Login to your account

Username *
Password *

Jei savo telefonu nuolat atsiskaitote kaip banko kortele, verta suklusti – „Google“ skelbia atsisakanti populiarios savo mokėjimo paslaugos „Google Pay“. Ją pakeis kita tą pačią funkciją atliekanti paslauga „Google Wallet“.

Anot Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, taip siekiama sumažinti skirtingų programėlių skaičių bei palengvinti atsiskaitymus naudotojams, tačiau neliks ir vienos populiarios funkcijos.

Paslaugos nebeliks

„Išmanusis telefonas jau seniai nebėra tik bendravimo priemonė. Jis pakeitė daugybę kitų technologijų – nuo fotoaparato, iki banko kortelės. Pastarąsias žmonės dabar traukia kur kas rečiau – turint savo banko kortelę telefone, užtenka juo priliesti atsiskaitymo aparatą ir taip sumokėti už pirkinius. Žinoma, šių paslaugų kūrėjai nuolat ieško būdų, kaip pagerinti naudojimosi patirtį, o „Google“ tokį pokytį atlieka jau ne pirmą kartą“, – pastebi A. Lukošius.

„Google“ teigimu, plačiai naudojamos „Google Pay“ paslaugos atsisakoma norint supaprastinti mokėjimus. Iki šiol visi „Android“ išmaniųjų telefonų naudotojai galėjo rinktis tiek „Google Pay“, tiek „Google Wallet“ paslaugas. Nors iš esmės jos veikia labai panašiai, „Google Wallet“ yra daug populiaresnė, todėl buvo nuspręsta palikti tik vieną paslaugą.

Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „Google Wallet“ naudotojams suteikia daugiau galimybių – čia galima saugoti ne tik banko korteles, bet ir vairuotojo pažymėjimą, tapatybės dokumentus, lėktuvų bilietus ir kitus svarbius skaitmeninius dokumentus.

Vis dėlto, naudotojai jau pastebėjo ir vieną pokyčio trūkumą – „Google Wallet“ neleidžia daryti tarpusavio mokėjimų tarp naudotojų – šią funkciją turėjo „Google Pay“. „Tai reiškia, kad naudotojai galėjo lengvai vienas kitam pervesti pinigus be įprastų bankinių prisijungimų ir pavedimų. Nuo šiol šios funkcijos nebeliks“, – sako A. Lukošius.

Skelbiama, kad atsisveikinti su „Google Pay“ platforma bus pradedama šių metų birželį. Šis pokytis pirmiausiai įvyks JAV rinkoje. Naudotojams patariama jau dabar visas finansines operacijas perkelti į „Google Wallet“ paslaugą.

Persigalvojo jau ne kartą

Tiesa, „Tele2“ Inovacijų ekspertas pastebi, kad tokį sprendimą „Google“ priima jau ne pirmą kartą – mokėjimo paslaugas migravo iš vienos platformos į kitą.

„Per pastarąjį dešimtmetį įvyko labai daug pokyčių, susijusių su mokėjimais „Android“ telefonu. Iš pradžių „Google“ pristatė „Google Wallet“, tuomet ją pakeitė „Android Pay“, ši buvo perdaryta į „Google Pay“ ir dabar vėl liks tik „Google Wallet“. Panašu, kad bendrovė vis dar ieško geriausio būdo mokėjimams atlikti“, – sako A. Lukošius.

Ekspertas primena, kad išmaniuoju telefonu fizinėse ar elektroninėse parduotuvėse gali atsiskaityti ne tik „Android“ telefonų naudotojai. Panašią paslaugą siūlo ir „iPhone“ telefonai, kuriuose veikia „Apple Pay“ virtuali piniginė. Joje taip pat galima pridėti banko korteles, lėktuvų ar koncertų bilietus ir kitus dokumentus.

Vis daugiau bankų siūlo už prekes ar paslaugas patogiai atsiskaityti naudojant skaitmenines pinigines, tokias kaip „Google Pay“ ar „Apple Pay“, nereikalaujančias po ranka turėti mokėjimo kortelės, o tai labai padidina mokėjimų skaitmeniniais įrenginiais populiarumą. Specialistai atkreipia dėmesį, kad mokėjimai skaitmeninėmis piniginėmis yra vienas saugiausių mokėjimo būdų, tačiau vis tiek svarbu, kad klientai laikytųsi būtinų saugumo reikalavimų.

