoms būtiniausias paslaugas teikiančioms bendrovėms, tokioms kaip sumanių energetikos sprendimų teikėja „Ignitis“, kuri su „Telia“ neseniai pasirašė beveik 2 mln. eurų vertės SMS žinučių siuntimo sutartį.
„SMS verslui įgavo pagreitį dar 2010 m., kai naujos technologijos suteikė galimybę nurodyti ne tik siuntėjo telefono numerį, bet ir jo pavadinimą. Pastaraisiais metais SMS siuntimą galima inicijuoti rankiniu būdu arba tai patikėti sistemai, kuri „išmoko“ ir sureaguoti į žmogaus atsakymą (pvz. „Taip“ arba „Ne“). Taip atsirado galimybė ne tik vartotoją informuoti apie nesumokėtas sąskaitas, pasirašytas sutartis ar įsigaliojusias nuolaidas, bet ir atsiklausti, ar jis toliau nori gauti informacinius pranešimus, priimti tam tikrus sprendimus, pratęsti įvairių paslaugų sutartis“, – atskleidžia „Telia“ atstovas.
Vis dėlto A. Svirskis pabrėžia, kad verslo SMS pranešimų siuntimas yra labai atsakingas procesas ir jo negalima patikėti nepatyrusiam rinkos žaidėjui. Siunčiant trumpąsias žinutes, kyla rizika, kad didelis klientų telefono numerių kiekis ir kita privati informacija pateks į trečiųjų šalių rankas bei vėliau bus panaudota brukalų siuntimui. Dėl to šioje srityje „Telia“ taiko itin griežtas procedūras, pažangiausius saugumo sprendimus ir prisiima atsakomybę už visus likusius paslaugos aspektus, įskaitant pačios SMS išsiuntimą.