Technologijų entuziastus šiandien sunku nustebinti. Todėl keista ir įspūdinga, kad „Google“ ilgai pavyko nuslėpti tai, kad kuria naują operacinę sistemą „Fuchsia OS“. Kol kas ji dar tik ankstyvoje vystymosi stadijoje, bet labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau pakeis populiarias „Chrome OS“ bei „Android“ operacines sistemas.

Jūsų dėmesiui, Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi naujienomis apie „Google Fuchsia OS“, pristato išskirtines jos savybes ir apžvelgia galimą jos ateitį.

Trumpa „Google Fuchsia OS“ istorija

Operacinės sistemos „Google Fuchsia OS“ projektas nėra visiškai naujas. Patyliukais, per daug nesiafišuodama „Google“ prie jo dirba jau daugiau nei penkerius metus. Pirmieji pranešimai apie naują operacinę sistemą pasirodė dar 2016 m. Tuomet egzistavo tik daugybė bazinio kodo eilučių, bet ir to pakako, kad technologijų mėgėjai suklustų.

Iš karto buvo aišku, kad „Fuchsia OS“, skirtingai nei „Android“ ar „Chrome OS“, nenaudos „Linux“ branduolio. Vietoje jo pasirinktas „Zircon“ branduolys, tad operacinė  sistema bus visiškai unikali ir lengvasvorė (nedidelės apimties). 2019 m. „Google“ sukūrė specialų puslapį fuchsia.dev, kuriame programuotojai gali daugiau sužinoti apie projektą bei mokytis dirbti prie jo.

Praėjusių metų pabaigoje „Google“ savo tinklaraštyje pirmą kartą pakvietė IT kūrėjus aktyviai įsitraukti į „Fuchsia OS“ vystymo procesą. Galiausiai gegužę buvo patvirtinta, kad naujoji operacinė sistema pradeda veikti „Google Nest Hub“ ­­– kompanijos išmaniems namams skirtoje sistemoje. Kitaip tariant, naujoji operacinė sistema pamažu ruošiama masiniam naudojimui. Palyginti nišinė „Google“ ekosistemos dalis startui pasirinkta dėl to, jog tai bus puiki terpė ją testuoti ir pamažu plėsti į kitas sritis.

Kodėl „Google“ reikėjo naujos operacinės sistemos?

„Fuchsia OS“, ko gero, yra vienas iš ambicingiausių ir svarbiausių „Google“ projektų. Kompanijos ekosistema šiuo metu yra gana išsibarsčiusi. Telefonuose veikia „Android“, laikrodžiuose turime „Wear OS“, nešiojamuose kompiuteriuose – „Chrome OS“, išmanių namų sistemose – „Cast OS“ ir t. t.

Pasaulyje, kuriame technologijos vis labiau integruojamos tarpusavyje, toks skirtingų operacinių sistemų naudojimas yra neefektyvus. Jis trukdo kurti vientisą, nuoseklią ir maksimaliai patogią vartotojo patirtį.

Technologijų ateitis yra vientisos ekosistemos, leidžiančios lengvai ir greitai pereiti nuo vieno įrenginio prie kito, nė nepajaučiant, kad kažkas pasikeitė. Turėdama tiek daug skirtingų operacinių sistemų, „Google“ kol kas negali užtikrinti tokios vientisos patirties. „Fuchsia OS“ turėtų tapti šio iššūkio sprendimu. Ji galimai veiks visuose skirtinguose įrenginiuose ir padės sukurti vieną didelę ekosistemą.

„Google Fuchsia OS“ išskirtinumas

Plačioji auditorija savo pažintį su naująja „Google“ operacine sistema dar tik pradeda. Iš to, ką matome tyrinėdami „Google Nest Hub“, spręsti galime nedaug. Vienintelis alternatyvus būdas daugiau sužinoti apie naująją operacinę sistemą – pasileisti vadinamąjį emuliatorių. Tačiau ir toks metodas greičiausiai nesuteiks visos norimos informacijos.

