Login to your account

Username *
Password *

IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant“ kompanijai) technologijų direktorius Rimantas Benetis teigia, kad kitais metais dirbtinis intelektas vis labiau integruosis į kasdienybę, o kibernetinis saugumas įgaus dar didesnę svarbą.  

Kas laukia IT sektoriaus 2024-iaisiais Lietuvoje ir visame pasaulyje? Kokią įtaką dabartinė ekonominė situacija turės darbuotojų migracijai ir atlyginimams? Šiomis ir kitomis įžvalgomis apie technologijų sektoriaus ateities perspektyvas dalijasi R. Benetis.    

Dirbtinio intelekto proveržio metai 

2023 m. buvo metai, kai dirbtinis intelektas (DI) tapo pagrindine tema. 2024-ieji bus metai, kai pasaulis supras, koks iš tiesų galingas ir naudingas jis gali būti.   

„Šiandien, jei nesate technologijų specialistas, vien frazė dirbtinis intelektas (DI) gali sukelti baimę, kada jis pavogs jūsų darbą ir atleis iš darbo. Tačiau tiesa yra kita – DI kaip tik suteiks naujų galimybių, o jį įvaldžiusiems atvers galimybę uždirbti daugiau ir užimti perspektyvesnes pozicijas. 2024 m. be sistemų kūrimui reikalingų inžinierių ir kitų specialistų, tik didės tokių pareigybių kaip greitųjų programų inžinieriai (angl. prompt engineers), kurie kuria instrukcijas, nurodančias dirbtinio intelekto programoms, ką daryti, poreikis, ir dirbtinio intelekto vadybininkai, prižiūrintys virtualių darbuotojų komandas. Taip pat vis labiau reikės dirbtinio intelekto projektų vadovų, instruktorių ir etikos specialistų. Kita vertus, jei esate technologijų specialistas, jums taip pat atsiras daug naujų darbo vietų tokiose srityse kaip dirbtinio intelekto inžinerija ir DevOps“, – sako „Devbridge“ technologijų direktorius.  

Šis poreikis, jo nuomone, augs dėl to, kad DI įsitvirtins vis naujose verslo nišose. 

„Nėra abejonių, kad dirbtinis intelektas jau keičia mums įprastus verslo modelius. Tačiau 2024-ieji – tai metai, kai dirbtinis intelektas peržengs teorijos ribas ir bus pradėtas naudoti realiai. Tai prasideda nuo to, kad reikia mažiau dėmesio skirti tam, kaip greitai įmonės gali įdiegti dirbtinio intelekto technologiją, o daugiau – kokią vertę gali atnešti sėkmingas diegimas. Dėl to pirmiausia IT vadovai turėtų žengti žingsnį atgal ir nustatyti naujus naudojimo atvejus, kai DI gali būti įdiegtas siekiant sukurti verslo vertę jų organizacijose, ir su tuo susijusią investicijų grąžą“, – pataria ekspertas. 

„Devbridge“ technologijų direktorius teigia, kad kitais metais matysime kaip DI bus vis labiau integruojamas į mūsų kasdienybėje naudojamus produktus – pradedant paieškos sistemomis ir baigiant biuro programine įranga, projektavimo paketais ir komunikacijos priemonėmis. Tai padės aiškiau suprasti jo galimybes ir pritaikymą plačiąja prasme, todėl tapsime efektyvesni, greitesni ir produktyvesni. 

Anot jo, dirbtinio intelekto integracija į įvairius, dažnai naudojamus įrankius palengvins vis daugiau kasdienių darbų – informacijos gavimą, planavimą, atitikties valdymą, idėjų generavimą, projektų struktūrizavimą – taip turėsime daugiau laiko.   

„Jį galėsime paskirti kūrybai, naujoms idėjoms ir analizei arba bendravimui su žmonėmis, o ne mašinų programavimui. Džinas jau išleistas iš butelio, ir nors neabejotinai dar reikia išspręsti su etika bei teisiniu reguliavimu susijusius iššūkius, tikiu, kad 2024 m. bus tie metai, kai visi pradės suvokti, koks transformuojantis mūsų gyvenimą yra dirbtinis intelektas ir, kad pats metas jį kuo greičiau pradėti integruoti tiek į verslą, tiek į kasdienybę, kas to dar nepradėjo daryti“, – neabejoja vadovas.  

Išaugusi kibernetinio atsparumo svarba  

Tyrimai rodo, kad per pastaruosius trejus metus kas antra įmonė tapo sėkmingos kibernetinės atakos auka, o iki 2024 m. pabaigos šių atakų išlaidos pramonei turėtų išaugti iki daugiau nei 10 trilijonų JAV dolerių.   