Norint naudotis skaitmenine pinigine mobiliajame telefone, reikia atsisiųsti atitinkamą programėlę iš saugių ir įgaliotų iOS, Android atstovų ar kitų elektroninių parduotuvių ir atlikti veiksmus, kuriuos nurodo programėlė įdiegimo metu.

Pridėjęs bekontaktę kortelę į savo skaitmeninę piniginę, klientas įrenginiu gali naudotis bet kur, kur priimami bekontakčiai mokėjimai, taip pat atsiskaitant internetu. Norėdamas parduotuvėje atsiskaityti skaitmenine pinigine, klientas turi pridėti savo telefoną prie atsiskaitymo terminalo – taip pat, kaip ir bekontakčio mokėjimo kortelę.

Mokėjimo kortelės pridėjimas prie skaitmeninės piniginės reikalauja autorizavimo keliais veiksmais, pavyzdžiui prašoma įvesti kortelės numerį ir jos galiojimo datą, CVC/CVV kodą, kuris nurodomas kitoje kortelės pusėje, PIN kodą ir šešių skaitmenų vienkartinį slaptažodį, kurį klientas gauna SMS žinute tuo telefono numeriu, kurį užregistravo banke.

„Mokėjimo kortelės įtraukimas į skaitmeninę piniginę apgaulės būdu galimas tik tais atvejais, kai kortelės turėtojas sukčiui pateikia ne tik savo kortelės duomenis, bet ir SMS žinute iš banko gautą vienkartinį slaptažodį. Tikimybė, kad taip įvyks, labai nedidelė, viskas priklauso tik nuo to, kiek kortelės turėtojas rūpinasi savo kortelės duomenų ir įrenginio saugumu.

Jei kortelė buvo pavogta arba jos duomenys buvo nukopijuoti, kortelės vis tiek neįmanoma pridėti prie skaitmeninės piniginės, nebent vagis taip pat turi prieigą prie SMS gaunamo vienkartinio slaptažodžio, kuris galioja tik 30 minučių“, – sako „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Norint apsisaugoti nuo finansinių sukčių atakų, savo mokėjimo korteles ir autorizacijos duomenis privalu laikyti saugioje vietoje, kurios negalėtų pasiekti pašaliniai asmenys. Saugumo specialistai primygtinai rekomenduoja nelaikyti mokėjimo kortelės kartu su PIN kodu ir neleisti pašaliniams asmenims naudotis išmaniuoju telefonu be savininko priežiūros.

Klientai taip pat raginami atkreipti dėmesį į savo įrenginio saugumą. Reikėtų būti atidiems atidarant el. paštu, SMS gautas ar socialiniuose tinkluose rastas nuorodas. Atidarius tokias nuorodas gali būti atsisiunčiamos įvairios kenkėjiškos programos ar aplikacijos, kurių pagrindinis tikslas yra išgauti asmens duomenis. Programų kilmę, saugumą ir autentiškumą visais atvejais taip pat reikėtų patikrinti prieš įdiegiant jas savo įrenginyje.

„Raginame klientus savo išmaniuosiuose įrenginiuose naudoti saugų slaptažodį arba veido ar lietimo identifikavimo programas ir nepamiršti atsisiųsti programinės įrangos atnaujinimų. Pametus telefoną geriausia kuo greičiau susisiekti su banku ir paprašyti išjungti jūsų kortelėje esančios skaitmeninės piniginės funkciją“, – ragina „Luminor“ banko ekspertas Linas Sadeckas.

Nors šiandien kišenėje nešiojamės išmaniuosius telefonus, kuriais už prekes galime atsiskaityti kone kiekvienoje parduotuvėje, palikę piniginę namuose greičiausiai vis tiek nedvejoję apsisuktume ir grįžtume. Paradoksalu, bet šis moderniausių technologijų pripildytas įrenginys vis dar priverstas nukelti skrybėlę prieš šimtmečius gyvuojantį aksesuarą. Tačiau „Google“ ir „Apple“ šiemet nusprendė padaryti tam galą ir tradicines pinigines galutinai paversti muziejaus eksponatais.

Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, karantino laikotarpiu skaitmeninių piniginių naudotojų skaičius pakilo nuo 900 milijonų iki beveik 1,5 milijardo, tačiau analitikų teigimu, iš jų fizinių piniginių visiškai atsisakė tik labai maža dalis.

„Priežastis, kodėl dauguma žmonių vis dar negali apsieiti be tradicinės piniginės – akivaizdi. Joje laikome ne tik mokėjimo, bet ir nuolaidų, asmens tapatybės, sporto klubo bei kitas korteles, kurių išmanusis kol kas dar negali pakeisti. Visgi neseniai „Google“ ir „Apple“ pristatytos skaitmeninių piniginių naujienos netolimoje ateityje leidžia tikėtis, kad visas tradicinės piniginės turinys persikels į mūsų išmaniuosius telefonus“, – teigia „Telia“ telefonų pardavimų vadovė Rimantė Marcišauskienė.

Ilgas ir duobėtas išmaniųjų piniginių kelias

Pasak R. Marcišauskienės, skaitmeninės piniginės idėja toli gražu nėra nauja. Ją 2011 metais savo kurtam „Nexus“ telefonui pristatė „Google“, leidusi talpinti įvairius kuponus ir per NFC ryšį atlikti mobiliuosius mokėjimus. Deja, tuo metu pasaulyje dar nebuvo išpopuliarėjusios bekontaktės banko kortelės, todėl prekybininkai neskubėjo įsigyti bekontakčius mokėjimus palaikančios įrangos, kas galiausiai lėmė „Google Wallet“ žlugimą.

„Apple“ iš konkurentų patirties pasimokė, todėl 2012 metais pristatytoje „Apple Passbook“ programėlėje mobiliųjų mokėjimų galimybės nebuvo – joje buvo galima laikyti tik skrydžio ir renginių bilietus bei kuponus. Virtualių atsiskaitymų lūžis įvyko 2014 metais, debiutavus „Apple Pay“ ir po metų jos pėdomis pasekus „Android Pay“ bei ne visuose regionuose prieinamai „Samsung Pay“ paslaugoms. Nors jų kelias taip pat nebuvo rožėmis klotas, šįkart šios mobiliųjų mokėjimų programos per keletą metų įsitvirtino didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje, įskaitant Lietuvą.

„Nenuostabu, kad skaitmeniniams atsiskaitymams įgaunant pagreitį technologijų gigantai sugrįžo prie skaitmeninės piniginės idėjos. Gegužę vykusioje „Google I/O“ konferencijoje bendrovė „Google Pay“ programėlę vėl pervadino į „Google Wallet“, pabrėždama nuo šiol platesnę jos atliekamų funkcijų gamą. Tuo metu „Apple“, pervadinimo procedūrą atlikusi jau prieš kurį laiką, šią savaitę surengtame „WWDC“ renginyje „Apple Wallet“ suteikė dar daugiau autonomijos ir galimybių“, – pasakoja ekspertė.

Skaitmeniniai asmens tapatybės dokumentai ir viešbučio raktai

„Telia“ atstovės teigimu, pagrindinė sritis, kur „Google“ ir „Apple“ deda daugiausiai pastangų – perkelti asmens tapatybės dokumentus į išmanųjį telefoną. Tam tikros JAV valstijos savo gyventojams tokią galimybę jau suteikė, tad skrendant lėktuvu ar norint išsinuomoti automobilį nebereikia iš piniginės traukti nei tapatybės kortelės, nei vairuotojo pažymėjimo.

Maža to, virtualūs dokumentai leis savo tapatybę patvirtinti privačiau. Pavyzdžiui, elektroninės prekybos aplikacijoms, kurioms privaloma patikrinti amžių parduodant tam tikras prekes, nebereikės fotografuoti visos tapatybės kortelės – jūsų išmanusis joms suteiks tik patvirtinimą, kad esate sulaukęs reikalaujamo amžiaus be įvairias grėsmes keliančio kitų duomenų atskleidimo.

„Deja, asmens identifikacijos dokumentų perkėlimas į skaitmeninę piniginę nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti. Tam reikia sukurti saugius skaitmeninio patvirtinimo kanalus, užtikrinti, kad dokumentas būtų maksimaliai šifruotas ir prie jo prieigą turėtų tik patikrintos aplikacijos, pakeisti tam tikrus valstybinius ir tarptautinius reglamentus bei surasti metodų, apsaugančių nuo sukčiavimo. Dėl šios priežasties ES siekia iš pradžių sukurti nuosavą asmens dokumentų skaitmeninę piniginę ir tik vėliau svarstyti apie integracijas su „Google“ ir „Apple“ paslaugomis“, – aiškina pašnekovė.

Kita vertus, „Google“ ir „Apple“ deda visas pastangas į išmanųjį telefoną perkelti ne tik šiuos svarbius dokumentus, bet ir tokį mūsų piniginėje atsiduriantį dalyką, kaip viešbučio kambario atrakinimo kortelė. Skaitmeninė jos versija, jau prieinama tam tikruose didžiausių viešbučių tinklų filialuose, suteiks galimybę raktą gauti iškart po kambario užsakymo, be būtinybės eiti į registratūrą, ir netgi elektroniniu paštu arba „WhatsApp“ žinute jį išsiųsti į svečius ateiti ketinančiam draugui. Tik laiko klausimas, kada skaitmeninėje piniginėje atsidurs nuolatiniai transporto bilietai, sporto klubo abonementai ir nuolaidų kortelės.

Dar daugiau priežasčių atsisakyti piniginės

Siekdamos, kad vartotojai skaitmenines pinigines naudotų dar dažniau, abi bendrovės ne tik ieško būdų į jas perkelti didesnę tradicinės piniginės turinio dalį, bet ir suteikti papildomo funkcionalumo. Geras to pavyzdys – „WWDC“ konferencijoje pristatyta „Apple Pay Later“ funkcija, kuri už prekes leis mokėti keturiomis lygiomis dalimis be jokių palūkanų. Įdomu tai, jog šią paslaugą be jokios finansinės įmonės pagalbos teiks pati „Apple“, o vartotojui pakaks tik pridėti savo turimą banko kortelę.

Be to, nuo šiol užsisakius prekę internetu „Apple Pay“ gebės automatiškai surasti jos siuntos sekimo numerį ir patogiai pateikti informaciją apie pristatymą. Tuo metu smulkiuosius verslininkus, prekiaujančius per įvairias muges ar renginius, atsisakyti grynųjų turėtų paskatinti galimybė gauti skaitmeninius atsiskaitymus be jokios specialios įrangos – kompanija „Apple Pay“ palaikančius „iPhone“ įgalino veikti kaip mokėjimų terminalą ir priimti bekontakčius mokėjimus.

„Beveik nėra abejonių, kad skaitmeninės piniginės galiausiai visiškai pakeis tradicines. Jos yra kur kas funkcionalesnės, lankstesnės, o svarbiausia – veikia įrenginyje, be kurio neįsivaizduojame nė vienos savo dienos. Vis dėlto Europoje asmens tapatybės dokumentų perkėlimas dėl būtinybės išspręsti tam tikrus teisinius bei techninius klausimus šiais metais dar greičiausiai neįvyks, tad tradicinę odinę piniginę ar sumažintą jos versiją dar turėsime su savimi nešiotis bent porą ateinančių metų“, – apibendrina „Telia“ telefonų pardavimų vadovė R. Marcišauskienė.

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: padės spręsti numerių trūkumo klausimą

Ekspertas besinaudojantiems nemokamu „Wi-Fi“ pataria vengti vieno

Ekspertė apie dirbtinį intelektą ir darbuotojų produktyvumą: „Svarbu suprasti, jog nėra vieno stebuklingo įrankio, kuris išspręstų visas problemas“

Mobilų telefoną naudojo net kelis dešimtmečius: kaip padidinti įrenginio ilgaamžiškumą?

Išlaisvinkite žaidimų galią su epiniu AOC 44,5 colių OLED monitoriumi

Iš savo patirčių nesimoko: tyrimas atskleidžia, kad tėvai apie grėsmes vaikams internete žino, bet abejingumas auga

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Artėja technologijų cunamis: atskleistos keturios technologijų tendencijos, kurios pakeis pasaulį

Išrinktos geriausios Lietuvos „fintech“ įmonės, pristatytas ir šalies „fintech“ žemėlapis

„Samsung“ pristatė naujus populiariosios „Galaxy A“ serijos telefonus: ryškesnė naktinė fotografija ir flagmanų lygio duomenų sauga

Ar solidarumo mokestį mokės ir kriptoturto rinkos dalyviai?

„Samsung“ skelbia apie atnaujinimą, dėl kurio „Galaxy AI“ funkcijos pasieks ir ankstesnių įrenginių savininkus

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir visam dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Siekiama visiškai uždrausti „TikTok“ programėlę: kaip tai palies Lietuvos naudotojus?

„Sony” išleidžia didelės talpos bei spartos atminties korteles CEB-G480T/CEB-G240T

Išgirskite pirmieji: dirbtinis intelektas pirmą kartą uždainavo lietuviškai