Tačiau šį tą jau išdavė patys „Google“ atstovai. Jie yra užsiminę, kad „Fuchsia OS“ visų pirma skirta moderniems telefonams ir asmeniniams kompiuteriams su greitais procesoriais ir didele operatyvine atmintimi (RAM). Naujoji operacinė sistema kuriama naudojant minėtus „Zircon“ mikrobranduolius, tad pasižymės dideliu lankstumu ir galimybe ją nesunkiai pritaikyti patiems įvairiausiems išmaniesiems prietaisams. Taip pat pabrėžiama, kad „Fuchsia OS“ neturėtų būti suvokiama kaip „Android“ ar „Chrome OS“ pakaitalas.

„Fuchsia OS“ ir „Android“ ateitis

Ryškėjantys „Fuchsia OS“ kontūrai neišvengiamai kelia klausimą: o kas nutiks su „Android“? Nejaugi „Google“ tiesiog ims ir lengva ranka atsisakys daugiau nei dešimtmetį kuriamos ekosistemos?

„Android“ šiuo metu susiduria su fragmentacijos problema. Sistemą šimtams prietaisų naudoja dešimtys gamintojų. Visi jie taip pat atlieka savas adaptacijas, tad tik maža dalis vartotojų turi naujausią, gryną „Android“ versiją. Ekosistema patiria ir atnaujinimų problemą. Naujos „Android“ versijos įprastai įsirašomos nepalyginamai lėčiau nei „iOS“.

Bėda ta, kad dėl to, jog skirtingi telefonų gamintojai vis prideda kažką nuo savęs, „Google“ tiesiog neturi galimybių aktyviau diegti programinės įrangos atnaujinimų. Be to, pats „Linux“ branduolys per lengvai pasigauna klaidas (angl. bugs) ir nėra toks lankstus, kokio norėtųsi. „Fuchsia OS“ turi potencialo išspręsti šiuos trūkumus. Ji būtų saugesnė, lankstesnė, unifikuota ir geriau paruošta šiuolaikiniams iššūkiams.

Naujosios operacinės sistemos galimybės

Žinoma, kai kam „Fuchsia OS“ gali priminti dviračio išradinėjimą iš naujo. Kam reikia naujos operacinės sistemos, jeigu ir tai, ką turime, iš esmės nėra kažkaip sulūžę. Atrodo, užtektų tiesiog išspręsti susikaupusias nedideles „Android“ problemas.

Visgi, argumentai apie vieningos ekosistemos vertę bei tai, kad ją sukūrus visų gyvenimai bus daug patogesni, vartotojų taip paprastai neužliūliuos. „Fuchsia OS“ laukia ilgas adaptacijos procesas, į kurį „Google“ turės investuoti pakankamai daug laiko ir pinigų. Tai, kad visai neseniai vykusios „Google I/O“ konferencijos metu naujoji operacinė sistema net nebuvo pristatyta, daug pasako. „Google“ akivaizdžiai pasirinko atsargią bei konservatyvią taktiką.

Kol kas „Fuchsia OS“ veiks „Google Nest Hub“ sistemoje, suteikdama kompanijai daugiau informacijos ir galimybių testuoti naująją operacinę sistemą. Jeigu viskas bus gerai, ji pamažu bus diegiama ir į kitas ekosistemos dedamąsias. Kur ši kelionė galiausiai nuves – atviras klausimas. Tačiau pats projekto ambicingumas tikrai skatina ją stebėti su ypatingu smalsumu.

Jei istorija būtų pasisukusi kita linkme, šiandien vietoje „Windows“ operacinės sistemos (OS) daugelyje kompiuterių galbūt naudotume „AmigaOS“ ar „OS/2“, o „Apple“ kompiuteriuose vietoje „macOS“ turėtume „BeOS“. Nieko apie jas negirdėjote? Nenuostabu – jų dienos jau seniai suskaičiuotos.

„Kada nors vystytų, bet nepasiteisinusių ir net dienos šviesos neišvydusių operacinių sistemų yra šimtai. Bent kelios iš jų turėjo išties milžinišką potencialą ir savo laiku buvo vertinamos net šimtais milijonų dolerių. Viena tokių – „BeOS“, kuri šiandien būtų šventusi savo 25-ąjį gimtadienį. Deja, viskas pasisuko jai nepalankia linkme ir šiandien ji, kaip ir daugelis kitų operacinių sistemų, taip ir liko užmarštyje“, – sako „Telia“ kompiuterių ekspertas Simonas Tilindis.

Pirmoji OS – skalbinių virvė?

Geriau suprasti, kodėl vienos operacinės sistemos užkariavo rinką, kitoms palikdamos tik trupinius, padės trumpas paaiškinimas, kas gi tos operacinės sistemos yra ir kaip jos veikia.

„Dar prieš šiuolaikinius kompiuterius buvo naudojamos griozdiškos skaičiavimo mašinos. Užduotys joms buvo pateikiamos naudojant perfokortas – kartonines korteles su išmuštomis skylėmis. Vienu metu tokia mašina galėjo vykdyti tik vieną užduotį, o kadangi kiekviena jos darbo minutė buvo brangi, mokslininkai su savo skaičiavimais rikiuodavosi į eilę“, – sako S. Tilindis.

Eilė, beje, nebūtinai buvo fizinė – antai Kembridžo universitete vienu metu naudota skalbinių virvė, ant kurios buvo segamos užduotys, o segtukų spalva nurodė užduoties svarbą. Iš esmės, toji skalbinių virvė ir buvo primityvi „operacinė sistema“ – įrankis, naudotas paskirstyti užduotis skaičiavimo mašinai.

Ilgainiui kompiuteriai tapo galingesni ir sudėtingesni, augo ir jų sugebėjimai, o grafinė vartotojo sąsaja, internetas ir kitos technologijos dar labiau išplėtė galimybes. Kiekvienam dalykui imta kurti specialias programas, kurios turėjo būti pritaikytos konkrečioms operacinėms sistemoms. Programuotojai įprastai apsiribojo keliomis populiariausiomis OS, o vartotojai kompiuterius ir operacines sistemas rinkosi pagal tai, ką su jomis galės veikti – kiek ir kokių programų jos palaiko.

Trumpiau sakant, kompiuterių rinkoje įsisuko sniego gniūžtės efektas. Vieni tuo pasinaudoti sugebėjo, kiti – nespėjo, nemokėjo, arba, paprasčiausiai, per daug norėjo. Tad į kokias operacines sistemas buvo dedama daugiausia vilčių?

„BeOS“

Kaip pastebi S. Tilindis, „BeOS“ būtų galima priskirti prie tų, kurios kūrėjai „per daug norėjo“. Ji dienos šviesą oficialiai išvydo 1995-ųjų spalio 3 dieną, kartu su kompanijos „Be“ kompiuteriu „BeBox“. Jų buvo parduota vos apie tūkstantį, antra tiek pridėjo po metų išleista atnaujinta, galingesnė „BeBox“ versija, bet galiausiai kompanija visą dėmesį sutelkė į programinę įrangą, tiksliau – „BeOS“.

Operacinė sistema buvo modifikuota ir pritaikyta „Apple“ kompiuteriams, tikintis, kad ši kompanija įsigis ar licencijuos „BeOS“ – ji būtų pakeitusi atgyvenusią „Classic Mac OS“. „Be“ tokį sandorį buvo įvertinusi 300 mln. dolerių, bet „Apple“ sutiko mokėti ne daugiau nei 125 mln. dolerių. Deryboms nepavykus, „Apple“ vadovai nusprendė susigrąžinti kompanijos įkūrėją Steve‘ą Jobsą ir už 429 mln. dolerių nupirko jo startuolį „NeXT“, kurio vystyta „NeXTSTEP“ operacinė sistema tapo naujosios „Mac OS X“ (dabar – „macOS“) pagrindu.

Vėliau „BeOS“ buvo pritaikyta „Intel x86“ platformai, o jos „apkarpyta“ versija dalinta nemokamai, visgi ši operacinė sistema taip ir nesulaukė didesnio susidomėjimo. 2001-aisiais „Be“ pardavė savo intelektinę nuosavybę „Palm“ už 11 milijonų dolerių. Ši dalį „BeOS“ kodo panaudojo naujai „Palm OS Cobalt“ versijai, bet ir ši žlugo. Nuo 2005-ųjų „Palm OS“ ir „BeOS“ priklauso Japonijos programinės įrangos kompanijai „Access“, kuri šių operacinių sistemų nuotrupas naudoja savo produktuose.

„OS/2“

Technologijų milžinė IBM ir tuomet dar tik smulki žuvelė „Microsoft“ 1985-aisiais pasirašė sutartį, pagal kurią jos abi turėjo kurti ir vystyti naujos kartos operacinę sistemą. Kompanijų programuotojai plušėjo dvejus metus, kol pagaliau pristatė tekstu valdomą „OS/2“ versiją. Grafine vartotojo sąsaja ji buvo papildyta dar po metų.

„Microsoft“ paraleliai dirbo ir su kitu savo produktu – MS-DOS operacinei sistemai skirta „Windows“ grafine vartotojo aplinka. 1990-aisiais išleista „Windows 3.0“ versija sulaukė milžiniškos sėkmės, daugiausia dėl to, kad ji buvo platinama su naujais kompiuteriais, tuo tarpu „OS/2“ reikėjo pirkti atskirai. Be to, pastaroji buvo orientuota į IBM kompiuterius ir kitą įrangą (pvz., spausdintuvus), o „Windows“ palaikė kur kas daugiau trečiųjų šalių įrenginių.

Galiausiai kompanijos pasuko skirtingais keliais. „Nors iki šių skyrybų technologijų ekspertai didesnes perspektyvas piešė „OS/2“, nutiko atvirkščiai – kompiuterių rinką užkariavo „Windows“, o „OS/2“ liko nišine platforma. 2006-ųjų pabaigoje IBM oficialiai nutraukė „OS/2“ palaikymą“, – sako „Telia“ kompiuterių ekspertas. „OS/2“ licencija šiuo metu priklauso „Arca Noae LLC“, kurios vystoma „ArcaOS“ naudojasi pavieniai vartotojai ir verslas, turintys „OS/2“ aplikacijų.

„AmigaOS“

Pradėjusi nuo spausdinimo mašinėlių ir skaičiuotuvų, 1977-aisiais „Commodore International“ žengė į asmeninių kompiuterių rinką. Pirmieji keleri metai naujuose vandenyse kompanijai buvo sudėtingi, užtat 1982 m. pristatytas „Commodore 64“ sulaukė didelio technologijų entuziastų pripažinimo dėl pažangių technologijų. Kompanijai pradėjus kainų karą, visame pasaulyje buvo parduota 22 mln. „Commodore 64“ – jis tapo geriausiai parduodamu kompiuteriu pasaulyje.

Tačiau kompanija buvo kritikuojama dėl pernelyg mažo dėmesio programinei įrangai. Todėl 1985 m., išleisdama naujos kartos „Amiga“ asmeninius kompiuterius, „Commodore“ pristatė ir savo operacinę sistemą „AmigaOS“. S. Tilindžio teigimu, greita ir galinga OS turėjo grafinę vartotojo sąsają, failų tvarkyklę, palaikė daugiaprogramį režimą ir daug kitų dalykų, kuriais lenkė daugelį to meto konkurentų.

Visgi įmonės vadovybės nesutarimai ir vadovų pasikeitimai, prasta vadyba, partnerių ir klientų aptarnavimas, lėtas kompiuterių tobulinimas ir kitos problemos lėmė, kad „Amiga“ kompiuteriai taip ir neužsitikrino reikšmingos rinkos dalies.

„AmigaOS“ teisės keliavo per skirtingus šeimininkus, o šiuo metu jos priklauso Belgijos kompanijai „Hyperion Entertainment“, kuri retsykiais išleidžia nereguliarus klaidų pataisymus ar atnaujinimus, visgi ši OS jau daugiau nei dešimtmetį merdi.

...ir daugybė kitų

„Tai – tik keletas iš daugybės operacinių sistemų, kurios taip ir liko istorijos paraštėse. Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti: „FLEX“, „XTS-400“, „Oberton“, „Singularity“, „TRIPOS“, „Xenix“, „SunOS“, „Sinclair“, „Venix“, „HeliOS“, „Newton OS“, – vardija S. Tilindis.

Jis priduria, kad ne visos operacinės sistemos buvo kuriamos tam, kad užkariautų kompiuterių rinką. Pavyzdžiui, ar girdėjote apie „TempleOS“? Ją sukūręs keistuolis Terry Davisas, kaip pats teigė, sulaukė kreipimosi iš Dievo. T. Davisas programavimui naudojo savo sugalvotą „HolyC“ programavimo kalbą, o viena iš šioje OS veikiančių programų yra skrydžio simuliatorius – kad pasijaustum kaip angelas.

Viso pasaulio musulmonams bandyta įpiršti „Sabily“ operacinę sistemą – „Linux“ modifikaciją, kuri, be įprastų funkcijų, automatiškai palaikė arabų kalbą, keliskart per dieną primindavo pasimelsti, o „Zakat Calc“ programa apskaičiuodavo atsitiktinio dydžio aukas. Deja, OS susidomėjimo nesulaukė ir buvo apleista.

Kitas įdomus pavyzdys – „Suicide Linux“. „Įdiegus šią OS ir įvedus komandinę eilutę, kurios standartinė „Linux“ OS nesupranta (arba tiesiog padarius klaidą), sistema tai supranta kaip nurodymą susinaikinti. Tuomet ji automatiškai ištrina ir suformatuoja kompiuterio kietąjį diską“, – teigia „Telia“ ekspertas.

O štai „PonyOS“ patiks žmonėms, kurie mėgsta ponius. Ji sukurta „Toaru“ operacinės sistemos pagrindu, taigi palaiko tik keletą atvirojo kodo programų ir didelių perspektyvų tikrai neturi. Užtat grafinėje vartotojo aplinkoje visur staiposi poniai, o langus galima ne tik slankioti įvairiomis kryptimis, bet ir sukioti pagal ar prieš laikrodžio rodyklę.

Kompanijos „Apple“ sukurta, vystoma ir išskirtinai jos kompiuteriams skirta operacinė sistema „macOS“ šiandien švenčia 19-ąjį gimtadienį. Tiesa, operacinė sistema panašiu pavadinimu („Mac OS“) buvo naudojama dar nuo 1984-ųjų, tačiau 2001-ųjų kovo 24 dieną nutiko tai, ko ilgai laukė visi „Apple“ gerbėjai: tądien buvo išleista iš pagrindų atnaujinta operacinė sistema „Mac OS X“, pasiskolinusi tik dalį senosios funkcijų. Nuo tada gimtadienio „skaitliukas“ buvo atsuktas, o senoji versija imta vadinti „klasikine „Mac OS“.

„Apple“ kompiuteriai patenka tarp populiariausių „Telia“ pirkėjų pasirinkimų. Tai lemia jų stabilumas, patogus valdymas, greitis ir lengvai suprantama vartotojo sąsaja. Ir už visus šiuos bruožus, būdingus „Apple“ kompiuteriams, yra atsakinga būtent operacinė sistema „macOS“, kurios kardinalūs atnaujinimai prieš 19 metų prisidėjo prie šios kompanijos augimo“, – sako „Telia“ kompiuterių kategorijos vadovas Simonas Tilindis.

Jis kviečia susipažinti su 5 įdomiais ir netikėtais faktais apie šią operacinę sistemą, kurių galbūt nežinojote:

1. Ištakos. 1985 metais tuometinei „Apple Computer Inc.“ atleidus vieną iš jos įkūrėjų Steve‘ą Jobsą, šis po kelerių metų įkūrė naują kompiuterių kompaniją „NeXT Computers“, gaminusią pažangius, tačiau labai brangius kompiuterius. Iš finansinių sunkumų neišbrendanti „Apple“ 1996 metais nusprendė susigrąžinti savo vizionierių ir įsigijo jo „NeXT Computers“, o dar po metų S. Jobsas grįžo prie „Apple“ vairo. Jo ankstesnės kompanijos sukurta „NeXTSTEP OS“ operacinė sistema ir tapo naujosios „Mac OS X“ pagrindu. Vėliau ji tapo pamatu kitoms „Apple“ operacinėms sistemoms – „iOS“, „watchOS“, „tvOS“.

2. Ne „iks“, o „dešimt“. 2001-aisiais pristatyta „Mac OS X“ vardu, 2012-aisiais operacinė sistema tapo „OS X“, o dar po ketverių metų jos pavadinimas dar sykį pakeistas ir nuo tada ši operacinė sistema žinoma kaip „macOS“. Beje, anksčiau pavadinimuose naudotas X simbolis reiškė ne ką kitą, o romėnišką skaičių 10 – būtent tokia buvo šios operacinės sistemos versija ją išleidus 2001-aisiais. Tad ir tarti jį reikėjo ne „OS iks“, o „OS dešimt“.

3. Katės ir Kalifornijos vietovardžiai. Pirmosios „Mac OS X“ versijos buvo pavadintos plėšrių kačių vardais: gepardo, pumos, jaguaro, panteros, tigro, leopardo, snieginio leopardo, liūto ir kalnų liūto. Nuo 2014-ųjų plėšrias kates pakeitė Kalifornijos (JAV) vietovardžiai: Maverikas (paplūdimys), Josemitis (nacionalinis parkas), El Kapitanas (granito uola) bei, galiausiai, Katalina (sala). Kalifornija pasirinkta neatsitiktinai – būtent šios valstijos Kupertino mieste įsikūrusi „Apple“ centrinė būstinė.

4. Aršiausi... draugai? Technologijų milžinės „Apple“ ir „Microsoft“ per ilgą savo istoriją ne tik konkuravo, bet ir bendradarbiavo. Antai nuo 1998 metų numatytoji naršyklė „Apple“ kompiuteriuose buvo „Microsoft Internet Explorer“, kurią tik 2003 metais pakeitė pačios „Apple“ sukurta „Safari“. Sprendimas naudoti konkurentų naršyklę buvo susijęs su tuo, kad 1997 metais „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas išgelbėjo ant bankroto ribos atsidūrusią „Apple“, investuodamas 150 mln. dolerių. Beje, apskritai pirma „Microsoft“ programa, skirta „Mac“ kompiuteriams, buvo dar 1982 metais išleista „Multiplan“ skaičiuoklė, kurią 1985 metais pakeitė „Excel“. Savajai „Windows“ operacinei sistemai „Excel“ ji pritaikė tik 1987 metais.

5. Išėmė svarbius mygtukus. Šis faktas susijęs su klasikine „Mac OS“ ir pirmaisiais „Macintosh“: spėkite, kokių mygtukų nebuvo šių kompiuterių klaviatūroje? Atsakymas – rodyklių (aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn). O kam tos rodyklės, kai turi pelę?! Tokiu būdu S. Jobsas ne tik siekė įpratinti žmones naudotis pele, bet ir paskatinti programuotojus kurti programas, pritaikytas grafinei vartotojo sąsajai.

Visi vartotojai puikiai žino dvi pagrindines operacines sistemas – „Android“ ir „iOS“. Už jų nugarų stovi milžiniškos kompanijos, joms sukurti milijonai programėlių, kiekviena iš jų turi išskirtinių savybių, o jų ateitis atrodo itin šviesi. Tačiau dar ne taip seniai pasirinkimo buvo gerokai daugiau. Kur dingo visiems puikiai pažįstamos operacinės sistemos? Plačiau apie tai pasakoja „Bitės Profai“.

„Su operacinėmis sistemomis dabar viskas labai paprasta – prieš vartotojo akis yra du pasirinkimai, abu geri, kad ir kurį pradėtum naudoti, vartotojo patirtis bus puiki. Tačiau anksčiau rinkoje buvo gerokai daugiau operacinių sistemų ir renkantis jas buvo galima gerokai nudegti“, – teigia Vilniaus „Akropolyje“ esančiame „Bitės“ salone dirbantis „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas ir kalba apie 5 operacines sistemas, kurias ištiko dinozaurų likimas.

1. „Symbian“ operacinė sistema: garantuota nostalgija

„Dar 90-aisiais kompanijos „Nokia“, „Motorola“ ir „Ericsson“ nutarė sukurti bendrą operacinę sistemą ir pavadinti ją „Symbian“. Ilgą laiką tai buvo dominuojanti operacinė sistema, kurią naudojo praktiškai visi didžiausi telefonų gamintojai. Pasak Charleso Daviso, vieno iš „Symbian“ kūrėjų, ši operacinė sistema galėjo turėti programėlių parduotuvę 5-10 metų anksčiau nei „iOS“ ir galbūt būtų dominavusi iki pat šių dienų. Ji buvo prieinama visiems ir technologiškai lenkė daugelį konkurentų. „Symbian“ turėjo begalę skirtingų versijų – „Xpress Music“ telefonai jaunimui, „Nokia E“ serija verslininkams, „Nokia N“ – technologijų entuziastams ir kt.“, – sako M. Vrubliauskas.

Tačiau anot M. Vrubliausko, būtent „iPhone“ kartu su kitais naujos kartos išmaniaisiais telefonais sunaikino šią legendinę operacinę sistemą: „Savo laiku „Symbian“ telefonai buvo lėtesni, daugelis jų vis dar neturėjo liečiamų ekranų, plataus programėlių pasirinkimo ir, galiausiai, neatrodė pakankamai žaviai. Vartotojai, prisilietę prie „iPhone“ ar „Android“ sistemas turinčių telefonų sugrįžti prie „Symbian“ operacinės sistemos paprasčiausiai nebenorėdavo“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

2. „BlackBerry“ šventai tikėjo, kad išmanieji telefonai – įrankis tik verslui

„BlackBerry“ ilgą laiką buvo išmaniųjų telefonų rinkos lyderiai. Pasak eksperto, kompanija turėjo ypač solidų įvaizdį: „Jei turi „BlackBerry“, tikriausiai esi sėkmingas verslo žmogus, kuriam nuolat reikia atsakinėti į elektroninius laiškus, naršyti internete ir daryti kitas sėkmingų žmonių užduotis – taip anksčiau pagalvoti galėdavo tie, kas šių telefonų neturėdavo. Tai buvo tam tikras verslo elito aksesuaras.“

Tačiau nepaisant to, ekspertai jau buvo pradėję pranašauti „BlackBerry“ baigtį, kol kompanija neišleido naujausios „BlackBerry 10“ operacinės sistemos versijos. Ji buvo išleista dar 2013 metais, tačiau jau turėjo valdymą gestais, kurį „iOS“ ir „Android“ pristatė visai neseniai. Ji netgi palaikė dalį „Android“ programėlių. Visa tai leido galvoti, kad „BlackBerry“ gyvavimas sėkmingai tęsis.

„Tačiau dėl to, kad ši operacinė sistema palaikė „Android“ programėles, niekas nekūrė programėlių, skirtų būtent „BlackBerry“ telefonams. Jeigu prisimenate, dažniausiai didžiąją „BlackBerry“ įrenginių priekinę dalį sudarydavo fizinė klaviatūra, todėl telefono ekranas šioms programėlėms buvo kiek per mažas ir nepatogus. Galiausiai net ir šis milžiniškas gamintojas buvo priverstas pereiti prie „Android“ operacinės sistemos“, – sako M. Vrubliauskas.

3. „MeeGo“ – operacinė sistema, kuri pralaimėjo vos startavusi

Šią operacinę sistemą „Nokia“ kūrė kartu su „Intel“. „Nokia“ turėjo aiškią viziją ir siekė, kad tai būtų pagrindinė jų įrenginių operacinė sistema. Bet tuometinės įmonės valdžios sprendimu šios idėjos buvo atsisakyta – visas „Nokia“ dėmesys buvo nukreiptas į „Windows Phone“ operacinę sistemą.

„Dabar tai skamba ganėtinai keistai, kadangi „Nokia N9“ (vienintelis telefonas, išleistas su „MeeGo“) atrodė kaip vienas perspektyviausių to meto įrenginių. Jis buvo valdomas net gestais, meniu išvaizda būtų atitikusi net ir šiuolaikinius standartus, o savo techniniais parametrais neatsiliko nuo konkurentų. Tačiau „Nokia“ paskelbė, kad daugiau „MeeGo“ telefonų nebebus. Tai jie padarė dar prieš išleidžiant „N9“, todėl niekas nekūrė programėlių, skirtų šiai operacinei sistemai, o iš anksto numarinto įrenginio pirkti niekas taip pat per daug neskubėjo“, – prisimena M. Vrubliauskas.

4. „Windows Mobile“ – viena brangiausių „Microsoft“ klaidų

Pirmieji „Windows Mobile“ įrenginiai atsirado dar 2000 metais. Tiesa, ši operacinė sistema iš pradžių vadinosi „Pocket PC 2000“ ir buvo skirta delniniams kompiuteriams.

„Paskutinė jos versija buvo „Windows Mobile 6.5.5“. Ši operacinė sistema buvo visais aspektais prastesnė nei „iOS“ ir „Android“ sistemos, todėl kurti naują operacinę sistemą tiesiog apsimokėjo labiau. Tą „Microsoft“ ir padarė – buvo išleista „Windows Phone 7“. Ji buvo pakankamai sparti bei veikė sklandžiai, be to, atrodė visiškai kitaip nei „Android“ ar „iOS“ – jos meniu buvo sudarytas iš aktyvių langelių. Vieniems toks sprendimas labai patiko, kitiems – atrodė pernelyg neįprastai ir nepatogiai“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Kompanija, norėdama išlikti konkurencinga, sparčiai kūrė atnaujinimus. Populiariausia versija tapo „Windows Phone 8“, kuri vienu metu sudarė 3,4 proc. pasaulinės rinkos. Tačiau skubotus atnaujinimus lydėjo ir problemos – kai kurios funkcijos veikė ne taip sklandžiai, kaip norėtų vartotojai.

„Tačiau didžiausia problema – programėlių trūkumas. „Instagram“ veikė prastai, „Facebook“ – taip pat. Dėl nuolatinių peštynių su „Google“ čia nebuvo net oficialios „YouTube“ aplikacijos, telefonuose trūko žaidimų. Žmonės nepirko „Windows Phone“ telefonų dėl programėlių trūkumo, o jų kūrėjai nekūrė aplikacijų todėl, kad ši operacinė sistema turėjo labai mažai vartotojų. Nors „Microsoft“ į šią sistemą investavo nemažai, iš šio užburto rato jai taip ir nepavyko išlipti“, – teigia M. Vrubliauskas.

5. „Firefox OS“ savo vietą rinkoje teko užleisti dėl vidinių įmonės bėdų

„Ar esate girdėję apie operacinę sistemą „Chrome OS“? Ji skirta kompiuteriams ir yra sukurta naršyklės „Google Chrome“ pagrindu. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie „Firefox OS“ – tai kompanijos „Firefox“ operacinė sistema, skirta mobiliesiems telefonams. Toks ryšys reiškia, kad tokiam telefonui reikia gerokai mažiau resursų, jie yra daug pigesni, tačiau savo sparta neatsilieka nuo kelis kartus brangesnių įrenginių“, – sako M. Vrubliauskas.

Technologijų entuziastai spėjo pamėgti „Firefox OS“ dėl jos paprastumo ir didelio dėmesio duomenų saugumui. Tačiau paprastus vartotojus ir vėl ištiko ta pati problema – programėlių trūkumas ir per mažas įrenginių pasirinkimas. Ilgainiui „Firefox“ vadovybė nutarė, kad šiam projektui skiriamos per didelės lėšos, kurios nei kiek neatsiperka, todėl „Firefox OS“ galiausiai išnyko.

„Tiesa, „Firefox“ nutraukus šios operacinės sistemos vystymo darbus, kai kurios įmonės ėmė jos dalis vystyti toliau. Taip jos pagrindu buvo sukurta „Kai“ operacinė sistema, kurią naudoja „Nokia 8110 4G“, „Nokia 3310 (2017 m.)“ ir daugybė kitų telefonų. Todėl sakyti, kad „Firefox“ operacinė sistema išnyko visiškai būtų kiek per drąsu. Ji tiesiog reinkarnavosi, nes dabar „Kai“ naudojasi daugiau kaip 100 milijonų žmonių visame pasaulyje“, – pasakoja M. Vrubliauskas.

Jei apie operacines sistemas ar išmaniuosius telefonus norėsite sužinoti daugiau, pagalbos visada galite kreiptis „Bitės“ tinklalapyje arba į didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusius „Bitės Profus“, kurie bet kada patars bei atsakys į jums rūpimus klausimus.