„Dėl to kiekviena organizacija turi apgalvoti kokių sprendimų reikėtų imtis, nes kibernetinis atsparumas neapsiriboja vien kibernetiniu saugumu, jis taip pat apima priemones, kurių galima imtis siekiant atsigauti ir užtikrinti tęstinumą, kai duomenų saugumas pažeidžiamas. Tai gali reikšti, jog reikia įdiegti nuotolinio darbo procedūras, kai darbuotojai dirba iš namų ir skirti daugiau dėmesio jų edukacijai. Be to, šiuo metu organizacijose vis dažniau pasitelkiami dirbtinio intelekto įrankiai, kaip, pavyzdžiui DI įrankis „Chat GPT“. Tai derėtų vertinti atsargiau, ypatingai, jeigu dirbame su jautriais duomenimis (intelektinė nuosavybė). Negalime tiesiog taip aklai visus duomenis perduoti ir pateikti DI varikliui, kadangi tie duomenys kažkur yra laikomi, vertinami. Dirbtinis intelektas su kiekviena užklausa mokosi kažko naujo ir tobulėja, bet visuomet išlieka ir tikimybė, kad tie duomenys gali patekti ir į nesaugias rankas. Be to, patys kibernetiniai nusikaltėliai naudoja „Chat GPT“, kad galėtų formuluojamas frazes, užklausas „pakelti” į aukštesnį lygį“, – teigia R. Benetis.  

Pasak eksperto, kibernetinės grėsmės darosi vis sudėtingesnės, o konkurencija, siekiant pateikti rinkai naujus sprendimus, naudojančius tokias proveržio technologijas kaip dirbtinis intelektas, stiprėja. Tai užtikrina, kad kibernetinis atsparumas 2024 m. taps vis svarbesne tendencija verslo ir vartotojų technologijų srityje.  

Verslai išliks atsargūs  

R.Benečio teigimu, natūralu, kad planuojant naujus metus visada yra atsižvelgiama į ekonomines prognozes. Panašu, kad lėtesnis tempas numatomas ir kitais metais, kas nulemia, jog verslai ir toliau atsargiau žiūrės į plėtrą, o prioritetą teiks strateginiams sprendimams.

IT įmonės atstovas mano, kad gali būti kiek sunkiau startuoliams ar įmonėms, kurios  daug skolinasi, dėl rinkoje brangstančių pinigų, aukštų bazinių palūkanų normų ir sulėtėjusių investicinių sprendimų į projektus.   

„Matome, kad auga klientų reiklumas kokybei. Šiuo metu yra išaugusi tiek kokybės, tiek greičio kartelės, tačiau tokie iššūkiai skatina atrasti būdų, kaip dirbti dar efektyviau ir kūrybiškiau, kas nulemia ir vis įdomesnius projektus. Be to, šiuo metu rinkoje pastebima tendencija, kad komandų dydžiai yra peržiūrimi ir, jei anksčiau klientai buvo linkę auginti komandas, tai dabar jas arba palieka tokias pačias arba jų dydžius mažina. Kuo toliau, tuo daugiau matysime technologijų jungimo į vieną visumą, tai ne tik leis pagaminti dar labiau efektyvesnių produktų, bet ir sukurti visiškai naujų, inovatyvių  sprendimų, kurie palengvins eilinių vartotojų gyvenimą“, – kalba vadovas.  

Šie faktoriai, pasak jo, tikrai nesumažins IT specialistų poreikio. Anaiptol – naujų specialistų poreikis išaugs ir dėl jau įvardinto didėjančio dirbtinio intelekto produktų poreikio. 

Be to,  R. Benetis pabrėžia, kad nors darbų ir tikrai nestigs, tačiau sėkmingą karjerą IT sektoriuje nulems suvokimas, jog šioje srityje reikės nuolat mokytis ir judėti į priekį. Taip pat visuomet išlieka svarbus gebėjimas dirbti komandoje bei įsiklausymas, ką ir kokiame kokybės lygyje reikia padaryti.

vNors COVID-19 sulėtino daugelį gyvenimo sričių, technologijų plėtros ir proveržio pasaulinė pandemija beveik visiškai nepalietė. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros vedėjo prof. dr. Daliaus Mažeikos, universitetai toliau vykdė mokslinius tyrimus, startuoliai – realizavo inovatyvias idėjas ir kūrė prototipus, o IT korporacijos – įgyvendino didelius ir sudėtingus projektus. Profesorius apžvelgia IT tendencijas, IT specialistų paklausos pokyčius rinkoje ir atskleidžia, kokių technologijų proveržio galime laukti 2021 m.

