„Eglė, sniegas ir lemputės, kalakutas ir šakutės, tortas, žvakės, skrandžio bėdos – visa tai yra Kalėdos!“. Dar prieš keliolika metų tokie eiliuoti sveikinimai būdavo masiškai siunčiami trumposiomis žinutėmis (SMS). Vis tik kalėdinius sveikinimus SMS žinutėmis pamažu išstumia kiti bendravimo būdai. Kodėl siunčiame mažiau SMS ir ar šiemet sulauksime kalėdinio sveikinimo, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

„Noras pasveikinti artimuosius ir draugus niekur nedingo – žmonės bendrauja taip pat aktyviai, kaip ir anksčiau. Vis tik keičiasi jų bendravimo būdas – SMS žinučių srautas pastaraisiais metais mažėja, o sveikinimai per internetines susirašinėjimo platformas bei programėles vis labiau dominuoja. Tradicines SMS vis dažniau išstumia „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitos susirašinėjimo programėlės“, – pasakoja Arūnas Mickevičius, „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius.

Mažėjančius SMS srautus rodo ir oficiali Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) statistika. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvoje išsiųsta pusė milijardo, tai yra net apie 505 mln. SMS žinučių – 42 mln. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m., rodo RRT duomenys.

„SMS srautus metų pabaigoje šiek tiek augina aktyvesnis el. prekybos bei šventinis laikotarpis – siunčiami pranešimai apie siuntas, paslaugų tiekėjų kalėdiniai sveikinimai. Vis dažniau pagrindiniai SMS siuntėjai yra nebe privatūs asmenys, bet būtent verslas, įvairios įstaigos“, – aiškina A. Mickevičius.

Nepatirs nesklandumų

Pasak A. Mickevičiaus, nors kalėdiniai sveikinimai SMS žinutėmis tampa vis retesni, šis bendravimo būdas išlieka patikimu sprendimu, ypač tais atvejais, kai laikinai sutrinka susirašinėjimo programėlių veikla.

Taip pat žmonės vis dažniau internetu ne tik bendrauja susirašinėdami, bet ir skambina. Šiandien „Bitės“ tinkle 2 iš 3-jų skambučių jau vyksta skambučių internetu technologijos „VoLTE“ pagalba.

„Prieš du dešimtmečius, kai Lietuvoje veikė ribotos talpos 2G ir 3G tinklai, per šventes neretai kildavo ryšio iššūkių visiems ryšio tiekėjams. Šiandien, veikiant pažangiems 4G ir naujos kartos 5G tinklams, tiek Kalėdas, tiek Naujuosius sutinkame be ryšio nesklandumų – sklandžiai veikia tiek skambučiai, tiek SMS žinutės būtent dėl didesnio skirtingų technologijų derinio“, – aiškina skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovas.

Įprastai didžiausi skambučių ir žinučių srautai metuose fiksuojami Kūčių vakarą, pirmąją Kalėdų dieną ir Naujųjų metų vidurnaktį. Tai yra ryšio paslaugų naudojimo pikas šalyje.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, Idea Prima

„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.

Šiuo metu, kai bendravimo programėlės siūlo neribotą simbolių limitą, spalvotus paveikslėlius ir momentinius vaizdo skambučius, 160 simbolių ilgio trumposios SMS žinutės atrodo kaip technologinė seniena. Vis dėlto SMS žinutės vis dar aktyviai naudojamos. Ekspertas papasakojo, kaip keitėsi trumposios žinutės ir kodėl taip greitai jų neatsisakysime, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Nors trumpųjų žinučių technologija pradėta kurti dar 1980-aisiais, pirmoji SMS žinutė išsiųsta tik 1992 metais. Tuo metu britų inžinierius Neilas Papworthas pasveikino savo kolegą, per kompiuterį į jo mobilųjį išsiųsdamas pranešimą „Merry Christmas“ – lietuviškai „su Kalėdomis“, – pasakoja Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Pasak jo, trumpųjų žinučių paslauga buvo sukurta kaip viena iš GSM mobiliojo ryšio standarto funkcijų – inžinieriai siekė pasiūlyti paprastą, greitą ir patikimą tekstinės informacijos perdavimo būdą. SMS iki šiol perduodamos ne įprastais balso ar duomenų, o signalizacijos kanalais, todėl jas gauname net jei kalbame telefonu ar esant silpnam ryšiui.

