Atšalę orai iššūkių kelia ne tik žmonėms, gyvūnams, bet ir išmaniesiems telefonams. Daugiau laiko praleidę šaltyje išmanieji telefonai gali savaime netikėtai išsijungti, ir kai kuriais atvėjais taip atsitinka ne dėl išsikrovusios baterijos. Kaip elgtis, pataria Modestas Ropė - „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius. 

„Didžioji dalis išmaniųjų įrenginių veikia su ličio jonų baterijomis, kurios itin jautriai reaguoja į temperatūros svyravimus. Kai išorės temperatūra nukrenta žemiau nulio, baterijoje sulėtėja cheminės reakcijos, todėl energija tampa sunkiau pasiekiama. Telefonas gali staiga parodyti nulį procentų ar netikėtai išsijungti. Tai laikinas efektas – sušilus baterijai, įrenginys dažnai „atsigauna“, – pasakoja Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad pasikartojantis telefono ilgesnis palikimas šaltyje gali vėliau sukelti techninių problemų: „Kiekvienas toks „užšalimas“ baterijai yra stresas. Ilgainiui tai spartina jos dėvėjimąsi ir trumpina bendrą veikimo laiką. Jei įmanoma, žiemą telefono nereikėtų ilgiau palikti nei lauke, nei šaltame automobilyje.“

Esant minusinei temperatūrai, telefonai taip pat gali lėčiau reaguoti į prisilietimus, trumpam strigti, o jutikliai – rodyti netikslius duomenis.

„Šaltyje prasčiau veikia ne tik baterija, bet ir ekranas bei įvairūs sensoriai – akselerometrai, žingsniamačiai, judesio davikliai. Todėl gali atrodyti, kad telefonas „kvailioja“: stringa vaizdas, netiksliai skaičiuojami žingsniai ar lėčiau reaguoja lietimai. Tai rodo, kad visa elektronika veikia už savo komforto ribų“, – pastebi vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų M. Ropė.

Grįžus iš lauko – neskubėti krauti

Technologijų ekspertas įspėja, kad didžiausia klaida daroma tada, kai iš šalčio parneštas telefonas skubiai jungiamas prie įkroviklio.

„Jei įrenginys yra ledinis, pirmiausia leiskite jam sušilti iki kambario temperatūros. Šaltoje baterijoje įkrovimas vyksta neefektyviai ir gali ją dar labiau eikvoti. Be to, dėl staigaus temperatūrų skirtumo telefono viduje gali susidaryti kondensatas – drėgmės lašeliai, kurie gali sukelti ir trumpą sujungimą. Todėl geriausia trumpam telefoną išjungti, leisti jam bent 20–30 minučių sušilti ir tik tada krauti“, – pataria skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ naujos kartos tinklų direktorius.

Pasak jo, einat į lauką žiemą geriausia telefoną laikyti arčiau kūno – vidinėje striukės ar kelnių kišenėje, kur įrenginys gautų daugiau šilumos. Papildomą izoliaciją šalčiui gali suteikti ir storesni apsauginiai dėklai.

„Kad nereikėtų telefono maigyti šaltyje, verta aktyvuoti funkcijas, kurios leis jį kuo mažiau traukti iš kišenės. Pavyzdžiui, „Samsung“ telefonuose galima nustatyti, kad į skambučius būtų atsiliepiama paspaudus garsumo didinimo mygtuką, o pokalbį baigti šoniniu mygtuku. Taip pat verta naudoti belaides ausines, balso komandas ar kitas nuotolinio valdymo galimybes“, – sako „Bitės” naujos kartos tinklų direktorius M. Ropė.

Prireikus naudotis telefonu šaltyje, kad nešaltų rankos, dalyje modelių galima įjungti vadinamąjį „pirštinių“ režimą, kuris padidina ekrano jautrumą lietimui.

Praėjusią savaitę Barselonoje praūžusi kasmetinė „Mobile World Congress“ (MWC) technologijų paroda šiemet buvo kitokia, nei įprastai. Išmaniųjų telefonų gamintojai demonstravo didelį technologijų proveržį, pristatydami skustuvo plonumo įrenginius, o dirbtinio intelekto (DI) panaudojimas pasipildė naujomis sritimis. Tačiau „Telia“ ekspertai sako, kad svarbiausios renginio diskusijos sukosi apie tai, kaip Europos telekomunikacijų sektoriui atlaikyti pastarųjų mėnesių geopolitines įtampas, kurių epicentru tapo Jungtinės Amerikos Valstijos.

„Šiųmetė MWC paroda Europos telekomunikacijų lyderiams tapo savotiška platforma pasiųsti žinutę politikos formuotojams – šiandien nebegalime aklai kliautis užjūrio partneriais ir privalome mažinti reguliacinę naštą, kartu investuodami į savo technologinę nepriklausomybę. Apie tam egzistuojančias galimybes byloja renginyje išsakyti norai kurti nepriklausomą Europos palydovinio ryšį ir pirmuosius žingsnius žengiantis 6G. Savotiški tektoniniai lūžiai matyti net išmaniųjų telefonų rinkoje, kurioje „sausi“ parametrai pagaliau iškeisti į apčiuopiamas inovacijas“, – teigia „Telia“skaitmeninės transformacijos vadovas Vygintas Domarkas.

Grįžtantis išmaniųjų telefonų žavesys

Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais išmaniųjų telefonų rinka išgyveno tam tikrą stagnaciją – vienas į kitą panašūs įrenginiai skirdavosi tik procesorių našumu ar minimaliais kamerų patobulinimais. Bet „MWC 2025“ aiškiai parodė, kad telefonų gamintojai vėl pasirengę eksperimentuoti ir atrasti kažką, kas vėl sužadintų vartotojų susidomėjimą išmaniaisiais.

Vienas to pavyzdžių – rinkoje bręstantis korpusų plonėjimo bumas. Kinų gamintojas „Tecno Mobile“ parodoje pristatė rekordiškai ploną telefoną, kurio storis siekia vos 5,75 mm – plonesnis nei daugelis rašiklių. Nepaisant to, šis įrenginys turi visus modernaus šiuolaikinio išmaniojo atributus – visavertę kamerą, ryškų ekraną ir visos dienos ištvermę. Tikėtina, kad taip smarkiai suploninti įrenginį leido neseniai pradėtos naudoti naujos kartos silicio-anglies baterijos, kurios įgalina tame pačiame tūryje sutalpinti kur kas daugiau energijos ir taip sumažinti vidinę korpuso erdvę.

„Panašaus „lieknumo“ prietaisų šiemet galime tikėtis ir iš geriau žinomų gamintojų. „Samsung“ dar sausį anonsavo „Galaxy S25 Edge“, o technologijų entuziastų bendruomenėje vis dažniau nuskamba įvairūs gandai ir apie analogišką „Apple“ atsaką. Manoma, kad fiziškai jaučiamas skirtumas pagaliau įtikins atsinaujinti išmanųjį tuos vartotojus, kurie trejus-ketverius metus delsė tai padaryti, laukdami „apčiuopiamų“ inovacijų“, – svarsto V. Domarkas.

Nauji DI pritaikymo scenarijai ir 6G užuomazgos

„MWC 2025“ lankytojai turėjo progą įsitikinti, jog DI seniai peržengė išmaniųjų asistentų ir šiandien pamažu braunasi net į kritinę infrastruktūrą. Viena karščiausių parodos temų tapo „AI-RAN“ – dirbtinio intelekto radijo prieigos tinklas. Dirbtinis intelektas tapo neatsiejama technologijų ateities dalimi – praktiškai visi įrenginių ir programinės įrangos gamintojai kalbėjo apie DI naudojimą.

„Nokia“ konferencijoje paskelbė apie planus atidaryti ypatingą „AI-RAN“ tyrimų centrą, kuriame bus kuriami sprendimai, leidžiantys tinklams prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, optimizuoti išteklių paskirstymą ir sumažinti energijos suvartojimą. Tai ypač svarbu situacijose, kai tinklas patiria didelę apkrovą – per masinius renginius, industriniuose rajonuose piko valandomis ar netikėtų situacijų metu.

„Įsivaizduokite tinklą, kuris veikia kaip gyvas organizmas – jis mato, kur trūksta išteklių, ir perskirsto juos ten, kur labiausiai reikia. Tai vartotojams leis mėgautis stabiliu ryšiu net ten, kur anksčiau signalas dingdavo, pavyzdžiui, dideliuose koncertuose ar sporto varžybose. Be to, DI padės operatoriams tiksliau prognozuoti, kur ir kada reikės stiprinti tinklą, taip užbėgant už akių galimiems ryšio sutrikimams“, – aiškina „Telia“ atstovas.