Kas 2020 m. diktavo IT madas?

Šie metai nebuvo išskirtiniai, kalbant apie IT madas ar tendencijas. Proveržius atliko komandos, jungiančios universitetus, mokslo centrus, startuolius ir korporacijas.

Kalbant apie pagrindines pasaulines IT vystymosi kryptis, jos išliko tos pačios t. y. dirbtinio intelekto sistemos, kvantiniai kompiuteriai, IT sauga, blokų grandinių ir fintech technologijos, debesų kompiuterija, Edge computing, 5G technologija. Nežiūrint į pasaulinę pandemiją, mokslas, IT įmonės, startuoliai – dauguma dirbo, kaip buvo suplanuota. Kaip pavyzdį galiu pateikti „Apple“ kompanijos naują gaminį – iPhone 12, kuris pasirodė rinkoje 2020 m. spalį, nuo pirminio plano vėluodamas tik mėnesį.

Tuo pačiu norėčiau atkreipti dėmesį į keletą įdomesnių faktų, susijusių su didelių duomenų apdorojimu, kas paskutiniuoju metu yra vienas iš labai aktualių IT krypčių. Sparčiai didėjant duomenų kiekiui, nuolat kyla tokių duomenų apdorojimo greičio problema. Taigi, šiais metais labai pasistūmėta kvantinių kompiuterių kūrimo srityje. Pavyzdžiui, mokslininkai iš Stevens technologijos instituto (JAV) sukūrė lusto pagrindu veikiantį fotonų šaltinį, kuris yra 100 kartų efektyvesnis nei ankstesni ir leidžia pasiekti masinę kvantinių įrenginių integraciją.

Mokslininkai iš Chalmers technologijos universiteto (Švedija) pademonstravo, kad kvantiniu kompiuteriu jie jau gali išspręsti nedidelę dalį logistikos problemų t. y. optimizuoti lėktuvų pakilimo takų apkrovimo tvarkaraštį tam specialiai sukurtu Quantum Approximate Optimization algoritmu. Mokslininkai iš G. Washington universiteto (JAV) kartu su startuoliu „Optelligence LLC“ sukūrė optinį konvoliucinį neuroninio tinklo greitintuvą, galintį apdoroti petabaitus duomenų per sekundę. Ši inovacija pradeda naują optinio signalo apdorojimo, skirto mašininio mokymo uždaviniams spręsti, erą.

Tai tik dalis IT naujienų, kurios buvo sukurtos 2020 metais. Sunku ir apžvelgti visas naujoves.

Kas šiuo metu gimsta Lietuvos laboratorijose, kokiomis idėjomis čia gyvena mokslininkai?

VILNIUS TECH IT srityje dirba Fundamentinių mokslų ir Elektronikos fakultetų mokslininkai. Pagrindinės mūsų mokslininkų tyrimų kryptys yra dirbtinio intelekto sistemos, duomenų analizė, IT sauga, debesų kompiuterija, sprendimų paramos sistemos.

Informacinių sistemų katedroje daugiausiai dėmesio skiriame mašininio mokymo metodų taikymui IT saugai stiprinti, kuriamos sprendimų paramos sistemos IT saugos valdymui, analizuojami adaptyvūs verslo procesai, procesų gavybos uždaviniai, nagrinėjamos debesų kompiuterijos tematikos, susijusios su mikroservisų architektūros tobulinimu, patikimumo didinimu, adaptyviu valdymu. Katedroje sukurtas verslo procesų simuliatorius, kuris leidžia simuliuoti ir analizuoti sudėtingus verslo procesus bei atlikti mokslinius eksperimentus. Informacinių technologijų katedra nagrinėja mašininio mokymo, operacijų tyrimo uždavinius.

Kolegos Elektronikos fakultete dirba su dirbtinio intelekto sistemomis – kalbos ir vaizdo atpažinimu, daiktų internetu, išmaniosiomis vietomis (protingi namai, miestai, gamyklos), bevieliais tinklais. Virtualios realybės uždavinius nagrinėja Kompiuterinės grafikos katedra.

Kaip per 2020 m. keitėsi IT specialistų rinka? Ko galime laukti 2021 m.?

Šiuo metu IT specialistų rinka vis dar auga, o specialistų paklausa išlieka, tik gal nebe tokia didelė kaip prieš 5 metus. Remiantis statistiniais duomenimis, IT specialistų darbo vietų skaičius didėja daugiau nei 20% kasmet. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad darbo rinkoje didžiausią paklausą turi programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjų bei analitinių profesijų grupė.