„Būtent tuo metu nustatytas iki šiol daugeliui pažįstamas maksimalus žinutės simbolių limitas – 160. Tiesa, šiuo metu galime siųsti ilgesnes žinutes, tačiau technologiškai jos vis dar skaidomos į atskirus segmentus, tik telefono ekrane matome vientisą žinutę. Tokį skaičių nulėmė technologiniai GSM tinklo apribojimai. Trumpos, lakoniškos žinutės savotiškai priminė telegramas – svarbu buvo perduoti esminę informaciją“, – pasakoja M. Rauba.

Įdomu tai, kad jei trumposioms žinutėms naudojame lietuviškas raides (pavyzdžiui, ą, č ir kt.), SMS žinutė koduojama nebe GSM-7, o UCS-2 koduote. Tokiu atveju viename žinutės segmente telpa nebe 160, o vos 70 simbolių.

Per 3 mėnesius – 100 mln. SMS

Nors Lietuvoje SMS žinučių era prasidėjo vėliau, susirašinėjimo paslauga sparčiai išpopuliarėjo.

„1997 m. lapkritį „Bitė“ gavo leidimą klientams siūlyti trumpųjų žinučių paslaugą. Vis tik vos per kelerius metus SMS tapo kasdienio bendravimo dalimi. Vien per pirmuosius metus buvo išsiųsta daugiau kaip 1,2 mln. trumpųjų žinučių, galiausiai tiek pranešimų buvo išsiunčiama kasdien. Tuo metu paslaugų paketus sudarė fiksuotas pokalbių minučių ir SMS žinučių kiekis. Šiuo metu situacija yra kardinaliai pasikeitusi – dauguma žmonių naudojasi neribotų pokalbių minučių ir žinučių planais, o paslaugų paketai matuojami gigabaitais (GB)“, – atskleidžia „Bitės“ technologijų direktorius.

Pasak jo, nors šiuo metu SMS žinutes baigia pakeisti susirašinėjimo programėlės, tokios kaip „Messenger“ ar „WhatsApp“, jos iki šiol aktyviai naudojamos. Vien šių metų pradžioje per tris mėnesius „Bitės“ klientai išsiuntė beveik 100 mln. SMS žinučių – apie 50-60 tūkst. pranešimų per vieną valandą. Itin greitai SMS žinutės prisimenamos, jei nebeveikia „Facebook“ – tokiais atvejais jų išsiunčiama net du kartus daugiau nei įprastai.

SMS mirė, tegyvuoja SMS!

Šiuo metu trumposios SMS žinutės išgyvena savotišką antrąjį kvėpavimą – tik jau ne privačiame, o verslo pasaulyje.

„Dauguma trumpųjų žinučių siunčiama automatizuotai. Gauname ne tik informaciją apie užsakymo patvirtinimą, kurjerių pristatomą siuntinį ar priminimus apie vizitą pas gydytoją. SMS žinutės sėkmingai naudojamos ir dviejų faktorių autentifikacijai (angl. 2FA) bei saugumo sprendimams“, – aiškina vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Jo teigimu, vadinamieji A2P (application-to-person, liet. programėlė žmogui) pranešimai sudaro didžiąją dalį visų SMS žinučių.
„SMS žinutės pasiekia beveik kiekvieną mobiliojo ryšio naudotoją, nepriklausomai nuo jo telefono modelio ar interneto ryšio. Be to, SMS vis dar yra viena greičiausių žinučių formų: dažniausiai pasiekia vartotoją vos per kelias sekundes, žmonės jas greičiau pamato nei el. laišką“, – sako M. Rauba.

Per 30 metų pasikeitė ir pačios trumposios žinutės. Žmonės pradėjo naudoti emociukus, sutrumpinimus, simbolines nuorodas. Technologinė evoliucija taip pat paskatino pereiti prie kitokių žinučių formatų – dabar prie teksto galima pridėti paveiksliukus, garso įrašus ir nuorodas į interneto svetaines.

Nemažai šiuo metu populiarių inovacijų buvo sukurtos tam, kad palengvintų gyvenimą tik daliai visuomenės. Galiausiai jos tapo neatsiejama kasdienybės dalimi daugumai žmonių. Retas kuris žino, kad tokie technologiniai išradimai, kaip audioknygos, balso asistentai ar vaizdo skambučiai, iš pradžių buvo skirti išskirtinai tik žmonėms su negalia, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Technologijų evoliucija dažnai prasideda nuo noro palengvinti kasdienes užduotis ir yra taikoma masiniam vartojimui. Vis tik istorija rodo, kad daug svarbių išradimų buvo sukurti siekiant užtikrinti prieinamumą žmonėms su negalia. Tokiu principu buvo išrasta nemažai inovacijų, kurios ilgainiui tapo visiems savaime suprantamos“, – sako Mindaugas Rauba, „Bitės“ technologijų direktorius.

Nuo specifinio poreikio iki globalios reikšmės

Pasirodžius pirmiesiems telefonams žmonės su klausos negalia dar ilgai negalėjo naudotis šiuo išradimu. Viskas pasikeitė 9-ajame dešimtmetyje, kai buvo išrasti ne tik specialūs pranešimų gavikliai (angl. pager) turintiems klausos negalią, bet ir trumposios SMS žinutės.

„Pagrindus SMS žinutėms padėjo telefono rašymo (angl. telephone typewriter) technologija, skirta klausos negalią turintiems žmonėms. Vis tik didesnis proveržis įvyko atsiradus pranešimų gavikliams, kurie trumpai buvo naudojami ir Lietuvoje. Mūsų šalyje jie veikė vienpusiu ryšiu – norint išsiųsti pranešimą, tekdavo paskambinti operatorei ir padiktuoti norimą žinutę. Pasaulyje buvo pranešimų gaviklių su klaviatūra. Tokiu būdu žmonės su klausos negalia galėjo susirašinėti dar iki atsirandant SMS žinučių funkcijai mobiliuosiuose telefonuose“, – pasakoja M. Rauba.

Pasak jo, 1992 metų pabaigoje išsiųsta pirmoji SMS žinutė atvėrė naują technologijų etapą ir pranešimų gavikliai tapo nebereikalingi. Nors dabar trumpąsias žinutes kėsinasi išstumti tokios momentinio susirašinėjimo platformos, kaip „Messenger“ ar „WhatsApp“, SMS tebėra aktyviai naudojamos.

Panašus likimas ištiko ir balso atpažinimo technologiją. Ji pradėta kurti dar XX a. viduryje, bet jos evoliucija prasidėjo, kai buvo pritaikyta žmonėms su regos ir judėjimo negalia.

„Dabar tokios balso atpažinimo sistemos, kaip „Alexa“, „Siri“ ar „Google Assistant“, leidžia žmonėms balsu valdyti išmaniuosius namų įrenginius, atlikti paiešką internete, nustatyti priminimus. Nors ši inovacija plačiai naudojama, vis tik daugiausia galimybių ji atvėrė būtent žmonėms su negalia. Jie gali aktyviau dalyvauti visuomenėje, būti savarankiškesni, labiau pasitikėti savimi“, – pabrėžia „Bitės“ technologijų direktorius.

Atvėrė galimybes patogiau bendrauti

Vaizdo skambučiai iš pradžių taip pat buvo skirti klausos negalią turintiems žmonėms – kad jie galėtų lengvai bendrauti naudodami gestų kalbą. Šiandien tai yra viena pagrindinių bendravimo priemonių versle ir asmeniniame gyvenime.

„Vaizdo pokalbiai iš esmės pakeitė bendravimo įpročius ne tik žmonėms su klausos negalia. COVID-19 pandemijos metu ši inovacija tapo nepamainoma galimybe ir dirbti, ir mokytis nuotoliniu būdu. Be to, vaizdo skambučiai praverčia ir prireikus nuotolinės gydytojo ar kitokios konsultacijos“, – sako vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.

Kaip pavyzdį jis nurodo galimybę žmonėms su klausos negalia „Bitės“ salonuose pasinaudoti vertimo į gestų kalbą paslauga. Ji taip pat vyksta vaizdo skambučiu – bendraujant su gestų kalbos vertėju per nuotolinių skambučių programėlę.

Kita inovacija, kurią paskatino žmonės su negalia – audioknygos. Pirmoji audioknyga pasirodė 1932 m., ją įrašė Amerikos aklųjų fondas. Regos negalią turintiems žmonėms skirtos pirmosios audioknygos būdavo įrašomos į vinilines plokšteles.

„Šiuo metu audioknygos yra plačiai naudojamas turinio formatas – ne tik kaip pramoga, bet ir galimybė mokytis. Tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip sprendimai, skirti prieinamumui didinti, tampa naudingi daugumai žmonių“, – sako M. Rauba.

Ar kada nors pastebėjote, kad vienos į jūsų „iPhone“ ateinančios žinutės yra mėlynos spalvos, o kitos – žalios? Taip yra todėl, kad mėlynai žymimos iš kitų „iPhone“ ateinančios „iMessage“ žinutės, o žalia spalva pažymėtos iš „Android“ įrenginių ateinančios įprastos SMS ar MMS žinutės, kurios neturi papildomų funkcionalumų.

Vis dėlto, sulaukusi kritikos, „Apple“ kitais metais pasiūlys naują žinučių siuntimo standartą. Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, tai suteiks daugiau galimybių skirtingais įrenginiais bendraujantiems žmonėms.

Pokyčius paskatino konkurentai

Tarpusavyje žinutėmis bendraujant „iPhone“ telefonais galima pasinaudoti ir keliomis papildomomis galimybėmis: pasidalinti savo buvimo vieta, matyti, kada žinutė buvo perskaityta bei kai pašnekovas rašo naują žinutę, dalintis nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Be to, tokias žinutes „Apple“ laiko saugesnėmis, nes jos apsaugotos galutiniu šifravimu. 

Šiomis papildomomis savybėmis „iMessage“ sistema pasižymi todėl, kad žinutėms siųsti naudoja ne mobilųjį ryšį, o interneto duomenis arba belaidį „Wi-Fi“ ryšį. Norėdama pažymėti, su kuriais pašnekovais galima naudotis visais šiais funkcionalumais, „Apple“ tarp „iPhone“ siunčiamas „iMessage“ žinutes žymi mėlynai, o iš „Android“ įrenginių gaunamas paprastas SMS ar MMS žinutes – žaliai. Tačiau „iPhone“ naudotojai „iMessage“ paslaugos gali ir nenaudoti – ją įrenginiuose galima išjungti.

„Vis dėlto, „Apple“ konkurentams tokia naudotojų atskirtis nepatinka – jie paskatino prekės ženklą pritaikyti naują RCS (angl. „Rich Communication Services“) žinučių siuntimo standartą. Jis suteiktų panašių galimybių skirtingais įrenginiais bendraujantiems žmonėms, nes taip pat veikia naudodamas interneto duomenis ar belaidį ryšį“, – sako A. Lukošius.

Tarp labiausiai tokį pokytį skatinusių „Apple“ konkurenčių atsidūrė „Google“ ir „Samsung“, kurios raštu kreipėsi į Europos Komisiją. Tačiau įtakos turėjo ir naujausios ES skaitmeninių platformų taisyklės. Skaitmeninių rinkų įstatymas nurodo, kad skaitmeninių paslaugų teikėjai nustatytų būdus, kaip jų platformų naudotojai galėtų lengvai sąveikauti su konkuruojančiomis platformomis.

Žalios spalvos neatsisakys

Nors ir ketina nuo 2024 m. naudotojams pasiūlyti universalų RCS žinučių siuntimo standartą, „Apple“ kol kas ketina ir toliau žymėti iš „Android“ įrenginių gaunamas žinutes žalia spalva. Tačiau nepatvirtinama, ar toks spalvų žymėjimas išliks visada. „Apple“ teigimu, „iMessage“ ir toliau išlieka geriausiu ir saugiausiu būdu susirašinėti tarp dviejų „iPhone“ įrenginių.

„Tikėtina, kad „Apple“ ir toliau skatins vartotojus naudotis „iMessage“ paslaugomis, net jei pritaikys RCS standartą. „iMessage“ žinutės yra užšifruotos, taip pat neseniai įdiegta išplėstinė „iCloud“ žinučių duomenų apsauga. „Apple“ teigia, kad RCS šiuo metu nepalaiko tokių stiprių saugumo galimybių kaip „iMessage“, – sako A. Lukošius. 

Eksperto teigimu, nors naudotojams šis pokytis bus naudingas – netrukus net ir „Android“ telefonus turintys žmonės su „iPhone“ savininkais galės žinutėmis dalintis įvairiais failais, matyti, kada pašnekovas rašo naują žinutę ir mėgautis kitomis funkcijomis.

Vis plačiau naudojant išmaniuosius įrenginius ir įvairias paslaugas internete, auga ir sukčiavimų elektroninėje erdvėje skaičius. Tokių nusikaltimų padaroma žala siekia dešimtis milijonų eurų.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pateikė savo sprendimus, kaip būtų galima sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių, kai pasitelkiamos SMS žinutės ir elektroniniai laiškai – tokių atvejų skaičius pernai siekė apie  30 proc.  nuo visų nustatytų sukčiavimo atvejų.

„Sukčiavimo atvejų daugėja. Operatoriai, institucijos bei verslai turi prisiimti atsakomybę ir apsaugoti savo paslaugų vartotojus. Šiuo metu vienas populiariausių SMS sukčiavimo būdų yra vardinė SMS žinutė, kurioje yra suklastotas siuntėjas, ir raginimas atidaryti SMS žinutėje nuorodą ir prisijungti prie toje nuorodoje nurodyto tinklapio.

Dėl to įvardijome galimus šių probleminių klausimų sprendimo būdus“, – sako Darius Kuliešius, RRT pirmininko pavaduotojas.

Jo teigimu, pirmiausia, RRT siekia įpareigoti operatorius persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius.

„Taikydami siuntėjo identifikavimo priemones operatoriai reikšmingai sumažins sukčių galimybes apsimesti Lietuvos valstybės institucijomis, bankais, pašto kurjeriais ir kitais populiariais paslaugų teikėjais, kurie dažnai vartotojams siunčia informaciją pasitelkdami SMS“, – aiškina RRT tarybos narys.

Be to, gavę informaciją apie sukčiavimo atvejus ar kitus saugumo incidentus, susijusius su vardinių trumpųjų žinučių siuntimu, operatoriai privalės nedelsiant nutraukti tokių trumpųjų žinučių persiuntimą.

Numerių blokavimas

2020 metais RRT jau kreipėsi į mobiliojo ryšio operatorius su prašymu bendradarbiauti ir taip užkirsti kelią sukčiavimo atvejams. Be to, Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklėse yra numatyta, kad ryšio paslaugų teikėjai, suteikę RRT išduotus telefono ryšio numerius kitiems asmenims, neša atsakomybę už suteiktų telefono ryšio numerių panaudojimą. Deja, esama situacija rodo, kad šių priemonių neužteko.

 Įsigaliojus naujiems RRT siūlomiems sprendimams, operatoriai turėtų pareigą blokuoti telefono ryšio numerius, kai skambučiai gaunami iš užsienio operatorių su lietuviškais fiksuoto ryšio numeriais, taip pat – kai skambučiai gaunami iš numerių, kurie nėra paskirti, ar kai vykdomi skambučiai, susiję su tarptinklinio ryšio paslauga, nors numerio naudotojas nėra išvykęs iš Lietuvos teritorijos.

„Netinkamos identifikacijos SMS blokavimas yra pirma vartotojų gynimo linija. Jei sukčiams visgi pavyktų išsiųsti žinutę, suveiktų antroji gynybos linija – SMS turinyje esančios kenkėjiškos nuorodos blokavimas. Interneto paslaugų tiekėjams nustatoma pareiga taikyti prieigos blokavimą prie žalingų interneto resursų, kurių registrą sudaro Nacionalinio kibernetinio saugumo centras.  

Tokiu būdu net ir laikinai atsargumą praradęs vartotojas būtų apsaugotas ir negalėtų patekti į apgaulingą interneto tinklalapį“, – teigia D. Kuliešius, pabrėžiantis, kad RRT be numatytų priemonių ir toliau aktyviai švies vartotojus.

Šiuo metu dėl RRT siūlomo teisės akto projekto paskelbta vieša konsultacija – rinkos dalyviai, kiti suinteresuoti asmenys per penkias dienas kviečiami teikti savo pasiūlymus.