Nors pasaulis vis dar plečia 5G tinklus, „MWC“ netrūko įrodymų, kad technologijų bendrovės jau aktyviai ruošiasi 6G erai. Parodos metu „Nokia“ ir Taivano operatorius „Chunghwa Telecom“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo siekiama spartinti 6G technologijų tyrimus ir komercializavimą iki 2030 metų​.

„Priešingai, nei 5G atveju, 6G tikslas nėra tiesiog pasiūlyti spartesnį internetą. Šeštos kartos tinklu siekiama įgalinti holografinius skambučius, itin aukštos raiškos išplėstinės realybės (XR) aplikacijas ir jau minėtą „AI-RAN“ sprendimą. Be to, 6G infrastruktūra kur kas didesnė dėmesį skirs energetiniam efektyvumui ir greičiausiai veiks sinergijoje su palydoviniais tinklais, suteikdama nenutrūkstamą ryšį bet kuriame pasaulio taške“, – prideda V. Domarkas.

Europos technologinė nepriklausomybė: nuo konsolidacijos iki palydovų

„MWC 2025“ aiškiai parodė, kad Europos telekomunikacijų sektorius pasiekė esminį transformacijos momentą, galutinai išryškėjus būtinybei atsikratyti priklausomybės nuo JAV technologijų milžinų. Šias permainas paskatino kalbos apie Valstijų administracijos ketinimą Ukrainai išjungti „Starlink“ palydovinį ryšį, tokiu būdu ją papildomai spaudžiant priimti nepalankius taikos derybų susitarimus.

Šiandien Europa turi daugiau nei 100 operatorių, kai JAV rinkoje dominuoja vos keli dideli žaidėjai. Toks fragmentiškumas reiškia, kad europietiškos įmonės negali pasiekti tokio masto efektyvumo ir investicinio pajėgumo, kaip jų užjūrio konkurentai. Konsolidacija leistų sukurti stipresnius žaidėjus, kurie galėtų daugiau investuoti į naujausias technologijas ir geriau konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Europos žmonėms tai galiausiai reikštų aukštesnės kokybės paslaugas ir platesnę inovacijų pasiūlą.

Kaip vienas galimų būdų stiprinti vietinių žaidėjų pozicijas pasauliniame kontekste, diskusijose įvardintas reguliavimo mažinimas. Europos telekomunikacijų sektorius iki šiol varžomas daugybės teisės aktų, sukurtų prieš dešimtmečius, kai buvo baiminamasi rinkos monopolijos. Pavyzdžiui, dabartinis reguliavimas neleidžia operatoriams efektyviai konsoliduotis ir dalintis tinklo infrastruktūra, kas būtina kuriant vieningą visos Europos 5G ir 6G ekosistemą.

„Ukrainos situacija tapo lūžio tašku visam Europos telekomunikacijų sektoriui. Kai JAV kontroliuojamos technologijos tampa geopolitinio spaudimo įrankiu, Europa nebeturi kito pasirinkimo, tik kurti savo nepriklausomas sistemas. Tvyrant nežinomybei dėl „Starlink“, parodoje nuskambėjo „Eutelsat“ operatoriaus pasiryžimas palydovinį ryšį suteikti Ukrainai ir kurti nepriklausomą visos Europos palydovinį internetą. Tokia požiūrio transformacija padidins investicijas ir į kitus vietinius technologinius sprendimus, o tai ilgainiui sukurs stipresnį ir atsparesnį Europos skaitmeninį suverenumą“, – įsitikinęs „Telia“skaitmeninės transformacijos vadovas Vygintas Domarkas.

Telefonai susilenkiančiais ekranais jau kurį laiką nieko nestebina, o 2023 metais net galėjome pamatyti telefoną augančiu ekranu, naują suvyniojamo ekrano versiją ir, galiausiai, išmaniausią iš visų telefoną... išvis be jokio ekrano. Ar šios inovacijos diktuos ir šių metų telefonų madas? O gal į priekį žengs dirbtinis intelektas (DI)? Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, aptaria, ko galima tikėtis iš 2024-siais pasirodysiančių flagmanų bei kokių siurprizų laukti.

Pirmiausia – dirbtinis intelektas

2023-ieji virto generatyviojo (kurti gebančio) dirbtinio intelekto proveržio metais. Išmaniuosiuose telefonuose mašininis mokymasis veikia jau ne pirmus metus – padeda gerinti kameros fiksuotą vaizdą, optimizuoja telefono veikimą prisitaikydamas prie naudotojų įpročių, kalba asistentų balsais. 2024 m. išmanieji gaus kur kas daugiau duomenis generuojančio DI, sugebančio kurti turinį.

Užuominas į tai matome jau šių metų „Pixel 8“ serijos modeliuose. Tokios funkcijos, kaip „Magiškas audio trintukas“ iš nufilmuotos medžiagos pašalinantis foninį triukšmą, „Magiškas redaktorius“ iš nuotraukos pašalinantis nereikalingus objektus ir gerinantis kokybę, tikslus skaitmeninis artinimas, fotografavimas, tiesioginis pokalbių vertimas, čia veikia labai greitai ir be poreikio perduoti duomenis internetu būtent dėl dirbtinio intelekto.

Didžiausi telefonų procesorių gamintojai – „MediaTek“ ir „Qualcomm“ – jau pasigyrė naujais savo 2024 m. DI sprendimais ir net numatė specialų koduotą nuotraukų žymėjimą, leisiantį atskirti tikrą nuotrauką nuo generuotos DI. Pavyzdžiui, aukštesnės vidutinės klasės „MediaTek Dimensity 8300“ procesorius galės sukurti paveikslėlį per mažiau nei sekundę, o jo kalbos mokymosi modeliai per sekundę analizuos 10 mlrd. parametrų. Daugelio flagmanų širdimi virsiantis „Qualcomm Snapdragon 8 Gen 3“ iškart palaikys per 20 kalbų mokymosi modelių, galės praplėsti turimą nuotrauką pridėdamas savo kurtų vaizdų be jokio duomenų perdavimo. 

Kokias konkrečiai kuriančio dirbtinio intelekto funkcijas procesorius išnaudos, lems telefonų gamintojai. Pavyzdžiui, „Samsung“, jau lapkritį pranešė apie „Galaxy AI“ – generuojančio dirbtinio intelekto modelį, kuris įsikurs naujuose kompanijos telefonuose, pradedant visai netrukus pristatoma „Galaxy S24“ serija. 

Kameros taip pat neapsieis be DI

Daugelis vaizdo gerinimo funkcijų taip pat bus patikėtos būtent dirbtiniam intelektui. Tiek naktinė fotografija, tiek kadro platumo pakeitimas, automatinis fokuso perkėlimas į kitą objektą, detalių paryškinimas pritartinus vaizdą, triukšmų šalinimas, papildyta realybė – visa tai atlieka mašininio mokymosi sistemos, tad 2024 m. telefonai galės tai daryti geriau.

Pagrindinės kamerų tendencijos artimiausiu metu nesikeis. Dar daugiau dėmesio bus skirta vaizdo artinimui ir jo kokybės gerinimui – prizmines, daug kartų optiškai artinančias telekameras gaus daugiau modelių, galime tikėtis jas išvysti net ir ne brangiausiuose flagmanuose. Gali atsirasti ir po daugiau nei vieną skirtingo artinimo kamerą – mat išnaudojant dirbtinį intelektą jų fiksuojamą vaizdą dar paprasčiau apjungti, ir taip gauti 100 ar net 200 kartų skaitmeniniu būdu priartintą, tačiau labai detalų vaizdą.

Megapikselių skaičius jutikliuose nemažės, o gali ir augti. Taškų apjungimo technologija leidžia iš kelių pikselių gauti vieną kokybiškesnį, didesnio spalvų ir kontrasto diapazono kadrą, tad net pigesnės vidutinės klasės telefonuose turėtų atsirasti daugiau 50, nei 12 MP kamerų. 

O štai ar padaugės norinčių dėti fiziškai didesnius jutiklius – klausimas. Nors jie pagerintų fiksuojamo vaizdo kokybę, didesniam jutikliui reikia storesnio kamerų modulio, o tai gali nepatikti pirkėjams. 2022 metų pabaigoje pristatytas „Xiaomi 12S Ultra Concept“ su net vieno colio jutikliu šią problemą sprendė leisdamas prijungti keičiamus objektyvus – kaip profesionalus fotoaparatas. Tiesa, sunku tikėtis rasti daug norinčių tokį griozdą grūsti į kišenę, tad eksperimentų dar bus, tačiau dažniau matysime juos parodose.

Iš flagmanų laukiame dar geresnio vaizdo stabilizavimo, sklandesnio filmavimo 4K ar 8K raiška. Gerės filmavimo prietemoje galimybės, atsiras daugiau kūrybinio vaizdo praplėtimo – papildytos realybės – galimybių. Pigesni vidutinės klasės telefonai gaus daugiau papildytos realybės funkcijų, galimybių realiu laiku įdėti efektus, filtrus, papildomus objektus.

Tobulės ir ekranai, ir baterijos

Tiek „Apple“, tiek „Samsung“ planuose minimi „MicroLED“ ekranai, bet maža tikimybė, kad kitais metais pamatysime bent vieną telefoną su tokiu ekranu. Gali būti, kad atsiras besigiriančių 4K ekranu, tačiau retas jį įsigijęs tai išnaudos – 5G ryšys leidžia be problemų transliuoti 4K vaizdą, bet tai naudoja daugiau energijos nei duoda naudos.

Lenkti ekranų kraštai toliau tiesės. Panašu, kad lenktų ekranų laikas praėjo. Užtat gali atsirasti daugiau modelių su kintamo dydžio ekranais. Lenkimo technologija jau pakankamai ištobulinta, tad norinčių gaminti tokius tik gausės. Be to, sulenkiamo telefono nugarėlėje esantis ekranas įgis vis daugiau įdomių funkcijų. Pavyzdžiui, šių metų rugsėjį pristatytas „Honor V Purse“ sulenktas gali būti nešiojamas kaip rankinė ant peties, kai tuo metu antras jo ekranas nugarėlėje rodo rankinės dizainą. 

2023 m. parodytas „Motorola Rizr“ turi išstumiamą ekraną, kuris gali keisti savo formą ir slinkdamas išaugti nuo 5 iki 6,5 colių. „Lenovo“ prisiminė jau užmirštą apyranke virstančio suriečiamo telefono koncepciją. Tokio gaminti greičiausiai niekas nepradės, tačiau tendencija ieškoti naujų transformuojamų formų tikrai liks. 

Buvę „Apple“ dizaineriai pristatė keistą gaminį „Humane AI Pin“. Prie atlapo prisegamas nedidelis įrenginys atlieka daugelį išmaniojo telefono funkcijų, nors visai neturi ekrano – vaizdą jis gali projektuoti lazeriu, pavyzdžiui, ant delno. Užsisakyti jį galima jau nuo lapkričio, tad 2024-ieji ir parodys, ar vartotojus domina toks dėmesio neuzurpuojantis asistentas su dirbtiniu intelektu. Gal išties ateina metas ieškoti kažko daugiau, nei stačiakampis ekranas nuo kurio taip sunku atsiplėšti?

Kitais metais visų baterijų talpa šiek tiek didės, o veikimo laikas daugeliu atveju išliks tas pats. Dirbtinis intelektas, didesnės vaizdo apdorojimo galimybės, galingesni procesoriai reikalauja daugiau energijos, bet tas pats dirbtinis intelektas padeda energiją ir tausoti, pritaikydamas veikimą prie mūsų įpročių. Tikėtina, kad įkrovimo greitis didės – ypač žymiausių gamintojų telefonų, kurie tą greitį didina atsargiau.

Išmaniųjų telefonų progresas galbūt ir nebėra toks spartus, kaip prieš gerą dešimtmetį, tačiau įrenginių pristatymai ir toliau nestoja. Šiemet rinką vėl pasiekė dešimtys naujų modelių, kurie ištaisė pirmtakų klaidas ir pasiūlė tokių svarbių naujovių, kaip gyvybę gelbstintis eismo įvykio aptikimas ar sugrįžęs „S-Pen“ rašiklis. Vis dėlto tokioje įrenginių gausybėje lengva pasimesti, todėl ekspertai pateikia trumpą geriausių 2022 m. išmaniųjų telefonų debiutantų apžvalgą.

„Kadangi šiemet išmaniųjų telefonų rinkoje jau įvyko bene visi laukiamiausių modelių pristatymai, galime „skaičiuoti viščiukus“ ir pažvelgti į tai, ką naujo vartotojams pasiūlė didžiausi gamintojai. Pastarieji šiais metais nebuvo linkę pernelyg eksperimentuoti ir visą dėmesį sutelkė į patobulinimus tokiose kritinėse srityse, kaip kameros, ekranas ir saugumo funkcijos. Tai lėmė, jog šiųmečiai modeliai išoriškai nuo pirmtakų skiriasi nedaug, tačiau siūlo kaip niekada ištobulintą naudojimo patirtį. Be to, gera žinia, jog kompanijų asortimente atsiranda vis daugiau konkurencingų, bet nedidele kaina pasižyminčių įrenginių, o tokie prekiniai ženklai, kaip „Xiaomi“, „OnePlus“ ir „Sony“ nenustoja mesti iššūkio rinkos grandais laikomiems „Apple“ ir „Samsung“, – atskleidžia „Telia“ mobilių įrenginių komandos vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Dovana „Galaxy Note“ fanams ir patrauklesni sulenkiami modeliai

Pasak R. Marcišauskienės, pirmieji papildžiusieji šiųmečių išmaniųjų kraitį buvo „Samsung“, dar sausį pristatę „Galaxy S21 FE“. Šis modelis pasitelkė tą pačią formulę, kaip ir pirmtakas – už mažesnę kainą pasiūlė aukščiausios klasės procesorių, ryškų „AMOLED“ ekraną su 120 Hz atsinaujinimo dažniu ir geros kokybės kamerų rinkinį. „Galaxy S21 FE“ brangesniam „Galaxy S21“ nusileido tik pigesniu plastikiniu korpusu ir mažesnės raiškos priartinimo kamera, kas padėjo jam pelnyti daug pirkėjų simpatijų – „Telia“ duomenimis, šis modelis vasarą tapo trečiu perkamiausiu Lietuvoje.

Netrukus po „Galaxy S21 FE“ debiuto „Samsung“ pristatė ir šiųmetę savo flagmanų seriją – „Galaxy S22“. Tiek šiek tiek mažesnių matmenų „Galaxy S22“, tiek naujasis „Galaxy S22+“ buvo aprūpinti tvirtesnėmis korpuso medžiagomis, įbrėžimams atsparesniu „Gorilla Glass Victus+“ ekrano stiklo ir galingesniu „Exynos 2200“ lustu. Taip pat po poros metų pertraukos gamintojas nusprendė pagrindinės kameros raišką padidinti nuo 12 iki 50 megapikselių, kas vartotojams suteikė šviesesnes nuotraukas tamsoje ir geresnį detalumą.

„Vis dėlto pagrindine serijos žvaigžde tapo brangiausias jos modelis – „Galaxy S22 Ultra“. Su savo kampuotu korpusu ir jame integruotu „S-Pen“ rašikliu jis tarsi pratęsė prieš porą metų išnykusią „Galaxy Note“ seriją, kartu pasiūlydamas ir apžvalgininkų puikiai įvertintą keturių galinių kamerų sistemą, pasižyminčią net 108 megapikselių raiškos pagrindiniu ir 10 kartų optinį priartinimą siūlančiu periskopiniu jutikliais. Daugybė į produktyvumą orientuotų funkcijų, talpi 5000 mAh baterija ir itin didelis bei ryškus ekranas leido šiam telefonui tapti idealiu pasirinkimu verslo atstovams bei patiems reikliausiems vartotojams“, – pasakoja pašnekovė.

Specialistė taip pat prideda, kad „Samsung“ šiemet nepraleido progos patobulinti ir savo sulenkiamą ekraną turinčių išmaniųjų. Kompanijos atstovai atkreipė dėmesį į vartotojų skundus dėl siauro pernykščio „Galaxy Fold 3“ išorinio ekrano, kuriame sunku rinkti tekstą, todėl naujajame jį šiek tiek paplatino. Naujajame modelyje patobulinimų sulaukė ir programinė įranga, geriau pritaikyta dideliam ekranui ir darbui su keliomis programėlėmis. Tuo metu „Flip 4“ atveju padidintas ne tik išorinis ekranėlis, bet ir pirmtake skundų sulaukdavusi baterija. Abu įrenginiai taip pat buvo aprūpinti patobulintomis kameromis bei dar efektyvesniu ir spartesniu „Snapdragon 8+ Gen1“ lustu.

Netradicinės „iPhone“ naujienos

„Telia“ mobilių įrenginių komandos vadovė primena, kad šiemet „Apple“ naują išmaniųjų telefonų sezoną pradėjo dar kovą, po dvejų metų pertraukos pristatydama naują savo pigiausio telefono versiją – „iPhone SE (2022)“. Nors išoriškai jis ir vėl buvo visiškai identiškas pirmtakui, kurio dizainas mena dar 2017 m. debiutavusio „iPhone 8“ laikus, viduje laukė itin didelis patobulinimas – „A15 Bionic“ lustas, kuris montuotas ir „iPhone 13“ serijoje. Šiam kompaktiškam įrenginiui jis ne tik suteikė 5G ryšio palaikymą, bet ir lėmė kur kas geresnę baterijos ištvermę, didesnę veikimo spartą bei minimaliai geresnę nuotraukų kokybę.

Ypač didelių naujovių nepasiūlė ir rugsėjį pristatyta „iPhone 14“ serija. Šiemet „Apple“ atsisakė mažiausią ekraną turinčio „mini“ modelio, jį pakeisdama „Pro Max“ versijai ekrano dydžiu prilygstančiu „iPhone 14 Plus“. Jame ir standartiniame „iPhone 14“ bendrovė patobulino asmenukių ir pagrindinę kameras, kurios siūlo dvigubai ryškesnes nuotraukas tamsoje, pagerino vaizdo stabilizaciją filmuojant bei šiek tiek padidino baterijos ištvermę. Deja, veikiausiai siekdama išlaikyti patrauklią šių modelių kainą, bendrovė nusprendė juose diegti tą patį pernai debiutavusį „A15 Bionic“ lustą.

„Pastebimesnių pokyčių sulaukė tik „iPhone 14 Pro“ ir „iPhone 14 Pro Max“. Be naujų korpuso spalvų, jie atsisakė penkerius metus skiriamuoju „iPhone“ bruožu tapusios „antakiu“ pramintos ekrano išpjovos. Dalį joje buvusių jutiklių perkėlus po ekranu, atsirado galimybė išpjovą sumažinti iki nedidelės „pupelės“, pakrikštytos „Dynamic Island“ pavadinimu. Be to, kitaip nei „iPhone 14“ linijoje, čia sumontuotas 40 proc. spartesnis ir 20 proc. taupesnis „A16 Bionic“ lustas bei nauja galinių kamerų sistema, kurią sudaro „iPhone“ istorijoje didžiausios 48 megapikselių rezoliucijos pagrindinis jutiklis, nauja geresnės kokybės 12 megapikselių itin plataus kampo kamera ir trijų kartų optiniam priartinimui skirtas trečiasis objektyvas. „iPhone 14 Pro“ ir „iPhone 14 Pro Max“ taip pat turi dar šviesesnį 120 Hz ekraną, kuris nuo šiol gali nuolat rodyti laiką ir pranešimus, kaip ir dauguma „Android“ išmaniųjų“, – vardina R. Marcišauskienė.

Visgi šiemet viena didžiausių rinkos staigmenų tapo „Apple“ rūpestis jos įrenginių savininkų gyvybėmis ir sveikata. Kompanija naujuosiuose „iPhone“ įdiegė palydoviniam ryšiui skirtą anteną, leidžiančią susirašinėti ir išsikviesti pagalbą tose vietovėse, kuriose neveikia įprastas mobilusis ryšys. Deja, ši funkcija kol kas bus prieinama tik JAV ir Kanadoje, o po nemokamai suteikiamų dvejų metų, ji turėtų būti apmokestinta. „iPhone 14“, pasitelkdami įvairių jutiklių duomenis ir dirbtinį intelektą, taip pat galės aptikti patekimą į eismo įvykį, automatiškai apie tai informuoti pagalbos tarnyboms ir joms nusiųsti vartotojo lokaciją.

Auganti konkurencija iš kitų prekės ženklų

R. Marcišauskienė pastebi, jog šie metai buvo pakankamai sėkmingi ne tik „Apple“ bei „Samsung“, bet ir „Xiaomi“, kurios produkcija Lietuvoje kasmet kryptingai populiarėja. Šiųmečiai „Xiaomi 12X“ ir „Xiaomi 12“ ypatingi tuo, jog kompaktiškame ir ypač dailiame korpuse siūlo aukščiausios kokybės 120 Hz „AMOLED“ ekraną, galingus „Snapdragon 870“ ir „Snapdragon 8 Gen1“ lustus bei universalų kamerų rinkinį, iš kurio įspūdingiausi 50 megapikselių pagrindinis jutiklis ir 32 megapikselių asmenukių kamera. Taip pat šie išmanieji gali pasigirti ypač greitu įkrovimu, kuris trunka vos 39 min. Daugumą šių privalumų paveldėjo ir prieš kiek daugiau, nei savaitę, pristatyti „Xiaomi 12T“ ir „12T Pro“, aprūpinti atnaujintais procesoriais, 200 megapikselių raiškos pagrindinėmis kameromis ir talpesnėmis baterijomis.

„Sony Ericsson Walkman“ laikų sentimentus daugeliui lietuvių turėtų kelti ir kasmet vis labiau atgimstantys „Sony“ išmanieji – šiųmečiai „Xperia 1 IV“ ir „Xperia 5 IV“. Nepaisant to, jog juose montuojami tokie patys aukštos kokybės komponentai, kaip „Xiaomi“ ar „Samsung“, jie siūlo nemažai unikalių savybių, tokių kaip 3,5 mm ausinių jungtis, galimybė visomis kameromis filmuoti 4K/120 fps kokybe ar siauresnio, bet ilgesnio formato ekranas. Taip pat „Xperia 1 IV“ ypatingas tuo, jog yra bene vienintelis telefonas rinkoje, siūlantis 4K rezoliucijos ekraną“, – atkreipia dėmesį „Telia“ atstovė.

Dar praėjusiais metais „Google“ pristatė gerokai atnaujintą savo išmaniųjų telefonų asortimentą, o prieš kelias savaites oficialiai pristatė ir „Pixel 7“ ir „Pixel 7 Pro“ modelius. Kompanija nusprendė nekeisti to kas veikia ir naujoji karta yra evoliucinis išmaniųjų telefonų linijos tęsinys. „Pixel 7“ ir „Pixel 7 Pro“ korpusas yra pažįstamo dizaino: dvi „Gorilla Glass Victus“ stiklo plokštės ir aliuminio rėmas tarp jų (matinis „Pixel 7“ ir blizgus „Pixel 7 Pro“). Išmanieji telefonai yra atsparūs vandeniui ir turi pirštų atspaudams atsparią dangą.

Dar vienas prekės ženklas, kuris lietuviams nėra dar taip gerai žinomas, bet savo šiųmečiame asortimente turi labai patrauklių produktų, yra „OnePlus“. Savo kelią pradėjusi nuo ambicingų „flagmanų žudikų“ bendrovė galiausiai sugebėjo kokybe pasivyti didžiuosius gamintojus, bet 2022 m. išleistuose „OnePlus 10 Pro“ ir „OnePlus 10T“ taip pat išlaikyti ir savo tradicines vertybes – pačius sparčiausius lustus su ypač gera apsauga nuo perkaitinimo, itin greitą baterijos įkrovimą bei stabiliai veikiančią „Oxygen OS“ vartotojo sąsają. „Pro“ modelio kameros netgi buvo tobulinamos kartu su legendiniu kamerų gamintoju „Hasselblad“, todėl jo pirkėjai gali fiksuoti itin unikaliai atrodančias nuotraukas.

Galiausiai ekspertė pamini ir dar vieną netradicinį išmanųjį – „ASUS ROG Phone 6“. Šis modelis buvo kuriamas išskirtinai žaidėjams, todėl buvo aprūpintas ne tik naujausiu „Snapdragon 8+ Gen1“ lustu, net 6000 mAh talpos baterija bei iki 16GB siekiančia operatyviąja atmintine, bet ir aktyvaus aušinimo funkcija bei korpuso šone esančiais žaidimams skirtais klavišais.