Taip pat būtina pažymėti, kad didžiausia IT specialistų koncentracija vis dar išlieka Vilniaus ir Kauno apskrityse. Jose telkiasi apie 85 proc. visų IT specialistų užimtų darbo vietų ir jų skaičius kasmet didėja t. y. Vilniuje sukuriama apie 15–20% daugiau naujų darbo vietų kasmet, o Kaune atitinkamai – 10–15%.

Gaila, bet kituose Lietuvos regionuose IT ir susijusių profesijų darbo vietų skaičius auga daugiau nei perpus lėčiau arba net mažėja. Kol kas matome beveik tiesines darbo vietų skaičiaus didėjimo priklausomybes, todėl 2021 m. augimas turėtų būti panašus, kaip ir 2020 m.

Ko bendrai galime tikėtis IT srityje 2021 m.?

Pagrindinės IT tendencijos 2021 m. bus panašios kaip ir 2020 m. Prognozuojama, kad toliau sparčiai bus vystomos daiktų internetas (IoT) ir tokios sistemos kaip išmanus namas, miestas. Didelis dėmesys bus skirtas ir virtualios ir papildytos realybės sistemos bei jų taikymui prekyboje, medicinoje, paslaugų ir švietimo sektoriuose.

Toliau sparčiai tobulės procesų automatizavimo sistemos (RPA), nes jų taikymas atlaisvina žmones nuo  rutininių duomenų įvedimo ir tikrinimo darbų. „Gartner“ viceprezidentas Brianas Burke‘as, kalbėdamas apie RPA, pasakė, kad viskas, kas gali būti automatizuota, turėtų būti automatizuota. Ir tai savaime suprantama, nes automatizavimas IT sektoriuje, kaip ir gamyboje, didina darbo našumą, mažina sąnaudas ir duoda aiškią pridėtinę vertę.

Toliau intensyviai bus vystomos Edge computing technologijos. Jos glaudžiai siejamos su greitesniu daiktų interneto įrenginių generuojamų duomenų apdorojimu, lyginant su debesų kompiuterijos sprendimais. Dar viena technologija susijusi su daiktų internetu – tai 5G ryšio technologija. Ši duomenų perdavimo technologija, lyginant su 4G, leidžia sujungti šimtus kartų daugiau įrenginių į bevielį tinką ir pasiekti iki 10 Gbps duomenų perdavimo greitį. Tai ypač aktualu išmanaus miesto vystymui, autonominiams automobiliais ir t.t. 5G ryšys 2020 m. pradėtas testuoti ir Lietuvoje – veikia specialiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose.

Aišku, kad toliau sparčiai bus vystomos dirbtinio intelekto sistemos, o jų taikymo sritys bus plečiamos.

Kaip jau minėjau, kadangi kuo toliau, tuo labiau esame priklausomi nuo informacinių technologijų, jų sauga, o taip pat ir intelektualių sistemų saugos sistemų kūrimas bus svarbi IT kryptis ir 2021 metais.

Sugrįžę vasaros karščiai daugelį vilioja traukti link pajūrio. Tiems, kurie planuoja savaitgalį ar net visas atostogas praleisti prie jūros, technologijų ekspertai pataria pasiimti ir išmanųjį – jis gali itin praversti paplūdimyje.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pristato 5 programėles, padėsiančias saugiai ir turiningai praleisti laiką prie jūros.

1. Saugesnės saulės vonios

Jei per atostogas ketinate lepintis saulės voniomis, bet nenorite skaudžiai nudegti, verta išbandyti programėlę „QSun - UV & Vitamin D Tracker“. Ji įspės, kuriuo metu saulė yra pavojingiausia ir patars, kaip apsaugoti odą nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių.

Aplikacijoje rasite saulės aktyvumo žemėlapį, savaitės orų prognozę ir išsamų ultravioletinių spindulių indekso žemėlapį. Dar vienas programėlės privalumas – odos analizės funkcija, kuri padės įvertinti jūsų odos būklę tiesiog iš nuotraukos.

„iOS“: https://apps.apple.com/us/app/qsun-sun-safety-uv-index-sunscreen-reminder/id1117106666

„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.comfable.QTempApp&hl=en

2. Kaip išvengti duobių, medūzų ir net ryklių?

Pajūryje reikėtų saugotis ne tik saulės spindulių, bet ir vandenyje slypinčių pavojų. Jei norite sužinoti, kaip juos atpažinti, į savo išmanųjį atsisiųskite aplikaciją „Beach Safety“.

Programėlėje rasite naudingos informacijos apie povandenines sroves, sūkurius ar jūros duobes ir tai, kaip jų išvengti bei sužinosite, ką daryti nudeginus medūzai. O jeigu atostogausite ne Lietuvoje, aplikacija padės suprasti, kokie požymiai rodo, kad netoliese gali būti ryklių. Tiesa, „Beach Safety“ aplikacija kol kas yra skirta tik „iPhone“ vartotojams.

„iOS“: https://apps.apple.com/us/app/beach-safety/id367259543

3. Atostogos su knyga, bet be skaitymo

Tiems, kurie neįsivaizduoja atostogų be įdomių skaitinių, verta išbandyti vartotojų visame pasaulyje pamėgtą programėlę „Audible audiobooks & originals“. Ji veikia ir gali būti susieta su daugeliu įrenginių: knygų anglų kalba galėsite klausytis telefone, planšetėje, automobilyje ir per išmaniąją garso kolonėlę.

Aplikacija naudotis labai paprasta – tereikia susikurti savo paskyrą, didžiulėje naujausių knygų bei senųjų literatūrinių šedevrų bibliotekoje išsirinkti norimą skaitinį ir pradėti jo klausytis. Įsigytas knygas galima parsisiųsti į savo telefoną ar kitą įrenginį ir jų klausytis be interneto ryšio. Be to, kiekvienas naujas „Audible“ narys pirmąją knygą gauna dovanų.

„iOS“: https://apps.apple.com/us/app/audiobooks-from-audible/id379693831

„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.audible.application

4. Gaudantiems vėją ir bangas

Technologijų kūrėjai nepamiršo ir vandens sporto mėgėjų – banglentininkams, kaituotojams, buriuotojams, žvejams ir kitiems vandens pramogų entuziastams buvo sukurta programėlė „Weesurf, wave & wind forecast“. Ji ypatinga tuo, kad teikia detalią informaciją apie bangų lygį ir vėjo stiprumą realiu laiku bei potvynių tikimybę.

Šioje aplikacijoje taip pat galima rasti arčiausiai esančius, nurodytai sporto šakai tinkamus vandens telkinius ir oro bei bangavimo įvertinimą – jį nurodo animuoti veideliai (angl. Emoji). Be to, programėlėje galima įkelti atsiliepimus apie savo išbandytas vietas ir pasidalinti patarimais su kitais vandens sporto aistruoliais.

„iOS“: https://apps.apple.com/cy/app/weesurf-surf-forecast-info/id1004656394

„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=app.com.weesurf

5. Nesibaigiantis žinių, muzikos ir sporto srautas

Atostogos reiškia daugiau laiko sau. Jei pajūryje norite klausytis savo mėgstamų atlikėjų, naujausių pokalbių šou ar krepšinio varžybų transliacijų, jums praverstų išmanioji programėlė „TuneIn: MLB, Radio & Podcasts“.

Ši aplikacija apjungia itin skirtingą turinį: nuo naujausių žinių laidų, daugiau nei 5,7 mln. tinklalaidžių (angl. Podcasts) iki svarbiausių sporto renginių ar muzikos apdovanojimų transliacijų. Be to, programėlėje galima klausytis 120 tūkst. skirtingų radijo stočių iš viso pasaulio, tarp kurių yra ir populiariausios lietuviškos radijo stotys.

„iOS“: https://apps.apple.com/us/app/tunein-mlb-radio-podcasts/id418987775

„Android“: https://play.google.com/store/apps/details?id=tunein.player

Spartesnis ir efektyvesnis darbas, patogesnis gyvenimas ir turiningesnis laisvalaikis – tai mums žada informacinių technologijų naujovės. Jas kuria specialistai, dirbantys visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. „Tempai dideli, nes nebeliko srities, kurioje nebūtų naudojamos informacinės technologijos“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius Mažeika. Su juo apžvelgiame IT tendencijas – galimybes ir iššūkius, kurie žengia koja kojon su naujovėmis.

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: padės spręsti numerių trūkumo klausimą

Ekspertas besinaudojantiems nemokamu „Wi-Fi“ pataria vengti vieno

Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

Iš savo patirčių nesimoko: tyrimas atskleidžia, kad tėvai apie grėsmes vaikams internete žino, bet abejingumas auga

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį

Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

„Samsung“ skelbia apie atnaujinimą, dėl kurio „Galaxy AI“ funkcijos pasieks ir ankstesnių įrenginių savininkus

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai